Svarbiausios naujienos
- „The Economist“ žurnalistas atskleidė, kuo Rusija grasino Ukrainai per derybas
- Kojala – apie Rusijos reikalavimus: net Vance'ui tai atrodė per daug
- Derybos baigėsi: ko iš Ukrainos pareikalavo Rusija
- Zelenskis ir Europos lyderiai paskambino Trumpui po Stambulo derybų
- Papasakojo, kodėl Putinas atsisakė susitikti su Zelenskiu Stambule
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Papasakojo, kodėl Putinas atsisakė susitikti su Zelenskiu Stambule
13:44
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neplanavo priimti Ukrainos kolegos Volodymyro Zelenskio pasiūlymo susitikti Stambule, „The Moscow Times“ sakė šaltiniai Rusijos vyriausybėje, Užsienio reikalų ministerijoje ir tarp Kremliui artimų žmonių.
Tai, kad Kremlius iki pat vėlios nakties laikė V.Putino kelionės planus apgaubtus paslapties šydu, pabrėžė Maskvos nenorą.
Nors šaltinių teigimu, V.Putinas nelaiko V.Zelenskio sau lygiu ir sutiks su juo susitikti tik tuo atveju, jei šis „viešai kapituliuos“, jis negalėjo tiesiai atsisakyti iššūkio dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų Rusijos vadovui bendrauti su savo oponentu.
Visi „The Moscow Times“ šaltiniai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga dėl šio klausimo jautrumo.
Rusijos diplomatija iš esmės vadovaujasi tais pačiais protokolais, kaip ir sovietmečiu, o visoms aukšto lygio deryboms kruopščiai ruošiamasi iš anksto.
Todėl apie spontaniškas derybas pagal oponento sąlygas, ypač kai Rusija norėtų turėti persvarą, negali būti nė kalbos, „The Moscow Times“ sakė vyriausybės pareigūnas, dabartinis diplomatas ir Kremliaus aplinkos žmogus.
„Mes taip nesielgiame. Pirmiausia paskirti derybininkai atlieka visus parengiamuosius darbus ir parengia dokumentus. Tik po to įsitraukia prezidentas ir aptaria iš anksto sutartas sąlygas“, – sakė vienas šaltinis.
„Mūsų vadovas nemėgsta, kai jam daromas spaudimas. Tai gerai žinomas faktas“, – pridūrė buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas.
Be to, Maskva nepripažįsta V.Zelenskio teisėtu derybų partneriu.
Rusijos propaganda ir pats V.Putinas yra paskelbę, kad V.Zelenskis neva yra neteisėtas vadovas, o tai reiškia, kad Maskva galėtų pasirašyti taikos susitarimą tik su naujuoju Ukrainos prezidentu arba su Ukrainos parlamento vadovybe.
Rusija ne kartą bandė diskredituoti Ukrainos vadovą. Nors V.Zelenskio kadencija faktiškai baigėsi 2024 m., Ukraina negali rengti prezidento rinkimų dėl karo padėties, kurią ji įvedė dėl plataus masto Rusijos invazijos.
„Zelenskis tinkamas tik kapituliacijai pasirašyti. Taškas“, – sakė dabartinis Rusijos diplomatas.
Pagrindinė kliūtis – Trumpas
Panašu, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti V.Putinui viešai apkaltinti V.Zelenskį, yra D.Trumpas, kuris paragino Maskvą siekti paliaubų ir užsiminė, kad gali pats vykti į Turkiją, jei V.Putinas ten dalyvaus.
„Mūsų pareiškime dėl derybų atnaujinimo Stambule niekada nebuvo minimas mūsų prezidento dalyvavimas. Pastarąsias kelias savaites intensyviai bendravome su Vašingtonu, o pastarosiomis dienomis tai pasiekė karštligišką lygį. Mano kolegos bando rasti kompromisą, kuris neįžeistų D.Trumpo“, – sakė su Kremliumi susijęs pareigūnas.
„Jei Trumpas asmeniškai pakviestų Putiną, tai viską pakeistų. Tačiau Zelenskis nėra lygus Putinui ir nenori su juo kalbėtis akis į akį. Po Zelenskio ultimatumų sutikimas susitikti atrodytų kaip atsitraukimas ir „veido praradimas“, – sakė diplomatas Borisas Bondarevas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:26
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos URM: Putino planas pristatyti Stambulo susitikimą kaip 2022 m. derybų tęsinį žlugo
00:57
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Stambule vykstančios Ukrainos ir Rusijos derybos negali ir neturėtų būti pasiteisinimas, kodėl nedidinamas spaudimas Rusijai.
„Jei atmesime visas Rusijos nesąmones, pseudoistorinius pareiškimus, provokacijas ir t. t., esmė yra tokia: 1 000 mūsų žmonių – mums pavyko susitarti dėl jų grąžinimo. Tai 1000 laimingų šeimų. Jau vien dėl to visa tai turėjo prasmę. Paliaubos – ši delegacija neturėjo pakankamų įgaliojimų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Anot A.Sybihos, „Putino planas pateikti susitikimą Stambule kaip 2022 m. kovo mėn. tęsinį nepavyko, nes tai jau visiškai nauja dinamika, naujas atspirties taškas“.
„O pagrindinis veiksnys yra JAV ir prezidento Donaldo Trumpo taikos pastangos. Ukraina ir toliau laikysis savo linijos ir sieks savo rezultatų. Grąžinkite žmones, pridėkite tylą, saugumą ir taiką“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Emmanuelis Macronas: Trumpas su Putinu aptars derybas dėl Turkijos
00:50
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad po Kyjivo ir Maskvos derybų Stambule tebėra aktualus vienintelis konkretus pasiūlymas – besąlygiškos paliaubos.
„Mes ir toliau (...) kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis rengiame naujas sankcijas, jei jos nesulauktų teigiamo atsako“, – sakė jis, rašo „Le Monde“ .
Pasak jo, Ukrainos delegacija tikisi „artimiausiomis valandomis ar dienomis sulaukti atsakymo į rusams išsiųstus prašymus“. Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad europiečiai savo ruožtu dar kartą apsikeis nuomonėmis su Donaldu Trumpu.
„Prezidentas D.Trumpas ketina surengti derybas su Rusijos puse, kad išsiaiškintų, kas įvyko, ir pabandytų judėti į priekį“, – sakė jis, paminėdamas galimus „telefoninius kontaktus“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas: „Mūsų laukia sunkios dienos“
23:42
Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europos politikai toliau sieks taikos Ukrainoje.
Pasak jo, pagrindinė užduotis bus išlaikyti Europos ir Jungtinių Valstijų vienybę šiuo klausimu.
„Neslepiame, kad Rusijos poziciją vargu ar galima pavadinti konstruktyvia. Tikėtina, kad mūsų laukia labai sunkios dienos“, – pažymėjo jis, komentuodamas šiandien Stambule vykstančias Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybas.
D.Tuskas pavadino Rusijos paliaubų sąlygas nepriimtinomis „ne tik Ukrainai, bet ir mums visiems“.
Agentūros, remdamosi šaltiniais, praneša, kad Rusijos pusė pareikalavo, jog Ukraina, siekdama nutraukti ugnį, išvestų savo karius iš savo teritorijos, kurią iš dalies užėmė Rusija.
„The Telegraph“: Putino ir Trumpo susitikimas būtų baisiausias Ukrainos košmaras
22:42
Rusija faktiškai sužlugdė Stambulo derybas, o dabar JAV prezidentas, atrodo, ketina apdovanoti Kremlių už tokius veiksmus. Asmeninis Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas būtų baisiausias Ukrainos košmaras, rašo „The Telegraph“.
Leidinys pažymi, kad iš pradžių idėja surengti derybas Turkijoje priklausė Kremliui. Todėl Europos lyderiai tikėjosi, kad Rusijos prezidento neatvykimas į susitikimą Stambule pagaliau privers Donaldo Trumpo kantrybę pratrūkti. Tačiau JAV prezidentas dar kartą parodė, kad jo kantrybė Rusijos diktatoriaus atžvilgiu yra beribė.
„Niekas neįvyks, kol mes su Putinu nesusitiksime“, – pareiškė D.Trumpas, kai paaiškėjo, kad Rusijos „prezidentas“ nepasirodys.
V.Putino nuomone, asmeniniai pokalbiai su JAV prezidentu kaip tik ir parodo Rusijos didybę – jos, kaip pasaulinės galybės, dalijančios pasaulį į dvi dalis su užjūrio hegemonu, statusą. Būtent VPutino ir D.Trumpo susitikimo akis į akį scenarijus yra didžiausias Kyjivo košmaras, rašo „The Telegraph“.
Juk tai būtų situacija, kai V.Putinui atitektų visas D.Trumpo dėmesys, o Ukraina neturėtų tarpininko, kuris galėtų ją apsaugoti.
Straipsnio autorius pažymi, kad ukrainiečiai baiminasi tokio susitikimo pasekmių, nes D.Trumpas yra pažeidžiamas V.Putino, prie kurio instinktyviai prisirišęs. Blogiausiu atveju Rusijos diktatorius galėtų įtikinti JAV prezidentą sudaryti su juo sąjungą, kuri tada būtų pateikta Ukrainai kaip įvykęs faktas.
„V.Putinas akivaizdžiai džiaugiasi šiuo įvykiu. Tai ne tik dar vienas D.Trumpo atlaidumo jam ženklas, bet ir dar vienas pažeminimas Europos lyderiams, kurie tikėjosi, kad JAV prezidentas atsakys į jo nepasirodymą ir pritars griežtesnėms sankcijoms“, – rašo „The Telegraph“.
D.Trumpo nenoras daryti spaudimą V.Putinui net ir po jo atsisakymo vykti į Turkiją padrąsino rusus. Leidinio autorius mano, kad Rusijos delegacija per derybas iškėlė Ukrainai nepriimtinus reikalavimus galbūt būtent dėl tokio JAV prezidento elgesio.
Macronas: Europa rengia naujas sankcijas Rusijai, koordinuodama veiksmus su JAV
22:01
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Europos šalys su Vašingtonu koordinuoja papildomų sankcijų Rusijai taikymą, jei Maskva ir toliau atsisakys pritarti besąlygiškoms paliauboms su Ukraina.
„Toliau rengiame naujas sankcijas, koordinuodami veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis“, – pareiškė E.Macronas žurnalistams Albanijoje surengtame vadovų susitikime po to, kai Kyjivo ir Maskvos derybos Stambule baigėsi be proveržio.
Rusija ir Ukraina penktadienį tiesioginėse derybose – pirmosiose per daugiau kaip trejus metus – susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, pareiškė, jog apsikeis idėjomis dėl galimų paliaubų, ir aptarė galimą Volodymyro Zelenskio bei Vladimiro Putino susitikimą.
Tačiau pasibaigus itin lauktoms deryboms Stambule, kurios truko kiek ilgiau nei 90 minučių, buvo nedaug ženklų, kurie rodytų didesnę pažangą siekiant užbaigti ketvirtus metus besitęsiantį karą.
Trūkstamų ginklų negavimas Ukrainai kainuoja milijonus
22:00
„Financial Times“ duomenimis, Ukraina prarado apie 770 mln. dolerių, sumokėdama užsienio ginklų pardavėjams už negautus ginklus ir šaudmenis.
Remdamasis nutekintais vyriausybės dokumentais ir interviu su pareigūnais, laikraštis teigė, kad šie pinigai buvo išleisti išankstiniams mokesčiams už gyvybiškai svarbią karinę įrangą, kuri arba nebuvo pristatyta, arba buvo atvežta netinkama naudoti.
Jis pateikė mažos amunicijos įmonės Arizonoje pavyzdį, kuriai 2022 m. lapkričio mėn. buvo sumokėtas 19 mln. dolerių avansas pagal 55 mln. dolerių vertės sutartį dėl artilerijos sviedinių, kurie taip ir nebuvo pristatyti. Bendrovė neigia bet kokius pažeidimus.
„Nebegalėjau daugiau“: buvusi JAV ambasadorė atskleidė, kas ją privertė palikti postą Ukrainoje
21:39
Bridget Brink sakė, kad atsistatydino iš JAV ambasadoriaus Ukrainoje pareigų dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimo oficialiajam Kyjivui, o ne šaliai agresorei Rusijai.
B.Brink rašė savo nuomonių skiltyje, gegužės 16 d. paskelbtoje laikraštyje „Detroit Free Press“.
„Deja, nuo pat D.Trumpo administracijos darbo pradžios politika buvo tokia, kad buvo daromas spaudimas aukai – Ukrainai, o ne agresorei – Rusijai. Todėl nebegalėjau toliau ištikimai vykdyti administracijos politikos ir jaučiau pareigą atsistatydinti. Beveik tris dešimtmečius tarnavusi mūsų šaliai, atsistatydinau iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų“, – rašė ji.
Pasak B.Brink, Rusija nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą vykdė „gryną blogį“.
„Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ji padarė tai, ką galima pavadinti grynu blogiu: raketomis ir dronais, kurie naktį pataikydavo į namus ir butus, ji nužudė tūkstančius civilių gyventojų, įskaitant 700 vaikų. Ji įvykdė daugiau kaip 150 000 karo nusikaltimų, pagrobė 20 000 vaikų iš jų šeimų ir privertė milijonus vyrų, moterų ir vaikų bėgti į Europą ir kitas šalis“, – rašė ji.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina teigia, kad per derybas Rusija pasakė keletą „nepriimtinų“ dalykų
20:31
Per penktadienio derybas Rusija „išsakė daug dalykų, kurie mums atrodo nepriimtini“, Stambule žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Heorhijus Tyhyi ir pridūrė, kad Ukrainos delegacija „elgėsi ramiai... vis dar laikydamasi mūsų pozicijos“.
Jis nedetalizavo, kokie buvo tie nepriimtini dalykai.
Jis sakė, kad Ukrainos delegacija „buvo pasirengusi šiandien susitarti dėl paliaubų“, tačiau to galėjo nepavykti pasiekti, nes Rusijos žemo lygio delegacija „tikriausiai turi [ribotus] įgaliojimus“.
H.Tykhyi sakė, kad Ukraina yra „dėkinga“ Turkijai už jos vaidmenį „suteikiant šią galimybę, šią platformą taikos pastangoms“.
„Vertiname Turkijos dalyvavimą ir [jos], kaip tarpininkės, vaidmenį... kuris tikrai gali padėti užbaigti karą“, – sakė jis.
Gintautas Paluckas: bręstantis ES sankcijų Rusijai paketas turėtų apimti energetinius išteklius
19:45
Bręstantis 18-asis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, tikėtina, apims šios šalies energetinius išteklius, sako premjeras Gintautas Paluckas.
„Naujasis sankcijų paketas tikrai bręsta ir panašu, jog šį kartą bus įtraukti ir energetiniai Rusijos ištekliai arba, na, bus nutrauktas ES įsigijimas suskystintų Rusijos dujų, taip pat sankcijos gręsią ir šešėliniam Rusijos laivynui, kuriuo yra transportuojama nafta“, – žurnalistams penktadienį vykusio Europos politinės bendrijos susitikimo Albanijoje paraštėse kalbėjo ministras pirmininkas.
ES trečiadienį patvirtino 17-ąjį sankcijų paketą, juo, be kita ko, ribojamas Rusijos šešėlinis laivynas, jame numatyta į juodąjį sąrašą įtraukti apie 200 naftos tanklaivių, naudojamų Rusijos naftos eksporto apribojimams apeiti.
Apribojimai taip pat bus taikomi bendrovėms iš tokių šalių kaip Vietnamas, Serbija ir Turkija, kurios kaltinamos padedančios tiekti prekes Rusijos kariuomenei.
Tačiau dalis politikų sutaria, jog naujausios sankcijos Maskvai yra gana ribotos, palyginti su ankstesniais paketais, nes ES sunkiau susitarti dėl taikinių.
Lietuva į 18-ą paketą norėtų įtraukti energetikos bendroves, suskystintų dujų eksportą ir daugiau šalies agresorės bankų.
Pasak G.Palucko, politinė valia naujajam paketui matoma praktiškai visose Bendrijos šalyse.
„Tikiu, jog politinės valios tikrai nepritrūks priimti sankcijoms, kurios yra kritiškai reikalingos tam, kad Rusija taip pat suprastų, jog čia yra nejuokaujama“, – sakė premjeras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Vakarus imtis griežtų veiksmų prieš Maskvą, įskaitant naujas sankcijas, jei derybose Stambule nepavyks pasiekti proveržio.
Derybos, trukusios kiek daugiau nei 90 minučių, buvo pirmas tiesioginis dviejų šalių kontaktas, skirtas diskusijoms dėl karo nutraukimo, nuo pirmųjų Maskvos invazijos 2022 metais mėnesių.
Abiejų pusių derybininkai atskiruose per televiziją transliuotuose pareiškimuose kiek anksčiau pranešė, kad Rusija ir Ukraina penktadienį susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, aptarė ugnies nutraukimo galimybę ir galimą šalių vadovų susitikimą.
Pasak premjero, Europos lyderiai iš šių derybų nieko nesitikėjo.
„Išskyrus galbūt, jog amerikiečiams taps aiškiau, jog rusai juos vedžioja už nosies ir tikrųjų derybų poreikio jie absoliučiai nejaučia“, – sakė G.Paluckas.
Penktadienį premjeras dalyvavo Europos politinės bendrijos susitikime, čia jis kalbėjosi su Lenkijos, Ispanijos premjerais, Graikijos prezidentu.
Europos politinė bendrija (angl. European Political Community) – Europos šalių forumas politikai koordinuoti, įkurtas po 2022 metais Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
Šiame formate kasmet rengiami du aukščiausio lygio susitikimai – pavasarį ir rudenį. Taip siekiama stiprinti ryšius tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių bendraminčių valstybių, skatinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą sprendžiant bendro intereso klausimus, stiprinti saugumą, stabilumą ir gerovę Europos žemyne.
