Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kyjivas: Rusija grąžino 1 245 žuvusių ukrainiečių palaikus
14:15
Rusija Ukrainai grąžino 1 245 žuvusių Ukrainos piliečių, įskaitant jos karius, palaikus.
Tai buvo paskutinis susitarimo perduoti iš viso 6 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikus etapas. Susitarimas anksčiau šį mėnesį buvo pasiektas per taikos derybas Turkijoje.
„Ukrainai grąžinti dar 1 245 žuvusių ukrainiečių kūnai: baigta Stambulo susitarimų repatriacijos dalis“, – pareiškime sakė vyriausybės agentūra, koordinuojanti palaikų grąžinimą.
Ukrainos gynybos ministras pridūrė, kad Kyjivui pastarąją savaitę buvo perduoti daugiau nei 6 tūkst. žuvusių žmonių palaikai.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:50
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina žengė pirmą žingsnį įgyvendindama susitarimą su JAV dėl išteklių gavybos
00:11
Prieš daugiau nei mėnesį Ukraina pasirašė sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų. Dabar Ukraina patvirtino pirmuosius žingsnius, kad privatūs investuotojai turėtų galimybę eksploatuoti didelį valstybinį ličio telkinį.
Apie tai praneša „The New York Times“, remdamasis dviejų pareigūnų informacija. Toks projektas bus pirmasis, kuris gaus žalią šviesą pagal sutartį. Remiantis leidinio šaltiniais, Ukrainos vyriausybė sutiko pradėti dirbti su rekomendacijomis dėl konkursų skelbimo įmonėms, norinčioms eksploatuoti Dobrės ličio telkinį centrinėje Ukrainoje.
„Tai vienas didžiausių Ukrainoje ličio, mineralo, kuris yra labai svarbus elektros baterijų gamybai, telkinių. Tarp galimų pretendentų – investuotojų konsorciumas, kurį sudaro „TechMet“, energetikos investicinė bendrovė, iš dalies priklausanti JAV vyriausybei, ir Ronaldas S. Lauderis, milijardierius, prezidento Trumpo draugas. Grupė jau seniai reiškė susidomėjimą Dobrės ličio telkiniu, ragindama Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskyį 2023 m. pabaigoje paskelbti konkursą“, – rašo leidinys.
Pagal platesnio susitarimo tarp JAV ir Ukrainos tekstą, pusė pajamų, kurias Ukrainos vyriausybė gaus iš iškastinių išteklių gavybos, bus pervedama į Ukrainos ir Amerikos investicinį fondą. Vėliau šios lėšos bus reinvestuotos į Ukrainos ekonomiką. Žurnalistai pabrėžia, kad Vašingtonas taip pat pretenduos į tam tikrą šių lėšų dalį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį susitarimą pristatė kaip „kompensaciją už anksčiau suteiktą JAV pagalbą“ .
NYT priduria, kad tokių rekomendacijų dėl išteklių gavybos rengimas truks keletą savaičių. Ukrainos vyriausybė gali nuspręsti neskelbti konkurso.
Vis dėlto, kaip pažymi autoriai, naujas Ukrainos vyriausybės sprendimas rodo Ukrainos bandymą parodyti D.Trumpui, kad susitarimas juda į priekį. Tai vyksta augant baimei, kad Baltieji rūmai gali atsiriboti nuo karo Ukrainoje, nes derybos su Rusija dėl ugnies nutraukimo yra aklavietėje.
Trumpas vėl pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš G-8 „buvo klaida“
21:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš G-7 viršūnių susitikimą Kanadoje pabrėžė, kad Rusijos pašalinimas iš G-8 buvo klaida. Apie tai jis pareiškė bendraudamas su Kanados ministru pirmininku Marku Carney.
Pasak D.Trumpo, plataus masto karo Ukrainoje būtų buvę galima išvengti, jei jis būtų buvęs JAV prezidentu prieš ketverius metus.
„Anksčiau tai buvo aštuonių šalių grupė. Tada Barackas Obama ir „žmogus vardu Trudeau“ pasisakė prieš Rusijos dalyvavimą. Bet manau, kad tai komplikavo situaciją, nes jūs praleidžiate tiek daug laiko diskutuodami apie Rusiją, o jos nėra prie derybų stalo“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Jis tikisi, kad G-7 viršūnių susitikimas duos rezultatų, ypač prekybos su Kanada klausimu.
Rusija buvo pašalinta iš „Aštuoneto“ 2014 m. po neteisėtos Krymo aneksijos ir agresijos pradžios rytinėje Ukrainoje. Nuo tada G-8 veikia kaip G-7 be Rusijos dalyvavimo.
Rusijos žvalgyba pažėrė neįtikėtinų kaltinimų Kyjivui ir Londonui: esą žada pulti JAV laivą
17:28
Ukraina, padedama Didžiosios Britanijos, ketina surengti keletą provokacijų Baltijos jūros vandenyse ir įtikinti sąjungininkes, kad tai Rusijos specialiųjų tarnybų sabotažas, teigiama oficialiame Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pranešime.
Pagal jokiais įrodymais neparemtą Rusijos planą, Ukraina neva jau perdavė „rusiškų torpedų“ Jungtinei Karalystei, kuriomis esą bus surengta ataka prieš Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų laivą.
„Planuojama, kad dalis jų sprogs saugiu atstumu nuo JAV laivo, o viena nesuveiks ir bus pateikta visuomenei kaip Rusijos kenkėjiškos veiklos įrodymas“, – teigiama minėtame pranešime.
Be to, pasak rusų užsienio žvalgybos, Ukraina „kartu su bendrininkais iš Šiaurės Europos šalių“ planuoja „išgaudyti“ inkarines minas, kurios, kaip įtariama, yra rusų gamybos. Pranešime tvirtinama, kad pagal Didžiosios Britanijos ir Ukrainos scenarijų šios minos bus pateikiamos kaip Rusijos siekis sabotuoti tarptautinius jūrų kelius.
Šių provokacijų tikslas, anot Rusijos užsienio žvalgybos, yra sužlugdyti Rusijos ir Amerikos derybas dėl taikaus susitarimo Ukrainoje.
Kyjivas taip pat ketina „pasiekti Ukrainos konflikto eskalavimą“ ir priversti Vašingtoną tęsti karinę pagalbą Ukrainai, nes fronte silpnėja ukrainiečių pozicijos, o Ukrainos visuomenė vidaus fronte „moraliai išsekusi“, oficialus tarnybos puslapis kartojo Kremliaus propagandą.
Vasario mėnesį ši tarnyba taip pat pareiškė, kad Ukrainos karinė žvalgyba rengia „teroristinius“ išpuolius prieš Rusijos nesisteminės opozicijos atstovus ir užsienyje pasislėpusius verslininkus. Anot tarnybos, organizuojant tokius išpuolius esą dalyvavo Europos šalių specialiosios tarnybos, o atsakomybę už išpuolius turėjo prisiimti Rusijos žvalgyba.
Pasitraukė vieną sunkiausių fronto ruožų ginančios kariuomenės grupės vadas
17:22
Iš pareigų pasitraukė brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, vadovavęs operatyvinei kariuomenės grupei „Doneckas“, kuri kaunasi sudėtingiausiuose Donecko srities fronto ruožuose, tarp jų ir Pokrovsko krytyje. Naujuoju „Donecko“ vadu tapo šios grupės štabo viršininkas generolas majoras Viktoras Nikoliukas. Apie tai skelbia „Ukrainska pravda“, remdamasi savo šaltiniais.
Teigiama, jog naujas vadas paskirtas prieš kelias dienas. Šaltiniai tvirtina, jog tai įvyko paties O.Tarnavskio iniciatyva – jis turi sveikatos problemų.
Kaip užsimena vienas iš „Ukrainska pravda“ pašnekovų, V.Nikoliukas tikriausiai pakeis O.Tarnavskį ir 9-ojo armijos korpuso vado poste.
Maskva pasiskundė: Vašingtonas atšaukė suplanuotas derybas
16:45
Dar vienas Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybų dėl dvišalių santykių normalizavimo etapas, apie kurį Maskva buvo paskelbusi paskutinėmis dienomis, neįvyks, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Vašingtonas atšaukė konsultacijas, kuriose buvo planuota aptarti abipusių „dirgiklių" pašalinimą ir diplomatinių atstovybių darbo normalizavimą, – kalbėjo M.Zacharova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. – Tikimės, kad jų padaryta pauzė netaps pernelyg ilga“.
Nuo Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios Rusijos ir JAV atstovai surengė kelis susitikimus. Pirmasis iš jų įvyko vasario 18 d. Rijade, antrasis – vasario 27 d. Stambule. Po mėnesio, kovo 24 d., abiejų šalių delegacijos vėl susitiko Saudo Arabijos sostinėje.
Balandžio pradžioje Rusijos prezidento patarėjas Kirilas Dmitrijevas išskrido derybų į Vašingtoną, po savaitės į Sankt Peterburgą atvyko prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. Beveik tuo pačiu metu, balandžio 10 d., Rusijos ir JAV diplomatai vėl susitiko Stambule. praėjusią savaitę naujasis Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Aleksandras Darčijevas pareiškė, kad naujas konsultacijų ratas įvyks „artimiausiomis dienomis Maskvoje“.
Dėl kokios priežasties Vašingtonas atšaukė derybas, Rusijos užsienio reikalų ministerija nenurodė.
Du tiesiogiai Rusijos ir JAV santykiams skirti derybų raundai (balandžio 10 d. ir balandžio 27 d.) baigėsi beveik be rezultatų: pavyko susitarti dėl naujojo ambasadoriaus Vašingtone paskyrimo ir bankinių paslaugų diplomatinėms atstovybėms atblokavimo.
Kitais svarbiais klausimais „kol kas jokios pažangos nepadaryta“, birželio 9 d. interviu agentūrai TASS pripažino užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
Visų pirma JAV atsisako panaikinti draudimą laisvai judėti Rusijos diplomatams (jiems leidžiama būti tik 40 km zonoje aplink diplomatines atstovybes) ir grąžinti Baracko Obamos administracijos konfiskuotą diplomatinį turtą.
„Švelniai tariant, Rusijos pasiūlymas atnaujinti tiesioginius skrydžius lėktuvu tarp mūsų šalių vis dar priimamas be entuziazmo“, – skundėsi S.Riabkovas. Dėl to, kas vyksta, kalta „gilioji valstybė“ ir „vanagai Kongrese“, kur „susiformavo stabilus antirusiškas lobizmas“, praėjusią savaitę tvirtino naujasis ambasadorius A.Darčijevas.
Premjeras: Lietuvos žvalgyba žino apie rusų branduolines bazes, papildomų grėsmių dėl jų nekyla
16:00
Rusijai plečiant savo branduolines bazes netoli Europos, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuvos žvalgybai aktuali situacija yra žinoma ir ji neturėtų kelti nerimo.
„Aš norėčiau pasakyti, jog mūsų žvalgyba ir mes žinome šiek tiek daugiau, matyt, nei švedai, ir tą informaciją tikrai mūsų specialiosios tarnybos, žvalgybos tarnybos valdo, ją pateikia valstybės vadovams. Kažkokių papildomų veiksmų dėl to imtis ar papildomų grėsmių dėl to nekyla“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.
Taip jis kalbėjo paklaustas apie švedų transliuotojo SVT naujais palydoviniais vaizdais remiantis paskelbtą informaciją, kad pastaraisiais metais šalia Europos išplėstos ir atnaujintos mažiausiai penkios Rusijos branduolinių ginklų bazės. Nuotraukose taip pat matyti bandymų poligonai, aptvertos geležinkelio stotys ir kita.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Financial Times“: ES sugalvojo, kaip be pasekmių uždrausti rusiškas dujas
15:46 Atnaujinta 16:05
Europos Komisija pasiūlys uždrausti visas naujas sutartis dėl rusiškų dujų tiekimo remiantis prekybos teise. Tai leis apeiti galimą Vengrijos ir Slovakijos veto, skelbia „Financial Times“.
Pasak straipsnio, bendrovėms bus uždrausta nedelsiant pasirašyti naujas sutartis dėl rusiškų dujų tiekimo. Trumpalaikės sutartys dėl vamzdynų ir suskystintų dujų importo iš Rusijos bus nutrauktos 2026 m., o ilgalaikės sutartys galios iki 2028 m. sausio 1 d.
Kaip nuolaida Vengrijai ir Slovakijai, kurios importuoja rusiškas dujas, bus suteikta išimtis iki 2027 m. palaipsniui nutraukti galiojančias dujų sutartis, sakė pareigūnai.
Verta pažymėti, kad dujos iš Rusijos sudaro mažiau nei 19 proc. viso Europos Sąjungos iškastinio kuro importo, palyginti su maždaug dviem penktadaliais tuo metu, kai 2022 m. buvo pradėta plataus masto invazija į Ukrainą.
Tačiau nuo invazijos pradžios ES šalys Rusijai už energetikos produktų tiekimą sumokėjo daugiau kaip 200 mlrd. eurų.
Šiam žingsniui įgyvendinti Europos Komisija ketina pasinaudoti prekybos teise, kuri leis sprendimą priimti pritarus ne visoms, o daugumai valstybių narių. Ji taip pat remsis ES steigimo sutarties straipsniais, pagal kuriuos bloko energetikos politika turėtų užtikrinti tiekimo saugumą.
Pažymima, kad bendrovės turės pateikti muitinėms išsamią informaciją apie dujų sutartis, kad įrodytų, jog jos nėra iš Rusijos. Pasiūlymai dar yra svarstomi ir gali būti keičiami.
Iki 2027 m. pabaigos Europos Sąjunga ketina nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.
Tačiau bloke nėra sutarimo dėl visiško „mėlynojo kuro“ importo iš Rusijos draudimo. Prancūzija ir Belgija kol kas atsisakė pritarti Europos Komisijos planui uždrausti rusiškų dujų importą, nes nerimauja dėl galimų Maskvos ieškinių.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Vieną, pranešė šaltinis iš Ukrainos delegacijos
14:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Vieną, kur susitiks su savo kolega Alexander'u Van der Bellenu, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis iš ukrainiečių lyderio delegacijos.
V.Zelenskis planuoja iš Austrijos sostinės skristi į Kanadoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, kur ruošiasi spausti šalis dėl sankcijų Rusijai ir prašyti toliau remti Ukrainą, kovojančią su plataus masto rusų invazija.
Švedijos žiniasklaida: Rusija modernizuoja branduolinę bazę Kaliningrade
13:15
Rusija plečia savo branduolines bazes netoli Europos, pranešė Švedų transliuotojas SVT, remdamasis naujai gautais palydoviniais vaizdais.
Gegužę darytose bendrovės „Planet Labs“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad pastaraisiais metais šalia Europos buvo išplėstos ir atnaujintos mažiausiai penkios Rusijos branduolinių ginklų bazės. Nuotraukose taip pat matyti bandymų poligonai, aptvertos geležinkelio stotys ir kita.
„Mes apie tai žinome ir jau seniai tai stebime. Tai susiję ir su Rusijos investicijomis į branduolinių ginklų pajėgumus, ir su naujos doktrinos kūrimu“, – transliuotojui sakė švedų gynybos ministras Palas Jonsonas.
Aktyvi plėtra pastebėta Kaliningrado srityje, kur numanomoje branduolinio ginklo saugykloje buvo atlikta didelė rekonstrukcija.
„Už 270 km nuo Švedijos teritorinės sienos esančioje branduolinių ginklų bazėje Kaliningrade buvo pastatyti nauji pastatai, įrengta triguba tvora ir naujos ryšių priemonės. Lenkijos vyriausybės duomenimis, Kaliningrade saugoma apie 100 taktinių branduolinių ginklų“, – rašoma švedų transliuotojo straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
