Svarbiausios naujienos
- Kremlius atsakė, ar apsvarstys pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje
- „Bloomberg“ paanalizavo, ką apie Putiną ir jo draugus atskleidė Pergalės dienos paradas
- Medvedevui visai nebelaiko nervai: „Susikiškite tuos taikos planus“
- Europos lyderiai tiesiai iš Kyjivo paskambino Trumpui
- Gali smogti „Orešniku“: pranešama apie uždaromą oro erdvę virš paleidimo poligono
- Kremlius paskelbė naują ultimatumą dėl paliaubų Ukrainoje
Naujausias žinias naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“ paanalizavo, ką apie Putiną ir jo draugus atskleidė Pergalės dienos paradas
16:42
Kol Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per paradą Maskvoje stiprina ryšius, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praleidžia progas užtikrinti reikšmingą taikos susitarimą.
Apie tai „Bloomberg“ publikacijoje rašo žurnalistė ir knygos „Punishing Putin: Inside the Global Economic War to Bring Down Russia“ autorė Stephanie Baker, analizuojanti, kaip blogas Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas paveiktų Europą ir kokią poziciją dabar užima V.Putinas.
Teksto autorė pažymi, kad gegužės 9 d. Maskvoje vykęs Pergalės paradas Rusijos vadovui buvo toks svarbus, kad jis pasiūlė tris dienas nutraukti karą prieš Ukrainą.
„Šią savaitę daugiau nei 20 pasaulio lyderių susirinko stebėti karių žygio Raudonąja aikšte, todėl akivaizdu, kad buvo stengiamasi užtikrinti, jog per paradą būtų demonstruojama Rusijos kariuomenės jėga, o ne jos pažeidžiamumas dėl ukrainiečių atakų tolimojo nuotolio dronais“, - pažymi S.Baker.
Putinas nėra jau toks izoliuotas
Žurnalistė teigia, kad po daugiau nei trejus metus trukusio Rusijos karo prieš Ukrainą V.Putinas toli gražu nėra izoliuotas. Gegužės 9 d. paradas parodė, kad V.Putinas turi daug sąjungininkų, įskaitant jo garbės svečią, Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kuris suteikė Rusijai ekonominę pagalbą, padėjusią jai išgyventi Vakarų sankcijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:29
Naujausias žinias naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Jei Rusijos režimas subyrėtų: 5 regionai, kurie siektų nepriklausomybės nuo Kremliaus
23:13
Rusijai prieš daugiau nei trejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, kaip viena karo pabaigos versijų buvo minimas Rusijos susinaikinimas – skilimas. Jei taip įvyktų, yra bent keli regionai, kurie galėtų siekti nepriklausomybės nuo Maskvos.
Rusijos Federacija yra labai didelė šalis, kurioje gyvena daugybė įvairių etninių ir religinių grupių. Istoriškai daugelis jų nebuvo itin lojalios politiniam centrui Maskvoje, o jų paklusnumas buvo pasiekiamas kumščio jėga.
Diskutuojant apie galimą Rusijos susinaikinimą kare su Ukraina, leidinys TVNET apžvelgia vieną iš galimų šalies ateities scenarijų – jos subyrėjimą.
Pagal šį scenarijų potencialiai galėtų atsirasti kelios naujos valstybės.
Šiaurės Kaukazo respublika
Šiaurės Kaukazo regionas jau seniai yra vienas iš Rusijos Federacijos rūpesčių. Du Čečėnijos karai rodo, kad susilpnėjus centrinei Maskvos valdžiai, regiono tautos gali sukilti ir siekti suformuoti autonomines valstybes.
Plačiau skaitykite čia.
NYT: Jungtinės Valstijos patvirtino raketų „Patriot“ ir artilerijos raketų perdavimą iš Vokietijos į Ukrainą
22:57
Jungtinės Amerikos Valstijos pritarė, kad Vokietija perduotų Ukrainai 125 ilgojo nuotolio artilerijos raketas ir 100 oro gynybos raketų „Patriot“. Apie tai rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV Kongreso pareigūnu.
„Šie itin reikalingi ginklai gaminami Jungtinėse Valstijose ir negali būti eksportuojami – net jei jie priklauso kitai šaliai – be JAV vyriausybės sutikimo“, – sakoma pareiškime.
Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jehoras Černevas leidiniui sakė, kad Ukrainos pajėgoms trūksta tolimojo nuotolio raketų, artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos sistemų, kurių dauguma gaminama Jungtinėse Valstijose.
Pasak leidinio, vasarą baigsis ankstesnės JAV administracijos patvirtinta karinė pagalba, o dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, nenori jos atnaujinti.
„Europa bando pakeisti pagalbą, kurios netekome iš Jungtinių Valstijų, bet, deja, ji neturi tam galimybių. Nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos praeina daug laiko“, – aiškino J.Černevas.
Europos šalys baiminasi, kad D.Trumpui išvedus amerikiečių karius iš Europos, jos turės sutelkti dėmesį į savo gynybą, o tai reiškia, kad bus mažiau galimybių padėti Ukrainai.
Zelenskis demilitarizuotos zonos idėją pavadino „mirusia“
22:19
Šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė idėją sukurti demilitarizuotą zoną karo su Rusija metu.
V.Zelenskis sakė, kad demilitarizuotos zonos idėja yra „mirusi“, ir pabrėžė, kad pirmiausia reikia užtikrinti paliaubas, pranešė „European Pravda“.
Demilitarizuotos zonos, kaip galimo Rusijos karo Ukrainoje sprendimo, idėją pirmasis iškėlė Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas. Gegužės 7 d. duodamas interviu televizijai „Fox News“ K.Kelloggas sakė, kad Kyjivas pasiūlė sukurti demilitarizuotą zoną, kurią bendrai kontroliuotų Ukraina ir Rusija.
Kelloggas pasiūlymą apibūdino kaip buferinę zoną, kurioje abi pusės atsitrauktų 15 kilometrų ir sukurtų 30 kilometrų zoną, kurią stebėtų stebėtojai iš trečiųjų šalių.
Spaudos konferencijoje V.Zelenskis teigė, kad Ukraina nesiūlė sukurti demilitarizuotos zonos, o tai prieštarauja K.Kelloggo pareiškimams.
„Apie demilitarizuotą zoną, kariuomenės išvedimą girdėjau žiniasklaidoje, ir ne tik žiniasklaidoje, iš daugelio žmonių, iš daugelio žvalgybos agentūrų. Oficialiai Ukraina nieko panašaus negavo. Bet... visi ieško galimybių atlikti su mumis eksperimentus“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie sudėtingą padėtį fronte ir logistinius iššūkius demilitarizuotoje zonoje.
„15 km demilitarizuotos zonos abiem kryptimis klausimas – o kodėl 15? Ir nuo kurios linijos skaičiuosime, nuo sienos, nuo kurios kontaktinės linijos... Net jei kalbėsime apie 15 km, ką darysime su Chersonu? Tai reiškia, kad Chersone nebus mūsų karių. Jei nebus mūsų karių Chersone – neturėsime Chersono“, – sakė prezidentas.
Pasak V.Zelenskio, demilitarizuotos zonos sukūrimas keltų pavojų Kyjivo kontrolei svarbiausiuose Ukrainos miestuose.
„Jei... susitarsime dėl buferinės zonos ir pasitrauksime 15 kilometrų nuo tokių miestų kaip Chersonas, Charkivas ir Sumai, visiems bus lyg ir taika, bet karas juose tęsis, nes virš jų skraidys artilerija. Todėl šiandien apie tai kalbėti yra per anksti ir ši idėja šiuo metu yra mirusi“, – sakė V.Zelenskis.
Kremlius atsakė, ar apsvarstys pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje
20:37
Kremlius šeštadienį pareiškė, kad apsvarstys Kyjivo Vakarų sąjungininkų pateiktą pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad „spausti Maskvą“ yra nenaudinga, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Turime viską gerai apgalvoti. Tai naujas įvykis“, – televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida
„Tačiau bandymas daryti mums spaudimą yra visiškai nenaudingas“, – pridūrė jis.
„NBC News“: Witkoffas pateiks Putinui JAV, Europos ir Ukrainos pasiūlymus dėl karo užbaigimo
19:39
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pateiks JAV ir Europos šalių pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, rašo „NBC News“, cituodamas šaltinius.
JAV, Europos ir Ukrainos derybininkai parengė „terminų lapą“ su 22 pasiūlymais, įskaitant 30 dienų paliaubas, sakė vienas iš Vakarų pareigūnų ir pridūrė, kad jis atitinka V.Putino reikalavimą, jog JAV nepritars Ukrainos stojimui į NATO.
„Jei V.Putinas nori išsisukti iš situacijos, tai yra jo išeitis“, – sakė pareigūnas apie pasiūlymus.
Šaltiniai nurodė, kad S.Witkoffas turės juos pristatyti Rusijos vadovui. „NBC News“ nenurodo, kada gali įvykti susitikimas.
Kremlius smerkia konfrontacinį Europos požiūrį į Rusiją
18:12
Kremlius šeštadienį, paklaustas apie galimybę užmegzti dialogą su Europos lyderiais, kritikavo konfrontacinį europiečių požiūrį į Rusiją.
„Iš Europos girdime prieštaringus pareiškimus. Jie dažniausiai yra konfrontaciniai, o ne orientuoti į bandymus kaip nors atgaivinti santykius“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, tiesiogiai nesusijusį su Kyjivo sąjungininkų pasiūlytomis 30 dienų paliaubomis.
„Axios“: Zelenskis pasakė Trumpui, kad yra pasirengęs tiesioginėms deryboms su Rusija, jei bus sudarytos paliaubos
17:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi tiesioginėms taikos deryboms su Rusija, jei ši sutiks besąlygiškai nutraukti ugnį per 30 dienų, rašo „Axios“, remdamasis šaltiniais.
V.Zelenskis ir Europos vadovai pabrėžė, kad Kyjivas yra pasirengęs nuo pirmadienio, gegužės 12 d., visiškai nutraukti karo veiksmus sausumoje, ore ir jūroje. Jei būtų pasiektas susitarimas ir būtų vykdoma veiksminga tarptautinė stebėsena, šalys galėtų pereiti prie kito etapo – derybų proceso.
Jie pabrėžė D.Trumpui, kad jei V.Putinas atsisakys 30 dienų paliaubų, Europos šalys įves naujas sankcijas Rusijai, sakė šaltiniai.
Šaltiniai nurodė, jog D.Trumpas „atrodo patenkintas, kad Ukraina sutiko su paliaubomis ir tiesioginėmis derybomis su Rusija.“
Ukraina ir sąjungininkės ragina Rusiją sutikti su paliaubomis nuo pirmadienio
16:15
Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje susitarė paraginti Rusiją sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis nuo pirmadienio, šeštadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
„Ukraina ir sąjungininkės yra pasirengusios visiškam besąlygiškam ugnies nutraukimui sausumoje, ore ir jūroje mažiausiai 30 dienų, pradedant jau nuo pirmadienio“, – sakoma Andrijaus Sybihos pranešime socialiniame tinkle „X“.
Be to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos, Britanijos, Vokietijos bei Lenkijos lyderiai šeštadienį po susitikimo Kyjive telefonu kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, pranešė A.Sybiha.
„Po Kyjive įvykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo visi penki lyderiai surengė vaisingą pokalbį su (D. Trumpu), kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama taikos pastangoms“, – pranešime „X“ sakė jis.
Jo pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Kyjive lankėsi keturių didžiųjų Europos šalių vadovai, siekdami, kad Maskva sutiktų sudaryti paliaubas ir pradėtų taikos derybas dėl ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo. Šis susitikimas sutampa su paskutine Rusijos vienašališkai paskelbtų trijų dienų paliaubų, kurias, pasak Ukrainos, Kremliaus pajėgos ne kartą pažeidė, diena.
Kovą Jungtinės Valstijos pasiūlė nedelsiant sudaryti ribotas 30 dienų paliaubas, su kuriomis Ukraina sutiko, tačiau Kremlius reikalavo jam priimtinesnių sąlygų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Starmeris: sąjungininkai yra visiškai vieningi dėl siūlomų 30 dienų paliaubų su Rusija
16:13
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį pareiškė, kad Kyjivo sąjungininkai yra visiškai vieningi dėl siūlomų 30 dienų paliaubų su Rusija.
„Šiandien laikomės pozicijos, kad visos pasaulio šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, yra visiškai vieningos dėl 30 dienų besąlygiško ugnies nutraukimo", – spaudos konferencijoje Kyjive sakė K.Starmeris.
