Karas Ukrainoje. Aiškėja, kaip Putino sraigtasparnis buvo „atakuotas“ dronais

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas sraigtasparnyje

Rusijos gynybos ministerijos pareiškimas apie Vladimirą Putiną „dronų atakos epicentre“ pasirodė esąs Kremliaus inscenizacija, pranešė „The Moscow Times“.

Kai Kremliaus šeimininkas V.Putinas pastarąjį kartą apsilankė Kursko srityje, jo sraigtasparnį, kaip pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida savaitės pradžioje, tariamai „apšaudė Ukrainos dronai“. Tačiau tai buvo ne karinis incidentas, o kruopščiai suplanuota inscenizacija.

Kaip „The Moscow Times“ papasakojo keturi šaltiniai vyriausybėje ir Kremliuje, saugumo pajėgos žiniasklaidoje išpūtė šį šokiruojantį „rizikingą“ epizodą, kad įtikintų rusus: prezidentas nesislepia už nugaros, o neva taip pat rizikuoja ir aukojasi.

Reguliarių Ukrainos dronų smūgių, chaoso oro uostuose ir mobiliojo ryšio nutraukimų fone šis televizijos spektaklis turėjo sukurti V.Putino, kuris „dalijasi pavojais“ su šalimi, įvaizdį ir taip pasakyti visuomenei – „kare kaip kare“.

Pagal leidinio informaciją, Putinas tikrai buvo Kursko srityje, kur, pagal oficialią versiją, vyko sraigtasparniu. Iš tiesų, šis regionas reguliariai tampa Ukrainos atakų taikiniu. Tačiau, pareigūnų teigimu, jo saugumas buvo užtikrintas aukščiausiu lygiu.

„Niekas ir niekada nebūtų leidęs tokio nusikalstamo neatsargumo. Net baisiausiame košmare“, – sakė vienas iš pareigūnų, artimas Rusijos prezidento administracijai ir susipažinęs su prezidento apsaugos sistema.

Remiantis „The Moscow Times“ duomenimis, „sensacingą pareiškimą“ apie tai, kad prezidento sraigtasparnis tariamai atsidūrė „masinio priešo dronų puolimo epicentre“, paskelbė Gynybos ministerija per valstybinį televizijos kanalą VGTRK.

Kremliaus žurnalistų grupė į šią kelionę su V.Putinu nebuvo paimta, kaip ir profesionalių operatorių komanda. Filmavimą vykdė kiti žmonės, tarp jų ir apsaugos darbuotojas, sakė du informuoti „The Moscow Times“ šaltiniai.

Nei Ukraina, nei Turkija, kaip priimančioji šalis, neturi duomenų apie Rusijos „memorandumą“. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Turkijos užsienio reikalų ministro vizitas Ukrainoje – mes su juo aptarėme diplomatiją, aptarėme visas realias ir būtinas galimybes. Šiuo metu, atvirai sakant, nei mes Ukrainoje, nei Turkija, kaip priimančioji šalis, neturime jokios informacijos apie vadinamąjį Rusijos „memorandumą“, – sakė jis.

Pasak jo, rusai kažkodėl slepia šį dokumentą.

„Atvirai sakant, tai visiškai keista pozicija. Jokio supratimo apie formatą. Matyt, Maskvoje jie apskritai pamiršo, kas yra diplomatija. Jie nuolat daro kažką, kad įrodytų, jog būtent jie yra labiausiai neadekvatūs subjektai pasaulyje. Bet būtent tai ir įtikina visus, kad reikia naujo spaudimo – spaudimo Rusijai“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

Jis įsitikinęs, kad „negalima prarasti nė vienos dienos, nes kiekviena diena, kai rusai griauna diplomatiją, reiškia prarastas žmonių gyvybes“.

„Jei Rusija ir toliau kalbės ultimatumų kalba, jei jie bandys šantažuoti – šantažuoti karo tęsimu, Rusija turi gauti stiprų atsaką – Jungtinių Amerikos Valstijų atsaką, Europos atsaką, kiekvieno pasaulyje, kuris nori taikos ir kuris, beje, pareiškė paramą ugnies nutraukimui ir diplomatijai, atsaką“, – pridūrė V.Zelenskis.

15min koliažas/Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pasiskundė, kad jam tenka turėti reikalų su „labai užsispyrusiu“ Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelensku. Atitinkamą pareiškimą jis padarė bendraudamas su žiniasklaida Baltuosiuose rūmuose.

Vienas iš žurnalistų bandė išsiaiškinti, kaip D.Trumpas dabar vertina „labai užsispyrusį Vladimirą Putiną“. JAV prezidentas, neišklausęs klausimo iki galo, pertraukė žurnalistą, kad galėtų pasakyti: „Ir Zelenskis. Zelenskis taip pat labai užsispyręs.“

Galiausiai žurnalistui vis dėlto pavyko užduoti savo klausimą, ar D.Trumpas laiko V.Putiną geru ar blogu žmogumi.

„Aš jį labai gerai pažįstu. Ir aš su juo daug ką patyriau“, – atsakė JAV prezidentas, primindamas, kad per pirmąją kadenciją jis buvo tariamai nepagrįstai kaltinamas ryšiais su Kremliumi.

Shutterstock nuotr./Rusijos nafta

Rusija toliau uždirba milijardus iš iškastinio kuro eksporto į Vakarus, todėl jai pavyksta finansuoti karą Ukrainoje. Tai rodo Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenys, kuriuos išanalizavo BBC.

Analitikai apskaičiavo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija uždirbo iš angliavandenilių eksporto tris kartus daugiau, nei Ukraina gavo pagalbos iš sąjungininkų, o patys sąjungininkai Rusijai už jos iškastinį kurą sumokėjo daugiau, nei suteikė pagalbos Kyjivui.

Pažymima, kad pajamos iš naftos ir dujų pardavimo yra pagrindinis Rusijos karinės mašinos palaikymo šaltinis. Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija gavo daugiau nei 883 mlrd. eurų iš iškastinio kuro eksporto, įskaitant 228 mlrd. eurų iš šalių, kurios įvedė sankcijas prieš ją. Didžioji dalis šios sumos – 209 mlrd. eurų – buvo gauta iš ES šalių.

Nepaisant to, kad 2025 m. sausį buvo nutrauktas Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą, jos toliau vis didesniais kiekiais tiekiamos į Europą per Turkiją. CREA duomenimis, 2025 m. sausio ir vasario mėnesiais jų tiekimas padidėjo 26,77 proc., palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu.

2024 m. Rusijos pajamos iš žalios naftos eksporto padidėjo 6 proc., o iš dujotiekių dujų – 9 proc., palyginti su praėjusiais metais. Dujų eksportas į Europą 2024 m. išaugo 20 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportas pasiekė rekordinius lygius, ir dabar pusė SGD eksporto iš Rusijos tenka ES, pažymi CREA.

Straipsnyje pažymima, kad daugelio Europos šalių vyriausybės nenori realiai riboti Rusijos galimybių gavybos ir naftos pardavimo srityje, nes bijo pasekmių pasaulio energetikos rinkoms, ypač energijos išteklių kainų augimo. Tačiau, aktyvistų ir ekspertų nuomone, Vakarų vyriausybės turi priemonių ir lėšų, kad sustabdytų Kremliaus naftos ir dujų pajamų srautą.

Pasak buvusio Rusijos energetikos ministro pavaduotojo, o dabar opozicijos politiko Vladimiro Milovo, sankcijos, taikomos prekybai Rusijos energijos ištekliais, nėra veiksmingos, o „Didžiojo septyneto“ priimtas naftos kainos apribojimas neveikia. Jo nuomone, reikia daryti spaudimą „šešėliniam laivynui“ – Rusijos tanklaiviams, kurie yra susiję su sankcijų apėjimu.

BBC apklausti ekspertai skeptiškai vertina ir Donaldo Trumpo pareiškimus, kad karas su Ukraina baigsis, jei OPEC sumažins naftos kainas.

„Žmonės Maskvoje juokiasi iš šios idėjos, nes labiausiai nukentės amerikiečių skalūnų naftos pramonė, kuri yra mažiausiai konkurencinga naftos pramonė pasaulyje“, – sakė V.Milovas.

CREA analitikas Vaibhavas Raghunandanas pridūrė, kad naftos gavybos savikaina Rusijoje yra mažesnė nei OPEC šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, todėl jos nukentės nuo naftos kainų sumažėjimo anksčiau nei Rusija.

„Arabija niekada tam nepritars. Tai jau buvo bandoma padaryti anksčiau, ir tai sukėlė konfliktą tarp Saudo Arabijos ir JAV“, – pažymėjo jis.

Ukrainos vėliava / Matthias Balk / dpa/picture-alliance

Ukraina 21 metų vyrą, apkaltintą Rusijos raketų smūgių nukreipimu, penktadienį įkalino 15 metų.

Maskva ir Kyjivas dažnai kaltina vienas kitą verbuojant civilius koordinuoti atakas ar vykdyti sabotažo išpuolius, siūlant jiems finansines paskatas ir viliojant juos per socialinius tinklus.

„Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūno nurodymu išdavikas keliavo po miestą ir jo apylinkes, slapta fotografuodamas Ukrainos karių dislokacijos vietas“, – platformoje „Telegram“ parašė saugumo tarnyba SBU.

Daugelis tokiais nusikaltimais Ukrainoje apkaltintų asmenų yra paaugliai.

Pasak SBU, Kyjivo gyventojas, kurio pavardė nenurodyta, Rusijos nurodymu taip pat rengė išpuolius Ukrainos sostinėje ir buvo sučiuptas „šnipinėjantis“ prie karinio objekto.

AFP/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši vis nepateikia žadėto sąrašo sąlygų, kurios, pasak jo, yra būtinos taikos deryboms, ir nepatvirtino, ar Ukraina kitą savaitę siųs derybų delegaciją į Stambulą.

„Rusai nesugebėjo pateikti vadinamojo memorandumo, kurį žadėjo parengti“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidentas.

„Deja, Rusija daro viską, ką gali, kad kitas galimas susitikimas neduotų jokių rezultatų“, – pridūrė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha anksčiau penktadienį pareiškė, kad Kyjivas yra pasirengęs naujam derybų raundui su Rusija, bet vis dar laukia jos žadėto memorandumo dėl ugnies nutraukimo.

„Dėl susitikimų Turkijoje. Esame suinteresuoti, kad šie susitikimai tęstųsi. Norime užbaigti šį karą šiais metais. Esame suinteresuoti sudaryti paliaubas. Ukraina tai atvirai aptars tiesiogiai su Rusija. Tai patvirtinome per pastaruosius mūsų delegacijų susitikimus su Rusijos puse“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainoje viešinčiu Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu sakė ukrainiečių diplomatijos vadovas, kurį citavo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Shutterstock nuotr./Andrius Kubilius

Prieš galimas antras tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas Stambule kitą savaitę už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nematantis jokių įrodymų, kad Maskva norėtų taikos.

„Derybos dėl derybos gali vykti tada, kai abi pusės nori taikos. Kad Ukraina nori taikos – akivaizdu, aš nematau jokių įrodymų, kad (Vladimiras – BNS) Putinas nori taikos“, – Rūdninkuose žurnalistams penktadienį sakė eurokomisaras.

„Šioje vietoje mes turime būti pasirengę tam, kad karas gali užtrukti žymiai ilgiau ir būti pasirengę kartu su Ukraina. Mano įsitikinimu, vienintelis kelias pasiekti taip reikalingą taiką Ukrainoje, tai pilnai įgyvendinti formulę, kuriai atrodo visi pritaria, yra taika per galią“, – teigė jis.

Pasak A.Kubiliaus, galią Ukrainai gali suteikti tik Vakarų partneriai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Akie Abe

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje priėmė nužudyto Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe našlę, ketvirtadienį nurodė Kremlius.

Susitikimas įvyko praėjus penkiems mėnesiams po to, kai tuomet dar tik išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė ją savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje.

Tačiau Akie Abe vizitas Rusijoje nebuvo oficialus. Tokijas, kurio santykiai su Maskva yra atšalę, nurodė, kad su 62-ejų A.Abe dėl šio vizito nebuvo tartasi.

Kremliaus išplatintame pranešime anglų kalba teigiama, kad Rusijos ir Japonijos taikos sutartis buvo Sh.Abe „svajonė“.

„Dabartinė situacija yra kitokia, šiandien šio aspekto nenagrinėsime“, – sakė V.Putinas, padovanojęs Sh.Abe našlei gėlių ir pranešęs, kad jo prezidentinis limuzinas vyksta į baletą Maskvos Didžiajame teatre.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Wikimedia Commons iliustr./Vladimiro Lenino mauzoliejus

Rusijos kultūros ministerijos užsakymu Lenino mauzoliejaus Maskvoje restauravimo darbus už 19,6 mln. rublių (apie 220 tūkst. eurų) atliks EKS įmonių grupė, rodo valstybinių pirkimų portalo duomenys. Tai ne pirmas valstybinis užsakymas Kremliuje, kurį gauna struktūra, kurios vadovybė yra susijusi su Rusijos generalinio štabo Vyriausiąja valdyba (buvusia GRU).

Plačiau skaitykite ČIA.