Svarbiausios naujienos
- Paaiškino, kodėl Putinas be perstojo svaičioja apie Odesos užgrobimą
- Volodymyras Zelenskis: Putinas bijo tiesioginių derybų su manimi
- CNN įvardijo, nuo kokio žmogaus priklauso Trumpo dalyvavimas Stambulo derybose
- Berlynas: jei šią savaitę nebus realios pažangos, Rusija sulauks naujų sankcijų
- Paaiškėjo, ką Trumpas siunčia deryboms į Stambulą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Volodymyras Zelenskis: Putinas bijo tiesioginių derybų su manimi
17:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad karo prieš Ukrainą iniciatorius Vladimiras Putinas bijo tiesioginių derybų su juo. Šalies vadovas tai pasakė per brifingą.
Ukrainos prezidentas priminė, kad kovo 11 d. susitikime Saudo Arabijoje Ukraina visiškai pritarė JAV pasiūlymui dėl besąlygiško ugnies nutraukimo, nes Ukraina siekia nutraukti karą.
Kartu, kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, šis pasiūlymas derybų platformoje galioja jau 63 dienas.
„Ne kartą tai pabrėžiau prezidentui Donaldui Trumpui. Manau, kad V.Putinas nenori, kad karas baigtųsi, nenori paliaubų, nenori jokių derybų. Jau nutyliu, kad jis bijo tiesioginių derybų su manimi“, – pabrėžė V.Zelenskis.
15min primena, kad skelbta, jog V.Zelenskis yra pasirengęs susitikti su Vladimiru Putinu tiek Ankaroje, tiek Stambule. Ir Ukraina daro viską, kad toks aukščiausiojo lygio susitikimas įvyktų.
„Jei Putinas iš tiesų pasirengęs ne tik žiniasklaidoje, bet ir realiame gyvenime susitikti. Ir tada lyderių lygmeniu padarysime viską, kad susitartume dėl paliaubų. Nes būtent su juo turiu tartis dėl paliaubų. Nes jis vienintelis tai nusprendė“, – sakė V.Zelenskis.
Šiaurės Korėjos pagalba Rusijai išduoda rimtas Kremliaus problemas
00:17
Šiaurės Korėja, siekdama paremti Rusiją agresyviame nusikalstamame kare prieš Ukrainą, siunčia Maskvai ne tik ginklus ir karius, bet ir darbo jėgą. Tokia Šiaurės Korėjos teikiama pagalba Rusijai išduoda, kad Kremlius turi rimtų problemų.
Remiantis Pietų Korėjos žvalgybos ataskaita šalies parlamentui, Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė apie 15 tūkst. darbininkų.
Pchenjano veiksmai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijas, kurios buvo įvestos siekiant sustabdyti Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir balistinių raketų kūrimą, taip pat uždrausti Šiaurės Korėjos darbo jėgos naudojimą už šalies ribų.
Viktoras Orbanas kaltina Ukrainą beprecedente žvalgybos operacija
23:28
Vengrija kaltina Ukrainą vykdant specialią operaciją, kuria siekiama sužlugdyti nacionalinę apklausą dėl jos stojimo į Europos Sąjungą.
Antradienį šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo „Facebook“ puslapyje paskelbė, kad dėl „precedento neturinčios“ žvalgybos operacijos prieš Vengriją buvo sušaukta Gynybos taryba.
Kaip pranešė „Index“, po posėdžio jis apkaltino Ukrainą pradėjus „kryptingą šmeižto kampaniją“.
Pasak V.Orbano, Ukrainos pusė atgaivino santykius su Budapeštu siekdama sužlugdyti referendumą dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Jis taip pat apkaltino Vengrijos opozicinę partiją „Tisza“ dalyvavimu:
„To dar niekada nebuvo mūsų atmintyje. Reikia tikėtis, kad tolimesni specialiųjų tarnybų veiksmai prasidės dar iki referendumo pabaigos“.
Partijos „Tisza“ pirmininkas Péteris Magyaras sakė, kad V.Orbanas naudoja specialiąsias tarnybas prieš oponentus, nes baiminasi dėl savo valdžios. Jis taip pat apkaltino premjerą įvykdžius du nusikaltimus – gandų skleidimą ir nusikaltimo prieš valstybę slėpimą.
Vengrijos leidinys „Magyar Hírlap“ rašo, kad jų žvalgybos šaltiniai papasakojo apie „mėnesį trukusį žvalgybos karą“ tarp Kyjivo ir Budapešto. Neseniai Vengrijos gynybos pajėgos savo teritorijoje esą numušė Ukrainos droną.
Suvereniteto gynybos tyrimų instituto vadovas Jozefas Horvathas pareiškė, kad tokiu būdu Ukraina esą „tikrina Vengrijos gynybos pajėgų reakcijos laiką“ ir jų technines galimybes:
Tikimės, kad jei jie taip pasielgė, sulaukė atsako, nes vengrai šį droną numušė. Kita vertus, akivaizdu, kad už kiekvienos tokios atakos slypi antrinis tikslas – įbauginti gyventojus, prarasti piliečių pasitikėjimą.“
Primename, kad gegužės 9-ąją Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė, kad sulaikė du įtariamus vengrų šnipus, kuriuos apkaltino rinkus žvalgybinę informaciją, įskaitant duomenis apie oro gynybos sistemų buvimo vietą, su Vengrija besiribojančioje vakarinėje Užkarpatės srityje.
Netrukus po to Vengrija paskelbė išsiuntusi du ukrainiečių diplomatus, kaltindama juos šnipinėjimu.
„Iš Vengrijos išsiuntėme du šnipus, dirbusius su diplomatine priedanga Ukrainos ambasadoje Budapešte“, – feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Reaguodamas į P.Szijjarto pareiškimą ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina išsiunčia du Kyjive dirbusius vengrų diplomatus.
Ukrainos kariai susprogdino naują Rusijos raketų paleidimo įrenginį
22:24
Pranešama, kad Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos, atlikdamos tikslų dronų smūgį, sunaikino vieną iš naujausių Rusijos daugkartinio paleidimo raketų sistemų 9K57-1 „Uragan-1“, skelbia „Defence Blog“.
Per specialią žvalgybos operaciją Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų (SSO) operatoriai nustatė budėjimo režimą turinčią Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą „Buk-M3“ ir lauke dislokuotą modernią raketą „Uragan-1“. Po greito veiksmų koordinavimo Ukrainos pajėgos paleido smogiamuosius dronus ir sėkmingai smogė abiem taikiniams.
„Financial Times“: Rusija ruošiasi platesniam puolimui Ukrainoje
21:59
Užuot demonstravusi norą derėtis dėl taikos, Rusija perkelia pajėgas į svarbiausius Ukrainos mūšio lauko taškus. Atrodo, kad Rusijos pajėgos rengiasi didesniam puolimui, pranešė laikraštis „Financial Times“, remdamasis Ukrainos žvalgybos pareigūnais.
Pažymima, kad, Ukrainos stebėsenos projekto „DeepState“ duomenimis, šią savaitę Rusijos pajėgos užėmė daugiau teritorijos rytinėje Donecko srities dalyje, ypač aplink Pokrovsko ir Torecko miestus.
Primename, kad neseniai „DeepState“ pranešė, jog Rusijos kariai artėja prie Dniepropetrovsko srities. Pažymėta, kad okupantai neturi tiesioginių užduočių pulti Dniepropetrovsko sritį, tačiau rusai gali pasinaudoti galimybe, jei pasieks Donecko srities ribas, ir greičiausiai tai padarys.
Analitikai priminė, kad globalus ir pagrindinis Rusijos karių tikslas šiuo metu yra visiška Donecko srities okupacija. Tačiau tam pasiekti rusams reikia įvykdyti atskiras užduotis – visiškai užimti Torecką, Časiv Jarą, Pokrovską, Mirnogradą, o dar toliau – Konstantinovką, Slavjanską, Kramatorską, Severską, Limaną.
„Todėl jiems dar teks skirti daug išteklių ir laiko, kad nuspręstų užimti visas šias gyvenvietes, įvykdyti nustatytus terminus ir užduotis, o tai jiems vargu ar pavyks konfrontacijoje su geriausia pasaulio kariuomene“, – pažymėjo „DeepState“.
Rusija siųs savo delegaciją į Stambulą – dėl Putino vis dar neaišku
21:30
Rusijos atstovai lauks Ukrainos Turkijoje 2025 m. gegužės 15 d. vyksiančiose derybose.
Tai pareiškė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas propagandinio televizijos kanalo „Rossija 1“ žurnalistui Pavelui Zarubinui.
„Mūsų delegacija bus ten ir lauks Ukrainos pusės“, – sakė D. Peskovas.
Tačiau jis nepatvirtino, ar pats Rusijos vadovas nuspręs vykti į šią kelionę. Rusijos delegacijos, kuri vyks į derybas, sudėtis kol kas neatskleidžiama.
„Kai prezidentas duos nurodymą, tada mes tai padarysime“, – pridūrė V. Putino spaudos sekretorius.
Tuo pat metu buvęs aukšto rango Kremliaus pareigūnas, kalbėjęs su „Washington Post“ su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Rusijai derybose Stambule atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir V Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Verta pažymėti, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Stambule lauks Rusijos diktatoriaus V.Putino:
„Būtent Putinas viską lemia Rusijoje, būtent jis turi spręsti karo klausimus. Tai yra jo karas. Todėl derybos turi vykti su juo“, – sakė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali dalyvauti Ukrainos ir Rusijos derybose Turkijoje. Apie tokią galimybę jis kalbėjo dieną prieš tai. Kartu CNN praneša, kad Amerikos vadovo dalyvavimas Stambule priklausys nuo to, ar ten pasirodys V.Putinas.
Tuo tarpu prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad V.Putinas bijo tiesioginių derybų su juo. Be to, Rusijos vadovas nenori nutraukti karo ir sutikti su visiškomis, besąlygiškomis paliaubomis.
Trumpas įvardijo, ko tikisi iš derybų Turkijoje ir ką į jas siųs
20:05
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad siekia užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Saudo Arabijos ir JAV investicijų forume jis taip pat pakomentavo ketvirtadienį, gegužės 15 d., Turkijoje vyksiančias derybas.
„Aš nenuilstamai dirbu, kad užbaigčiau baisų kraujo praliejimą tarp Rusijos ir Ukrainos, ir labai svarbu, kad vėliau šią savaitę, galbūt ketvirtadienį, Turkijoje vyks derybos, kurios gali duoti gerų rezultatų“, – sakė D. Trumpas.
JAV Prezidentas pažymėjo, kad į Turkiją derybų vyks valstybės sekretorius Marco Rubio ir kiti jo administracijos nariai. Jis pabrėžė, kad tikisi, jog derybos bus sėkmingos.
„Vidutiniškai per savaitę miršta 5 000 žmonių... Jų žūsta daugiau nei esame matę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ir aš noriu tai sustabdyti. Tai siaubingas karas. Jis niekada nebūtų įvykęs, jei aš būčiau prezidentas“, – pridūrė D. Trumpas.
Savaitgalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Lenkijos vadovai paragino Rusiją sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis nuo pirmadienio kaip išankstine tiesioginių derybų sąlyga.
Tačiau Rusija neatsakė, o Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė Ukrainai susitikti tiesioginėms deryboms Stambule gegužės 15 dieną, ir tokiam žingsniui pritarė D. Trumpas.
Ketvirtadienį numatytos tiesioginės Rusijos ir Ukrainos taikos derybos būtų pirmosios nuo tada, kai Maskva 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
V. Zelenskis vėliau paragino V. Putiną atvykti į Stambulą asmeniškai ir dalyvauti derybose, kurias jis pats pasiūlė sekmadienį.
Kremlius niekaip nekomentavo Ukrainos prezidento raginimo.
Antradienį V. Zelenskis pareiškė, kad padarys viską, kad šią savaitę Turkijoje įvyktų jo susitikimas su V. Putinu.
„Padarysime viską, kad šis susitikimas įvyktų“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive ir pridūrė, kad taip pat padarys viską, kad būtų susitarta dėl paliaubų.
Pasak jo, jei JAV prezidentas D. Trumpas prisijungtų prie derybų Turkijoje, tai galėtų būti postūmis V. Putinui.
„Pakvietėme prezidentą Trumpą prisijungti prie mūsų. Nežinau JAV prezidento sprendimo, bet jei jis patvirtins savo dalyvavimą, manau, kad tai suteiks papildomą impulsą V. Putinui atvykti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat teigė manąs, kad V. Putinas nenori jokių derybų dėl ilgiau kaip trejus metus besitęsiančios invazijos nutraukimo.
Patys pasiūlė, patys traukiasi: kodėl Rusija išsisukinėja nuo taikos derybų?
19:09
Prie taikos derybų stalo ne kartą kviesta Rusija randa vis naujų būdų išsisukinėti. Tai jau ima erzinti net Rusijai palankiu vadinamą JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Kremliaus nuolatiniai bandymai tempti gumą ir skelbiamos bei pačių pažeidžiamos paliaubos atrodo keistokai. Tačiau politikos ekspertas, Vokietijos nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) apžvalgininkas Konstantinas Egertas paaiškina – tokiam Vladimiro Putino elgesiui yra kelios rimtos priežastys.
Europiečiai reikalavo 30 dienų paliaubų
Gegužės 10 dieną per savo vizitą Kyjive Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su kitais Europos lyderiais pareiškė, kad teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje turi prasidėti nuo visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo. Apie tai jis parašė savo paskyroje socialiniame tinkle X.
Tuo tarpu naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Rusiją sutikti su 30 dienų paliaubomis ir pagrasino sugriežtintomis sankcijomis, jei tai nebus padaryta.
Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris ir kiti Europos vadovai paskambino JAV prezidentui Donaldui Trumpui iš Ukrainos ir aptarė planus dėl 30 dienų paliaubų su Rusija.
Spektaklis nežinia kam
Į tai atsakydamas, Vladimiras Putinas surengė tikrą farsą – naktį iš gegužės 10 į 11 dieną Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės ėmė anonsuoti neplanuotą šalies vadovo spaudos konferenciją, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dar labiau kurstė intrigą aiškindamas, neva per susitikimą su žurnalistais bus „paskelbta itin reikšminga informacija“.
V.Putinas netiesiogiai atmetė sąjungininkų pasiūlymą paliauboms ir pareiškė, kad Stambule turėtų įvykti tiesioginės dvišalės derybos.
Paaiškino, kodėl Putinas be perstojo svaičioja apie Odesos užgrobimą
18:29
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pusiau slapta puoselėja planus užimti Odesą. Tai nėra tik fantazija – Rusijos prezidentas turi savo planą. Jis nori atkirsti Ukrainą nuo išėjimo į Juodąją jūrą ir išspręsti klausimą dėl nepripažinto Uždniestrės separatistinio regiono, kuris ribojasi su Odesos sritimi, naujienų portalui „Oboz“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas, karybos ekspertas Ivanas Stupakas.
„Kodėl būtent Odesa? Akivaizdu, kad jų nedomina rusakalbiai gyventojai. Jie juos žudo, jie jiems visiškai nerūpi. Pirma, Kremlius nori atimti iš Ukrainos išėjimą prie jūros, o, antra, pamiršti apie Uždniestrės aneksiją, ir, trečia, sukurti grėsmę Europos Sąjungai, NATO“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, Kremlius brandina planus užimti Odesą, kitas klausimas – ar tai įmanoma ir kiek Maskvos norai atitinka realias galimybes.
Kaip pažymėjo I.Stupakas, jei iki plataus masto įsiveržimo į Ukrainą buvo galima manyti, kad šis ketinimas pavyktų, dabar šis klausimas tapo kur kas sudėtingesnis.
Ekspertas nurodė, kad anksčiau, nepaisant Krymo aneksijos ir karo veiksmų Donbase, Ukrainos piliečiai lankėsi okupuotose teritorijose, veikė geležinkelio susisiekimas. Tai leido Kremliui gauti vienokios ar kitokios informacijos. Tačiau dabar ji pasiekia Rusijos specialiąsias tarnybas iš ribotų šaltinių.
„Tokios prieigos prie valdžios Ukrainoje, kokia buvo anksčiau, jie jau neturi. Vietose jų agentai yra nekvalifikuoti. Paprašė kokio nors bedarbio – jis nuėjo, kažką pažiūrėjo... Tai visiškai ne tas lygis. Tai turi būti regioninės administracijos, prezidento kanceliarijos, Kabineto ministrų ar kokios nors ministerijos lygis. Taigi, manau, planai yra, bet jų įgyvendinimui tikrai nėra išteklių“, – teigė I.Stupakas.
Jo nuomone, šiuo metu Ukrainos valdžios institucijos labai gerai „išvalytos“ nuo Kremliaus įtakos, nors tam tikras kontingentas šalyje vis dar lieka. Pavyzdžiui, kažkas pasislėpia, Ukrainos specialiosios tarnybos apie jį žino, bet trūksta reikiamos informacijos.
Kaip paaiškino ekspertas, tokie asmenys paprastai yra nuolat stebimi – jei jie tampa aktyvesni, su jais pradedama dirbti, kalbėjo ekspertas.
„Bet rusai tiesiog nesupranta, kas vyksta "ant žemės". Todėl jų planai neatitinka tikrovės“, – pabrėžė I.Stupakas.
Pasirengęs puolimui
Anksčiau naujienų portalas „Unian“ skelbė, kad buvęs KGB žvalgybininkas Sergejus Žirnovas mano, kad Odesos užėmimas gali būti V.Putino „fiksuota idėja“, nes jis įsitikinęs, kad Ukraina faktiškai neturi JAV pagalbos.
Jis paaiškino, kad Kremliaus vadovas yra pajėgus imtis veiksmų, kurie globaliu mastu yra neteisingi.
Kovo mėn. V.Putinas Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos atstovams uždarame posėdyje pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi pradėti puolimą prieš Odesą, jei Kyjivas atsisakys pripažinti okupuotus Krymo, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionus kaip dalį Rusijos, kai bus svarstomas taikos susitarimas, leidiniui „Kommersant“ minėjo renginio dalyviai.
CNN įvardijo, nuo kokio žmogaus priklauso Trumpo dalyvavimas Stambulo derybose
18:08
JAV prezidento Donaldo Trumpo dalyvavimas derybose Stambule labai priklauso nuo to, ar jose dalyvaus Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tai praneša CNN, remdamasi JAV administracijos pareigūnu.
„Šiuo metu viskas labai dinamiška. Niekas daug ko nežino, koks bus ketvirtadienis“, – sakė jis.
Pasak pareigūno, D.Trumpo dalyvavimo derybose galimybė daro didelį spaudimą V.Putinui.
Pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar D.Trumpas vyks į Stambulą, jo specialieji pasiuntiniai Keithas Kelloggas ir Steve'as Witkoffas planuoja dalyvauti Ukrainos ir Rusijos aderybose kaip stebėtojai.
Be to, K.Kelloggas sakė, kad JAV tikisi, jog V.Putinas atvyks į Stambulą, skelbia „Clash Report“. Pasak jo, tokiu atveju ten skris ir D.Trumpas.
Volodymyras Zelenskis žada padaryti viską, kad jo susitikimas su Vladimiru Putinu įvyktų
17:01 Atnaujinta 17:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad padarys viską, kad šią savaitę Turkijoje įvyktų jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Padarysime viską, kad šis susitikimas įvyktų“, – sakė V.Zelenskis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive ir pridūrė, kad taip pat padarys viską, kad būtų susitarta dėl paliaubų.
Pasak jo, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas prisijungtų prie derybų Turkijoje, tai galėtų būti postūmis V.Putinui.
„Pakvietėme prezidentą Trumpą prisijungti prie mūsų. Nežinau JAV prezidento sprendimo, bet jei jis patvirtins savo dalyvavimą, manau, kad tai suteiks papildomą impulsą V.Putinui atvykti“, – spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat teigė manąs, kad V.Putinas nenori jokių derybų dėl ilgiau kaip trejus metus besitęsiančios invazijos nutraukimo.
„Manau, kad Putinas nenori, kad karas baigtųsi, nenori paliaubų, nenori jokių derybų“, – žurnalistams kalbėjo V.Zelenskis.
Jis taip pat paragino Jungtines Valstijas pritaikyti Maskvai griežčiausių sankcijų paketą, jei Rusijos prezidentas atmes kvietimą susitikti Turkijoje šią savaitę.
„Tai turėtų būti griežčiausias sankcijų paketas“, – sakė V.Zelenskis žurnalistams Kyjive ir pridūrė, kad V. Putinas, vengdamas susitikimo, duotų „aiškų ženklą, kad nenori ir neketina nutraukti karo“.
Be to, Ukrainos lyderis sakė, kad šiomis dienomis planuoja susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
„Su prezidentu Erdoganu sutarėme, kad susitiksiu su juo Turkijos sostinėje“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, šis „susitikimas įvyks gegužės 14 arba 15 dieną“.
