Karas Ukrainoje. „Politico“: „Le Monde“: aiškėja, kad JAV su Rusija suderino skandalingą JT rezoliuciją dėl karo Ukrainoje

123RF.com nuotr./Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja

Šių metų vasario 24 d. Jungtinės Tautos priėmė skandalingą JAV parengtą rezoliuciją, skirtą trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms. Joje buvo tik nekonkretūs raginimai siekti taikos, nenurodant, kas yra agresorius, o kas – auka. Dabar paaiškėjo, kad amerikiečių diplomatai derino šios rezoliucijos tekstą su rusais. Be to, jie tai darė už savo Europos sąjungininkų nugaros, rašo Prancūzijos laikraštis „Le Monde“.

Gana dideliame straipsnyje leidinys pateikia visą Vakarų bejėgiškumo istoriją Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje – pradedant 2014 m., kai JAV prezidentas Barackas Obama patarė ką tik suformuotai revoliucinei vyriausybei Kyjive nesipriešinti rusams Kryme, nes niekas neketino padėti ukrainiečiams ginklais.

Šiek tiek sukritikavęs Joe Bideną už jo nuolatinę baimę dėl eskalavimo, kuri sulaikė JAV nuo didesnės pagalbos 2022–2024 m., „Le Monde“ pereina prie pastarųjų mėnesių įvykių, kai Baltuosius rūmus užėmė Donaldas Trumpas.

„Trumpas į Europos veidą sudavė jos bejėgiškumu. Jis pažadėjo išspręsti Ukrainos konfliktą per 24 valandas, ir tai, kaip jis tai padarė, pribloškė europiečius: jis prisijungė prie Rusijos, kurią atsisakė vadinti agresore; apkaltino Ukrainą karo pradėjimu; ir pavadino Zelenskį diktatoriumi“, – teigiama publikacijoje.

Vienas iš šios naujos Vašingtono politikos elementų tapo skandalinga rezoliucija Jungtinėse Tautose. Iš pradžių buvo planuota, kad Ukraina iki plataus masto invazijos metinių pateiks savo rezoliuciją, už kurią balsuos europiečiai, amerikiečiai ir dauguma pasaulio šalių. Tačiau likus kelioms dienoms iki balsavimo JAV įgaliotinė Jungtinėse Tautose Dorothy Shea pranešė Prancūzijos ambasadoriui Jungtinėse Tautose Nicolas de Rivière'ui ir jo britų kolegei Barbarai Woodward, kad JAV prašo Ukrainos atsiimti savo rezoliucijos projektą, nes nori pateikti savo. Vašingtonas tikėjosi, kad Europa parems būtent amerikiečių rezoliuciją.

N.de Rivière'as pastebėjo, kad ukrainiečiai neatšauks savo rezoliucijos, ir paklausė, kuo ypatinga amerikiečių versija.

„Taika, o ne karas“, – atsakė JAV atstovė.

„Tai rusų ir amerikiečių iniciatyva?“ – pajuokavo N.de Rivière'as

Tačiau dabar britų ir prancūzų šaltiniai patvirtino „Le Monde“, kad juokelis buvo pranašiškas: kaip paaiškėjo, amerikiečių rezoliucijos projektas iš tiesų buvo iš anksto aptartas su rusais – už europiečių nugaros.

Galų gale JT buvo balsuota dėl abiejų rezoliucijų – ukrainiečių ir amerikiečių. Be to, amerikiečiai nebalsavo už nė vieną iš jų, nes prancūzai spėjo įtraukti į amerikiečių dokumentą punktą apie pagarbą JT narių šalių teritoriniam vientisumui. Tokia rezoliucija tapo nepriimtina ne tik JAV, bet ir Rusijai, Šiaurės Korėjai ir Izraeliui. Už ją nebalsavo ir Ukraina.

Donaldas Trumpas / Alex Brandon / AP

NATO šalys yra pasirengusios padaryti nuolaidų Donaldui Trumpui per Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje kitą savaitę. Viena iš šių nuolaidų susijusi su Ukraina, rašo „Politico“.

Pasak leidinio, NATO šalių lyderiai pasirengę įsipareigoti padidinti išlaidas savo gynybai iki 5 proc. BVP. Būtent to ne kartą reikalavo D.Trumpas, kritikuodamas Europą už nepakankamą indėlį į bendrą gynybą.

Nors tai atrodys kaip D.Trumpo pergalė, nėra garantijų, kad jis bus patenkintas. Reikalas tas, kad tarp europiečių yra didelių nesutarimų dėl datos, iki kurios šis įsipareigojimas turi būti įvykdytas. Kai kurios Europos šalys nori, kad tai būtų nustatyta kaip tikslas ateinantiems keliems dešimtmečiams, o D.Trumpas tikriausiai tikisi, kad 5 proc. BVP riba bus pasiekta per artimiausius metus.

Kaip rašo „Politico“, nepaisant daugybės nuomonių skirtumų, tarp europiečių yra „platus sutarimas“, jog jiems „pirmiausia svarbu“ yra užtikrinti, kad D.Trumpas būtų patenkintas šiuo NATO viršūnių susitikimu. Ypač Rusijos agresijos Ukrainoje ir amerikiečių dėmesio perkelimo į Aziją ir Artimuosius Rytus kontekste.

„Jam [kaip nuopelnas] turi būti priskirti šie 5 procentai – būtent todėl mes rengiame viršūnių susitikimą. Visa kita yra tvarkoma taip, kad būtų sumažinti rizikos veiksniai“, – anonimiškai sakė vienas su gynybos klausimais susijęs Europos pareigūnas.

Dar viena esminė nuolaida D.Trumpui buvo atsisakymas surengti Ukrainos ir NATO tarybos posėdį. Kaip pažymi „Politico“, šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad europiečiai bijo dar kartą priminti D.Trumpui apie karą, kurio jis taip ir nesugebėjo užbaigti, nors garsiai žadėjo tai padaryti iškart po grįžimo į Baltuosius rūmus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Vakarų įmones, kad jos Rusijai tiekia ginklų gamybai naudojamus įrankius. 

„Rusijos Federacija iš kai kurių šalių gauna stakles, kurias naudoja ginklų gamybai“, – sakoma šeštadienį paskelbtose ukrainiečių lyderio pastabose.

Jo teigimu, tarp tų bendrovių yra Čekijos ir Vokietijos įmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad per apsikeitimą su Maskva žuvusiųjų per karą palaikais Ukraina gavo 20 Rusijos karių kūnus.

Jis apkaltino Rusiją „netikrinant“, kokius palaikus perduoda, ir pareiškė, kad Maskva tai gali daryti tyčia, siekdama išpūsti turimų ukrainiečių palaikų skaičių.

Karių palaikų repatriacija ir apsikeitimas karo belaisviais yra viena iš nedaugelio bendradarbiavimo tarp kariaujančių šalių sričių nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą. 

Be to, susitarimai dėl žuvusių karių palaikų perdavimo ir apsikeitimo karo belaisviais yra vieninteliai susitarimai, kurie buvo pasiekti per du Stambule įvykusius taikos derybų raundus.

„Repatriacijos metu jau patvirtinta, kad 20 žmonių, kurie mums buvo perduoti kaip mūsų žuvę kariai, kūnai yra rusų“, – sakoma šeštadienį paskelbtose V.Zelenskio pastabose.

„Kartais šie kūnai net su Rusijos pasais“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tarp perduotųjų yra ir už Maskvą kovojęs „samdinys iš Izraelio“. 

Nuo karo pradžios abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių karių. Nė viena iš šalių reguliariai neskelbia informacijos apie karo aukas. 

V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukrainos teritorijoje šiuo metu yra „695 tūkst. Rusijos karių“.

Chersonas / Alex Chan / ZUMAPRESS.com

Ukrainos Chersono srityje per naujausius Rusijos smūgius į gyvenamuosius rajonus ir socialinę infrastruktūrą buvo sužeisti septyni civiliai, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Per pastarąją parą įvairios vietovės srityje, įskaitant Chersono miestą, „patyrė priešo dronų terorą, artilerijos apšaudymą ir antskrydžius“, platformoje „Telegram“ nurodė O.Prokudinas.

Jo teigimu, Rusija srityje smogė socialinei infrastruktūrai, padaryta žala dviem daugiaaukščiams pastatams ir 14 privačių namų.

„Okupantai taip pat suniokojo ūkinius pastatus, garažą ir privačius automobilius“, – sakė jis.

Atskirame pranešime „Telegram“ jis vėliau teigė, kad naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono centrą, buvo apgadinti daugiabučiai namai, sužeista 85-erių moteris.

Chersonas ir aplinkinės gyvenvietės į vakarus nuo Dnipro upės beveik kasdien patiria rusų atakas.

Vladimiras Putinas / Apaimages/SIPA / Apaimages/SIPA

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad Ukraina pripažintų „referendumų“, surengtų keturiose srityse, kurias Rusija neteisėtai paskelbė savo, rezultatus. Tuo pačiu jis pagrasino, kad priešingu atveju „greičiausiai bus atnaujintas ginkluotas konfliktas“. Tokius pareiškimus jis padarė interviu „Sky News Arabia“.

Be to, Putinas pareiškė, kad karo nutraukimo sąlygos yra Ukrainos neutralitetas ir bet kokių jos veiksmų, susijusių su prisijungimu prie užsienio sąjungų, ypač karinių, nutraukimas. Jis taip pat pabrėžė būtinybę neapginkluoti Ukrainos branduoliniais ginklais.

Jis taip pat reikalauja, kad Ukraina „užtikrintų rusakalbių ir prorusiškų gyventojų teises“.

Putinas apkaltino „išorinius žaidėjus“, kad jie nesiekia užbaigti konflikto, o naudoja Ukrainą savo tikslams pasiekti.

„Ukraina nusipelno geresnio likimo nei būti išorinių jėgų, kurios veikia prieš Rusiją, įrankiu“, – pareiškė jis.

Ukrainos ir Lenkijos vėliavos / WOJTEK RADWANSKI / AFP

Ukraina penktadienį pareiškime perspėjo Lenkiją nepolitizuoti bendros šalių istorijos, kadangi taip kenkiama šalių ryšiams Rusijos naudai.

Pareiškimas paskelbtas po penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos surengtos apskritojo stalo diskusijos su istorikais ir Ukrainos ir Lenkijos santykių ekspertais.

A.Sybiha kalbėjo apie visapusišką Lenkijos paramą Ukrainai nuo pat Rusijos invazijos pradžios ir pavadino tai solidarumo ir strateginės partnerystės ženklu.

„Mūsų santykiai su kaimynine Lenkija yra itin svarbūs tiek bendrų interesų požiūriu, tiek atsižvelgiant į dabartinius iššūkius ir grėsmes, susijusius su tebesitęsiančia Rusijos karine agresija“, – sakė ministras.

Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad kai kurių Lenkijos politikų pastarojo meto veiksmai pakenkė šiai partnerystei ir turėtų būti sprendžiami dialogo ir abipusės pagarbos keliu.

„Tuo pačiu metu pastaruoju metu vis aiškiau matyti kai kurių Lenkijos politikų ir politinių jėgų bandymai vienašališkai interpretuoti ir politizuoti istorinį diskursą santykiuose su Ukraina, o tai savo ruožtu daro neigiamą įtaką Ukrainos ir Lenkijos partnerystės plėtrai ir iš tikrųjų tarnauja Rusijos agresoriaus interesams“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Pareiškime teigiama, kad apskritojo stalo dalyviai paragino atnaujinti bendradarbiavimą per Ukrainos ir Lenkijos istorikų forumą ir Partnerystės forumą, taip pat tęsti darbą istorijos klausimais vadovaujant abiejų šalių kultūros ministerijoms.

Dalyviai taip pat pabrėžė, kad reikia užkirsti kelią provokacijoms ir kovoti su dezinformacija, galinčia pakurstyti abiejų tautų priešiškumą.

Diplomatinę įtampą tarp abiejų kaimynių ir sąjungininkių kelia dešimtmečius trunkantis ginčas dėl žudynių Voluinėje dabartinės Ukrainos teritorijoje. Varšuva seniai siekia, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Voluinės temą Rusija naudoja savo propagandos ir dezinformacijos kampanijai.

„Zuma press“/„Scanpix“/Dmitrijus Medvedevas

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva svarstytų galimybę atsakyti taktiniu branduoliniu smūgiu, jei Ukraina panaudotų vadinamąją „purvinąją bombą“. Tokią žinią jis paskelbė savo „Telegram“ kanale.

„Apie galimas priešo pastangas sukurti ir panaudoti vadinamąją „purvinąją bombą“, apie kurią vakar kalbėjo prezidentas. Tai, žinoma, būtų ypač pavojinga provokacija, į kurią tektų atsakyti proporcingai. Kuo? Švaria bomba, – savo „Telegram“ kanale rašė D.Medvedevas, kuris pastaraisiais metais dažnai viešumon traukia „branduolinio vėzdo“ argumentus.

D.Medvedevas pridūrė, kad susilaikys nuo kalbų apie tokio žingsnio padarinius ateities gyvenimui ir ekologijai Ukrainoje, tačiau, anot jo, „Kyjive šiuos padarinius turėtų gerai įsivaizduoti“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos kariai likvidavo Rusijos propagandos numylėtinį, vieno iš Rusijos armijos artilerijos padalinių vadą Vladimirą Iljasovą.

Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas „Štirlicas“, likvidavimo metu V.Iljasovas, kurio šaukinys buvo „Choperis“, turėjo kapitono laipsnį.

„Sėkmingai demobilizuotas rusų propagandos ir baudžiauninkų numylėtinis, reaktyvinės artilerijos baterijos vadas kapitonas Iljasovas „Choperis“ Vladimiras“, – pažymėjo A.Štefanas.

V.Iljasovas mielai pozuodavo propagandiniuose vaizdo įrašuose karinės technikos fone. Viename iš tokių vaizdo įrašų jis sakė: „Armiją myliu, atostogų nenoriu, šaudau gerai. Šlovė artilerijai!“

AP/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „buferines zonas“ naudoja kaip pretekstą plėsti Rusijos teritorinius reikalavimus Ukrainai, pažymi JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

ISW atkreipia dėmesį, kad V.Putinas savo kalboje Sankt Peterburgo ekonomikos forume pareiškė, jog Rusijos kariai „atsiduria“ teritorijose už keturių regionų, kuriuos Rusija neteisėtai aneksavo, ribų, ir priminė posakį „kur žengia rusų kareivio koja, ten ir yra Rusija“.

Tuo pačiu jis pareiškė, kad „iš principo“ neatmeta galimybės, jog Rusija užims Sumų miestą, nors, jo teigimu, šiuo metu Rusija nesiekia šio tikslo. Tuo metu analitikai pažymi, kad Rusijos pareigūnai ragino V.Putiną sukurti „buferinę zoną“ Dnipropetrovsko srityje, siekiant apsaugoti okupuotą Donecko sritį nuo Ukrainos smūgių, taip pat teisino Rusijos puolimą šiaurinėje Charkivo srities dalyje kaip bandymą apsaugoti Belgorodo miestą nuo Ukrainos apšaudymų.

ISW pažymi, kad Rusijos pareigūnų siūlomos „buferinės zonos“ apimtų rytinę Charkivo ir Dnipropetrovsko sritis – dvi sritis, kurių Rusija dar nepaskelbė aneksavusi.

„Kremlius toliau demonstruoja, kad jis nepasitenkins Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių užėmimu ir naudos buferines zonas kaip pretekstą pateisinti savo teritorines ambicijas už šių keturių sričių ribų“, – pabrėžia analitikai.