Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“: Europa turi planą, jei Trumpas nusigręžtų nuo Ukrainos
- JAV žvalgyba įvertino Putino strategiją: nurodė du pagrindinius tikslus
- Maskva tyčia griebėsi nerealių reikalavimų Ukrainai: analitikai paaiškino to priežastis
- „Politico“: kaip Trumpas vos nesužlugdė masinių Ukrainos ir Rusijos belaisvių mainų
- Maskva ir Kyjivas tęsia didžiausią apsikeitimą belaisviais nuo karo pradžios: šimtai grįžo namo
- Rusija trypčioja vietoje: ekspertai teigia, kad ji turi vos keturis mėnesius tikslui pasiekti
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva tyčia griebėsi nerealių reikalavimų Ukrainai: analitikai paaiškino to priežastis
16:22
Rusija sąmoningai kelia Ukrainai reikalavimus, ypač dėl valdžios pakeitimo, kartodama senus propagandinius kaltinimus dėl tariamo dabartinės vadovybės nelegitimumo, kad galėtų teigti, jog bet koks Rusijos ir Ukrainos susitarimas yra neprivalomas, įvertino Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Naujausioje instituto ataskaitoje analitikai analizuoja šią savaitę išsakytus Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarus. Jų vertinimu, tokie pareiškimai atskleidžia, kad Maskva siekia, jog bet koks būsimas susitarimas dėl taikos Ukrainoje apimtų tokias sąlygas, kurios padarytų neįmanomą pro-vakarietiškos vyriausybės išrinkimą ir suformavimą Ukrainoje.
Pažymima, kad savo pareiškimuose Rusijos diplomatijos vadovas pakartojo ne kartą Rusijos prezidento Vladimiro Putino kartotus pareiškimus, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nėra teisėtas Ukrainos lyderis“, neteisingai aiškindamas Ukrainos Konstituciją.
Analitikų nuomone, tai yra tiesioginis reikalavimas pakeisti santvarką Ukrainoje, kurią Rusijos pareigūnai reguliariai kelia prisidengdami reikalavimais „denacifikuoti“ Ukrainą.
Be to, Kremlius, tikriausiai, klaidingai pateiks bet kokią būsimą pro-vakarietišką vyriausybę Ukrainoje kaip „paveldėjusią nelegitimumą“ visų Ukrainos vyriausybių nuo 2014 m., nes, pasak Rusijos propagandininkų, ji buvo įsteigta „perversmo būdu“.
S.Lavrovas dar kartą atkreipė dėmesį į tariamą „Ukrainos valdžios nelegitimumą“, pareikšdamas, kad norint pasirašyti taikos susitarimą Ukrainoje „reikia surengti rinkimus“.
Pasak jo, Ukrainos konstitucija leidžia kalbėti apie Aukščiausiosios Rados pirmininką kaip galimą susitarimo signatarą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teisės departamento direktorius Maksimas Musichinas taip pat pareiškė, kad Ukrainos tauta tariamai turi „išsirinkti naują vadovybę“, kad galėtų pasirašyti memorandumą su Rusija.
Gegužės 19 d. V.Putinas pokalbyje su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad Rusija tariamai pasirengusi „dirbti su Ukraina dėl memorandumo dėl galimo būsimo taikos susitarimo“. Pasak Rusijos vadovo, jis tariamai gali apimti „sprendimo principus, galimo taikos susitarimo sudarymo terminus, įskaitant galimą ugnies nutraukimą tam tikram laikui, jei bus pasiekti atitinkami susitarimai“.
Vėliau „Financial Times“, remdamasis šaltiniais, rašė, kad Ukrainos pusė neturi jokios informacijos apie „memorandumą dėl galimo būsimo taikos susitarimo“.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas, susipažinęs su šiuo klausimu, pasidalijo apie Kyjivo reakciją į memorandumą: „Niekas nežino, kas tai yra, kam tai reikalinga [ir] kodėl tai svarbu“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:25
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bild“: Rusija ruošiasi naujam puolimui
23:48
2025 m. birželį Rusijos pajėgos gali pradėti naują puolimą. Grėsmė kyla trims Ukrainos regionams – Charkivui, Sumams ir Dniepropetrovskui, tai dienraščiui „Bild“ nurodė karinis ekspertas Nico Lange.
Jis pabrėžė, kad Maskva jau seniai planavo naują puolimą nuo birželio mėnesio, „kuris dabar prasideda“, nepaisant derybų. Eksperto teigimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „niekada neturėjo tikslo sudaryti paliaubų“.
„Rusija bandys žengti į priekį Sumų, Charkivo ir Dniepropetrovsko regionuose, kad, be keturių formaliai „aneksuotų“ regionų, sukurtų naujų problemų deryboms“, – sakė jis.
Zelenskis paskelbė apie trečiąjį belaisvių mainų etapą
23:08
Sekmadienį įvyks trečiasis apsikeitimo Ukrainos ir Rusijos belaisviais etapas. Apie tai vakare vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis priminė, kad šeštadienį mainai tęsėsi ir dar 307 Ukrainos kariai buvo grąžinti namo.
„Užduotis – paleisti visus, kurie dabar laikomi Rusijoje, ir tai yra bendra mūsų žvalgybos, mūsų diplomatų, visos mūsų valstybės užduotis. Aišku, kad tai nelengva užduotis, bet ji turi būti įgyvendinta“, – pabrėžė jis.
„Bloomberg“: Europa turi planą, jei Trumpas nusigręžtų nuo Ukrainos
22:09
Europos lyderiai bando rasti būdą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, gali nutraukti karinę pagalbą. Viena iš jų svarstomų galimybių – pirkti amerikietiškų ginklų. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Europa neturi nei pakankamų ginklų atsargų, nei galimybių juos masiškai gaminti, todėl vis realesnė galimybė yra europiečiams įsigyti amerikietiškų ginklų ir vėliau juos perduoti Ukrainai, nurodė šaltiniai.
Pažymima, kad tai padėtų Ukrainai sulaikyti Rusijos puolimą ir daryti naują spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis rimtai imtųsi spręsti ugnies nutraukimo klausimą. Ir jei europiečiams pavyks įtikinti D.Trumpą toliau teikti žvalgybinę informaciją, tuomet Ukrainai tikriausiai pavyks išlaikyti pozicijas.
„Man nėra visiškai aišku, kaip blogai būtų, jei Jungtinės Valstijos pasitrauktų, tačiau išlaikytų atvirą galimybę leisti Europai ar Ukrainai įsigyti JAV ginklų ir leistų JAV toliau dalytis žvalgybos informacija su Ukraina“, – sakė Andrew Weissas, Carnegie tarptautinės taikos fondo viceprezidentas, atsakingas už studijas. – „Tai nėra idealus rezultatas. Jis tikrai neoptimalus, bet tai nėra visiškai blogiausias atvejis, dėl kurio daugelis iš mūsų nerimavo.“
Toks posūkis faktiškai priverstų D.Trumpą rinktis, ar toliau vengti konflikto su V.Putinu, ar pasipelnyti iš didelio kiekio ginklų pardavimo, pastebi agentūra.
Ekspertai įspėja, kad ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno administracijos patvirtintas ir finansuojamas ginklų tiekimas gali baigtis šią vasarą, o Europa vargu ar sugebės užpildyti šią spragą. Pasak ekspertų, V.Putinas bandys pasinaudoti šia padėtimi.
Todėl Ukrainos aprūpinimas amerikietiškais ginklais – įsigytais arba suteiktais pagalbos forma – yra vienintelis būdas įtikinti V.Putiną nutraukti karą, sakė Charlesas Kupchanas, Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis.
JAV žvalgyba įvertino Putino strategiją: nurodė du pagrindinius tikslus
19:49 Atnaujinta 20:15
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisako savo tikslo laimėti Ukrainoje. Nepaisant didelių nuostolių ir užsitęsusio konflikto, jo strategija nesikeičia. Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi JAV karinės žvalgybos biuro JAV Kongresui parengta metine ataskaita „Pasaulinės grėsmės įvertinimas 2025 m.“.
JAV žvalgybos duomenimis, V.Putinas beveik neabejotinai siekia pergalės Ukrainoje, o jo tikslai iš esmės nesikeičia nuo pat karo pradžios – Ukrainos neutralumas ir tolesnis Ukrainos valstybės padalijimas.
Nurodoma, kad V.Putinas „karą Ukrainoje laiko egzistencine kova su Vakarais, kuri nulems Rusijos vietą pasaulyje, V.Putino valdžią ir jo istorinį palikimą“.
Nepaisant pastarųjų taikos derybų bandymų, V.Putinas „yra pasirengęs naudoti karinę jėgą bent iki 2025 m. pabaigos“ ir „tvirtai reikalauja, kad Ukrainai visam laikui būtų uždrausta įstoti į NATO, taip pat reikalauja, kad Kyjivas išvestų visas savo karines pajėgas iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nors Rusija siekia tęsti karą Ukrainoje, ji stengiasi išvengti tiesioginės konfrontacijos su NATO dėl karinių pajėgumų trūkumo. Dėl karo Ukrainoje Rusijos „pajėgumai atgrasyti, kovoti ar kariniu požiūriu konkuruoti su NATO, tikėtina, bus susilpninti mažiausiai trejus ateinančius metus“, nurodoma ataskaitoje.
Remiantis žvalgybos duomenimis, jei nebus pasiektas susitarimas derybų keliu arba Ukraina nesulauks stiprios Vakarų pagalbos, tikėtina, kad iki 2025 m. perspektyvos mūšio lauke ir toliau pamažu keisis Rusijos naudai, nors, kaip patikslino žvalgyba, Rusijos laimėjimai mūšio lauke lėtėja ir toliau vyksta didelių personalo ir įrangos nuostolių sąskaita.
„Nuo karo pradžios Rusija neteko mažiausiai 10 000 sausumos kovos mašinų, įskaitant daugiau kaip 3000 tankų, taip pat beveik 250 lėktuvų ir sraigtasparnių bei daugiau kaip 10 karinių laivų. Per karą Rusija patyrė daugiau kaip 700 000 personalo nuostolių“, – rašoma ataskaitoje.
Tačiau žvalgyba pranešė, kad Rusijos pajėgos esą toliau daro nedidelę laipsnišką pažangą užimdamos Donecko ir Luhansko sričių dalis ir susigrąžindamos Kursko srities kontrolę.
„Siekdama šio tikslo, Rusija dislokavo daugiau nei 10 000 Šiaurės Korėjos karių prie Kursko iškyšulio, kad paremtų Rusijos puolamąsias operacijas“, – priduriama ataskaitoje.
JAV žvalgyba pastebėjo, kad Rusija ir toliau atakuoja Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą naudodama dronus ir tolimojo nuotolio raketas.
„Nors Rusija tvirtina esanti pasirengusi derybų būdu pasiekti susitarimą, ji ir toliau atkakliai reikalauja Ukrainos neutralumo po konflikto, kontroliuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį ir toliau dalyti Ukrainos valstybę. Tikėtina, kad Rusija tęs savo strategiją“, – rašė JAV žvalgyba.
Helsinkis ramus: nemato tiesioginės karinės grėsmės iš Rusijos
17:49
Suomija nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos, nepaisant to, kad pastaroji didina savo karinį buvimą Baltijos jūros regione, pareiškė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas, kurį cituoja visuomeninis transliuotojas „Yle“.
„Nematau jokios tiesioginės grėsmės Suomijai. Rusija stiprina savo karinį potencialą ir yra agresyvi bei pavojinga kaimynė visai Europai. Žmonės gali būti ramūs, net nepaisant to, kad Rusija žengia šiuos žingsnius ir yra šiek tiek pavojingesnė kaimynė“, – šeštadienį sakė jis interviu „Yle“.
Pasak ministro, Rusijos aktyvumas Baltijos jūroje akivaizdžiai išaugo.
„Rusija visuomet turėjo karinių pajėgų [Baltijos jūroje], tai nieko naujo. Nauja yra tai, kad Rusija saugo savo šešėliniam laivynui priklausančius tanklaivius siaurame Suomijos įlankos sąsiauryje. Buvo karinė palyda ir ginkluotųjų pajėgų buvimas. Tai visiškai nauja situacija“, – sakė A.Hakkanenas.
Šalies karinis jūrų laivynas taip pat atkreipė dėmesį į išaugusį karinį eismą Suomijos įlankoje.
„Be to, Rusija didina savo karinių pajėgų sutelkimą netoli rytinės mūsų šalies sienos“, – sakė A.Hakkanenas.
Nepaisant to, Suomijos saugumo padėtis yra „gera“, teigė ministras.
„Be to, palaikome glaudžius ryšius su savo NATO sąjungininkais ir Trumpo administracija“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas apie didėjantį Rusijos karinį buvimą prie Suomijos ir Norvegijos sienų, nerodė jokio susirūpinimo, pažymėjo suomių ministras.
„D.Trumpas buvo įsitikinęs, kad Suomija ir Norvegija yra saugios“, – sakė A.Hakkanenas.
Rusija atsakė, kada išpildys per pokalbį telefonu Trumpui duotą pažadą
16:54
Rusijos Federacijos Taryba pareiškė, kad Maskva artimiausiomis dienomis perduos Kyjivui savo taikos sutarties memorandumo projektą, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“.
Rusija artimiausiomis dienomis ketina perduoti Ukrainai taikos sutarties memorandumo projektą, nurodė Konstantinas Kosachiovas, Tarybos pirmininko pavaduotojas ir Tarptautinių reikalų komiteto narys.
Pasak jo, Maskva dirba prie memorandumo, jis yra baigiamajame etape.
„Tikiuosi, kad Rusijos memorandumo projektas bus perduotas kitai šaliai artimiausiomis dienomis. Tokią informaciją turiu“, – pažymėjo jis duodamas interviu interviu Gynybos ministerijos televizijos kanalui „Zvezda“.
Deputatas pridūrė, kad šiuo derybų etapu projekto sąlygos vargu ar bus viešai paskelbtos.
„Vis dėlto tai derybų procesas, be to, labai sudėtingas ir daugeliu atžvilgių labai delikatus“, – paaiškino jis.
Memorandumas dėl taikos su Ukraina užtikrinimo tapo diskusijų objektu po gegužės 19 d. įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV lyderio Donaldo Trumpo pokalbio telefonu.
„Susitarėme, kad Rusija pasiūlys ir yra pasirengusi dirbti su Ukrainos puse dėl memorandumo dėl galimo ateities taikos susitarimo“, – šią savaitę kalbėjo V.Putinas. Pasak jo, dokumente turi būti numatyti „galimo ugnies nutraukimo tam tikram laikui principai, jei bus pasiekti atitinkami susitarimai“.
Po gegužės 16 d. įvykusio susitikimo Rusijos derybininkų vadovas Vladimiras Medinskis sakė, kad Maskva ir Kyjivas susitarė pateikti „savo viziją dėl būsimo ugnies nutraukimo ir išsamiai ją aprašyti“.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos teisės departamento direktorius M.Musichinas vėl paleido seną Kremliaus plokštelę, kad norint pasirašyti galutinę memorandumo versiją, ukrainiečiai turės išrinkti naują prezidentą vietoje Volodymyro Zelenskio, nes, pasak Maskvos atstovo, jis „jau seniai prarado net vidinį, o ne tik išorinį teisėtumą“.
Britų specialiosios tarnybos įtaria Rusiją prikišus nagus prie premjero Starmerio turto padegimo
15:39
Britų specialiosios tarnybos tikrina, ar Rusija galėjo prikišti nagus prie objektų, susijusių su premjeru Keiru Starmeriu, padegimo, remdamasis šaltiniais, rašo leidinys „Financial Times“.
Gegužę buvo padegtas K.Starmerio namas šiaurės Londone, taip pat automobilis ir nekilnojamasis turtas, kuris jam priklausė anksčiau. Dėl padegimų policija pareiškė kaltinimus dviem ukrainiečiams ir Rumunijos piliečiui, kurie tariamai susimokė su „kitais nežinomais asmenimis“.
Pasak „Financial Times“, Britanijos specialiosios tarnybos tiria, ar Rusija galėjo užverbuoti šiuos tris įtariamuosius. Be to, pažymima, kad šiuo metu svarstomi galimi atsako į tokią įvykių eigą variantai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: kaip Trumpas vos nesužlugdė masinių Ukrainos ir Rusijos belaisvių mainų
14:54
Nepaisydamas griežto slaptumo, kurio laikosi Kyjivas, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį nusprendė pirmasis viešai paskelbti apie didelio masto belaisvių mainus tarp Kyjivo ir Maskvos.
„Politico“ atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai jis padarė šį pareiškimą, mainai dar net nebuvo prasidėję, taigi šimtai žmonių atsidūrė pavojuje dėl JAV lyderio veiksmų.
Penktadienį Ukraina ir Rusija pradėjo didžiausią apsikeitimą belaisviais nuo plataus masto karo pradžios. Iš viso planuojama iškeisti 1000 žmonių.
Pirmasis etapas apėmė 390 belaisvių ir turėjo vykti griežtai slaptai. Šeštadienį buvo apsikeista dar 307 kariais.
„Tik ką tarp Rusijos ir Ukrainos buvo užbaigti didelis belaisvių mainai. Jie įsigalios artimiausiu metu. Sveikiname abi puses su šiais derybomis. Tai gali būti kažko didelio pradžia???“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ penktadienį paskelbė D.Trumpas.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos pareigūnas „Politico“ teigė, kad tuo metu mainai dar net nebuvo prasidėję.
„D.Trumpas norėjo apie tai pranešti pirmas. Laimei, skubotas D.Trumpo įrašas neturėjo jokio poveikio. Tačiau mes paprastai nepranešame apie einamus įvykius, nes su rusais niekada negali būti tikras. Mūsų vaikinai buvo pernelyg arti priešo“, – kalbėjo šaltinis.
Ukraina sąmoningai slėpė informaciją, bijodama dėl 270 karių ir 120 civilių, kuriuos turėjo iškeisti pasienyje su Baltarusija, saugumo.
Netikėtas viešas pranešimas sukėlė nerimą Kyjive dėl galimo operacijos žlugimo ar tikėtino Rusijos, kuri praeityje panašias galimybes naudojo manipuliacijoms ir dezinformacijai, puolimo.
Nepaisant incidento, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas padėkojo D.Trumpui už tarpininkavimą ir pažymėjo, kad jo dalyvavimas padėjo atnaujinti dialogą, kuris buvo nutrūkęs trejus metus.
Černihive, kur buvo paleisti parvežti belaisviai, susirinko šimtai šeimų, besitikinčių pamatyti savo artimuosius. Džiaugsmas ir ašaros susitikimų metu maišėsi su netekties skausmu – ne visi rado savo artimuosius autobusuose su išsekusiais kariais.
Ukraina toliau ruošiasi kitiems mainų etapams, nors Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 250 dronų ir 14 balistinių raketų.
„Politico“ pažymėjo, kad daugiau nei 8000 ukrainiečių vis dar yra Rusijos kalėjimuose.
Maskva ir Kyjivas tęsia didžiausią apsikeitimą belaisviais nuo karo pradžios: šimtai grįžo namo
14:19 Atnaujinta 14:25
Ukraina ir Rusija šeštadienį paskelbė, kad apsikeitė karo belaisviais: namo grįžo po 307 žmones.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad iš rusų nelaisvės grįžo 307 ukrainiečiai.
Tai jau antra didelio apsikeitimo belaisviais diena. Išvakarėse namo grįžo po 390 žmonių – tiek karių, tiek civilių.
Maskva ir Kyjivas šį mėnesį per derybas Stambule susitarė apsikeisti belaisviais – iškeisti tūkstantį rusų į tūkstantį ukrainiečių.
„Vien per šias dvi dienas buvo grąžinti 697 žmonės. Tikimės, kad rytoj mainai bus tęsiami“, – nurodė V.Zelenskis.
Pasak jo, tarp namo grįžtančiųjų yra kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Ukrainos nacionalinės gvardijos karių.
Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau pranešė, kad Ukraina jai perdavė 307 karius.
