Svarbiausios naujienos
- Ar Putinas užpuls NATO? „The Economist“ įvertino Kremliaus galimybes ir kada tai gali įvykti
- Admirolas Robas Baueris: yra šalis, be kurios Rusija negalėtų tęsti karo
- Nyderlandų žvalgybos vadas įvertino, kiek po karo užtruks Rusija, kad smogtų NATO
- „Jūs stovite ne toje istorijos pusėje“: Vučičius ir Fico susitiko Maskvoje
- Dronas pataikė į Rusijos Belgorodo srities administracijos pastatą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Jūs stovite ne toje istorijos pusėje“: Vučičius ir Fico susitiko Maskvoje
12:38
Gegužės 8 d. vakare Maskvoje įvyko Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus susitikimas su Slovakijos premjeru Robertu Fico. Apie tai Serbijos vadovas parašė savo „Instagram“ paskyroje. Tiesa, valstybių vadovų vizitas pas Vladimirą Putiną sulaukė griežtos ES diplomatijos vadovės reakcijos.
„Broliškas susitikimas su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico šįvakar Maskvoje. Serbai ir slovakai, broliai amžiams!“ – po savo įrašu rašė A.Vučičius.
Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame spaudžia R.Fico ranką, o fone matyti Kremlius.
„Kaip galite stovėti šalia šio žmogaus?“
15min primena, kad Serbijos ir Slovakijos vadovai lankose Pergalės dienos renginiuose Rusijos sostinėje.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pakomentavo R.Fico, A.Vučičiaus ir Brazilijos prezidento susitikimą su Vladimiru Putinu Maskvoje: „Kaip galite stovėti šalia šio žmogaus, kai be reikalo žūsta žmonės, kai kenčia nekalti žmonės? Jūs stovite ne toje istorijos pusėje“.
Primename, kad po šią savaitę surengtos dronų atakos ir į Baku nukreipto Serbijos prezidento lėktuvo Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas atsisakė skristi į paradą pas V.Putiną. Paskelbta tokio sprendimo priežastis – jis turėtų dalyvauti vidaus renginiuose, skirtuose Heidarui Alijevui.
ES nusiuntė Ukrainos gynybos pramonei 1 mlrd. eurų iš perteklinio pelno už Rusijos turtą
00:58
Europos Komisija pasirašė susitarimą su kelių ES šalių vyriausybėmis dėl 1 mlrd. eurų iš perteklinio pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto, skyrimo Ukrainos gynybos pramonei.
Apie tai gegužės 9 d. pranešė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„ES nukreipė 1 mlrd. eurų iš perteklinio pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto, Ukrainos gynybos pramonei. Šiandien Europos Komisija pasirašė atitinkamą susitarimą su kelių Europos šalių vyriausybėmis“, – rašė jis.
Pasak R.Umerovo, šis strateginis Europos Komisijos sprendimas leis kurti įvairius gynybos pajėgoms skirtus ginklus, įskaitant bepiločius orlaivius, šaudmenis ir kitas svarbias priemones.
„Tai ne tik Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimas, bet ir investicija į mūsų pramonės plėtrą. Mes tampame savarankiškesni ir stipresni“, – pažymėjo gynybos ministras.
R.Umerovas sakė, kad Rusijos turto naudojimas Ukrainai stiprinti yra „svarbus žingsnis teisingumo atstatymo link“, nes taip padedamas pagrindas kompensacijoms, kurios turėtų būti mokamos dėl Rusijos sukelto karo, išmokėti.
„Dėkoju Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms už pasitikėjimą, lyderystę ir paramą mūsų bendroje kovoje už taiką ir saugumą Europoje“, – užbaigė jis.
JAV ambasada Ukrainoje įspėjo apie didelio masto Rusijos puolimo grėsmę artimiausiomis dienomis
22:45
Ukrainoje esantys JAV piliečiai buvo įspėti apie padidėjusią Rusijos apšaudymo riziką. Amerikiečiai raginami būti pasirengę ieškoti prieglobsčio oro antskrydžio atveju, sakoma JAV ambasados Ukrainoje pranešime.
„JAV ambasada Kyjive gavo informacijos apie potencialiai didelį oro smūgį, kuris gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas. Ambasada, kaip visada, rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti oro pavojaus atveju“, – sakoma pareiškime.
„Reuters“: JAV ir Europa parengė griežtą ultimatumą Rusijai
21:10
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje beveik susitarė dėl galutinio pasiūlymo dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Jei Maskva pasiūlymą atmes, bus bendrai įvestos naujos sankcijos, praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniu Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje.
Leidinys pažymi, kad dieną prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo raginimą sudaryti 30 dienų besąlygiškas paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos ir įspėjo apie galimybę kartu su partneriais įvesti sankcijas, jei karo veiksmai tęsis.
Ukraina jau seniai sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau Rusija bando jo vengti, be kita ko, vienašališkai įvesdama trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 d., minint 80-ąsias nacistinės Vokietijos pralaimėjimo metines.
Dabar Rusijai teks galutinai pasirinkti.
"Mes dar ne iki galo užbaigėme projektą, bet tikimės, kad esame užbaigimo etape. Artimiausiomis valandomis ar dienomis gali būti paskelbtos paliaubos – 30 dienų arba paliaubos etapais, dėl kurių vis dar diskutuojama", – su anonimiškumo sąlyga sakė diplomatinis šaltinis.
Žurnalistų pašnekovo teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar Ukraina turėtų paskelbti vienašališkas paliaubas, supriešindama Kremlių su šiuo faktu, ar vis dėlto verta duoti Rusijai šiek tiek laiko reaguoti į patį pasiūlymą. Tačiau bet kokiu atveju, jei Rusija atsisakys, jai bus taikomos naujos JAV ir ES sankcijos.
Kaip pranešė UNIAN, kovo mėnesį Jungtinės Valstijos pasiūlė 30 dienų paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos, kad būtų pradėtos derybos dėl galutinės karo pabaigos. Šiam pasiūlymui pritarė Ukraina ir Europos šalys.
Reaguodama į Vengrijos veiksmus Ukraina išsiuntė du vengrų diplomatus
20:52
Ukraina penktadienį paskelbė išsiuntusi du vengrų diplomatus, atsakydama į tai, kad Budapeštas išsiuntė du ukrainiečių diplomatus, ir taip paaštrino ginčą po to, kai Kyjivas sulaikė du įtariamus vengrų šnipus.
„Du Vengrijos diplomatai turi palikti mūsų šalį per 48 valandas“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Reaguojame į Vengrijos veiksmus, remdamiesi abipusiškumo principu ir savo nacionaliniais interesais“, – pridūrė jis.
Macronas: Putinas stovi karo, o ne taikos pusėje
19:57
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas remia karą, o ne taiką, ir pasmerkė, jo teigimu, karingus Rusijos lyderio komentarus, išsakytus per paradą Maskvoje, skirtą pergalei Antrajame pasauliniame kare pažymėti.
„Prezidentas Putinas yra karo, o ne taikos pusėje. Karingi komentarai, kuriuos jis išsakė, kasdienė tikrovė tai tik pabrėžia“, – sakė E.Macronas per renginį kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.
V.Putinas anksčiau penktadienį kalbėdamas Raudonojoje aikštėje surengtame kariniame parade, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pareiškė, kad visa šalis remia Kremliaus puolimą Ukrainoje, nors Maskva uždraudė kritikuoti trejus metus trunkančią invaziją.
Ar Putinas užpuls NATO? „The Economist“ įvertino Kremliaus galimybes ir kada tai gali įvykti
19:42
Rusijos Federacija per metus pagamina daugiau kaip 1400 balistinių raketų „Iskander“ ir 500 sparnuotųjų raketų Kh-101.
Pasak „The Economist“, tokiu būdu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori sugrąžinti savo šaliai imperijos statusą. Leidinio medžiagoje teigiama, kad Kremliaus valdovo retorika kvestionuoja ne tik Ukrainos, bet ir Suomijos bei Baltijos šalių suverenumą, o karas jam yra būdas išlaikyti valdžią, kontroliuoti ir mobilizuoti visuomenę.
Leidinyje pažymima, kad šiuo metu Rusijos Federacija dar nėra pasirengusi plačiai konfrontacijai su NATO, tačiau po 6 mėnesių gali būti pasirengusi pulti vieną iš Baltijos šalių, o dar po 2 metų – ribotam karui prieš kelias šalis.
Žurnalistai pabrėžė, kad Vakarų žvalgybos agentūros kruopščiai ištyrė, kiek laiko tai gali užtrukti. Jų išvados labai skiriasi. Jungtinės Valstijos teigia, kad Rusija atkurs savo kariuomenę „per artimiausią dešimtmetį“. Norvegijos žvalgyba mano, kad „ne anksčiau kaip po 5–10 metų“.
Ukrainiečių vertinimai rodo, kad nuo 5 iki 7 metų; vokiečių vertinimai – nuo 5 iki 8 metų. Estijos žvalgyba nusiteikusi mažiausiai optimistiškai, siūlydama Rusijai nuo 3 iki 5 metų naujoms formuotėms sukurti, priklausomai nuo karo eigos, Rusijos ekonomikos ir sankcijų tęstinumo.
Leidinyje pažymima, kad žmogiškieji ištekliai taip pat yra rimtas apribojimas. „Artimiausiu metu Rusija įdarbina apie 30 000 žmonių per mėnesį, tačiau ateityje šalis susidurs su gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problemomis“, – teigiama leidinyje.
„Atkurti materialines vertybes bus galima daug greičiau ir lengviau nei realų gebėjimą panaudoti jėgą“, – teigė „Carnegie Endowment“ atstovas Michaelas Coffmanas.
Rusijos ginkluotosios pajėgos gerokai patobulino, pavyzdžiui, taikinių paiešką ir smūgių sudavimą naudojant bepiločius orlaivius, tačiau jų gebėjimą tai išplėsti riboja karių, karininkų ir personalo darbo kokybė.
Rusijos karių darbo kokybė nukentėjo dėl didelių nuostolių. Vakarai mano, kad nuo 2024 m. pabaigos Rusijos karinės ligoninės veikia ties savo galimybių riba.
Straipsnyje teigiama, kad Rusija greičiausiai susilaikys nuo bet kokių karinių veiksmų, dėl kurių galėtų būti pradėtas taikyti NATO 5 straipsnis. Tačiau jos apetitas gali išaugti, be kita ko, jei ji manys, kad prezidentas Donaldas Trumpas gali nekreipti dėmesio į nedidelius pažeidimus.
„Ateinančiais metais Rusija palaipsniui bus vis labiau linkusi naudoti karinę jėgą, siekdama daryti spaudimą ar mesti iššūkį visai NATO ar atskiroms aljanso šalims“, – teigia Danijos žvalgyba.
Markas Rutte: NATO nežadėjo Ukrainai, kad narystė bus susitarimo nutraukti karą dalis
18:19
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nežadėjo, kad taikos susitarimu, kuriuo siekiama užbaigti šiuo metu Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, bus įtvirtinta Ukrainos narystė Aljanse. Ukrainos narystės perspektyva išlieka ilgalaikėje perspektyvoje. Tai pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Briuselyje.
„Visi NATO nariai sutarė, kad Ukrainos kelias į NATO bus negrįžtamas. Tačiau niekada nesitarėme, kad Ukrainos narystė NATO bus užtikrinta kaip taikos susitarimo dalis. Dėl to niekada nebuvo susitarta. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje NATO aljansas pasakė „taip“ – kad tokia narystės NATO perspektyva bus. Tai numatyta ilgalaikėje perspektyvoje, o ne šiuo metu vykstančiose taikos derybose“, – pabrėžė M.Rutte.
Nausėda: JAV turi svertus priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo
18:15
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) turi karinius ir ekonominius svertus priversti karą Ukrainoje sukėlusią Rusiją sėsti prie derybų stalo.
Taip jis kalbėjo penktadienį Osle po Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimo, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Svarbiausia, kad pats Ukrainos prezidentas pademonstravo nemažą optimizmą šiuo klausimu. Nesame naivūs, suprantame, kad Rusija turi savų tikslų, bet Rusiją galima priversti sėsti prie derybų stalo, ypač tvirtus svertus savo rankose turi JAV“, – teigė G. Nausėda.
Budapeštas davė atkirtį: išsiunčia du Ukrainos diplomatus dėl kaltinimų šnipinėjimu
16:16
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad šalis išsiuntė du Ukrainos diplomatus dėl kaltinimų šnipinėjimu.
„Šiandien iš Vengrijos išsiuntėme du šnipus, dirbusius su diplomatine priedanga Ukrainos ambasadoje Budapešte“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė vengrų užsienio reikalų ministras.
Anksčiau penktadienį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad pirmą kartą atskleidė Vengrijos šnipų tinklą Ukrainoje ir sulaikė du su juo susijusius asmenis, kuriuos apkaltino rinkus žvalgybinę informaciją, įskaitant duomenis apie oro gynybos sistemų buvimo vietą, vakarinėje Užkarpatės srityje, besiribojančioje su Vengrija.
Jei kaltinimai pasitvirtins, jiems gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
Budapeštas pavadino šį SBU pranešimą „Ukrainos propaganda“
Vengrijos užsienio reikalų ministras paragino „visus saugotis tokios Ukrainos propagandos“.
„Jei gausime kokių nors detalių ar oficialios informacijos, tada galėsime į tai atkreipti dėmesį, tačiau iki tol turiu tai laikyti propaganda, kurią reikėtų vertinti atsargiai“, – aiškino jis žurnalistams Budapešte.
Kyjivo ir Budapešto santykiai tebėra šalti, nes Vengrijos nacionalistas lyderis Viktoras Orbanas atvirai stojo Maskvos pusėn po to, kai ši prieš trejus metus plačiu mastu įsiveržė į Ukrainą, ir atsisakė siųsti Ukrainai karinę pagalbą. V.Orbanas taip pat prieštaravo Kyjivo siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES).
SBU nurodė, kad įtariamieji yra 40 metų vyras ir moteris, abu buvę kariai, ir kad juos prižiūrėjo Vengrijos žvalgybos pareigūnas.
Europos Sąjunga skiria 1,9 mlrd. eurų karinei paramai Ukrainai
15:36
Lvive, Europos aukščiausio rango diplomatų delegacijos vizito metu, buvo pažadėta suteikti Ukrainai papildomą 1,9 mlrd. eurų karinės paramos, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
„Šiandien ES oficialiai paskelbė apie ketinimą skirti beveik 1,9 mlrd. eurų karinei paramai Ukrainai“, – sakė jis.
Vyriausybės vadovas laiko šį sprendimą istoriniu, nes ginklai Ukrainai bus įsigyti iš įšaldytų Rusijos turto pajamų per Europos taikos fondą.
„1 milijardas eurų iš šios sumos bus skirta ginklų pirkimui pagal vadinamąjį „danų modelį“ – tiesiogiai iš Ukrainos gamintojų“, – patikslino D.Šmyhalis.
Pasak ministro pirmininko, stiprinami ne tik Ukrainos gynybos pajėgumai, bet ir skatinama ekonomika bei inovacijos Ukrainos gynybos pramonėje.
„Daugiau nei 600 mln. eurų bus skirta artilerijai ir šaudmenims. Daugiau nei 200 mln. eurų – Ukrainos oro gynybos stiprinimui“, – pridūrė ministras pirmininkas.
Jis padėkojo Europos Sąjungai už šį toliaregišką sprendimą, lyderystę ir paramą.
„Ypatinga padėka Danijai, Prancūzijai, Nyderlandams ir Italijai, kurios įsigis Ukrainos ginklų už 1 milijardą eurų“, – sakė jis.
Kaip teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai, ES valstybės jau įsipareigojo Ukrainai iki metų pabaigos suteikti 1,35 mln. šaudmenų.
Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha pažymėjo, kad ES sukūrė naujus veiksmingus ilgalaikio Europos gynybos pramonės plėtros instrumentus.
„Tai nauja era Europos gynyboje. Mūsų tikslas – spartesnis Ukrainos ir Europos gynybos pramonės integravimas. Tai sustiprins Europos gynybą mūsų unikaliomis technologijomis ir sustiprins mūsų gynėjus mūšio lauke“, – sakė A.Sybiha.
Pasak ministro, naujos priemonės leis paspartinti technologinę modernizaciją ir Ukrainos gynybos pramonės integravimą į bendras Europos tiekimo grandines.
