Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos elitui dreba kinkos: tai, kas nutiko, jiems bus įspėjimas
13:17
Pirmadienio rytą prezidentas Vladimiras Putinas atleido savo transporto ministrą Romaną Starovoitą. Po pietų jis jau buvo negyvas – pagal vieną iš versijų jo kūnas su šautine žaizda galvoje buvo rastas parke Maskvos pakraštyje.
Ketvirtadienį keli šimtai gedėtojų, tarp kurių buvo ministrų ir valstybės pareigūnų, susirinko į buvusio kolegos laidotuves.
Kremlius apie savo aukšto rango pareigūno mirtį negražbyliavo. Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „tai negali nešokiruoti normalių žmonių“.
„Žinoma, tai sukrėtė ir mus“, – sakė jis.
BBC atkreipė dėmesį, kad ši situacija grąžina mus daugiau nei trisdešimt metų atgal, iki Sovietų Sąjungos žlugimo.
1991 m. rugpjūtį, nepavykus komunistų griežtosios linijos šalininkų perversmui, nusišovė vienas iš perversmo lyderių – sovietų vidaus reikalų ministras Borisas Pugo.
Tačiau kyla klausimas, jei baimė dėl baudžiamojo persekiojimo paskatino buvusį ministrą atimti sau gyvybę, ką tai mums sako apie šiandieninę Rusiją?
„Dramatiškiausias dalykas, atsižvelgiant į visą pastaraisiais metais Rusijoje vykstančią restalinizaciją, yra tai, kad aukšto rango valstybės pareigūnas [nusižudo], nes neturi kito būdo išsivaduoti iš sistemos“, – įvertino Niujorko Naujosios mokyklos tarptautinių santykių profesorė Nina Chruščiova.
„Jis tikriausiai bijojo, kad jei bus pradėtas tyrimas, gaus dešimtis metų kalėjimo, o jo šeima nepaprastai nukentės. Taigi, nėra jokios išeities. Iškart pagalvojau apie Sergo Ordžonikidzę, vieną iš Stalino ministrų, kuris [nusižudė] 1937 m., nes jautė, kad nėra jokios išeities. Kai šiandieninėje aplinkoje pradedi galvoti apie 1937 m., tai labai stabdo“, – kalbėjo analitikė.
R.Starovoito mirtis galėjo atsidurti čia pat laikraščių antraštėse. Tačiau šis „beveik unikalus įvykis Rusijos istorijoje“ buvo minimaliai nušviestas per valstybinę televiziją.
Galbūt todėl, kad Kremlius supranta televizijos galią formuoti viešąją nuomonę. Rusijoje televizija yra įtakingesnė už laikraščius. Taigi, kai kalbama apie televiziją, valdžios institucijos linkusios atsargiau ir apdairiau skelbti pranešimus.
Pirmadienio pagrindinėje vakaro žinių laidoje „Rossija-1“ buvo keturių minučių trukmės reportažas apie tai, kad V.Putinas paskyrė naują laikinai einantį transporto ministro pareigas Andrejų Nikitiną.
Apie tai, kad ankstesnis transporto ministras buvo atleistas, nebuvo nė žodžio. Arba kad jis rastas negyvas. Vėliau toje pačioje laidoje R.Starovoito mirčiai buvo skirta 18 sekundžių eterio laiko.
„Politiniam elitui – visai kas kita. Ministrams, gubernatoriams ir kitiems Rusijos pareigūnams, kurie siekė tapti politinės sistemos dalimi, tai, kas nutiko Starovoitui, bus įspėjimas“, – rašo BBC.
„Skirtingai nei anksčiau, kai galėjai gauti šiuos darbus, praturtėti, būti paaukštintas nuo regioninio iki federalinio lygmens, šiandien tai akivaizdžiai nėra karjeros kelias, jei nori likti gyvas“, – pastebėjo Nina Chruščiova.
„Ne tik kad nėra jokio judėjimo aukštyn, bet net ir judėjimas žemyn baigiasi mirtimi“, – pridūrė ji ir atkreipė dėmesį, kad tai neabejotinai yra priminimas, kokie pavojai kyla, kai „pakliūni į sistemos nemalonę“.
„Atpirkimo ožys“
R.Starovoitas penkerius metus buvo Rusijos vakarinės Kursko srities gubernatorius, kol buvo paaukštintas į Maskvą, likus vos keliems mėnesiams iki to, kai Ukrainos kariai įsiveržė į Rusijos teritoriją.
Buvusio gubernatoriaus pajėgas perėmė jo įpėdinis, kuris šį pavasarį buvo suimtas už lėšų, skirtų sustiprinti įtvirtinimus, kuriuos Ukraina galiausiai nesunkiai pralaužė, pasisavinimą – tai buvo gėdinga nesėkmė Rusijos kariuomenei.
„Jie bandė jį paversti atpirkimo ožiu, nes įsiveržimas iš esmės įvyko dėl to, kad nebuvo pakankamai karių sienai saugoti, tačiau lengviau suversti kaltę civiliam pareigūnui“, – naujienų agentūrai AFP įvertino politikos apžvalgininkas Andrijus Percevas.
Ši byla yra viena iš platesnio masto kovos su pareigūnais, kurie, kaip įtariama, praturtėjo Rusijos kariuomenės sąskaita per puolimą Ukrainoje, – Kremliaus kampanijos, kuri sugriovė ankstesnes normas dėl to, kas yra priimtina Rusijos pareigūnams, dalis.
„Anksčiau galiojo taisyklės, pagal kurias žmonės žinojo, kad, kai užlipsi pakankamai aukštai, su tavimi nesipyks“, – sakė A.Percevas.
„Jūs turėjote garantijas, ir visi suprato taisykles... bet jos nebeveikia“, – pridūrė jis.
Aukštyn kojom
„Kažkas sistemoje pradėjo veikti visiškai kitaip“, – pastebėjo „Carnegie“ tarptautinio taikos fondo Rusijos ir Euroazijos centro analitikė Tatjana Stanovaja, kuri skelbia komentarus apie Rusijos ir Eurazijos politiką.
„Bet koks veiksmas ar neveiksnumas, kuris, valdžios institucijų nuomone, didina valstybės pažeidžiamumą dėl priešiškų priešo veiksmų, turi būti negailestingai ir bekompromisiškai baudžiamas“, – Kremliaus suvokima paaiškino ji.
WSJ: Trumpas pradeda suvokti, kad Putinas kelia realią grėsmę
00:12
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda suvokti, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia grėsmę, o izoliacionizmas yra negyvybingas strateginis požiūris. Tokią nuomonę išsakė „The Wall Street Journal“ apžvalgininkė Peggy Noonan.
Ji mano, kad Trumpo sprendimas atsiriboti nuo kai kurių globalių problemų sprendimo, įskaitant karą Ukrainoje, gali jam tik pakenkti. Jos teigimu, tokiu atveju pasaulis pamatys naujas galimybes tęsti tai, ką jis daro – kenkti tariamo priešo interesams. Visų pirma, Kinija nenustos plėsti savo įtakos sferos, jei JAV paskelbs apie savo pasitraukimą.
P.Noonan pareiškė, kad Trumpas turėtų nustoti ieškoti problemų ir rizikuoti santykiais su sąjungininkais, jiems grasindamas ir kritikuodamas. Ji mano, kad vietoj to JAV prezidentas galėtų būti taikus ir atsargus, bet išlaikyti tvirtą požiūrį.
P.Noonan yra įsitikinusi, kad V.Putinas nesiruošia sustoti, net jei jam pavyks nugalėti Ukrainą. Jos teigimu, Kremliaus vadovas toliau vedžioja D.Trumpą už nosies, sakydamas jam tai, ką jis laiko tikėtinu.
Vis dėlto neseniai JAV prezidentas pareiškė, kad, jo nuomone, V.Putinas greičiausiai vis dėlto nenori ugnies nutraukimo. Be to, jis paskelbė apie ginklų tiekimo Ukrainai atnaujinimą.
P.Noonan yra įsitikinusi, kad tai teisingas sprendimas. Tačiau svarbu, ar D.Trumpas laikysis tokios pozicijos ir ateityje.
Žurnalistė pabrėžė, kad pasauliui nebus naudinga, jei V.Putinas galiausiai gaus tai, ko nori iš Rytų Europos. Ji pažymėjo, kad Ukraina yra narsos šalis, o jos pasipriešinimas Rusijos agresijai yra naudingas pasauliui.
P.Noonan įspėjo, kad V.Putino pergalės atveju Rytų Europa pajus tiesioginę grėsmę. Ji priminė, kad apie tai birželį kalbėjo ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Bloomberg“: liepos 14 d. Trumpas gali paskelbti apie ypatingai griežtų sankcijų įvedimą Rusijai
22:10
Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali paskelbti apie naujų sankcijų įvedimą Rusijai. Apie tai pranešė „Bloomberg TV“ apžvalgininkas Gregas Sullivanas, atkreipdamas dėmesį į vis dar didelį neaiškumą dėl Baltųjų rūmų pozicijos.
„The Times“ rašo, kad D.Trumpas rimtai svarsto galimybę įvesti griežtas antrines sankcijas prieš šalis, prekiaujančias nafta su Rusija, įskaitant Kiniją, Indiją ir Turkiją. Kalbama apie paramą įstatymo projektui, numatančiam 500 proc. muitą importui iš Rusijos – iš esmės tai yra pasaulinis naftos embargas.
Pasak leidinio, tokios pozicijos priežastis – D.Trumpo nepasitenkinimas Vladimiro Putino atsisakymu derėtis ir tolesniais Rusijos smūgiais į civilinius objektus Ukrainoje. Anksčiau jis vadino įstatymo projektą „pernelyg griežtu“, bet dabar pareiškė, kad „atidžiai jį nagrinėja“.
„The Times“ rašo, kad pagrindinis klausimas – ekonominių pasekmės rizika. Baltieji rūmai nori, kad sankcijų panaikinimas liktų prezidento kompetencijoje, o Kongresas siūlo ribotą kontrolę. Analitikų nuomone, net dalinis šių priemonių įvedimas gali smarkiai smogti Rusijos ekonomikai.
Zelenskis: JAV atnaujino ginklų tiekimą Ukrainai
21:16
Ukraina dirba su partneriais dėl ginklų tiekimo ir gamybos padidinimo savo teritorijoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jau yra gerų susitarimų. Laukiame dar daugiau susitarimų, dirbsime tam per ateinančias savaites. Svarbu kuo greičiau įgyvendinti kiekvieną susitarimą, kad būtų realiai jaučiama, jog yra daugiau jėgų, daugiau priemonių, daugiau dangaus apsaugos, daugiau oro gynybos sistemų. Tai yra pagrindinis prioritetas“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi.
V.Zelenskis pridūrė, kad Ukraina gavo „gerus signalus“ iš Europos sąjungininkų ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Pagal visus pranešimus, ginklų tiekimas jau atnaujintas.
„Kitą savaitę tęsime darbą su amerikiečiais kariniu lygiu, konkrečiai mūsų kariai – su generolu Kelloggu. Rengiame ir naujus Europos gynybos paketus. Artimiausiu metu tikimės ryžtingų veiksmų ir sankcijų prieš Rusiją už šį karą – spaudimas turi duoti rezultatų“, – sakė V.Zelenskis.
„The Economist“: dėl karo Ukrainoje Rusija prarado įtaką regione, kuriame valdė 200 metų
20:36
Ginkluotos agresijos prieš Ukrainą kaina Rusijai toliau auga. Ir taip yra ne tik dėl žuvusių karių ir ekonominių nuostolių, bet ir dėl geopolitinės įtakos praradimo. Viena iš svarbiausių karo Ukrainoje pasekmių Rusijai tapo įtakos Pietų Kaukaze praradimas, rašo „The Economist“.
Pietų Kaukazas, arba rusų terminologijoje „Užkaukazė“, yra palyginti nedidelis pagal plotą ir gyventojų skaičių, bet geopolitiškai labai svarbus regionas, kurį šiandien užima trys valstybės – Sakartvelas, Azerbaidžanas ir Armėnija. Kaip pažymi straipsnio autorius, šis regionas tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų, Europos ir Azijos yra įsikūręs senųjų imperijų – Osmanų, Persų ir Rusijos – sankirtoje. Ir šiandien jis išlieka svarbus.
„Pono Putino karas su Ukraina netikėtai privedė prie iki šiol neišspręsto konflikto tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, kuri dabar bando ištrūkti iš Rusijos įtakos ir sudaryti taiką su Turkija, pabaigos“, – rašo „The Economist“.
Azerbaidžanas, kuris yra didžiausias pagal gyventojų skaičių ir karinę galią iš trijų regiono šalių, pastaraisiais metais taip pat pajuto savo jėgą ir ėmė vykdyti žymiai griežtesnę politiką Rusijos atžvilgiu. Tai įvyko ir dėl to, kad Baku jaučia papildomą jėgą savo partnerystėje su Turkija ir Izraeliu, kurie nepriklausomai vienas nuo kito mato Azerbaidžaną kaip strateginį sąjungininką savo konflikte su Iranu.
Tik Sakartvelas, kuris iki neseniai buvo labiausiai proeuropietiška Pietų Kaukazo šalis, šiandien, priešingai, artėja prie Rusijos, pabrėžia straipsnio autorius.
Vis dėlto pagrindinis procesas regione yra būtent Armėnijos ir Azerbaidžano laipsniškas susitaikymas. Ketvirtadienį įvyko svarbus dviejų šalių lyderių susitikimas, kuris teikia vilties tolesniam santykių normalizavimui.
„Taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano integruoja Armėniją į vadinamąjį „vidurinį koridorių“ prekybai ir energetikai, kuris jungia Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa, aplenkiant Rusiją. Tai ypač svarbu Europos energetiniam saugumui, nes Sakartvelas tampa mažiau patikimu partneriu“, – pažymi „The Economist“.
Rusija bando tai sustabdyti, darydama spaudimą trims Pietų Kaukazo šalims, nes laiko jas savo įtakos sfera. Tačiau greitis, su kuriuo Maskva praranda šią įtaką, tikrai stebina, rašo leidinys.
Neišspręstas teritorinis konfliktas tarp Baku ir Jerevano teikė Maskvai svarbų įtakos abiem šalims instrumentą. Tačiau visoms šioms geopolitinėms machinacijoms Rusijai nebeliko laiko, kai Vladimiro Putino blickrygas Ukrainoje žlugo ir Maskva turėjo sutelkti visas pastangas į karą dėl išsekimo.
Kaip pažymi „The Economist“, tai leido Azerbaidžanui greitai susigrąžinti armėnų okupuotą Karabachą, ir dabar Baku jau „siekia bendradarbiauti su Maskva kaip lygiaveris partneris, o ne kaip su pavaldinys“.
Tuo metu Armėnija mano, kad Rusija ją išdavė, nes nepadėjo jėga išlaikyti Karabacho. Nors armėnams tai buvo skausmingas pralaimėjimas, kurį jie vertina beveik kaip nacionalinę katastrofą, Karabacho praradimas taip pat išlaisvino Armėniją iš konflikto, kuris buvo jos tarptautinės izoliacijos ir priverstinės sąjungos su Rusija priežastis.
Dabar V.Putino viltis yra įgyvendinti „Sakartvelo scenarijų“ Armėnijoje, atvedant į valdžią kituose rinkimuose reakcingą antivakarietišką vyriausybę. Jerevane neseniai jau buvo pareikšta, kad buvo sutrukdyta surengti valstybės perversmą, kuris buvo planuojamas rugsėjį.
JAV Senato komitetas patvirtino 500 milijonų dolerių skyrimą ginklams Ukrainai
20:19
JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas patvirtino 500 milijonų dolerių pagalbą Ukrainai saugumo srityje pagal JAV nacionalinės gynybos įstatymo projektą 2026 finansiniams metams, rašo „Reuters“.
Pažymima, kad šis įstatymas yra kasmetinis dokumentas, kuris nustato JAV ginkluotųjų pajėgų finansavimo lygį ir įgaliojimus. Jis garantuoja, kad JAV karinės pajėgos turės reikiamus išteklius savo užduotims vykdyti, ir jį atidžiai stebi ginklų gamintojai, ypač „Lockheed Martin“ ir „Boeing“.
Remiantis „Reuters“ duomenimis, įstatymas komitete buvo patvirtintas trečiadienį didžiąja balsų dauguma – 26 prieš 1. Jame yra nuostata dėl Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos (Ukraine Security Assistance Initiative) pratęsimo iki 2028 m. ir jos finansavimo padidinimo iki 500 mln. dolerių, palyginti su 300 mln. dolerių, numatytais 2025 m.
Artimiausiais mėnesiais įstatymo projektas bus svarstomas Kongrese. Be Ukrainos, jame taip pat numatytos priemonės dėl globalių saugumo iššūkių, ypač grėsmių iš Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos.
Be to, įstatyme pabrėžiama technologijų plėtros būtinybė tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, bepilotės technologijos ir viršgarsiniai ginklai, siekiant išlaikyti JAV karinį pranašumą.
Rusijoje sprogo magistralinis dujotiekis, tiekęs dujas gynybos įmonėms
18:39
Langepaso mieste, Tiumenės srityje, Rusijoje, galingas sprogimas sunaikino didelio magistralinio dujotiekio, kuris aptarnavo Rusijos karinės pramonės įmones Čeliabinsko, Orenburgo ir Sverdlovsko srityse, atkarpą. Apie tai skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioje žvalgybos valdyboje (HUR).
HUR duomenimis, ketvirtadienį vakare Langepaso mieste, esančiame Chantų-Mansių autonominėje apygardoje, Tiumenės srityje, įvyko galingas sprogimas, po kurio kilo didelis gaisras.
Šaltinio informacija, pažeisto dujotiekio pralaidumas – 2,6 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų per metus, o atsižvelgiant į atstumą tarp dujų kompresorinių stočių (apie 20 kilometrų), dviejuose sprogimų pažeistuose vamzdžiuose buvo apie 4 112 000 kubinių metrų dujų.
„Kadangi 1000 kubinių metrų dujų kaina šiuo metu yra apie 350 JAV dolerių, vien tik vienkartinė žala sudaro ne mažiau kaip 1,3 mln. JAV dolerių“, – pažymėjo šaltinis agentūrai.
HUR atstovas paaiškino, kad dujotiekio atstatymo ir bandymo darbai truks apie vieną mėnesį, nes pažeistos vamzdynų dalys yra pelkėtoje vietovėje, o tai apsunkina remonto brigadų darbą ir lems dujų tiekimo sumažėjimą iki 25 mln. kub. m per nurodytą laikotarpį. Tai, atitinkamai, lems netiesioginius materialinius nuostolius, siekiančius beveik 76 mln. JAV dolerių.
„The Telegraph“: dalis Europos bendrovių vagia Ukrainos karines paslaptis
16:50
Kai kurie nesąžiningi Europos bepiločių orlaivių gamintojai bando išsiaiškinti ir pavogti Ukrainos bendrovių karines paslaptis, kad galėtų panaudoti šiuos duomenis savo rinkodaros kampanijose ir koviniuose bandymuose, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Ukrainos dronų gamintojo „Skyeton“ generalinis vadovas Romanas Kniaženka leidiniui „The Telegraph“ pasakojo, kad kai kurie Vakarų gamintojai tvirtina „atlikę kovinius bandymus“ vos po kelių trumpų skrydžių toli nuo fronto linijos.
R.Kniaženka teigė, kad dronų gamintojai lankosi jo įmonėje su pasiūlymais bendradarbiauti, tačiau iš tikrųjų šiuos vizitus naudoja paslaptims sužinoti.
„Daugelis Europos dronų gamintojų atlieka fantastiškus darbus, su daugeliu jų bendradarbiaujame. Tačiau kiti daug žada tik tam, kad daugiau su jumis pasikalbėtų, išsiaiškintų jūsų paslaptis, o paskui dingsta.
Šios nesąžiningos bendrovės bando išsiaiškinti, kaip mes dirbame, kokius turime sprendimus, kurie veikia mūšio lauke. Tada jos kuria gražius pristatymus apie tai, kaip jos dirba Ukrainoje. Bet iš tikrųjų jos yra atlikusios tik porą skrydžių Lvive“, – atskleidė įmonės vadovas.
Pasak R.Kniaženkos, kartais jis dronų pristatymų iš Europos tekstuose skaito „pažodžiui savo žodžius, be jokių pakeitimų“.
Dėl to, pažymi jis, milijardai eurų atitenka bendrovėms, kurios vis dar neturi jokio supratimo, ką daro, ir iš tikrųjų šalis, kuri perka tokius dronus, „investuoja į technologiją, kuri iš tikrųjų yra klastotė“.
Jis pateikė pavyzdį, kai viena Europos bendrovė savo dronui „Raybird“ tiekė kameras, iš kurių tik pusė buvo tinkamos būklės.
Vyro nuomone, viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad kai kurios Europos bendrovės nesupranta, kaip sudėtinga gaminti bepiločius orlaivius.
„Jos mano, kad atvažiavusios čia ir pamačiusios kieno nors gamyklą, gali lengvai sukurti tą patį namie“, – piktinosi R.Kniaženka.
Verslininkas paminėjo, pavyzdžiui, automobilių gamybą, kur toks požiūris neįmanomas. Jis pabrėžė, kad Ukrainos gamintojai nuolat tobulėja ir semiasi patirties: „Treji metai čia atrodo kaip 20 metų taikos meto“.
„Kai kurie žmonės galvoja, kad tai lengva, mes tiesiog tai padarysime. Tačiau įmonėje mes kaupiame tūkstančius paslapčių, metodų ir patirties. Be viso to niekas tinkamai neveiks“, – aiškino jis ir pridūrė, kad dauguma šalių kovoje su dronais „gerokai atsilieka“ nuo Ukrainos
ES svarstant naujas sankcijas Rusijai, Kaja Kallas smerkia naujausius išpuolius Ukrainoje
16:32
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas penktadienį pasmerkė naujausius Rusijos išpuolius Ukrainoje kaip nepriimtinus ir pareiškė, kad 27 šalių blokas svarsto naujas sankcijas Maskvai.
Šią savaitę Rusija surengė didžiausius dronų ir raketų smūgius Ukrainoje nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją.
„Rusija padidino išpuolių prieš civilius gyventojus skaičių, kad iš tikrųjų sukeltų kuo daugiau skausmo (...) ir tai nepriimtina“, – pareiškė K. Kallas.
Duodama interviu naujienų agentūrai AFP ji pabrėžė, kad Briuselis šiuo metu svarsto 18-ąjį sankcijų Maskvai paketą, į kurį būtų įtraukti naftos kainos apribojimai, siekiant dar labiau sumažinti Rusijos galimybes finansuoti karo mašiną.
Kalbėdama Malaizijos sostinėje vykstančiame Rytų Azijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikime, K. Kallas pabrėžė, kad jos dalyvavimo tikslas – palaikyti ryšius su kitomis šalimis, siekiant kartu su jomis daryti kuo didesnį spaudimą Rusijai.
Paklausta apie pranešimus, kad Maskva planuoja dislokuoti Laoso karius fronte Ukrainoje, K. Kallas nurodė, kad penktadienį susitikime su Vientiano vyriausiuoju diplomatu iškėlė šį klausimą.
ES diplomatijos vadovė nurodė, kad Laosas ją patikino, jog nenori ir neplanuoja siųsti jokios karinės pagalbos Rusijai.
„Taip pat išreiškiau nuomonę, kad jei kas nors panašaus vyksta, tai turės pasekmių Europos paramai Laosui“, – pareiškė K. Kallas.
„Jei (Laosas) prisidės prie šios egzistencinės grėsmės, negalėsime gerai bendradarbiauti“, – perspėjo ji.
„Labai stengiasi rasti sprendimą“
K. Kallas pastabos nuskambėjo praėjus dienai po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo Malaizijos sostinėje.
Pranešama, kad ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose jie kalbėjosi apie karą Ukrainoje.
M. Rubio teigė iš rusų kolegos išgirdęs „naują idėją“ dėl Ukrainos. JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad šias idėjas pristatys Amerikos prezidentui Donaldui Trumpui, tačiau sumenkino taikos proveržio Ukrainoje perspektyvą.
ASEAN susitikimą taip pat temdė JAV muitų klausimas.
Paklausta, ar susitiks su M. Rubio aptarti Jungtinių Valstijų muitų ES, K. Kallas nurodė, kad jai neteko pabendrauti su JAV valstybės sekretoriumi.
„Mūsų prekybos komanda labai stengiasi rasti sprendimą ir sudaryti susitarimus“, – sakė ES diplomatijos vadovė.
„Tačiau dar nesame pasiekę šio tikslo“, – pridūrė ji.
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) atstovas prekybos klausimais Olofas Gillas pareiškė, kad Bendrija siekia artimiausiomis dienomis sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kad išvengtų didelių muitų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertai atkreipė dėmesį į 1 Rusijos problemą: prakalbo apie karo mašinos variklį
15:52
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) savo mėnesio ataskaitoje teigė, kad mažėjantis žalios naftos ir naftos produktų eksportas iš Rusijos verčia abejoti šalies gebėjimu išlaikyti gamybos pajėgumus.
„Birželio mėn. tiek žalios naftos, tiek rafinuotų produktų pasiūla išliko nedidelė ir sumažėjo iki penkerių metų sezoninio minimumo“, – teigiama IEA ataskaitoje. Agentūra taip pat nurodė, kad 2024 ir 2025 m. didžiąją dalį tiekimo iš Rusijos sumažėjo. Tai „kelia abejonių dėl Rusijos gebėjimo išlaikyti savo gavybos pajėgumus“, teigiama IEA publikacijoje, kurią cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
IEA duomenimis, praėjusį mėnesį Rusijos kasdienis žalios naftos eksportas stabilizavosi ir siekė 4,68 mln. barelių, o kasdienis rafinuotų produktų eksportas sumažėjo 110 000 barelių – iki 2,55 mln. barelių.
Iš „Bloomberg“ surinktų laivų sekimo duomenų matyti, kad sumažėjo Rusijos žalios naftos eksportas jūra. Praėjusį mėnesį jis pasiekė žemiausią lygį nuo vasario mėn.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kellogas vyksta vizito į Ukrainą
15:50
JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį pradės vizitą į Ukrainą, pranešė šios šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai,.
Kalbėdamas Romoje vykstančioje Ukrainos konferencijoje, K.Kelloggas Ukrainos žiniasklaidai užsiminė, kad vizitas gali trukti apie savaitę.
