Svarbiausios naujienos
- Rusų propaganda skalambija varpais dėl įsiveržimo į naują Ukrainos regioną: kaip yra iš tiesų?
- Kaip Europa gali sulaikyti Putiną: buvęs NATO pajėgų vadas turi atsakymą
- Ukrainos dronai išgąsdino Maskvą: į sostinę rieda karinė technika
- Pentagonas atskleidė, kad Rusija turi naujų branduolines galvutes nešančių raketų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kaip Europa gali sulaikyti Putiną: buvęs NATO pajėgų vadas turi atsakymą
14:40
Agresyvi Rusijos vadovo Vladimiro Putino politika ir Vakarų karinių bei žvalgybos tarnybų prognozės, kad jis per 3–5 metus gali pulti NATO šalis, reikalauja atitinkamo atsako.
Tai galėtų būti, pavyzdžiui, Aljanso pratybų atnaujinimas, kurios Šaltojo karo metu parodė Sovietų Sąjungai, kad ginkluota eskaliacija Europoje yra be perspektyvų, pareiškė Jamesas Stavridis, „Bloomberg“ apžvalgininkas, buvęs NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
REFORGER pratybos (akronimas nuo „Return of Forces to Germany“ – „Ginkluotųjų pajėgų sugrąžinimas į Vokietiją“) buvo didžiausios pratybos, kurios buvo vykdomos kasmet nuo 1969-ųjų iki 1993 metų.
Pasak admirolo, jose dalyvavo visų Aljanso šalių, kurių tuomet buvo 16, karinės pajėgos. Tikslas buvo ne tik repetuoti kariuomenės perkėlimą į Vakarų Vokietiją karo tarp Aljanso ir Varšuvos sutarties šalių atveju, aiškino J.Stavridis, pats dalyvavęs šiose pratybose.
Svarbiausia buvo sulaikymo, atgrasymo politika: „150 tūkst. ir daugiau sąjungininkų karių, šimtai karinių lėktuvų ir dešimtys karo laivų neleido Maskvai galvoti apie tolesnius užkariavimus Centrinėje ir Vakarų Europoje“.
Atsižvelgiant į V.Putino pasirengimą provokacijomis ar tiesioginiais kariniais veiksmais išbandyti Aljanso tvirtumą ar net planus įsiveržti į kaimynines Rusijos šalis, reikia atnaujinti REFORGER, išsakė nuomonę J.Stavridis.
Juo labiau, kad dabar NATO turi dvigubai daugiau narių. Skirtingai nei Šaltojo karo laikais, lyderėmis turi būti Europos šalys, o ne Jungtinės Valstijos.
Tačiau, kaip ir tuomet, pratybos turi būti ne tik treniruotės, bet „realiu laiku įgyvendinami kariniai planai“ ir „NATO pajėgų pajėgumų demonstravimas tiesiai po Vladimiro Putino nosimi“, mano jis.
Admirolas atkreipė dėmesį, kad V.Putinas jau beveik du dešimtmečius plečia savo karinės agresijos lauką – nuo invazijos į Sakartvelą 2008 m. iki invazijos į Ukrainą 2022 m. Be to, jis padidino karines išlaidas iki 7 proc. BVP ir dabar daugiau nei trečdalį valstybės biudžeto skiria karui.
Tuo pačiu Leningrado karinėje apygardoje prie sienų su Suomija ir Baltijos šalimis statomos karinės bazės, ginklų ir technikos sandėliai, armijos štabas dešimtims tūkstančių karių vadovauti.
Remiantis Vakarų karinių ir žvalgybos šaltinių duomenimis, anksčiau pranešta, kad daugumą kariųplanuojama perkelti ten po plataus masto karo Ukrainoje. Ten, matyt, bus tiekiama ir moderni karinė technika, kurią Rusija šiuo metu gamina, bet nesiunčia į Ukrainą, kur kariuomenė turi tenkintis daugiausia remontuotais sovietiniais modeliais.
Naujos pratybos turi vykti pagal ankstesnius principus, tvirtino J.Stavridis. Dalyvauti turėtų visos 32 NATO šalys, įskaitant net mažiausių valstybių, tokių kaip Islandija ir Liuksemburgas, kontingentus.
Tačiau šį kartą didžioji dalis karių, lėktuvų ir karo laivų turėtų būti ne iš JAV, o iš Europos, ypač Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos.
Ir, skirtingai nei Šaltojo karo laikais, JAV turi dalyvauti ne tiek karine jėga, kiek tuo, ką jos moka daryti geriau už kitas šalis: teikti žvalgybos informaciją, užtikrinti kibernetinį saugumą, palydovinį ir kosminį ryšį, modernius nepilotuojamus orlaivius ir dirbtinį intelektą. JAV šeštasis ir antrasis karinio jūrų laivynai taip pat turėtų būti įtraukti, bet kaip parama aviacijos smogiamosioms grupėms iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos, paaiškino J.Stavridis.
Kaip ir pratybų pirmtakės REFORGER, naujosios pratybos turėtų būti sutelktos į greitą logistikos srautą. Neseniai surengtos mažesnės pratybos atskleidė infrastruktūros problemas, ypač susijusias su greitkeliais, tiltais ir geležinkelio linijomis, kurias NATO stengiasi išspręsti, visų pirma naujosiose Rytų Europos valstybėse narėse.
Karas labai priklauso nuo to, ar į puolimo vietą bus sutelktos reikiamos pajėgos, transportas ir ginkluotė. Naujosios REFORGER pratybos galėtų pademonstruoti šį gyvybiškai svarbų gebėjimą – tiesiai priešais V.Putino akis, rašo „The Bloomberg“.
JAV Senatas grasina Rusijai griežtomis sankcijomis: Putinas turi mažai laiko
00:49
Jungtinių Valstijų Senato respublikonai perspėjo Rusiją, kad yra pasirengę įvesti griežtas sankcijas, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakys dalyvauti derybose dėl paliaubų Ukrainoje arba pažeis galimą susitarimą.
Apie tai rašo „Bloomberg“ . Įstatymą remia daugiau kaip 80 senatorių, todėl jis gali būti greitai priimtas. Pažymėtina, kad Donaldo Trumpo administracija priešinasi naujoms sankcijoms, argumentuodama, kad apribojimai gali atstumti Rusiją nuo derybų.
„Jei Rusija nenorės imtis rimtos diplomatijos, Senatas bendradarbiaus su D.Trumpo administracija, kad apsvarstytų papildomų sankcijų, kurios priverstų V.Putiną derėtis“, – sakė Senato respublikonų lyderis Johnas Thune'as.
Tuo pat metu vienas iš įstatymo projekto dėl būsimų sankcijų autorių, respublikonas Lindsey Grahamas, sakė, kad nori veikti greitai. Jis pridūrė, kad dabar viskas priklauso nuo Rusijos Federacijos veiksmų:
„Laukiame, ką Rusija padarys kitą savaitę. Jei mums pavyks pasiekti paliaubų ir derybų, būtų puiku. Lauksime. Bet jei Putinas ir toliau žais žaidimus, mes imsimės veiksmų.“
Siūlomu teisės aktu būtų nustatyti 500 proc. muitai importui iš šalių, kurios perka Rusijos naftą, naftos produktus, gamtines dujas ar uraną. Juo taip pat būtų uždrausta JAV piliečiams pirkti Rusijos valstybės skolos vertybinius popierius.
Tačiau įstatymo projektas taip pat turi būti priimtas Atstovų Rūmuose, kuriuose respublikonų lyderiai visiškai sutaria su Baltaisiais rūmais. Jei Baltieji rūmai atsisakys paremti sankcijų įstatymo projektą, jo šalininkams Atstovų rūmuose greičiausiai teks apeiti vadovybę ir priversti balsuoti – tai sudėtingas ir varginantis procesas.
Tuo pat metu JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris tiki, kad įstatymų leidėjai ir Baltieji rūmai šiuo klausimu dirbs kartu.
„Visiškai tikiuosi, kad jie dirbs ranka rankon ir, tikiuosi, galiausiai prisidės prie taikos proceso“, – sakė jis.
2025 m. padaugėjo civilių aukų per Rusijos išpuolius Ukrainoje
23:57
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pranešė, kad nuo 2025 m. sausio mėn. per Rusijos išpuolius Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių gyventojų nei per tą patį 2024 m. laikotarpį.
Pasak „Ukrinform“, tai teigiama organizacijos ataskaitoje.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad sausio-balandžio mėnesiais civilių aukų, ypač sužeistųjų, skaičius, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, išaugo 57 proc.
Žmogaus teisių aktyvistai išnagrinėjo keturis Rusijos išpuolius prieš Ukrainą nuo vasario 1 d. iki balandžio 4 d., per kuriuos žuvo mažiausiai 47 civiliai gyventojai ir 180 buvo sužeista.
Konkrečiai ataskaitoje analizuojama vasario 1 d. Rusijos kariuomenės ataka prieš gyvenamąjį namą Poltavoje, kai buvo panaudota didelės sprogstamosios galios raketa, vasario 4 d. Rusijos raketų smūgis Charkivo srities Iziumo miestui, kovo 5 d. Rusijos sviedinys, pataikęs į viešbučio „Central Hotel“ stogą Kryvyj Rige, ir balandžio 4 d. Rusijos ataka Kryvyj Rige, per kurią žuvo 20 civilių gyventojų, įskaitant devynis vaikus.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ pareiškė, kad šiais išpuoliais buvo pažeistas tarptautinės teisės draudimas.
„Rusijos pajėgos nesugebėjo atskirti civilinių ir karinių tikslų arba išvengti neproporcingai didelių civilių aukų, kurių buvo galima tikėtis dėl atakų, palyginti su bet kokia tikėtina karine nauda“, – teigė organizacija.
Tokie išpuoliai, kai jie vykdomi sąmoningai arba dėl neatsargumo, pagal tarptautinę teisę yra karo nusikaltimai, pabrėžė „Human Rights Watch“.
Kyjivas kviečia ES prisidėti prie kariuomenės finansavimo
23:06
Gegužės 22 d. finansų ministras Serhijus Marčenka pareiškė, kad Ukraina pasiūlė Europos Sąjungai padėti finansuoti jos ginkluotąsias pajėgas nuo 2026 m.
Ministras apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ po Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimo Kanadoje. S.Marčenka sakė, kad diskusijose daugiausia dėmesio skirta Ukrainos finansavimui 2026 m., ir pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenės aprūpinimo išlaidos sudarytų tik nedidelę ES BVP dalį.
Ministras paaiškino, kad išlaidas galėtų pasidalyti prie iniciatyvos norinčios prisijungti šalys ir jos galėtų būti įtrauktos į kiekvienos šalies išlaidas gynybai pagal jos įsipareigojimus NATO, kurie dėl Vašingtono spaudimo turėtų smarkiai išaugti.
„Siūlome partneriams prisidėti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų finansavimo, siekiant integruoti Ukrainos kariuomenę į Europos gynybos sistemą“, – rašė S.Marčenka.
Jis pridūrė, kad parama Ukrainai yra tiesioginė investicija į Europos saugumą.
„Gynybinių pajėgumų stiprinimas nėra politinis pasirinkimas – tai neatidėliotina būtinybė; mes [Europa] privalome veikti šiandien, kad išliktume atsparūs ir ateityje“, – sakė jis.
Anksčiau už gynybą atsakingas ES Komisijos narys Andrius Kubilius sakė, kad dalis ES 800 mlrd. eurų (902 mlrd. JAV dolerių) perginklavimo plano bus skirta karinei paramai Ukrainai.
Putino idėja dėl buferinės zonos sulaukė griežtos Ukrainos reakcijos: „Tai trukdo taikai“
21:26
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimai apie „buferinės zonos“ sukūrimą yra Rusijos Federacijos agresijos įrodymas.
Kaip praneša RBC-Ukraina, tai komentare žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus.
Kas įvyko
Šiandien Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo įgyvendinti planą sukurti vadinamąją „saugumo buferinę zoną“ palei sieną su Ukraina.
„Priimtas sprendimas sukurti buferinę saugumo zoną palei Rusijos ir Ukrainos sieną“, – sakė Rusijos diktatorius.
Pasak jo, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos jau pradėjo vykdyti šią užduotį.
Ukrainos reakcija
Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai H.Tychijaus, V.Putino pareiškimai nėra nauji, panašių pareiškimų diktatorius yra padaręs ir anksčiau.
„Tačiau būtent dabar, kai JAV, Europos partneriai ir Ukraina ragina siekti taikos proceso, visiškų, ilgalaikių paliaubų 30 ar daugiau dienų, tokie Rusijos diktatoriaus pareiškimai yra labai demaskuojantys. Jie rodo visam pasauliui, kad šis asmuo yra vienintelė arba, kaip sakoma, pagrindinė šio karo priežastis ir vienintelė priežastis, kodėl šis karas vis dar tęsiasi“, – sakė H.Tychijus.
Jis pažymėjo, kad šie žodžiai aiškiai įrodo, jog būtent V.Putinas ir Rusija šiuo metu yra kliūtis taikos pastangoms. Ir todėl būtina didinti spaudimą jiems visomis formomis.
„Na, o kalbant apie visokias buferines zonas, buferinė zona gali būti Rusijos teritorijoje. Būtent todėl Ukraina nuo praėjusių metų ten vykdo Kursko operaciją. Tokia yra mūsų pozicija“, – sakė jis.
Ukraina remia dronų gamyklą Baltijos šalyse, galinčią kasmet pagaminti šimtus tūkstančių bepiločių orlaivių
21:13
Nepaisant ribotų gynybos biudžetų, Estija ir jos Baltijos kaimynės toliau strategiškai investuoja į pažangiausias karines technologijas. Vienas iš to pavyzdžių – ambicinga Estijos bendrovės „Meridein Grupp“, kuri specializuojasi integruotų dronų sprendimų srityje – nuo dronų projektavimo ir programinės įrangos iki valdymo sistemų, iniciatyva, rašo „Defence Express“.
Estijos visuomeninio transliuotojo ERR duomenimis, „Meridein Grupp“ pradeda plataus masto projektą, kurio tikslas – Baltijos regione įkurti dronų gamybos įmonę. Pažymėtina, kad bendrovė jau pasirašė keletą bendradarbiavimo susitarimų, įskaitant su Ukrainos dronų gamintojais.
Nors konkretūs Ukrainos partnerių pavadinimai neatskleidžiami, jų dalyvavimas rodo glaudų bendradarbiavimą ir dalijimąsi žiniomis, greičiausiai pasinaudojant didele Ukrainos patirtimi mūšio lauke naudojant dronus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis pasisakė dėl ugnies nutraukimo fronte
21:07
Ukraina yra pasirengusi imtis kuo greitesnių veiksmų, kad būtų nutraukta ugnis fronte. Tai savo kasdieniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų, Ukrainos, interesas – ne pratęsti karą, o būti pasirengusiems bet kokiai situacijos raidai. Pasauliui akivaizdu, kad būtent Rusija yra kalta [dėl to], kad karas vis dar tęsiasi. Ukraina yra pasirengusi kuo greitesniems žingsniams – realioms paliauboms ir naujos saugumo architektūros sukūrimui. Savo ruožtu, mes dirbame ties viskuo. Mums reikia veidrodinio Rusijos pasirengimo. Dabar jos nėra, ir be pasaulio spaudimo to neįmanoma pakeisti“, – sakė valstybės vadovas.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina savo dalį spaudimo užtikrina, visų pirma savo gynyba ir aktyviais veiksmais.
Prezidentas pranešė, kad surengė ilgą susitikimą su kariškiais dėl padėties fronte ir dėl tolesnių veiksmų.
„Vyriausiasis vadas Syrskis, Generalinio štabo viršininkas Gnatovas, visos žvalgybos tarnybos, Gynybos ministerija. Apie padėtį fronte, mūsų perspektyvas, mūsų veiklą, kuriai ruošiamės. Taip pat aptarėme karinį diplomatijos pagrindą – kitą techninį susitikimą. Dirbame tam, kad susitikimas įvyktų kuo greičiau“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Stebuklo nebus“: Zalužnas teigia, kad Ukraina neturėtų tikėtis 1991 m. sienų sugrąžinimo
20:21
Ukraina neturėtų tikėtis grįžti prie 1991 m. sienų. Rusija turi išteklių tęsti karą.
Tai pranešė RBK-Ukraina, remdamasi Valerijaus Zalužno pareiškimu forume „Saugumo eksportas: Ukrainos ginklų eksportas pasaulyje“.
„Tikiuosi, kad šioje salėje nėra žmonių, kurie vis dar tikisi kokio nors stebuklo, kokios nors baltosios gulbės, kuri atneš Ukrainai taiką, 1991 m. ar 2022 m. sienas, ir po to bus didelė laimė. Mano asmenine nuomone, priešas vis dar turi resursų, pajėgų ir priemonių smogti į mūsų teritoriją ir bandyti vykdyti atskirus puolamuosius veiksmus“, – sakė V.Zalužnas.
Pasak jo, Rusijos gebėjimas kariauti pirmiausia priklausys nuo to, ar ji turės išteklių šiam karui vesti. Jis pažymėjo, kad nuo 2023 m. pabaigos Rusija kariauja išsekimo karą.
V.Zalužnas mano, kad laimėti karą įmanoma tik visiškai sunaikinus Rusijos galimybes jį vykdyti.
„Turiu omenyje jos karinio ir ekonominio potencialo sunaikinimą. Dabartinėmis sąlygomis – o tai yra didžiulis žmogiškųjų išteklių stygius ir katastrofiška ekonominė padėtis, kurioje esame atsidūrę. Galime su jumis kalbėti tik apie aukštųjų technologijų karą dėl išlikimo, kai siekiant maksimalios naudos naudojami minimalūs žmogiškieji ištekliai, minimalios ekonominės priemonės. Ukraina demografinėmis ir ekonominėmis sąlygomis nėra pajėgi dar vienam karui ir neturėtų apie tai net galvoti“, – sakė jis.
Rusija telkia pajėgas prie Suomijos sienos: Helsinkis nebijo, bet „ruošiasi blogiausiam“
20:02
Suomijos gynybos pajėgų strategijos vadovas generolas majoras Samis Nurmis pareiškė, kad kariuomenė „labai atidžiai“ stebi Maskvos manevrus ir kad jos, kaip NATO aljanso narės, darbas yra „pasirengti blogiausiam“, rašo britų leidinys „The Guardian“.
Suomijos karinė vadovybė vertina, jog Rusija, pasibaigus karui Ukrainoje, dar labiau išplės ir sustiprins savo karines pajėgas prie bendros šalių sienos.
Trečiadienį Suomijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad baigė statyti pirmuosius 35 km iš planuojamos 200 km ilgio 4,5 metro aukščio tvoros prie rytinės sienos su Rusija, kuri buvo uždaryta daugiau kaip metus po to, kai Helsinkis apkaltino Maskvą prieglobsčio prašytojų nukreipimu į Suomiją vykdant „hibridinę operaciją“.
Tvora taip pat naudoja kameras ir jutiklius, kad būtų galima atskirti ją kertančius žmones ir gyvūnus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis pasikalbėjo su Serbijos prezidentu
18:53
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad kalbėjosi su Serbijos prezidentu Aleksandaru Vučičiumi.
„Aptarėme aktualius klausimus – mūsų europinę integraciją ir dvišalį bendradarbiavimą.
Visų pirma kalbėjome apie bendradarbiavimą Ukrainos ir Pietryčių Europos formatu. Jį plėtosime, kad jis taptų dar veiksmingesnis. Susitarėme dėl grafiko ir sutarėme palaikyti ryšį“, – sakė Ukrainos prezidentas.
15min primena, kad A.Vučičius sulaukė stiprios ES kritikos už tai, kad dalyvavo gegužės 9 d. Pergalės parade Maskvoje.
Kandidatas į Lenkijos prezidento postą: dėl Ukrainos įstojimo į NATO aljansas atsidurtų tiesioginiame konflikte su Rusija
18:40
Kandidatas į Lenkijos prezidentus Karolis Nawrockis pasisakė prieš Ukrainos stojimą į NATO ir kategoriškai neigia galimybę siųsti lenkų karius į karo zoną. Tai jis pareiškė interviu Konfederacijos partijos lyderiui Slawomirui Mentzenui jo „YouTube“ kanale.
„Bet kokia diskusija apie spartesnį ir besąlygišką Ukrainos stojimą į NATO yra beprasmė ir įstums Aljansą į tiesioginį konfliktą su Rusija“, – sakė K.Nawrockis.
Jis taip pat sakė, kad nors ir palaiko Ukrainos „siekį tapti Vakarų pasaulio dalimi“, tačiau mano, kad toks scenarijus įmanomas tik tolimoje ateityje – „dešimtmečiams į priekį“ ir esant „idealiam pasauliui“.
K.Nawrockis taip pat sakė, kad nemato jokios priežasties siųsti Lenkijos karius į Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
