Svarbiausios naujienos
- „Situacija galėtų tapti pavojinga“: Estijos diplomatas įvertino Rusijos manevrus prie Suomijos
- „Po rusų dronų atakos – amputuotos kojos“: ukrainiečiai pasakoja, kaip per stebuklą išvengė mirties
- Ukraina rengia Zelenskio susitikimą su Putinu: atskleidė detales
- „The Telegraph“: Rusija griebėsi naujos karo taktikos – naudoja „trigubą smaugimą“
- Rusija susipainiojo tarp savo karo tikslų: rezultatas yra priešingas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina rengia Zelenskio susitikimą su Putinu: atskleidė detales
20:29 Atnaujinta 20:35
Kyjivas rengia galimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino susitikimą, praneša UNIAN.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, apie tai žurnalistams papasakojo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Anot jo, Maskvos strategija – išvesti Jungtines Amerikos Valstijas iš taikos derybų, tačiau jis netiki, kad Europos saugumo infrastruktūra bus sukurta be Amerikos pusės:
„Mums reikia JAV dalyvavimo, sveikiname JAV ir prezidento D. Trumpo taikos pastangas. Negali būti jokių sąlygų tęsti susitikimą Turkijoje. Ten buvo pasiektas aiškus susitarimas, jei pašalinsime visus pseudoistorinius pamokymus, kuriuos skaitė Rusijos delegacija.“
Ministras priminė, kad šalys susitarė apsikeisti karo belaisviais ir tai jau pradėta įgyvendinti. Dabar Ukraina laukia, kol Maskva pateiks jai savo būsimų besąlygiškų paliaubų viziją. Panašus dokumentas rengiamas ir Kyjive. Trečias punktas – darbas dėl asmeninio V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo:
„Pripažįstame, kad šis susitikimas gali būti išplėstinio formato. Labai norėtume, kad prie jo prisijungtų prezidentas Donaldas Trumpas. Ir visada primygtinai reikalaujame, kad Europa turi būti prie galimų būsimų derybų stalo“, – pažymėjo A.Sybiha.
Paklaustas, ar Ukraina laiko Vatikaną taikos derybų vieta, Užsienio reikalų ministerijos vadovas atsakė teigiamai.
Sergejus Lavrovas: Rusija nusiųs Ukrainai savo taikos sąlygas
Rusijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Rusija nusiųs Ukrainai savo sąlygas dėl taikos susitarimo, kai tik bus baigtas didelis abiejų šalių apsikeitimas karo belaisviais.
Rusija šiuo metu rengia „dokumento projektą, kuriame bus išdėstytos tvaraus, ilgalaikio ir visapusiško susitarimo dėl sureguliavimo sąlygos“, sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Kai tik bus baigtas apsikeitimas karo belaisviais, būsime pasirengę perduoti Ukrainos pusei dokumento projektą, kurį šiuo metu baigia rengti Rusijos pusė“, – sakė Sergejus Lavrovas.
Rusija atakavo Ukrainą dronais: Kyjivo regione yra sužeistųjų
00:02
Dėl Rusijos bepiločio orlaivio atakos Kyjivo srities Brovarų rajone sužeisti 54 metų vyras ir 50 metų moteris. Tai pranešė Kyjivo srities karinė administracija.
„Jiems abiems į pataikė dronų nuolaužos. Nukentėjusieji paguldyti į vietos ligoninę. Suteikiama visa būtina medicininė pagalba. Buvo apgadintas privatus namas ir automobilis. Priešo puolimas tęsiasi. Prašau visų likti saugiose vietose, kol pavojus praeis“, – pridūrė OVA pirmininkas Nikolajus Kalašnikas.
Taip pat Kyjivo Holosiovskio rajone užfiksuotas dronų nuolaužų kritimas, sakė Kyjivo valstybinės priešlėktuvinės gynybos tarnybos vadovas Timuras Tkačenka. Pasak jo, apgadinti keturi automobiliai ir pastato langai, aukų nėra.
Penktadienio popietę Rusija dviem balistinėmis raketomis smogė Odesos uostui.
Per ataką žuvo uosto darbuotojas, o 71 metų Odesos gyventojas vėliau mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų. Dar septyni civiliai įmonės darbuotojai buvo sužeisti, trijų iš jų būklė sunki.
Pažymėta, kad smūgis padarė didelę žalą infrastruktūrai: apgadinta mašinų salė, išdaužti administracinių pastatų langai ir durys, sunaikinta įranga ir transporto priemonės.
„Situacija galėtų tapti pavojinga“: Estijos diplomatas įvertino Rusijos manevrus prie Suomijos
23:13
Palydovinės nuotraukos rodo, jog rusai kažką daro prie Suomijos sienos, bet konkretesni Kremliaus planai nėra žinomi. Leidiniui „Postimees“ Estijos diplomatas Kalevas Stoicescu išreiškė nerimą, kad ši situacija gali tapti pavojinga, jei rusai gaus galimybę pradėti išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.
„Tai nėra nieko naujo“, – sako Estijos diplomatas.
Bet kartu jis pripažįsta, kad iš tiesų nežinoma, ką Kremlius daro prie Suomijos sienos.
Interviu leidiniui „Postimees“ jis įvertino Kremliaus manevrus, kurie kelia nerimą ne tik Suomijai, bet ir Estijai.
– Jau keletą savaičių įvairūs leidiniai rašo apie tai, kad rusai pradėjo telkti papildomas pajėgas prie Suomijos sienos. Kas ten vyksta ir ar tai kelia grėsmę mums?
– Žinoma, Rusija nori ne tik atkurti, bet netgi sustiprinti savo karines pozicijas ir buvimą, kurį turėjo prieš pradėdama plataus masto agresiją prieš Ukrainą – prie mūsų sienų ir prie Suomijos sienos.
Kitaip tariant, iš Rusijos perspektyvos, tai galia, kuri buvo, taip sakant, Vakarų fronte.
„Po rusų dronų atakos – amputuotos kojos“: ukrainiečiai pasakoja, kaip per stebuklą išvengė mirties
22:45
Rusijos drono pilotas tyčia atakavo 59 metų moterį, kuri ėjo gatve Chersone – jis matė, kad tai nepavojinga civilė, pagyvenusi moteris. Tačiau vis tiek ją užpuolė. Moteris liko be kojų.
Leidinys „Postimees“ su Tamila Solodkova bendravo ligoninėje. Moters kojos amputuotos žemiau kelių. Ją sužalojo vienas iš dešimčių Rusijos dronų pilotų, kurie kasdien medžioja Chersono miesto gyventojus tiesiog gatvėse.
Čia Kremliaus kariai nepuola kariškių, o taikosi į paprastus miesto gyventojus, kuriuos žudo pačiu brutaliausiu būdu.
Leidinys „Postimees“ atskleidžia istorijas, kokias pavojingas atakas teko išgyventi Chersono gyventojams – mirtis buvo labai arti.
Trumpas planuoja uždaryti „ukrainiečių departamentą“ Pentagone
22:03
Donaldo Trumpo administracija ketina sumažinti Pentagono „ukrainiečių departamento“, kuris pastaraisiais metais buvo bene svarbiausias JAV Gynybos departamente, statusą, praneša „Defense News“, remdamasi trimis buvusiais Pentagono pareigūnais ir dviem Europos pareigūnais.
Vykdant esminį Pentagono politikos aparato pertvarkymą, už Rusiją, Ukrainą ir Euraziją atsakingas biuras bus perkeltas į atskirą direktoratą, kuris daugiausia dėmesio skirs Europai ir NATO, teigė šaltiniai. Tai nesustabdys darbo ir nebūtinai lems darbuotojų atleidimą, tačiau tai reiškia, kad naujoji JAV administracija smarkiai keičia savo prioritetus, palyginti su jos pirmtakais.
Nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šis palyginti neaiškus biuras tapo pagrindiniu, padedančiu formuoti JAV politiką karo atžvilgiu ir prižiūrinčiu didžiulę karinę pagalbą Kyjivui.
Biuras taip pat atliko svarbų vaidmenį kuriant „Ramšteino formatą“ – 50 šalių grupę, kuri koordinuoja karinę pagalbą Ukrainai.
Keli šaltiniai pažymėjo, kad sprendimas dar nėra galutinis ir kad bet kokie pokyčiai bus platesnės reorganizacijos dalis.
„Šaltiniai mano, kad galimi pokyčiai rodo bendrą Pentagono požiūrį į Ukrainą, kuris antrosios D. Trumpo administracijos laikotarpiu yra žemo prioriteto ženklas“, – rašoma leidinyje.
Leidinyje pažymima, kad po kovo mėnesį padarytos savaitės pertraukos Jungtinės Valstijos vis dar padeda Ukrainai žvalgybine informacija ir siunčia anksčiau planuotą pagalbą. Tačiau Kongresas nepatvirtino jokių papildomų finansavimo programų šioms pastangoms tęsti, o Pentagonas jų neprašė.
Ukraina kaltina Rusiją nuo nuo 2022 metų nužudžius 268 karo belaisvius
21:19
Ukraina penktadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl įtariamų 268 ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų, kurias nuo Maskvos įsiveržimo 2022 metų vasarį įvykdė Rusijos kariai.
Kyjivas jau seniai kaltina Maskvą nelaisvėje esančių karių, įskaitant tuos, kurie buvo sužeisti arba pasidavė mūšio lauke, žudymu.
Ukraina ne kartą ragino Vakarus sukurti Specialųjį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos lyderius ir vadus už karo nusikaltimus.
Vasarį Jungtinių Tautų (JT) misija Ukrainoje pranešė, kad „ypač padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytas į nelaisvę paimtų Ukrainos karių egzekucijas“. Nuo 2024-ųjų rugpjūčio pabaigos užfiksuoti 79 nužudymai.
Suomijos oro erdvę galėjo pažeisti du Rusijos lėktuvai
20:54
Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad penktadienį du Rusijos kariniai lėktuvai galėjo pažeisti šalies oro erdvę.
Teritorinis pažeidimas užfiksuotas penktadienio popietę netoli Pietų Suomijoje esančios Porvo pakrantės, maždaug už 50 km nuo Helsinkio.
„Įtariamą teritorinį pažeidimą vertiname rimtai ir šiuo metu vyksta tyrimas", – pareiškime teigė gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Suomijos sienos apsaugos tarnyba tiria šį incidentą ir vėliau pateiks daugiau informacijos, priduriama jame.
Po pirmojo mainų etapo Zelenskis paaiškino, prie ko dar reikia „padirbėti“
19:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad didesnis spaudimas Rusijai privers ją nutraukti ugnį.
Tai jis pasakė savo vaizdo žinutėje „Telegram“, komentuodamas didžiausio apsikeitimo belaisviais pirmojo etapo, dėl kurio Turkijoje susitarė Ukrainos ir Rusijos delegacijos, pabaigą.
„Tiesą sakant, vienintelis reikšmingas susitikimo Turkijoje rezultatas yra tas, kad rusai blokuoja visa kita. Kol kas jie blokuoja“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos karių grąžinimas iš nelaisvės yra būtent tai, dėl ko nuolat dirba Ukrainos pusė.
„Šiandien namuose yra beveik 400 žmonių – 390. Tai kariškiai ir civiliai. Rytoj ir poryt taip pat laukia kiti etapai. Formulė yra tūkstantis už tūkstantį. Esu dėkingas visiems ir visai mūsų komandai, kuri dalyvauja įgyvendinant mainus. Ir, be abejo, dėkoju visiems mūsų kariams fronte, kurie užtikrina mainų fondo papildymą Ukrainai.
Taip pat noriu padėkoti mūsų teisėsaugos pareigūnams, kurie šiandien papildė mainų fondą Rusijos diversantais ir kolaborantais. Svarbu, kad Ukraina grąžintų savo... Ir kaip pavyks tai, taip turėtų pavykti ir visa kita“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad reikia paliaubų, reikia diplomatinių žingsnių siekiant tikros taikos ir veiksmingos saugumo architektūros.
„Tam mes vienijame partnerius. Ir neabejotinai atėjo laikas daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad rezultatas būtų ne vienas, o viskas, ko reikia. O kai rusai jau savaitę formuluoja vadinamąjį „memorandumą“, kuriuo nori atsakyti į būtinybę nutraukti ugnį, tai tikrai yra pasityčiojimas iš viso pasaulio. Tiek daug laiko!
Kiekviena karo diena – tai gyvybių praradimas. Žinoma, Rusijoje žmonės neskaičiuojami. Bet pasaulis turėtų būti skaičiuojamas. Reikia naujų sankcijų Rusijai. Dėkoju kiekvienam, kuris už tai pasisako ir palaiko“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad šiandien išklausė Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos ataskaitą apie jam pavestų užduočių įgyvendinimą dirbant su partneriais dėl Ukrainos produkcijos finansavimo.
„Pirma: skirti papildomą finansavimą artilerijos – sviedinių gamybai. Rezultatas yra – du trečdaliai lėšų jau skirta. Antra: papildomas finansavimas dronų gamybai Ukrainoje. Lėšų bus“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat paskelbė apie naujus sankcijų paketus.
„Šiandien taip pat buvo pranešimas, rengiame naujus sankcijų paketus. Griežtų sankcijų paketus“, – pažymėjo prezidentas.
Kaip pranešė UNIAN, Ukraina, vykdydama susitarimus su Rusijos Federacija dėl apsikeitimo „1000 už 1000“, šiandien iš nelaisvės grąžino beveik 400 kariškių ir civilių. Iš šiandien grįžusių namo 270 yra Gynybos pajėgų kariai, kurie buvo paimti į nelaisvę įvairiomis kryptimis per plataus masto invaziją skirtingais metais, o 120 – civiliai.
Tarp kariškių yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, karinio jūrų laivyno, oro desanto šturmo pajėgų, Raudonosios armijos dalinių, taip pat Ukrainos nacionalinės gvardijos ir Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovų.
Tarp šiandien paleistų asmenų yra 3 moterys ir 387 vyrai.
Apsikeitimas tapo įmanomas remiantis gegužės 16 d. Stambule pasiektais susitarimais. Tuomet įvyko pirmosios tiesioginės Ukrainos ir Rusijos Federacijos delegacijų derybos dėl karo užbaigimo per trejus metus. Tikros pažangos siekiant užbaigti karą nepadaryta, tačiau šalims pavyko susitarti dėl didelio masto apsikeitimo kaliniais pagal formulę „1000 už 1000“.
Rusija balistinėmis raketomis smogė Odesos uostui: skaičiuojami žuvusieji ir sužeistieji
19:01
Per Rusijos smūgį Odesos uosto infrastruktūrai žuvo du žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti. Apie tai pranešė ministro pirmininko pavaduotojas ekonomikos atkūrimo klausimais Oleksijus Kuleba ir Odesos regioninės karinė administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Pastarasis sakė, kad ligoninėje dėl išpuolio mirė 71 metų Odesos gyventojas.
Pareigūnai teigia, kad rusai smogė dviem balistinėmis raketomis civiliniam objektui, kuris yra labai svarbus pasauliniam maisto saugumui. Per išpuolį buvo pažeista uosto infrastruktūra, sunaikinta įranga ir transportas.
„Per šiandieninę Rusijos ataką žuvo uosto darbuotojas. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiojo šeimai ir draugams“, – sakė O.Kiperis.
Keturių nukentėjusiųjų būklę gydytojai vertina kaip sunkią, dviejų būklė vidutinio sunkumo, dar dviejų – su lengvais sužalojimais. Visiems jiems teikiama būtina medicinos pagalba.
„Esi arba nesi pasaulio lyderis“: Ukraina nesitiki iš JAV nemokamų ginklų, bet turi kitokių lūkesčių
18:08
Ukrainos politinis elitas mano, kad po susitarimo dėl bendro gamtinių išteklių naudojimo JAV bent jau pradės parduoti ginklus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir toliau dalysis žvalgybos informacija. Šiuo metu Kyjive nesitikima nemokamos ginklų pagalbos iš amerikiečių.
Nuo tada, kai Ukrainos parlamentas ratifikavo vadinamąjį mineralinių išteklių susitarimą ir prezidentas Volodymyras Zelenskis jį pasirašė, santykiai su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pastebimai pagerėjo.
Apie tai Kyjive leidiniui „Postimees“ pasakojo du prezidento V.Zelenskio biuro pareigūnai ir aukštas saugumo pareigūnas.
„Jie pasirengę su mumis kalbėtis, labiau į mus atsižvelgti“, – sakė vienas iš jų, prašydamas neatskleisti jo vardo dėl šio klausimo jautrumo.
„Susitarimo pasirašymas ir ratifikavimas mums neabejotinai buvo svarbus“, – tęsia jis.
„Postimees“ pasakoja, kokius lūkesčius JAV turi Ukraina ir ko tikisi iš Vakarų sąjungininkų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina patvirtino įvykus pirmąjį didelio apsikeitimo belaisviais su Rusija etapą
17:43 Atnaujinta 17:58
Ukraina ir Rusija įvykdė pirmąjį plataus masto apsikeitimo karo belaisviais, dėl kurio susitarta praėjusią savaitę Stambule, etapą – penktadienį apsikeista po 390 žmonių, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Pirmasis susitarimo „1000 į1000“ apsikeitimo etapas įvykdytas. Šiandien – 390 žmonių. Tikimės, kad šeštadienį ir sekmadienį mainai bus tęsiami“, – teigė V.Zelenskis pranešime socialiniame tinkle „X“.
Rusija kiek anksčiau pranešė, kad apsikeitė su Ukraina 270 karo belaisvių ir 120 į nelaisvę patekusių civilių.
„Ukrainos kariuomenės paimti į nelaisvę 270 Rusijos kariškių ir 120 civilių, įskaitant taikius Kursko srities gyventojus, buvo grąžinti (...) Mainais buvo perduota 270 ukrainiečių karo belaisvių ir 120 civilių“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie, jo žodžiais, didelį apsikeitimą belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos.
D.Trumpo įrašas pasirodė po to, kai Maskva ir Kyjivas šį mėnesį per derybas Stambule susitarė apsikeisti belaisviais – iškeisti tūkstantį rusų į tūkstantį ukrainiečių.
Maskva ir Kyjivas nuo rusų didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį ne kartą apsikeitė karo belaisviais.
Anksčiau šį mėnesį per tokį apsikeitimą abi šalys paleido po 205 į nelaisvę paimtus karius.
Atskirai Kremlius šią savaitę paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir D.Trumpas aptarė dvišalį apsikeitimą kaliniais su JAV.
V.Putinas nepaiso JAV prezidento spaudimo tuojau pat nutraukti ugnį Ukrainoje.
