Svarbiausios naujienos
- Ukraina įvardijo vienintelę sąlygą taikai – ir tai nėra derybos
- Niūri realybė: Kinija tyliai aprūpina Rusiją karo įrankiais – net ir mirtinais ginklais
- Paramos dilema: ką reikštų Amerikos pasitraukimas Ukrainai
- „Die Welt“ išskyrė tris galimus Rusijos karo prieš Kyjivą pabaigos scenarijus
- Kremlius prabilo apie sunkumus su Vašingtonu: yra labai daug dirgiklių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas rėžė apie Rusijos teritorines ambicijas Ukrainoje: „Visa Ukraina yra mūsų“
19:12 Atnaujinta 20:02
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad jo pajėgos perims Ukrainos šiaurės rytuose esančių Sumų kontrolę, taip siekdamos sukurti saugumo buferinę zoną palei sieną.
„Neturime tikslo užimti Sumų, tačiau iš esmės neatmetu tokios galimybės (...) Jie kelia mums nuolatinę grėsmę, nuolat apšaudo pasienio rajonus“, – sakė V.Putinas svarbiausio Rusijos ekonomikos forumo Sankt Peterburge dalyviams.
Sumų sritis yra maždaug už 30 km nuo Rusijos sienos ir nuo karo pradžios 2022 metų vasarį yra nuolat intensyviai apšaudomi.
V.Putinas taip pat pakartojo, kad neigia Ukrainos valstybingumą.
„Rusus ir ukrainiečius laikau viena tauta. Šiuo požiūriu visa Ukraina yra mūsų“, – teigė jis.
„Yra toks posakis: kur įžengia rusų kareivio koja, ten yra mūsų“, – pareiškė jis.
Šie komentarai kelia naujų abejonių dėl taikos derybų tarp Maskvos ir Kyjivo perspektyvos.
Rusija jau kelis mėnesius atmeta raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį ir reikalauja, kad Ukraina atsisakytų dar daugiau teritorijos.
Pernai rugpjūtį Ukraina pradėjo kontrpuolimą iš Sumų srities į Rusijos vakarinę Kursko sritį.
Kyjivo kariai užėmė dešimtis pasienio gyvenviečių, kurias kontroliavo ne vieną mėnesį, kol šių metų pradžioje juos išstūmė Rusijos pajėgos, padedamos tūkstančių Šiaurės Korėjos karių.
Po to V.Putinas įsakė savo kariams palei sieną su Sumų sritimi sukurti „buferinę zoną“.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė užėmė kelis kaimus Sumų srityje.
V.Putinas penktadienį pareiškė, kad jo kariai pasistūmėjo iki 12 km gilyn į šią sritį, kuri nėra viena iš penkių Ukrainos sričių, kurias Maskva teigia oficialiai aneksavusi.
„Turime atsargiai rinktis žodžius“: Trumpas įspėja tuos, kurie ragina Ukrainą tęsti karą su Rusija
00:46
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo tuos, kurie ragina Ukrainą tęsti karą su Rusija, „atsargiai rinktis žodžius“.
Vienas iš korespondentų teigė, kad senatorius Lindsey Grahamas ir buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo buvo Ukrainoje ir tariamai „bandė provokuoti ukrainiečius tęsti kovą“.
„Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Bet žmonės turėtų būti labai atsargūs, ką sako. Jie turėtų stebėti savo žodžius, nes tai gali turėti rimtų pasekmių“, – sakė D.Trumpas.
Jis teigia, kad derybos tarp Rusijos ir Ukrainos beveik nepažengė į priekį.
D.Trumpas taip pat sakė, kad jis nusipelno mažiausiai keturių Nobelio taikos premijų: už jo pastangas Ruandoje, Kongo, Serbijoje ir sprendžiant konfliktą tarp Indijos ir Pakistano.
Pasak jo, jis negavo apdovanojimo tik todėl, kad jis tariamai skiriamas tik liberalams.
Žurnalistas paklausė prezidento, ar jis nesijaudina, kad karinių veiksmų atveju Iranas ar jo atstovai galėtų surengti teroristinius išpuolius užsienyje.
„Mes visada jaudinamės dėl to. Iš tiesų, net dabar, kai kalbate su manimi, jūs patenkate į pavojų. Ar suprantate tai? Jūs jau esate pavojaus zonoje. Man turbūt reikėtų iš čia išeiti. Bet jūs esate tie, kurie tikrai yra pavojuje“, – atsakė jis.
Branduoliniai ginklai: kokios valstybės ir kiek kovinių galvučių turi?
23:02
Tiek Izraelis, tiek ir Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Iranas, jei turėtų branduolinį ginklą, galėtų jį panaudoti. Šiuo metu pasaulyje yra devynios valstybės, kurios savo arsenale turi branduolinį ginklą. 15min pasakoja, kokios tai valstybės ir kokio dydžio branduoliniu arsenalu jos disponuoja.
Kaip manoma, pavojingiausią branduolinį ginklą iš viso turi devynios pasaulio šalys:
- Rusija (4309 vnt.)
- JAV (3700 vnt.)
- Kinija (600 vnt.)
- Prancūzija (290 vnt.)
- Jungtinė Karalystė (225 vnt.)
- Indija (180 vnt.)
- Pakistanas (170 vnt.)
- Izraelis (90 vnt.)
- Šiaurės Korėja (50 vnt.)
Skaičiuojama, kad visos šios valstybės bendrai turi per 12 tūkst. branduolinių ginklų. Įdomu yra tai, kad dar Šaltojo karo metu buvo manoma, kad šalys iš viso turi per 70 tūkst. branduolinių galvučių.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
FT: naujasis sausumos pajėgų vadas įpareigotas išspręsti pagrindinę Ukrainos problemą
22:44
Gennadijaus Šapovalovo paskyrimas naujuoju Ukrainos sausumos pajėgų vadu rodo, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia pertvarkyti kariuomenės administracinį valdymą ir sustiprinti mobilizaciją Rusijos vasaros puolimo fone, rašo „Financial Times“.
Leidinys pažymi, kad G.Šapovalovas anksčiau buvo atsakingas už bendradarbiavimo su Vakarų sąjungininkais koordinavimą, o dabar į jo pareigas įeina ir karių verbavimo klausimai – tai sritis, kuriai JAV ir Europos valstybės nuolat ragino skirti daugiau dėmesio.
„Iki šiol bandymai reformuoti Ukrainos mobilizacijos ir rengimo procesus buvo, švelniai tariant, pusiniai“, – rašo FT.
Per pastaruosius kelerius metus Ukrainos kariuomenėje įgyvendinta tam tikrų nedidelių reformų, pavyzdžiui, supaprastinta galimybė kariams pereiti iš vienos brigados į kitą. Vis dėlto priverstinė mobilizacija visuomenėje išlieka nepopuliari priemonė, o V.Zelenskis ne kartą atsisakė sumažinti minimalaus šaukimo amžiaus ribą žemiau 25 metų, teigiama leidinyje.
2024 metų vasarį Ukraina įvedė savanoriškus kontraktus vyrams nuo 18 iki 25 metų, tačiau programa nepateisino lūkesčių. Balandį prezidento karo patarėjas Pavlo Palisa pripažino, kad nuo programos pradžios per kelias savaites ji pritraukė vos apie 500 jaunuolių.
Kaip rašo FT, G.Šapovalovo pirmtakas, generolas Mychailas Drapatijus, po atsistatydinimo retai viešai kritikavo sausumos pajėgas. Vis dėlto jis pareiškė, kad, prisijungęs prie štabo 2023 metų lapkritį, susidūrė su „baimės atmosfera, iniciatyvos stoka, nenoru priimti grįžtamojo ryšio, abejingumu personalo problemoms, tariama disciplina ir giliu atotrūkiu tarp štabo ir padalinių.“
Atsistatydindamas M.Drapatijus pripažino, kad jam nepavyko ištaisyti sistemos. Ši užduotis dabar tenka G.Šapovalovui, kuris iki šiol koordinavo Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, o prieš tai vadovavo Pietų operatyviniam junginiui.
Ukrainos URM aštriai sureagavo į Putino pareiškimus: „Savos tautos žudikas“
21:55
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tapo masiniu Rusijos karių žudiku ir visiškai ignoravo taikos pastangas, kurių ėmėsi JAV, – rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“.
Ministras pažymėjo, kad ciniški V.Putino pareiškimai rodo visišką JAV taikos iniciatyvų nepaisymą.
„Kol Jungtinės Valstijos ir likęs pasaulis ragina nedelsiant nutraukti žudymą, aukščiausias Rusijos karo nusikaltėlis planuoja toliau grobti Ukrainos žemes ir žudyti ukrainiečius“, – teigė A.Sybiha.
Tuo pačiu, anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, iš visų beprotiškų pareiškimų, kuriuos šiandien išsakė V.Putinas, „išsiskiria vienas – apie rusiško kareivio koją“.
„Iš tiesų, ten, kur tik įžengia Rusijos kareivio koja, ji atneša tik mirtį, sunaikinimą ir griuvėsius“, – pabrėžė A.Sybiha.
Diplomato teigimu, V.Putinui nerūpi nei Rusijos kariai, nei jų kojos, nutrauktos ukrainiečių dronų. A.Sybiha pastebėjo:
„Jis – masinis savo tautos žudikas. Jis jau nužudė milijoną Rusijos karių beprasmėje kruvinoje skerdynėje Ukrainoje, nepasiekęs jokio strateginio tikslo. Vienas milijonas karių. Du milijonai kojų.“
Tuo pačiu, pasak ministro, „kol Putinas siunčia rusiškas kojas įsiveržti į kitas šalis, jis klupdo pačius rusus šalies viduje ekonomiškai.“
„Jo ciniški pareiškimai teturi vieną tikslą – nukreipti visuomenės dėmesį nuo visiško jo ketvirčio amžiaus valdymo fiasko, kuris atvedė Rusiją į gėdingą atstumtųjų režimų – tokių kaip Šiaurės Korėja ir Iranas – klubą, į tarptautinę izoliaciją ir nesibaigiančią ekonominę stagnaciją, kuri tik blogės“, – teigė A.Sybiha.
Jo nuomone, vienintelis būdas priversti Rusiją siekti taikos – atimti iš jos nebaudžiamumo jausmą:
„Didinti paramą Ukrainos gynybai ir stipriai smogti Rusijos ekonomikai griežtomis sankcijomis. Pripažinti Rusiją teroristine valstybe. Visiškai ją izoliuoti. Privesti Maskvą prie sveiko proto“, – pabrėžė A.Sybiha.
Rusų planai yra „visiškai beprotiški“: Zelenskis paskelbė pranešimą apie padėtį Sumų srityje
21:32
Ukrainos gynėjai neleidžia Rusijos įsibrovėliams įgyvendinti savo planų Sumų srityje. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė savo vakariniame kreipimesi į tautą po Aukščiausiojo vyriausiojo vado štabo posėdžio.
„Šiandien buvo labai išsamus pranešimas apie padėtį fronte. Ypatingas dėmesys – Sumų regionui, veiksmams pasienio zonoje. Esu dėkingas mūsų padaliniams už ištvermę. Rusai ten turėjo įvairių planų, ketinimų – visiškai beprotiškų, kaip visada. Mes stabdome ir naikiname šiuos žudikus, giname savo Sumų regioną“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Taip pat, pasak jo, labai detaliai buvo aptarti visi susitarimai dėl ginklų tiekimo: sutartys, finansai, konkreti partnerių atsakomybė.
„Šių metų paramos apimtis – didžiausia per visus plataus masto karo metus. Daviau nurodymą dar labiau stiprinti darbą su partneriais dėl investicijų į mūsų gamybą – mūsų ginkluotę. Taip pat rengiame naują platformą tokiai gamybai. Tai ilgalaikis, sisteminis darbas, ir noriu padėkoti kiekvienai šaliai, kuri jau dalyvauja“, – pažymėjo prezidentas.
Be to, kaip teigė valstybės vadovas, rengiami nauji susitarimai su NATO partneriais, kurie turėtų būti paskelbti kitą savaitę.
„Konkrečiai – dėl investicijų į gamybą. Tai visų pirma technologijos, bepilotės skraidyklės (dronai) ir artilerijos sviediniai. Atskirai dirbame su perėmimo (interceptor) dronais, kurie turėtų padidinti apsaugą nuo „Shahed“. Keletas mūsų vidaus įmonių ir atitinkamai – dronų tipų – jau duoda rezultatų. Dirbame su partneriais dėl didesnio finansavimo, ir esu įsitikinęs – tai įvyks. Perėmimo dronų gamybos apimtys jau auga“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat davė komandai nurodymą parengti papildomas bendradarbiavimo galimybes vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ rėmuose.
„Tai, kas sustiprins mūsų bendrą saugumo architektūrą. Rusai šiandien vėl visiškai atvirai ir ciniškai pareiškė, kad nenori sutikti su paliaubomis. Rusija nori kariauti. Grasinama kažkuo kitu. Tai reiškia, kad juos dar per mažai spaudžia pasaulis. Arba jie labai stengiasi apsimesti. Na, Rusijos ekonomika jau blogėja. Palaikykime šį procesą dar labiau. Putinas gali pasimokyti iš savo draugų Irane – kuo baigiasi tokie režimai ir į kokią atgyveną jie įstumia savo šalį. Priimsime daugiau sprendimų dėl saugumo atkūrimo“, – pabrėžė V.Zelenskis.
V.Zelenskio naujausi pareiškimai apie Sumų sritį
Kaip pranešė UNIAN, birželio 14 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pažymėjo, kad Gynybos pajėgos stabilizuoja padėtį Sumų regione. Pasak jo, Sumų kryptimi yra sutelkta 53 tūkstančiai okupantų. Didžiausias kovų gylis nuo sienos – 7 kilometrai.
Putino aplinkos oligarchui – kaltinimai pedofilija: galimai išnaudojo nepilnametes
21:10
Rusijos opoziciniai portalai „Važnyje istorii“ ir „Verstka“ paskelbė tyrimą apie nepilnamečių išnaudojimą ir sekso prekybos tinklą Rusijoje. Pasak žurnalistų, tarp nusikaltėlių klientų galėjo būti buvęs „Rusal“ įmonės vadovas, artimas Vladimiro Putino aplinkos oligarchas Olegas Deripaska.
Tyrimas atskleidė įtariamą sutenerių tinklą Rusijoje, kuris, kaip manoma, teikė nepilnamečių seksualines paslaugas turtingiems ir įtakingiems asmenims.
Teigiama, kad tarp užsiimti prostitucija verčiamų merginų buvo ir jaunesnių nei 16 metų amžiaus, nors Rusijoje amžius, nuo kurio asmuo laikomas teisiškai galinčiu duoti sutikimą lytiškai santykiauti, yra 16 metų.
Tyrimo metu tarp įtariamų klientų minimas milijardierius Olegas Deripaska. Jam yra pareikšti įtarimai dėl lytinių santykių su 15-mete moksleive, kurie, tyrimo duomenimis, įvyko 2019 m. vasarą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„New York Post“: Baltųjų rūmų personalo vadovas įtariamas nuslėpęs rusišką kilmę
20:11
JAV žiniasklaidoje kilo abejonių dėl Baltųjų rūmų personalo vadovo Sergio Goro kilmės ir praeities.
Bulvarinis leidinys „The New York Post“, remdamasis šaltiniais, skelbia, kad pareigūnas nepateikė būtinų dokumentų, reikalingų nuolatiniam leidimui dirbti su slapta informacija. Nors S.Goras nurodo gimęs Maltoje, kiti šaltiniai teigia, kad jo tikroji gimtinė – buvusi SSRS.
Kaip tvirtina opozicinis Rusijos naujienų portalas „Agentstvo“, JAV pareigūno S.Goro pavardė anksčiau buvo Gorochovskis.
Nors jis ir teigia gimęs Maltoje, tačiau S.Goro pažįstami portalui „The Dispatch“ pranešė, kad jis gimė buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Dar labiau kalbas apie galimas S.Goro sąsajas su Rusija pakurstė buvęs „The Washington Post“ žurnalistas, šiuo metu nepriklausomas kibernetinio saugumo temų ekspertas, kuris paskelbė aptikęs rusiškas elektroninio pašto paskyras, kuriose buvo naudojamas toks pat slaptažodis kaip ir S.Goro pašte. Tačiau ši informacija nepasitvirtino.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Mirties zona“ arba kitaip – „dronų siena“: kas tai yra ir kaip veikia?
19:31
Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau diskutuojama apie „mirties zoną“ arba „dronų sieną“ – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikomą taktiką, pagrįstą intensyviu bepiločių orlaivių (dronų) naudojimu. Ši dronais valdoma erdvė yra skirta sustabdyti Rusijos puolimą. Kaip ji veikia ir kokie yra jos apribojimai?
Vadinamoji „mirties zona“, toli gražu neatitinka pirminio karinio apibrėžimo: tai nėra garantuoto sunaikinimo erdvė, o trumpas apibūdinimas to, kas iš esmės, yra žvalgybos kompleksas, rašo portalas „Militarnyi.com“.
Dronų pagrindu įrengtos „mirties zonos“ idėja iškilo kaip būdas apeiti kelias giliai įsišaknijusias problemas, kurių Ukraina negali išspręsti tiesiogiai, todėl buvo nuspręsta ieškoti kūrybiško sprendimo.
Laikina gynybos priemonė
Viena jų – didelis žmogiškųjų išteklių kariuomenėje trūkumas. Mobilizacijai vėluojant, dronai tapo laikina gynybos priemone. Tačiau pripažįstama, kad dronų pagrindu sukurta gynyba yra trapi: kai priešas prasibrauna į zoną arba nuslopina dronų operatorius, pasipriešinimo taktika – sutrinka, rašo „Militarnyi.com“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Baltijos šalys ir Lenkija ragina ES skirti deramą dėmesį rytinės Bendrijos sienos apsaugai
19:23
Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) institucijas, ragindamos remti Bendrijos rytinės sienos apsaugos projektus.
Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vyriausybių vadovais laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ragindami skirti deramą dėmesį bendroms ES rytinės sienos saugumo iniciatyvoms.
„Laiške pabrėžiama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis gilėjanti Europos saugumo krizė reikalauja koordinuoto ir ryžtingo atsako. Rusija, pasitelkdama sabotažą, destabilizacijos veiksmus ir instrumentalizuotą migraciją, bando Europos atsparumą, ypač prie ES rytinės sienos“, – teigia Prezidentūra.
Laiške išskiriamos dvi strateginės iniciatyvos – Baltijos šalių gynybos linija ir „Rytų skydas“, kuriomis siekiama didinti atgrasymo galimybes palei ES ir NATO rytinę sieną bei įgyvendinti kompleksines gynybos priemones, šių iniciatyvų įgyvendinimas jau koordinuojamas tarp keturių valstybių.
Šalių lyderiai ragina ES institucijas pripažinti šias iniciatyvas bendro Europos intereso projektais ir svarstyti jiems įgyvendinti reikalingą finansinę ir politinę paramą, pasitelkiant visas prieinamas ES priemones.
G.Nausėda ir Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai pažymi, kad šios šalys gynybą yra iškėlusios kaip aiškų prioritetą – jai siekia skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, taip pat aktyviai bendradarbiaujama stiprinant sienų apsaugą ir kuriant patikimą pirmąją visos Europos Sąjungos gynybos liniją.
BNS rašė, kad, anot gynybos ir kosmoso eurokomisaro Andriaus Kubiliaus, Baltijos gynybos linija – išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma – yra įrašyta į vadinamąją Baltąją knygą ir yra išskirta iš visų kitų galimų didelės apimties projektų.
Kovą pristatytoje Baltojoje knygoje pateikiami sprendimai, kaip pašalinti kritines pajėgumų spragas ir sukurti tvirtą pramoninę gynybos bazę, siūlomi būdai, kaip valstybės narės galėtų daugiau investuoti į gynybą, pirkti gynybos sistemas ir padidinti Europos gynybos pramonės parengtį ilguoju laikotarpiu.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad Baltijos gynybos linijos projektams reikia daugiau nei 10 mlrd. eurų.
Jo teigimu, projektai bus finansuojami ne tik iš ES gynybos fondo paskolų, bet ir iš Europos gynybos pramonės programos (EDIP), ES daugiametės finansinės perspektyvos.
Ukraina įvardijo vienintelę sąlygą taikai – ir tai nėra derybos
19:20
Pirmasis Ukrainos užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia birželio 19 d. interviu „Suspilne“ teigė, kad proveržis siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą bus įmanomas tik tiesioginiame Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikime.
S.Kyslycia teigė nežinantis, kada galėtų įvykti kitas derybų raundas tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų, ir sumenkino vadinamojo „Stambulo formato“ – pagal kurį pastaruoju metu vyko derybos – veiksmingumą.
„Atsižvelgiant į diktatorišką Rusijos režimo pobūdį, tik vienas žmogus – pats save įgalinęs – gali priimti sprendimus, kurie užbaigtų karą arba įvestų ilgalaikes paliaubas“, – sakė S.Kyslycia, turėdamas omenyje V.Putiną.
Jis pabrėžė, kad abiejų Stambulo derybų raundų metu Ukrainos pusė reikalavo parengti tiesioginį susitikimą tarp V.Zelenskio ir V.Putino. Tačiau Rusijos pusė laikėsi visiškai kitokios pozicijos.
„Rusai vadovaujasi visiškai kita logika – jie sako, kad pirma turime įvykdyti jų reikalavimus, ir tik tada gali vykti lyderių susitikimas“, – sakė S.Kyslycia.
Jo nuomone, be tiesioginio dviejų prezidentų – arba net trijų, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą – susitikimo, rimtas proveržis mažai tikėtinas.
V.Putinas neseniai pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su V.Zelenskiu derybų baigiamojoje stadijoje. Tačiau tuo pačiu metu jis suabejojo V.Zelenskio, kaip derybų partnerio, legitimumu, teigdamas, kad bet kokie susitarimai turi būti pasirašyti Ukrainos „legitimios vyriausybės“ – kitaip, pasak jo, „jie atsidurs šiukšliadėžėje“.
