Karas Ukrainoje. Zelenskis – apie taikos derybas su Putinu: jis vėl išsisuks, tai jo sportas numeris vienas

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aleksandras Vučićius

„Kol aš eisiu pareigas, Serbija tvirtai laikysis kurso į Europos Sąjungą“, – šią savaitę paskelbtame interviu „Euronews“ sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, kuris šių metų gegužės 9 d. parade Maskvoje stovėjo šalia Vladimiro Putino ir pavertė savo šalį viena iš pagrindinių Kinijos partnerių Europoje. Ar protestai Serbijos miestuose, dėl kurių pastaraisiais mėnesiais į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, iš tiesų paskatino prezidentą pabrėžti, kad Europos Sąjunga yra šalies ateities prioritetas?

Protestai prasidėjo praėjusį rudenį, kai įgriuvo neseniai renovuotos geležinkelio stoties Serbijos mieste Novi Sade stogas, dėl ko žuvo 16 žmonių.

Stoties renovacijos projektas buvo pristatomas kaip modernizacijos simbolis, remiamas Kinijos, tačiau ši tragedija sustiprino visuomenės įsitikinimą, kad korupcija ir aplaidumas kelia grėsmę ne tik šalies vystymuisi, bet ir žmonių gyvybėms.

Plačiau skaitykite čia.

F. Merzas / JOHN MACDOUGALL / AFP

Vokietija atsisakė diskusijų dėl karių siuntimo į Ukrainą po karo su Rusija, rašo vokiečių leidinys „Bild“, remdamasis vyriausybės šaltiniais.

Vietoje to Berlynas nusprendė susitelkti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų finansavimą. Leidinio duomenimis, kancleris Friedrichas Merzas po rugpjūčio 18 d. Vašingtone vykusio viršūnių susitikimo, kuriame dalyvavo JAV ir Ukrainos prezidentai Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis, buvo išreiškęs pasirengimą siųsti Vokietijos karius taikos stebėjimui.  

Tačiau paaiškėjus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiruošia susitikti su V.Zelenskiu, F.Merzas ir vicekancleris Larsas Klingbeilis padarė išvadą, jog Kremlius siekia tęsti karą.

Dėl to Vokietijos karių siuntimas paliaubų stebėsenai šiuo metu nebesvarstomas „iki tolimesnio pranešimo“. Situacija galėtų pasikeisti tik tuo atveju, jei „Trumpas imtųsi veiksmų“ arba „Putinas sustabdytų agresijos karą“.  Tačiau, pasak vieno vyriausybės pareigūno, šiuo metu jokių to ženklų nėra.

Apskritai Vokietijos vyriausybė abejoja, kad Vakarų pajėgų dislokavimas Ukrainoje kaip saugumo garantija vis dar įvyks, ypač po to, kai D.Trumpas atsisakė skirti amerikiečių karių šiai misijai.

Šaltinių teigimu, Vokietija ketina „toliau stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paliaubų atveju, kad atgrasytų Rusiją nuo naujo puolimo“. Be to, Berlynas padengs dalį Ukrainos kariuomenės išlaidų ir plėtos bendrą ginklų gamybą, taip pat su Vokietijos įmonių parama.

Dalyvavimą taikos palaikymo misijoje svarsto daugiau kaip 30 šalių, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, kurios vadovauja „norinčiųjų koalicijai“.

Iš pradžių buvo įvardijamas 30 tūkst. karių skaičius, tačiau pastaruoju metu planas sumažintas iki 6–10 tūkst. Kaip rašo „The Times“, kai kurios Europos sostinės tokį dislokavimą laiko pernelyg rizikingu, todėl neužtikrinamas pakankamas karių skaičius, galintis atgrasyti Rusiją nuo pakartotinės agresijos.

Jungtinė Karalystė pakoregavo savo planus: dabar ketinama užtikrinti oro saugumą virš vakarų Ukrainos, apmokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir neutralizuoti minas Juodojoje jūroje.

Dmitrijus Peskovas / Sergei Savostyanov / ZUMAPRESS.com

Kremlius vėl bandė perkelti atsakomybę už karą Europai ir Ukrainai, pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimu.

D.Peskovas teigė, kad Europos Sąjungoje stiprėja vadinamoji „karo partija“. Pasak jo, šios jėgos „kaišioja pagalius į diplomatijos ratus“ ir skatina Kyjivą tęsti karo veiksmus.

„Europos karo partija išlaiko savo pagrindinę kryptį. Jie nesiramina. Tai ryškiai kontrastuoja su, pavyzdžiui, mūsų prezidento Putino ir JAV prezidento Trumpo laikoma pozicija, kurių pastangos nukreipti procesą taikos link vargiai gali būti pervertintos. Ir mes esame dėkingi jam už šias pastangas“, – sakė D.Peskovas.

Kremlius taip pat pareiškė, kad karą esą sustabdyti trukdo Europa, o ne V.Putino kategoriškas atsisakymas derėtis su Ukrainos prezidentu dėl taikos sąlygų.

„Europiečiai trukdo šioms pastangoms, kaišioja pagalius į ratus, visais įmanomais būdais pataikauja ir skatina Kyjivo režimą tęsti visiškai absurdišką nekompromisinę liniją“, – pabrėžė D.Peskovas.

Nepaisant to, kad Ukraina ne kartą reiškė pasirengimą derėtis su Rusija aukščiausiu lygiu ir net reikalavo tokių derybų, D.Peskovas vėl apkaltino Kyjivą nenoru spręsti konflikto diplomatiniais metodais.

„Kol nematome abipusiškumo iš Kyjivo pusės, tęsiame specialiąją karinę operaciją“, – sakė D.Peskovas.

Vladimiras Putinas su Slovakijos ministru pirmininku / ALEXANDER NEMENOV / AFP

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiomis dienomis Kinijoje susitiks su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, sekmadienį pranešė Kremlius. 

Tikėtina, kad rusų ir slovakų lyderių susitikimas dar labiau pakurstys įtampą tarp Bratislavos ir Briuselio.

R.Fico yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, reguliariai palaikančių ryšius su Kremliumi nuo karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį. 

Kremliaus užsienio reikalų padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad lyderių susitikimas buvo planuotas, tačiau nenurodė, apie ką jie diskutuos ir kada jie tiksliai susitiks. 

R.Fico trečiadienį vyks į Pekiną, kur dalyvaus didžiuliame kariniame parade, skirtame paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos Azijos fronte metines.

V.Putinas jau atvyko į Kinoje esantį Tiandziną, kur dalyvaus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime. Per ŠBO ir karinį paradą Rusijos prezidentas turėtų sėdėti šalia savo kinų kolegos Xi Jinpingo. 

R.Fico suerzino Europos lyderius, kritikuodamas bloko paramą Ukrainai ir priešindamasis pastangoms sumažinti energijos importą iš Rusijos.

Slovakija yra viena iš labiausiai nuo rusiškų dujų ir naftos priklausančių šalių.

Gegužę jis nepakluso Briuseliui ir nuvyko į Maskvą, kur dalyvavo V.Putino Raudonojoje aikštėje surengtame didžiuliame Pergalės dienos parade. 

V. Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Po susitikimo su Ukrainos vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos planuoja naujus smūgius giliai į Rusijos teritoriją.

Savo įraše platformoje „X“ Ukrainos lyderis rašė: „Mes išsamiai išanalizavome padėtį Zaporižios kryptimi ir priešo ketinimus. Taip pat padėtį Sumų ir Charkivo sričių pasienio zonose.

Mes tęsime aktyvias operacijas taip, kaip reikia Ukrainos gynybai. Pajėgos ir ištekliai yra paruošti. Taip pat planuojami nauji giluminiai smūgiai“.

Rusija šeštadienio naktį surengė mirtiną ataką visoje Ukrainoje, Zaporižioje buvo smogta penkių aukštų gyvenamajam namui.

Savo „X“ įraše V.Zelenskis sakė, kad Rusijos armija „koncentruoja didžiausias pastangas“ Pokrovske, strategiškai svarbiame logistikos centre rytinėje Ukrainoje.

Pasak V.Zelenskio, Rusija patiria didelių nuostolių šioje teritorijoje, ir teigė, kad nuo metų pradžios bendrai daugiau nei 290 000 Rusijos karių žuvo arba buvo sunkiai sužeisti kovose prie fronto linijos.

„Didžioji dalis šių nuostolių buvo patirta būtent Donecko regione, o strateginiai tikslai nebuvo pasiekti“, – rašė jis.

Peteris Szijjarto / Mohammad Abu Ghosh / ZUMAPRESS.com

Vengrija nepanaikins savo veto derybose dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Tai Kopenhagoje pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasis index.hu.

Per spaudos konferenciją po neformalaus ES užsienio reikalų tarybos posėdžio ministras tradiciškai kritikavo paramą Ukrainai ir pareiškė, esą dauguma ES šalių „nesuinteresuotos taikos derybų sėkme“.

Jis pridūrė, kad Vengrijos vyriausybė patiria didelį spaudimą dėl spartesnio Ukrainos stojimo į ES ir naujų sankcijų Rusijai įvedimo.

Anot P.Szijjarto, Budapeštas „gins šalį ir ekonomiką nuo šio spaudimo bei saugos vengrų tautą nuo neigiamų karo padarinių“.

Pasak jo, Vengrija neleis „prastumti Ukrainos į ES“, nes tai „sunaikins vengrų ūkininkus, kels grėsmę Vengrijos maisto saugumui ir atvers kelią Ukrainos mafijai patekti į šalį“.

Jis pareiškė, kad Budapeštas nepalaikys naujų sankcijų siūlymų, nes, anot jo, tai „padidintų komunalinių paslaugų kainas“ Vengrijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas bandė įtikinti Vengriją atsisakyti veto.

Visai neseniai JAV žiniasklaida rašė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas gali pakeisti savo poziciją po pokalbio su JAV prezidentu. Tikėtasi, kad atitinkami sprendimai bus priimti artimiausiu metu.

Pasak „Bloomberg“, ES ieško mechanizmų, kaip apeiti Vengrijos blokavimą. Prieš Kopenhagos susitikimą tarp ES šalių buvo išplatintas dokumentas su atitinkamais pasiūlymais.