Svarbiausios naujienos
- Po dviejų valandų baigėsi Putino ir Trumpo pokalbis telefonu
- Tai tik sustiprins Putiną: klaidingas žingsnis derybose gali Europai kainuoti labai brangiai
- „Tai gali būti naujas karštasis taškas“: NYT atskleidė, kur žygiuos Rusijos kariai po Ukrainos
- J.D.Vance'as pripažino: Putinas nežino, kaip išeiti iš karo
- „The Times“: Zelenskis nemanė, kad yra kaltas dėl Baltųjų rūmų skandalo, bet po jo ėmėsi veiksmų
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Tai gali būti naujas karštasis taškas“: NYT atskleidė, kur žygiuos Rusijos kariai po Ukrainos
08:51
Rusija stiprina pajėgas prie sienos su Suomija, taip karo Ukrainoje fone sukeldama naują įtampą Arktyje, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Pasak straipsnio, naujos palydovinės nuotraukos patvirtina, kad Rusija aktyviai stiprina savo karinį buvimą prie Suomijos sienos – naujų palapinių, slėptuvių naikintuvams ir sandėlių statyba gali liudyti apie ilgalaikę Kremliaus strategiją, atsakant į Suomijos prisijungimą prie NATO.
Aljanso vadovybė patvirtina, kad Rusijos veiksmai primena pasirengimą perkelti dideles pajėgas, kai karas Ukrainoje baigsis.
„Rusijos karinės pajėgos stiprina bazes ir stato karinę infrastruktūrą netoli Suomijos sienos, o tai gali atskleisti jų strategiją dėl to, kas nutiks po karo Ukrainoje,“ – rašo „The New York Times“.
Ši 1335 km ilgio valstybinė siena yra ilgiausia Vakarų Aljanso sąlyčio su Rusija linija. Kariniai analitikai prognozuoja, kad ji gali tapti karštuoju tašku.
Analitikai tiki, kad Arkties zona Rusijai yra vienas iš pagrindinių jos didžiosios valstybės tapatybės elementų.
„Rusija mano, kad Arktis ir prieiga prie Arkties yra raktas į didžiosios valstybės statusą“, – pažymėjo aukšto rango NATO pareigūnas.
Suomijos pareigūnai mano, kad turi maždaug penkerius metus, kol Rusijos pajėgumai pasienyje pasieks grėsmingą lygį.
„Kalbama apie daug didesnį karių skaičių“, – pažymėjo brigados generolas Pekka Turunenas, Suomijos karinės žvalgybos vadovas.
Aktyviausi veiksmai užfiksuoti prie pagrindinių bazių netoli Suomijos sienos, ypač Kamenkoje. Panaši veikla pastebėta ir netoli Estijos.
Be to, pasak palydovinių nuotraukų, dėl galimų ukrainiečių bepiločių orlaivių atakų Rusijos vadovybė perkelia savo pajėgas toliau į šiaurę, kas juos tik priartino prie NATO sienų.
Palydoviniai vaizdai taip pat atskleidžia, kad Rusijos sraigtasparniai grįžo į bazę netoli Murmansko, uostamiesčio už poliarinio rato, po to, kai ten nebuvo beveik du dešimtmečius.
Dešimtys Rusijos karo lėktuvų neseniai buvo pastebėti Olenijos oro pajėgų bazėje, taip pat esančioje Arktyje ir mažiau nei už 160 km nuo Suomijos sienos,
„Jie plečia savo brigadas iki divizijų, o tai reiškia, kad padalinių skaičius prie mūsų sienų žymiai išaugs – tūkstančiais“, – įvertino Emilis Kastehelmis, analitinio centro „Black Bird Group“ ekspertas.
Suomija, kuri įstojo į NATO tik prieš dvejus metus, šiuo metu nemato tiesioginės grėsmės, tačiau šalies vyriausybė atidžiai stebi situaciją.
„Kariuomenės stiprinimas mūsų kaimyninėse teritorijose įvyks po to, kai nurims karo veiksmai Ukrainoje. Būtent tam turime būti pasirengę“, – teigė Janne'as Kuusela, Suomijos gynybos ministerijos gynybos politikos direktorius.
15min primena, kad anksčiau Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba padarė išvadą, kad Rusija santykius su Vakarais laiko sisteminiu konfliktu ir ruošiasi dideliam karui su NATO.
Buvo pažymėta, kad Kremlius pasirengęs naudoti jėgą savo tikslams pasiekti ir iki šio dešimtmečio pabaigos gali būti visiškai pasiruošęs „didelio masto konvenciniam karui“.
Lietuvos specialiųjų tarnybų vertinimu, Maskva kol kas nėra pajėgi pulti viso Aljanso, bet gali „patikrinti NATO“ surengdama ribotą karinę operaciją prieš vieną ar kelias Aljanso šalis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:11
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas sako esąs pasirengęs „pasitraukti“ iš derybų, jei nebus pasiekta pažangos
00:42
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sakė, kad per dvi valandas trukusį pokalbį telefonu paklausė Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kada jis „baigs šį kraujo liejimą“ Ukrainoje.
„Paklausiau: „Kada baigsime šį kraujo praliejimą, šią kraujo vonią? Tai kraujo vonia, ir aš tikiu, kad jis nori ją nutraukti“, – pirmadienį Ovaliajame kabinete sakė prezidentas.
D.Trumpas taip pat sakė, kad jei manys, jog negali padėti, tuomet „pasitrauks“ iš derybų. Jis pridūrė, kad yra „labai didelis ego“.
„Sakau jums, susiję dideli ego, bet manau, kad kažkas įvyks. O jei ne, aš tiesiog atsitrauksiu, ir jie turės tęsti derybas“, – sakė prezidentas.
CNN laidos „Kaitlan Collins“ paklaustas, ar per jų pokalbį paprašė susitikti su V.Putinu, prezidentas atsakė, kad „kalbėjosi su juo apie tai“. D.Trumpas anksčiau buvo užsiminęs, kad jis ir V.Putinas turėtų susitikti tiesiogiai, kad užbaigtų karą.
„Žinoma, kad taip ir padariau. Kalbėjausi su juo apie tai“, – sakė jis.
Buvęs Rusijos premjeras teigia, kad JAV atsisakius vaidmens stabdant karą, Europa turi įsikišti
23:55
Buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas teigia, kad Europos lyderiai turi imtis iniciatyvos ir vadovauti pastangoms sustabdyti karą, nes JAV, atrodo, atsisako savo vaidmens.
„Trumpas jau priėmė Putino mąstymą“, – sakė jis laidai „The World with Yalda Hakim“.
Pasak jo, visa Europa turėtų susirūpinti dėl Vladimiro Putino ambicijų.
„Jis mano, kad yra pakankamai stiprus, kad galėtų tęsti šią kovą, surengti vasaros puolimą. Jis mano, kad iki rudens jis tikrai sunaikins Ukrainą ir turės geresnes pozicijas
„Jis taip pat mano, kad galėtų suskaldyti ir sugriauti transatlantinę vienybę – ir šiandienos diskusija su prezidentu D.Trumpu rodo, kad V.Putinas tam tikra prasme yra teisus“, – sakė jis.
Vakarų nesugebėjimas prasmingai reaguoti į jo agresiją prieš Gruziją 2008 m. ir Krymo aneksiją 2014 m. išmokė V.Putiną, kad jis turi „specialų bilietą“ nebaudžiamai veikti, aiškina M.Kasjanovas.
„Europos lyderiai tik dabar priėjo išvadą, suprask, apie ką kalba ponas Putinas.
Todėl jie tokie principingi ir todėl tokie nuoseklūs. Problema yra su prezidentu D.Trumpu“, – pridūrė jis.
Trumpas sako tikintis, kad Putinas nori taikos
23:33
Pirmadienį po dvi valandas trukusio pokalbio su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu Prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams Rožių sode sakė, kad, jo nuomone, Rusijos vadovas nori taikos su Ukraina.
„Tikiu“, – sakė prezidentas CNN, paklaustas, ar mano, kad V.Putinas nori taikos.
Prezidentas pakartojo „taip“, kai kitas žurnalistas paklausė, ar jis pasitiki V.Putinu.
Kremlius: „Nekalbama apie paliaubų Ukrainoje pradžios terminus“
23:13
Rusijos naujienų agentūra „Tass“ praneša, kad Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad nebuvo kalbama apie paliaubų Ukrainoje pradžios laiką.
Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau pareiškė, kad Rusija ir Ukraina „nedelsiant“ pradės derybas dėl paliaubų, kad užbaigtų karą.
Tass taip pat praneša, kad J.Ušakovas užsiminė, jog V.Putinas pagyrė D.Trumpo vaidmenį atvedant Kyjivą prie derybų stalo ir sakė, kad jiedu ketina tęsti dialogą.
Volodymyras Zelenskis: nuo JAV sankcijų Rusijai priklausys Maskvos galimybės tęsti karą
22:56 Atnaujinta 21:55
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nuo JAV sankcijų Rusijai priklausys Maskvos galimybės tęsti invaziją.
Tai pareiškęs jis paragino sąjungininkus įtikinti Vašingtoną imtis griežtesnių veiksmų, užsimindamas, kad Jungtinės Valstijos atsilieka nuo Europos.
„Europos teisės aktų paketas bus parengtas ir bus griežtas“, – apie tikėtiną naują sankcijų paketą sakė V.Zelenskis.
„Kalbant apie Jungtinių Valstijų paketą, tai jau kita istorija. Šiuo atveju mums visiems reikia sunkiai dirbti su Jungtinėmis Valstijomis, kad tam tikrą akimirką, kai tai taps įmanoma, jos nustatytų atitinkamas sankcijas“, – teigė ukrainiečių lyderis.
„Nuo Amerikos taikomų bankų ir energetikos sankcijų labai priklausys, ar (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ir rusų kariuomenė ir toliau turės naudos iš šio karo, ar ne“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis taip pat paragino Jungtines Valstijas neatsisakyti pastangų siekti taikos Ukrainoje, sakydamas, kad tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų naudinga, jei JAV atsitrauktų.
„Mums visiems labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos nenutoltų nuo derybų ir taikos siekio, nes vienintelis, kam tai naudinga, yra Putinas“, – socialiniame tinkle sakė V.Zelenskis po to, kai D.Trumpas, siekdamas užbaigti trejus metus trunkantį karą, surengė keletą pokalbių su abiem lyderiais.
Pareigūnai: Marco Rubio dalyvavo pokalbyje su Trumpu ir Putinu
22:49
Pasak pareigūnų, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio prisijungė prie D.Trumpo ir V.Putino pokalbio iš savo lėktuvo grįždamas iš Europos.
Daugiau informacijos iš lėktuve buvusių pareigūnų kol kas neturime.
Dovilė Šakalienė: Lietuva dvišalius susitarimus dėl saugumo turi ten, kur jie realūs ir veikia
22:43
Lenkijai ir Prancūzijai pasirašius dvišalį susitarimą, apimantį ir saugumo garantijas, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Lietuva turi reikalingus gynybos susitarimus, nesant tokių susitarimų, yra derinami bendri veiksmai su sąjungininkais.
„Aš labai pragmatiškai svarstau ir A, ir B, ir C, ir D variantus, mes turime visus formatus – ir dvišalius, ir daugiašalius – ir dvišalius ten, kur jie realūs ir veikia, nes kai kurie (dvišaliai susitarimai – BNS) būtų gal labai faina, bet nebus. Tą darau, ką įmanoma padaryti, bet ten, kur negalima turėti tam tikro susitarimo, mes turime bendrus veiksmus ginti savo teritorijos plotą su seserinėmis divizijomis“, – LRT laidoje „Forumas“ sakė ministrė.
BNS rašė, kad gegužės pradžioje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Lenkijos premjero Donaldo Tusko pasirašytoje sutartyje numatyta, kad „ginkluotos agresijos jų teritorijose atveju šalys teikia savitarpio pagalbą, įskaitant karines priemones“.
Šalių lyderiai teigė, kad toks susitarimas nepakeičia NATO, kuriai priklauso abi šalys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis praėjusią savaitę Žinių radijui sakė, kad Lietuvai panašių dvišalių iniciatyvų imtis nereikia, nes jos gali sukelti abejonių dėl pasitikėjimo NATO.
Paryžiaus ir Varšuvos ryšiai sustiprėjo po to, kai 2023 metais premjero pareigas pradėjo eiti D.Tuskas, jo vadovaujama partija Pilietinė koalicija laimėjo visuotinius rinkimus ir nutraukė beveik dešimtmetį trukusį konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymą.
Zelenskis atmetė galimybę išvesti karius iš teritorijų, į kurias pretenduoja Rusija
22:41
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę išvesti karius iš šiuo metu Kyjivo pajėgų kontroliuojamų Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijų, nesutikdamas su Rusijos reikalavimais, kurie yra sąlyga nutraukti trejus metus trunkančią invaziją.
„Niekas neišves mūsų karių iš mūsų teritorijų“, – žurnalistams Kyjive sakė V.Zelenskis, paklaustas apie Maskvos reikalavimus, jog Ukraina pasitrauktų iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių, kurias Rusija teigia aneksavusi, bet nė vienos jų visiškai nekontroliuoja.
„Tikimės, kad kažką padarėme“: Trumpas sako, kad pokalbis su Putinu rodo pažangą
22:39
Donaldas Trumpas ką tik kalbėjo iš Baltųjų rūmų Rožių sodo, trumpai aptarė pokalbį telefonu su Vladimiru Putinu, nors daug detalių nesužinojome, rašo BBC.
Trumpai kalbėdamas apie pokalbį su Rusija, per įstatymo projekto, skirto kovai su giluminėmis klastotėmis, pasirašymą, trumpai pasakė, kad 2,5 valandos trukęs pokalbis rodo, jog „padaryta pažanga“.
„Tikimės, kad kažką nuveikėme“, – pridūrė D.Trumpas. „Kalbėjomės su daugumos Europos valstybių vadovais ir stengiamės užbaigti visą šį reikalą.“
D.Trumpas dar kartą pakartojo, kad karas „niekada neturėjo įvykti“ ir kiekvieną savaitę kainuoja tūkstančių žmonių gyvybes.
JAV prezidentas taip pat trumpai pajuokavo, kad V.Putinas jam pasakė, jog jie [rusai] „gerbia“ pirmąją ponią Melaniją Trump.
„O kaip dėl manęs?“, – atsakė jis. „Viskas gerai. Su manimi viskas gerai“.
