Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“: Lavrovo pareiškimas sutrikdė derybas tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų
- „Reuters“ atskleidė, ko iš Ukrainos pareikalavo Putinas
- „The Guardian“: Trumpas laikinai atsitraukia nuo taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos
- Lekia 3000 km: Zelenskis prakalbo apie Ukrainos raketų „Flamingo“ masinę gamybą
- Rusijos raketos smogė didelei amerikiečių kompanijai Ukrainoje: paaiškėjo, kokia tai gamykla
- Galingas drono sprogimas Lenkijoje: paskelbė, iš kur galėjo atskristi
- Rusams tai nepatiks: mokesčių didinimą vadina neišvengiamu
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos raketos smogė didelei amerikiečių kompanijai Ukrainoje: paaiškėjo, kokia tai gamykla
12:31
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybyha pareiškė, kad Rusijos raketos smogė amerikiečių elektronikos gamybos įmonei Užkarpatėje.
Savo socialinio tinklo „X“ paskyroje jis pabrėžė, kad dėl atakos įmonei padaryta didelė žala ir yra daug aukų.
Portalas „New Voice“ sužinojo, kokios amerikiečių kompanijos gamyklą Mukačeve atakavo Rusiją raketomis. Pasak portalo šaltinių, tai yra elektroniką gaminanti kompanija „Flex“.
Pataikė dvi raketos
Į įmonę pataikė 2 raketos, nukentėjo 12 žmonių – 4 yra ligoninėje, 8 išleisti namo, pranešė šaltinis. Žuvusiųjų nėra.
Visi įmonės darbuotojai laiku nusileido į bombų slėptuves.
„Flex“ Ukrainoje veikia nuo 2000 m., iš pradžių bendradarbiavo su radijo gamykla Berehovėje, o 2012 m. įmonė pastatė elektronikos gamybos gamyklą Mukačeve, skelbia leidinys mukachevo.net.
2018 m. „Flex“ Mukačeve atidarė naują plastiko liejimo gamyklą.
Visame pasaulyje dirba 172 tūkst. darbuotojų
„Flex“ buvo įkurta 1969 m. ir yra viena didžiausių elektronikos gamybos įmonių pasaulyje. Įmonėje dirba 172 tūkst. darbuotojų, ji turi daugiau nei 100 gamybos vietų 30 pasaulio šalių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:46
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: Lavrovo pareiškimas sutrikdė derybas tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų
23:53
Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas, kad Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos gali užtikrinti Ukrainos saugumo garantijas, vos nesužlugdė Maskvos derybų su Vašingtonu, rašo agentūra „Bloomberg“.
Pasak agentūros, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai pradėjo svarstyti pasiūlymus dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo pabaigos, nes Baltųjų rūmų pareigūnai sakė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs suteikti Kyjivui saugumo garantijas „panašias į 5 (NATO) straipsnį“.
Tačiau Rusijos vadovas viešai nepatvirtino, kad davė tokį įsipareigojimą savo viešnagės Aliaskoje metu, kai susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Plačiau skaitykite čia.
Trumpas apie karą Ukrainoje: viskas paaiškės per dvi savaites
22:47
Po dviejų savaičių partneriai ir sąjungininkai sužinos, ar bus įmanoma pasiekti taiką Ukrainoje, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, laidoje „The Todd Starnes Show“.
Paklaustas, ar regione bus pasiekta taika, D.Trumpas atsakė: „Manau, kad po dviejų savaičių mes žinosime atsakymą – vienaip ar kitaip.“
Jis pridūrė, kad jei nepavyks užbaigti karo Ukrainoje, tuomet gali „tekti ieškoti kito sprendimo.“
„Bet netrukus viskas paaiškės“, – pridūrė JAV prezidentas.
Volodymyras Zelenskis: Rusija bando išvengti lyderių susitikimo
22:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši vengia „būtinybės“ surengti dviejų šalių lyderių susitikimą, nepaisydama vadovaujant JAV dedamų pastangų surengti tokį viršūnių susitikimą ir pamėginti užbaigti karą.
„Dabartiniai signalai iš Rusijos, atvirai kalbant, yra nepadorūs. Jie bando išvengti būtinybės susitikti. Jie nenori užbaigti šio karo“, – socialiniuose tinkluose ketvirtadienio vakarą paskelbtame kreipimesi pabrėžė V.Zelenskis.
Siekdamas užbaigti trejus su puse metų trunkantį karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį penktadienį Aliaskoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o po to į Vašingtoną atskiroms deryboms pasikvietė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį ir Europos lyderius.
V.Zelenskis yra pareiškęs, kad vienintelis būdas užbaigti karą yra susitikimas su V.Putinu. Anot jo, tokiame susitikime turėtų dalyvauti ir D.Trumpas.
Tačiau Maskva sumenkino artimiausiu metu įvyksiančio V.Putino ir V.Zelenskio viršūnių susitikimo perspektyvą ir pareiškė norinti būti įtraukta į diskusijas dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai.
Be to, Rusija naktį į ketvirtadienį į Ukrainą paleido šimtus dronų ir raketų – tai buvo smarkiausias apšaudymas nuo liepos vidurio, per kurį žuvo vienas žmogus ir nemažai žmonių buvo sužeisti.
Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kad Rusija naktį į Ukrainą paleido 574 dronus ir 40 raketų, rodo, jog Maskva nėra rimtai nusiteikusi dėl taikos.
WSJ: įtariamasis „Nord Stream“ byloje – buvęs Ukrainos karininkas
22:01
Italijoje sulaikytas ukrainietis, kuris yra įtariamas dėl „Nord Stream“ dujotiekio sabotažo 2022 metais yra buvęs Ukrainos karininkas, skelbia „The Wall Street Journal“.
Pasak leidinio šaltinių, įtariamasis Serhijus K. yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos kapitonas.
Jis tariamai vadovavo dviejų karių ir keturių civilių narų komandai, kurią slapta surinko specialus Ukrainos karinis padalinys, kad padėtų sprogmenis, kurie sugadino povandeninius dujotiekius.
Plačiau skaitykite čia.
Ukrainai smogus naftos perdirbimo gamykloms, Rusijoje smarkiai pabrango degalai
20:29
Po virtinės Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, suduotų vasaros kelionių sezono metu, degalų kainos Rusijoje priartėjo prie rekordinių lygių, rodo biržos ketvirtadienio duomenys.
Ukraina nuolat taikosi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos saugyklas, siekdama pakirsti Maskvos galimybes finansuoti savo puolimą.
Siekdama suvaldyti kainas, Rusija – viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje – praėjusį mėnesį visiškai uždraudė degalų eksportą, tačiau tai, atrodo, turėjo mažai poveikio.
Sankt Peterburgo prekių biržos duomenis, dviejų populiariausių Rusijoje degalų markių AI-92 ir AI-95 kainos siekė maždaug 72,663 tūkst. ir 81,342 tūkst. rublių už toną (atitinkamai 773 eurus ir 859 eurus) ir šios kainos nedaug skiriasi nuo rekordinių lygių.
Aiškindama, kodėl pašoko kainos, Rusijos brokerių paslaugų įmonė BKS paminėjo „piko sezoną, remontus ir naujas avarijas naftos perdirbimo gamyklose“. Įmonė taip pat atkreipė dėmesį į didesnę degalų paklausą, nes vasaros mėnesiais žmonės paprastai daugiau važinėja automobiliu.
Be to, pasak įmonės, Ukrainos atakos taip pat sutrikdė oro ir traukinių eismą, o tai dar labiau prisidėjo prie kainų kilimo.
„Dėl pastarojo meto sutrikimų Afipskio, Riazanės ir Saratovo naftos perdirbimo gamyklose galėjo sumažėti benzino pasiūla rinkoje“, – pažymėjo BKS ir pridūrė, kad tai galbūt galėjo pabloginti padėtį.
Ukraina teigė, kad šį mėnesį smogė trims naftos perdirbimo gamykloms, tačiau Rusija nepateikė jokių oficialių komentarų apie gamybos šiose gamyklose sustabdymą ar sutrikimus.
Rusijos energetikos ministerija teigė, kad kainų kilimas susijęs su „didele sezonine paklausa ir žemės ūkio darbais“, ir pritarė eksporto draudimo pratęsimui iki rugsėjo. Tačiau Ukrainos smūgių ar naftos perdirbimo gamyklų remonto darbų ji nepaminėjo.
Vietos valdžios institucijos teigia, kad degalų trūkumas yra didžiausias Rusijos pietuose ir Tolimuosiuose Rytuose, taip pat Rusijos kariuomenės kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.
„Reuters“ atskleidė, ko iš Ukrainos pareikalavo Putinas
19:31
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Ukraina atsisakytų Donbaso ir ambicijų prisijungti prie NATO, liktų neutrali bei neleistų Vakarų kariams patekti į šalį, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Su Kremliaus pozicija susipažinę šaltiniai nurodė, kad per visą uždarą 3 valandų trukmės susitikimą Aliaskoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir V.Putinas aptarė galimą kompromisą dėl Ukrainos.
Pasak naujienų agentūros, Ukrainos valdžia atsisakė šių sąlygų, pavadindama jas lygiavertėmis kapituliacijai.
V.Putinas iš esmės laikosi savo senų reikalavimų, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai pasitrauktų iš tų Donbaso sričių, kurias jos kontroliuoja. Mainais Maskva įšaldytų esamą fronto liniją Zaporižios ir Chersono regionuose.
Pasak šaltinių, Maskva taip pat pasirengusi perduoti okupuotas Charkivo, Sumų ir Dnipropetrovsko regionų dalis Ukrainai kaip galimos sutarties dalį.
V.Putinas taip pat laikosi savo ankstesnių reikalavimų, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų prisijungti prie NATO ir gautų teisišką įsipareigojimą iš JAV vadovaujamo karinio aljanso, jog jis nesiplės toliau į rytus, taip pat apribos Ukrainos kariuomenės dydį ir sudarys susitarimą, kad Vakarų kariai nebus dislokuojami Ukrainos teritorijoje kaip taikos palaikymo pajėgos.
Trys Kremliui artimi šaltiniai „Reuters" sakė, kad, jų nuomone, susitikimas Aliaskoje labiausiai priartino šalis prie taikos nuo karo pradžios, nes vyko konkrečios derybos pagal Rusijos sąlygas, o V.Putinas esą parodė pasirengimą daryti nuolaidų.
„Putinas pasiruošęs taikai, kompromisui. Būtent tokia žinia buvo perduota Trumpui“, – patikino vienas iš šaltinių.
Šaltiniai teigė, kad Kremliui nebuvo aišku, ar Ukraina pasiruošusi atsisakyti Donbaso, ir grasino, kad jei to nebus, karas tęsis.
Taip pat neaišku, ar JAV pripažins Rusijos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, pridūrė jie.
Pasak Rusijos šaltinių, D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas suvaidino svarbų vaidmenį rengiant susitikimą Aliaskoje. Ypatingai susitikęs su V.Putinu Kremliuje ir aiškiai pasakydamas, kad yra pasiruošęs kompromisui.
Vienas šaltinių išreiškė nuomonę, kad jei Rusija ir Ukraina galėtų susitarti, tuomet įmanomos įvairios formalios sutarties galimybės, įskaitant trišalę sutartį tarp Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų, kurią pripažintų JT Saugumo Taryba.
Kita galimybė – sugrįžti prie 2022 m. Stambulo susitarimų, kur, be kita ko, buvo aptarta Ukrainos neutralumas mainais už penkių JT Saugumo Tarybos narių – JK, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV – saugumo garantijas, pridūrė šaltiniai.
„Yra dvi galimybės: karas arba taika, ir jei taikos nebus, bus dar daugiau karo“, – reziumavo vienas pašnekovas.
JAV ir Europa parengė planus dėl saugumo garantijų Ukrainai
18:52
Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos šalių kariniai vadovai baigė rengti saugumo garantijų planus Ukrainai ir pateiks juos savo nacionalinio saugumo patarėjams svarstyti, rašo „Reuters“.
„Šios galimybės bus pristatytos kiekvienos šalies nacionalinio saugumo patarėjams tinkamam svarstymui, kaip dalis diplomatinių pastangų“, – sakoma JAV kariuomenės pranešime.
Jungtinių Valstijų, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos gynybos vadovų susitikimai vyko Vašingtone nuo antradienio iki ketvirtadienio.
Pareigūnai įspėjo, kad JAV ir Europos planuotojams prireiks laiko, kad nuspręstų, kas būtų kariniu požiūriu įmanoma ir priimtina Kremliui.
Pasak „Reuters“, vienas iš galimų variantų – siųsti į Ukrainą Europos karius, kurie veiktų pagal JAV vadovybę. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija atmetė galimybę dislokuoti NATO karius Ukrainoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad neplanuoja siųsti JAV kariuomenės, tačiau neatmetė kitokio JAV įsitraukimo – ypač papildomų oro gynybos sistemų tiekimo bei neskraidymo zonos įvedimo, pasitelkiant amerikiečių naikintuvus.
Vokietija jau pareiškė, kad neatmeta galimybės siųsti savo kontingentą į Ukrainą, o Jungtinė Karalystė pabrėžė, jog yra pasirengusi išsiųsti karius iškart po galimos taikos ar paliaubų sutarties pasirašymo.
Vance'as: Europa turės prisiimti didžiausią naštą dėl Ukrainos saugumo
17:56
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as pareiškė, kad Europa turės prisiimti naštos dėl Ukrainos saugumo „liūto dalį“, Vašingtonui siekiant užbaigti nuo 2022 metų vykstantį Rusijos karą prieš savo kaimynę.
J.D.Vance'as trečiadienį vakare televizijos „Fox News“ laidoje „The Ingraham Angle“ kalbėjo apie saugumo garantijas Ukrainai ir Europos įsitraukimo mastą – šios temos buvo aptartos per pastarąją savaitę vykusius aukšto lygio susitikimus, siekiant užbaigti karą.
„Na, nemanau, kad mums turėtų tekti ši našta“, – sakė J.D.Vance'as.
„Tai jų žemynas. Tai jų saugumas, ir prezidentas labai aiškiai pasakė, kad jie turės imtis veiksmų“, – sakė JAV viceprezidentas.
Pasak J.D.Vance'o, nors Vašingtonas padės užbaigti karą, Europos valstybės turi imtis vadovaujančio vaidmens saugumo susitarimuose. Konkretesnės informacijos jis nepateikė.
„Jungtinės Valstijos yra atviros pokalbiui, bet mes neprisiimsime jokių įsipareigojimų, kol neišsiaiškinsime, ko reikės karui sustabdyti“, – tvirtino jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę Aliaskoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o po to į Vašingtoną atskiroms deryboms pasikvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Europos lyderius.
Vis dėl to, nors D.Trumpas sakė, kad V.Putinas išreiškė pasirengimą susitikti su V. Zelenskiu ir pritarti kai kurioms Vakarų saugumo garantijoms Ukrainai, Kyjivas ir Vakarų šalių sostinės šiuos pažadus vertina itin atsargiai, tuo labiau, kad daugelis detalių liko neaiškios.
V.Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad galėtų susitikti su V.Putinu, bet tik tada, kai sąjungininkai susitars dėl „saugumo garantijų architektūros“, kuri atgrasytų nuo būsimų Rusijos puolimų.
Ukrainiečių lyderis kalbėjo po to, kai Rusija naktį į Ukrainą paleido šimtus dronų ir raketų. Tai buvo smarkiausias apšaudymas nuo liepos vidurio ir per jį žuvo vienas žmogus, o daug kitų buvo sužeisti.
Tačiau Maskva trečiadienį sumenkino V.Putino ir V.Zelenskio viršūnių susitikimo artimiausiu metu perspektyvą ir pareiškė norinti būti įtraukta į diskusijas dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai.
JT ekspertai: Rusija naudoja lytinius kankinimus prieš civilius gyventojus
17:40
Rusija naudoja lytinius kankinimus prieš civilius gyventojus, kaip dalį „sąmoningos ir sistemingos bauginimo politikos“ rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) ekspertai.
Žmogaus teisių tarybos įgalioti ekspertai, kurie nekalba JT vardu, sakė nusiuntę Rusijai dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai aprašyta 10 atvejų, kai rusų okupuotose teritorijose buvo kankinami Ukrainos civiliai.
JT ekspertai teigė, kad rusai visiems laikomiems žmonėms ne kartą taikė elektros šoką, taip pat ir genitalijų srityje, juos mušė, spardė, užrišdavo jiems akis, imituodavo skendimą bei egzekucijas.
„Šie atskiri kaltinimai, atspindintys keturių moterų ir šešių vyrų patirtis, yra tikrai siaubingi“, – sakė JT specialioji pranešėja kankinimų klausimais Alice Jill Edwards. Jos teigimu, tokie kankinimai buvo tik nedidelė dalis platesnio, gerai dokumentuoto modelio.
„Visi šie išpuoliai buvo labai seksualizuoti, įskaitant išžaginimus, grasinimus išžaginti ir kitą nedorą elgesį“, – pažymėjo A.J.Edwards.
„Vis aiškiau matyti, kad Rusijos Federacijos sąmoninga ir sisteminga kankinimo politika Ukrainoje apima seksualizuotą kankinimą ir kitokį seksualizuotą žiaurumą, įskaitant ir prieš civilius gyventojus“, – pridūrė specialioji pranešėja.
„Rusijos Federacija naudoja kankinimus siekdama įbauginti (...) ir kontroliuoti civilius okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – pabrėžė ji.
Ekspertai paragino Rusijos vyriausybę paaiškinti konkrečius dokumentuose išdėstytus kaltinimus ir tai, ką ji daro, kad užkirstų kelią lytinio kankinimo naudojimui.
Viena iš minėtų nukentėjusių moterų tebėra sulaikyta Rusijoje, sakė ekspertai ir paragino nedelsiant ją paleisti.
