Svarbiausios naujienos
- Operacija „Voratinklis“: kaip Ukraina Rusijai sudavė vieną didžiausių smūgių šiame kare
- „Puikiai parinktas laikas“: operacija „Voratinklis“ įrodė, kad Ukrainai nereikia Donaldo Trumpo
- Prieš bombonešius sprogdinusius ukrainiečių dronus Rusijos pusė kovojo akmenimis
- „Putinui labai bloga diena“: JAV generolai šaiposi iš Rusijos po išpuolio Ukrainoje
- Kur buvo Putinas, kai dronai atakavo Rusijos bombonešius?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kur buvo Putinas, kai dronai atakavo Rusijos bombonešius?
11:40
Iki sekmadienio vakaro Vladimiras Putinas nekomentavo keleivinio traukinio tilto griūties Briansko srityje, per kurią žuvo septyni žmonės, ir didžiausios atakos prieš Rusijos tolimojo nuotolio lėktuvus nuo karo Ukrainoje pradžios. Nepriklausomas portalas „Agentstvo“ surinko tai, kas žinoma apie Rusijos vadovo darbotvarkę praėjusį savaitgalį.
Pasveikino Pašinianą
Pirmąją žinutę, kurioje paminėtas V.Putinas po nelaimės Briansko srityje, sekmadienį 9 val. paskelbė Kremliui artimos naujienų agentūros „RIA Novosti“ žurnalistai. Tekste buvo skelbiama apie tai, kad V.Putinas pasveikino Armėnijos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą 50-ojo gimtadienio proga.
Po valandos V.Putino sveikinimo telegramos N.Pašinianui tekstą paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Visą naktį“ priiminėjo ataskaitas
Tik 11.48 val. Kremlius pranešė, kad V.Putinui buvo pranešta apie nepaprastąją padėtį Briansko ir Kursko srityse (ten po prekinio traukinio lokomotyvu sugriuvo geležinkelio tiltas). „Prezidentas visą naktį gavo FSB ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešimus apie tai, kas nutiko geležinkelio traukiniams Kursko ir Briansko srityse“, – teigė Kremlius.
Putinas paskambino Briansko gubernatoriui ir „Rusijos geležinkelių“ vadovui
Tame pačiame Kremliaus pranešime minimi V.Putino pokalbiai telefonu su Briansko srities gubernatoriumi Aleksandru Bogomazu ir „Rusijos geležinkelių“ vadovu Olegu Belozerovu. A.Bogomazas rašė, kad jis pranešė V.Putinui „apie priemones, kurių imamasi dėl tragedijos“.
12.13 val. Kremlius pranešė, kad „telefoninio pokalbio metu Vladimiras Putinas nuoširdžiai pasveikino Nikolą Pašinianą 50-ojo gimtadienio proga“ ir aptarė su juo „kai kuriuos aktualius dvišalės ir regioninės darbotvarkės klausimus“.
Kalbėjosi su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovu
Sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška „informavo valstybės vadovą apie priemones, skirtas padėti nukentėjusiesiems nuo geležinkelio avarijos Briansko srityje“, – 12.26 val. pranešė Kremlius.
Apie kitus V.Putino reikalus šį sekmadienį nebuvo pranešta.
15min primena, kad sekmadienį Ukrainos saugumo tarnyba SBU surengė precedento neturinčią oro ataką prieš taikinius Rusijoje – atakavo aerodromus netoli Olenegorsko Murmansko srityje ir Usolsko rajone Irkutsko srityje, taip pat Diagilevo aerodromą netoli Riazanės ir Severno aerodromą Ivanovo srityje. Ukrainos saugumo tarnyba nurodė, kad nukentėjo 40 Rusijos tolimojo nuotolio lėktuvų.
Prieš masinę Ukrainos bepiločių ataką prieš aerodromus Kursko ir Briansko srityse sugriuvo geležinkelio ir kelio tiltas. Pastaruoju atveju statinys užgriuvo ant keleivinio traukinio, žuvo septyni žmonės ir dešimtys buvo sužeisti. Be to, Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė apie dar vieną sprogimą geležinkelyje Briansko srityje, o GUR pranešė apie Rusijos karinio traukinio susprogdinimą Zaporižios srities Melitopolio rajone.
Komentuoja pavėluotai
Po didelio atgarsio sulaukusių neigiamų įvykių V.Putinas dažnai kelias dienas viešai į juos nereaguoja. Pavyzdžiui, Basharo al Assado režimo žlugimas Sirijoje buvo pakomentuotas tik 11 dieną.
„400 dronų vienu metu smogė į įrangą“: Zelenskis papasakojo apie dar vieną Ukrainos operaciją
00:13
Ukraina nenori kariauti ir demonstruoti savo jėgos, bet tai daro, nes Rusija neketina sustoti. Kaip pranešė UNIAN korespondentas, Volodymyras Zelenskis žurnalistams per pokalbį ZOOM platformoje komentavo, visų pirma, sėkmingą operaciją, kurios metu buvo sunaikinta Rusijos strateginė karinė aviacija.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad Ukraina rengė keletą operacijų ir dabar pademonstravo savo pajėgumus, o tai rodo, kad rusų naratyvas, kurį jie skleidžia Europoje ir visur kitur, kad jie yra saugūs, kad jie laimės šį karą, neveikia.
„Jie nėra saugūs. Kalbu apie karinius tikslus. Vakar buvo 40 tikslų – kariniai tikslai, nešėjai, kurie mus puola arba grasina pulti. Ir kurie atėmė daug ukrainiečių gyvybių. Šiandien mačiau „devyneto“ ir kitų šalių nuotaiką – visi mano, kad Ukraina dar kartą parodė, kad ne viskas priklauso nuo to, kiek žmonių Rusija negailestingai žudo. Savo pačių žmones, savo pačių piliečius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Ukraina per taikos derybas Stambule sulaukė grasinimų iš Rusijos
23:26
Stambule vykusiuose derybose Rusijos delegacija pagrasino sužlugdyti taikos procesą, jei Ukraina pakartotų tokią operaciją, kaip sekmadienį įvykdyta operacija „Voratinklis“.
Apie tai praneša „Ukrayinska Pravda“, remdamasi Gynybos ministerijos šaltiniu. Šaltinis pažymėjo, kad derybose pasiekta tam tikra pažanga, tačiau pridūrė, kad Rusija daugiausia dėmesio skiria antraeiliams klausimams, ieškodama būdų, kaip vilkinti taikos procesą.
Pasak jo, susitikimui įtakos turėjo ir Ukrainos saugumo tarnybos operacija „Voratinklis“, kurios metu buvo smogta Rusijos okupantų strateginei aviacijai:
„Rusijos pusė aiškiai pažymėjo, kad dėl tokių veiksmų kyla pavojus, jog derybos bus nutrauktos ir karo veiksmai tęsis.“
Rusai toliau tvirtina, kad ugnies nutraukimas įmanomas tik po to, kai Ukrainos kariai pasitrauks iš Kursko, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionų.
„Rusijos pusės pozicija buvo tokia pat tvirta kaip ir pirmojo derybų raundo metu. Tačiau šį kartą Ukrainos pusė atsakė taip pat griežtai. Ir tai yra pagrindinis skirtumas“, – pažymėjo jis.
Po didelio masto SBU operacijos, kuri padarė didelių nuostolių Rusijos strateginei aviacijai, Turkijoje vyko antrasis Ukrainos ir Rusijos derybų raundas.
Rusijos karą remiantys tinklaraštininkai kritikavo Maskvos sprendimą vykti į Stambulą, nes jie laiko Ukrainos operaciją Rusijos Federacijos pažeminimu.
Nors šalys nesusitarė dėl ugnies nutraukimo, jos susitarė dėl kalinių mainų ir pasiekė susitarimą dėl žuvusių karių kūnų grąžinimo.
Rusijos delegacija pateikė rašytinį ugnies nutraukimo pasiūlymą, kuriame buvo reikalaujama, kad Ukraina išvestų savo kariuomenę iš keturių okupuotų regionų, atsisakytų stoti į NATO ir sumažintų Ukrainos kariuomenės dydį.
Be to, okupantai nori, kad Ukraina atsisakytų pretenzijų dėl karinių veiksmų metu patirtų nuostolių, taip pat atnaujintų bendradarbiavimą su Maskva įvairiose srityse.
Operacija „Voratinklis“: Ukrainos dronai taikėsi į konkrečias lėktuvų vietas
22:31
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Vasylio Maliuko nuotraukoje, darytoje per specialią operaciją „Voratinklis“, matyti dviejų rusų lėktuvų su žymėmis vaizdai. „Defense Express“ paaiškino, ką jos reiškia.
Pažymima, kad žymės nurodo Ukrainos dronų smūgių vietą. Daug kas priklausė nuo smūgio tikslumo.
Leidinyje teigiama, kad ženklai yra ant lėktuvų silpnųjų vietų. Pataikius į juos, garantuojamas visiškas įrangos sunaikinimas.
Leidinyje pabrėžiama, kad Tu-22M3 bombonešio ženklas yra ant centrinio degalų bako. Jis yra virš centrinės dalies, kuri yra pagrindinis lėktuvo konstrukcijos stiprumo elementas.
Leidinyje priduriama, kad gaisras lėktuvo centrinėje dalyje gali sukelti negrįžtamą konstrukcijos stiprumo praradimą arba visišką sunaikinimą. Žurnalistai pažymėjo, kad aviacijoje naudojamų aliuminio lydinių lydymosi temperatūra yra apie 650 laipsnių Celsijaus.
Norėdami veiksmingai sunaikinti Tu-95MS, Ukrainos dronai turėjo pataikyti į sparną tarp fiuzeliažo ir vidinio variklio. Leidinyje paaiškinama, kad būtent ten yra vienas iš strateginio bombonešio degalų bakų, taip pat sparno šaknies konstrukcija.
Be to, leidinyje pažymima, kad smūgis į šių orlaivių degalų bakus sukelia didelio masto gaisrą. Po to orlaivis nebegali būti remontuojamas.
Leidinyje taip pat buvo kalbama apie Tu-160 silpnąsias vietas, į kurias galėtų pataikyti Ukrainos dronai. Tai yra nedidelis degalų bakas virš lėktuvo vidurinės dalies arba pagrindinis degalų bakas uodegos dalyje.
Be to, tokių smūgių veiksmingumas priklausė nuo to, ar lėktuvai buvo papildyti degalais. Leidinyje pabrėžta, kad operacija „Voratinklis“ buvo nukreipta prieš bombonešius, dalyvavusius atakose prieš Ukrainą, todėl buvo didelė tikimybė, kad jie buvo iš anksto paruošti pakilimui.
„Puikiai parinktas laikas“: operacija „Voratinklis“ įrodė, kad Ukrainai nereikia Donaldo Trumpo
21:41
Operacija „Voratinklis“, kurios metu Ukraina atakavo oro uostus Rusijos teritorijoje, sudarė sudėtingą padėtį tiek Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, tiek JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris sakė, kad Ukraina neturi „kozirių“.
Apie tai pirmadienį, birželio 2 d., rašo „The Telegraph“, analizuodamas beprecedentį sekmadienio, birželio 1 d., puolimą prieš Rusijos oro uostus, kurio metu buvo sunaikinta Rusijos strateginė aviacija.
Leidinys pažymi, kad, Ukrainos požiūriu, puolimo laikas buvo idealus, nes pirmadienį Stambule buvo numatytos taikos derybos su rusais, o Maskva toliau aiškiai rodo, kad nėra suinteresuota ugnies nutraukimu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas esą yra susierzinęs, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori baigti karo su juo, tačiau jis taip pat tyli apie būsimą karinę pagalbą Ukrainai. Šaliai, kaip pažymi laikraštis, desperatiškai reikalingi trys dalykai, kuriuos dideliu mastu gali suteikti tik JAV karinis-pramoninis kompleksas: priešraketinė gynyba, GMLRS raketinė artilerija ir haubicų šaudmenys.
Taigi Ukraina, atrodo, taiko Rusijai savo sankcijas, smogdama į tariamai „nepaimamą“ priešo teritoriją ir sunaikindama didžiąją dalį jos bombonešių laivyno, rašo „The Telegraph“. Tai suteikė šaliai labai reikalingą moralinį postūmį, nes karas virto varginančia išsekimo kova, o Rusija, panašu, jau pradėjo vasaros puolimą.
Straipsnyje pažymima, kad Kyjivo gebėjimas taip drąsiai perkelti karą į Rusiją gali įkvėpti proukrainietiškus respublikonus, kurie vis labiau nerimauja dėl Trumpo dvejonių.
„Operacija parodė, kad Ukraina vis dar kovoja, nepaisant tamsių pareiškimų iš Baltųjų rūmų“, – rašo „The Telegraph“.
Ukrainoje pagaminti ginklai ne tik keičia Rusijos pradėto karo pobūdį, bet ir keičia visų būsimų XXI amžiaus karų taisykles. Šalis, žinoma dėl savo IT ir inžinerijos sektorių, sumaniai prisitaikė prie situacijos, kai ją užpuolusios Rusijos pajėgos yra gausesnės ir galingesnės. Kelis šimtus tūkstančių dolerių kainuojantys dronai Rusijai padarė žalą, kuri, pagal SBU duomenis, siekia apie septynis milijardus JAV dolerių.
Ir tam, kaip apibendrina leidinys, nebuvo būtina sudaryti jokių sandorių dėl mineralų ar retųjų žemių metalų gavybos.
Birželio 1 d. Ukrainos SBU surengė didelio masto operaciją, kurios tikslas buvo sunaikinti Rusijos strateginės aviacijos orlaivius. Iš pradžių buvo pranešta, kad buvo sunaikinta daugiau nei 40 orlaivių, kuriuos Rusija naudojo Ukrainos miestams pulti, įskaitant A-50, Tu-95 ir Tu-22M3.
Operacija buvo nukreipta į penkis Rusijos oro uostus: Olenya Murmansko srityje, Belaya oro uostą Irkutsko srityje, Dyagilevo Riazanės srityje, Ivanovo Ivanovo srityje ir Ukrainka Amūro srityje (paskutinis puolimas tikriausiai nepavyko). Puolimas Belaya oro bazėje buvo pirmasis Ukrainos puolimas prieš taikinius Sibire nuo Rusijos ir Ukrainos karo pradžios.
Į lėktuvus aerodromuose buvo smogta dronais, kurie išskrido iš netoliese stovėjusių sunkvežimių. Remiantis NV šaltiniais specialiosiose tarnybose, operaciją asmeniškai prižiūrėjo Volodymyras Zelenskis, o įgyvendino Vasilijus Maliukas ir SBU komanda.
Operacija buvo itin sudėtinga ir buvo rengiama daugiau nei pusantrų metų. Pirmiausia SBU į Rusiją išsiuntė FPV dronus, o tada – mobilius medinius namelius, po kurių stogais buvo paslėpti dronai, kai nameliai jau buvo sunkvežimiuose. Tinkamu momentu namelių stogai buvo atidaryti nuotoliniu būdu ir dronai išskrido pulti Rusijos bombonešius. V.Zelenskis patikslino, kad operacijoje dalyvavo 117 dronų.
SBU pranešė, kad specialios operacijos „Voratinklis“ metu buvo smogta strateginei Rusijos aviacijai, kurios vertė siekia maždaug 7 milijardus dolerių. Departamentas pridūrė, kad buvo smogta 34 % strateginių sparnuotųjų raketų nešėjų pagrindiniuose Rusijos Federacijos oro uostuose.
Birželio 2 d. pirmieji palydoviniai vaizdai iš Belajos oro uosto patvirtina, kad vien šioje oro bazėje buvo sunaikinta arba sugadinta mažiausiai aštuoni lėktuvai: keturi Tu-95MS ir keturi Tu-22M3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko birželio 2 d. pranešė, kad operacijos „Voratinklis“ metu buvo sunaikinta mažiausiai 13 lėktuvų, o dar daugiau buvo sugadinta.
Baltieji rūmai: Donaldas Trumpas pasirengęs trišaliam susitikimui su Rusijos ir Ukrainos vadovais
21:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs priimti turkų kolegos kvietimą surengti trišales taikos derybas Turkijoje su Rusijos ir Ukrainos vadovais, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas sakė, kad yra pasirengęs tai padaryti, tačiau jis nori, kad prie stalo susėstų abu lyderiai ir abi kariaujančios pusės", – atsakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kai buvo paklausta apie Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą.
Volodymyras Zelenskis ragina Donaldą Trumpą griežtinti sankcijas Rusijai, kol ji nesudarys paliaubų
21:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino savo kolegą iš JAV Donaldą Trumpą patvirtinti daugiau sankcijų, siekiant priversti Rusiją visiškai nutraukti ugnį, po to, kai Maskva dar kartą atsisakė 30 dienų sustabdyti karo veiksmus.
„Tikrai tikimės, kad D. Trumpas imsis ryžtingų veiksmų“, – spaudos konferencijoje po antrojo Rusijos ir Ukrainos tiesioginių derybų rato Stambule sakė jis, ragindamas Vašingtoną „griežtomis sankcijomis priversti rusus nutraukti ugnį“.
V. Zelenskis žurnalistams taip pat sakė, kad Rusija, siūlydama dalines dviejų–trijų dienų paliaubas Ukrainoje, siekia tik trumpalaikės pertraukos.
Ukrainiečių lyderis tokį Kremliaus pasiūlymą pavadino „retoriniu žaidimu“.
Maskva: paliaubų nebus, jei Ukrainos kariai nepasitrauks iš keturių sričių
20:59
Maskva sutiks visiškai nutraukti ugnį tik tuo atveju, jei Ukrainos kariai pasitrauks iš keturių sričių, kurias iš dalies kontroliuoja Rusija, teigiama pirmadienį rusų valstybinių naujienų agentūrų paskelbtoje derybų dokumento kopijoje.
Per antrąjį tiesioginių derybų ratą Stambule Ukrainai buvo perduotas memorandumas, kuriame patvirtinamos maksimalistinės Rusijos pretenzijos į keturias iš dalies okupuotas sritis – Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis.
Pentagono vadovas reguliariai gaudavo žvalgybos informaciją apie Ukrainos operaciją „Voratinklis“
19:42
Ukraina reguliariai teikė JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui naujausią informaciją apie specialią operaciją „Voratinklis“, kurią Ukraina įvykdė sekmadienį, pranešė CNN, remdamasi šaltiniais.
Pažymima, kad specialios operacijos vykdymo metu P.Hegsethas lankėsi JAV jungtinėje karinėje bazėje „Andrews“.
Šaltiniai žurnalistams pranešė, kad Pentagono vadovas dar neaptarė operacijos „Voratinklis“ su savo Ukrainos kolegomis.
Leidinys patvirtino, kad Baltieji rūmai nebuvo iš anksto įspėti apie planuojamą ataką prieš Rusijos oro uostus, kurios metu Ukrainos dronai numušė daugiau nei 40 priešo orlaivių.
Anksčiau karinis stebėtojas Denisas Popovičius sakė, kad kai kurių Rusijos bombonešių sunaikinimas galėtų sumažinti raketų, kurias okupantai paleistų į Ukrainą, skaičių. Jis pažymėjo, kad Ukrainos unikali operacija „Voratinklis“ padarė didelę žalą Kremliaus įvaizdžiui ir taip pat parodė, kad Rusija yra pažeidžiama.
Be to, elektroninės karo technikos gamintojas Anatolijus Chrapčinskis sakė, kad rusai prarado gebėjimą statyti strateginius lėktuvus, dabar tai jiems yra neatsinaujinantis išteklius. Pasak jo, Rusijos Federacija nežino, kaip statyti strateginius lėktuvus, o Tu-160, kuris buvo pristatytas Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, „buvo surinktas iš senų dalių, pagamintų dar TSRS laikais“.
„Tai dar ne viskas“: paaiškino, ką apie Kremlių atskleidė kvapą gniaužianti Ukrainos operacija
19:18
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) surengė įspūdingą ir destruktyvų išpuolį prieš Rusijos karines oro pajėgas. Nėra abejonių, kad Rusijos žvalgyba padarė klaidų, situaciją leidinio „Postimees“ komentare analizuoja saugumo ekspertas Erkkis Koortas.
Ukraina sekmadienį surengė plataus masto ataką prieš Rusijos karinius orlaivius ir smogė kelioms oro bazėms šalies gilumoje, už tūkstančių kilometrų nuo sienos.
Pranešama, kad sekmadienį dronai keliuose aerodromuose pataikė į 41 rusų orlaivį, įskaitant A-50, Tu-95 ir Tu-22M, sakė pareigūnas.
Ukrainos saugumo tarnyba sekmadienio vakarą pranešė, kad padarytų nuostolių vertė siekia 7 mlrd. dolerių (6,17 mlrd. eurų). Anksčiau skelbta, kad nuostoliai siekia daugiau kaip 2 mlrd. dolerių (1,76 mlrd. eurų).
Kuo ši ataka svarbi ir kokias Rusijos silpnybes ji atskleidžia, analizuoja saugumo analitikas Erkkis Koortas.
*****
Sakoma, kad ši Ukrainos ataka gali iš esmės pakeisti karo eigą ir karo istoriją apskritai.
Turkijos prezidentas pasiūlė surengti naują trišalį JAV, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą
18:38
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pakartojo esąs pasirengęs surengti trišalį JAV, Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimą, siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
„Mano didžiausias noras dėl abiejų pusių – kad Stambule arba Ankaroje susitiktų (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ir (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis, ir net (JAV prezidentas Donaldas) Trumpas, jei jie su tuo sutinka“, – sakė jis ir pridūrė, kad Turkija imsis veiksmų tokiam susitikimui palengvinti.
