Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“: po dronų įsiveržimo į Lenkiją NATO rengiasi gynybiniams veiksmams
- Iš Rusijos – įspėjimas Lenkijai dėl uždarytos sienos: ragina apsvarstyti pasekmes
- Vokietijos žiniasklaida: į Lenkiją įskridę dronai judėjo NATO bazės Žešuve link
- Zelenskis paaiškino, kas baisiausia Rusijos dronų Lenkijoje istorijoje
- JAV naikina sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“
- „Bild“ skelbia, kiek pinigų NATO išleido Rusijos dronams Lenkijoje numušti
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Rusijos – įspėjimas Lenkijai dėl uždarytos sienos: ragina apsvarstyti pasekmes
21:19
Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes.
„Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.
Antradienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie sienos su Baltarusija uždarymą, reaguodamas į artėjančius bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas.
Įsakymas uždaryti sieną įsigalios naktį į penktadienį ir taip pat bus taikomas ir geležinkelių transportui.
Anksčiau ketvirtadienį lenkų žiniasklaida pranešė, kad prieš prasidedant didžiulėms rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkija pasienyje su Rusija ir Baltarusija dislokuoja apie 40 tūkst. karių.
Minskas yra pagrindinis Maskvos sąjungininkas, o Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija, kad pradėtų puolimą prieš Ukrainą 2022 metų vasarį.
Pratybos „Zapad-2025“ („Vakarai-2025“) vyks rugsėjo 12–16 dienomis.
Pasak lenkų premjero, „Zapad“ pratybos skirtos simuliuoti Suvalkų koridoriaus palei Lenkijos ir Lietuvos sieną, apsupto Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado, okupaciją.
Ši teritorija dažnai laikoma pažeidžiama NATO vieta ir galimu pirmuoju hipotetinio Rusijos išpuolio taikiniu.
„Bloomberg“: po dronų įsiveržimo į Lenkiją NATO rengiasi gynybiniams veiksmams
00:13
NATO rengia gynybines karines priemones po to, kai dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę. Tokiu būdu siekiama sustiprinti atgrasymo pajėgumus aljanso rytiniame flange, skelbia agentūra „Bloomberg“.
Pasak agentūros šaltinių, rengiamas ir politinis atsakas. Trečiadienį aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte ir kiti sąjungininkų lyderiai jau pasmerkė Rusijos elgesį.
Karinį atsaką koordinuos NATO pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichius, atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą, nurodė agentūros šaltinis.
Plačiau skaitykite čia.
Sikorskis: „Atėjo metas Trumpui pamatyti, kad Putinas iš jo tyčiojasi“
22:09
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu „PBS News Hour“ teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau turėtų suprasti beprasmiškumą mėginti „taikiai derėtis“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Jis teigė, kad iš pradžių Rusija vis daugiau dronų siuntė į Ukrainą, o dabar eilė atėjo vienai iš NATO šalių.
„Atėjo metas Prezidentui Trumpui pamatyti, kad Putinas iš jo tyčiojasi. Vietoj paliaubų susitarimo prieš Aliaskos viršūnių susitikimą ir rimtų taikos derybų, Putinas tik siunčia vis daugiau dronų – pirmiausia prieš Ukrainą, o dabar ir prieš NATO“, – sakė R.Sikorskis.
Jis išreiškė viltį, kad bus įmanoma imtis rimtų koordinuotų veiksmų, kad V.Putinas suprastų – jo „egzotiškas projektas atkurti Rusijos imperiją neturi jokio šanso“.
R.Sikorskis sakė, kad Lenkija gerbia pastangas nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą diplomatiniais būdais ir norėtų, kad taika Ukrainoje būtų pasiekta kuo greičiau.
„Tačiau, mūsų nuomone, Putinas reaguos tik į ryžtingus veiksmus. Putinas per ilgai piktnaudžiavo Prezidento Trumpo geranoriškumu“, – sakė Lenkijos ministras.
Rubio: Trumpas tęs pastangas užbaigti karą Ukrainoje
22:01
JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau tęs savo pastangas nutraukti karą Ukrainoje, sakė JAV valstybės sekretorius Markas Rubio, kalbėdamasis telefonu su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto.
„Ką tik turėjau ilgą pokalbį su valstybės sekretoriumi Marku Rubio, kurio metu padėkojau jam už Donaldo Trumpo ir JAV vyriausybės taikos pastangas. Trumpas yra vienintelis lyderis, turintis galią sugrąžinti taiką Vidurio Europoje, ir, skirtingai nei kai kurie Europos politikai, Vengrija tvirtai remia jo misiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė P.Szijjarto.
Pasak jo, M.Rubio jį užtikrino, kad D.Trumpas nenustos savo pastangų, ir „tai suteikia tikrą viltį, jog šis pražūtingas karas pagaliau gali baigtis“.
Emmanuelis Macronas: Prancūzija dislokuos tris naikintuvus, kurie padės saugoti Lenkijos oro erdvę
21:38
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė, kad Paryžius dislokuos tris naikintuvus, padėsiančius užtikrinti Lenkijos oro erdvės apsaugą.
„Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją nusprendžiau dislokuoti tris „Rafale“ naikintuvus, kad kartu su mūsų NATO sąjungininkais padėtume apsaugoti Lenkijos oro erdvę ir rytinį Europos flangą“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė E.Macronas.
„Vakar šį įsipareigojimą daviau Lenkijos ministrui pirmininkui, – pareiškė jis. – Šį klausimą taip pat aptariau su NATO generaliniu sekretoriumi ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, kuris taip pat dalyvauja saugant rytinį flangą.“
Nepasiduosime didėjančiam Rusijos bauginimui“, – pridūrė prancūzų prezidentas.
Tačiau E.Macronas nepateikė išsamesnės informacijos šiuo klausimu.
Apie dislokavimą paskelbta kitą dieną po to, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidė Lenkijos oro erdvę.
Pasak Lenkijos pareigūnų, niekas nenukentėjo per 19 Lenkijos oro erdvės pažeidimų trečiadienio naktį. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Varšuvai ir jos sąjungininkėms pakėlus naikintuvus buvo numušti mažiausiai trys dronai. Vėliau pranešta, kad buvo surastos 16 dronų nuolaužos.
Varšuva incidentą vadina didelio masto provokacija, nukreipta prieš Lenkiją.
Ukraina gali neturėti pakankamai lėšų: TVF nurodė reikalingą sumą iki 2027 m.
20:42
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nustatė, kad Ukrainos finansavimo poreikiai per ateinančius dvejus metus gali būti net iki 20 mlrd. dolerių didesni, nei prognozuoja Kyjivo vyriausybė, rašo agentūra „Bloomberg“.
Šis neatitikimas paaiškėjo praėjusią savaitę Kyjive vykusiuose TVF susitikimuose dėl finansavimo 2026–2027 metams. Skirtumus būtina suderinti, nes dabartinis finansavimas senka, o TVF svarsto Ukrainos prašymą dėl naujos paskolos.
Jeigu TVF prognozės pasitvirtintų, Kyjivui gali tekti ieškoti papildomų milijardų dolerių kasmetinės paramos iš Vakarų sąjungininkų. Tęsiantis karui, vis labiau nuogąstaujama, kad šaliai gali būti sunku padengti augančius karinius poreikius.
Kyjivas laikosi ankstesnių prognozių, kad per dvejus metus turi užsitikrinti iki 37,5 mlrd. dolerių, tuo tarpu TVF vertina, jog bendra suma bus nuo 10 iki 20 mlrd. dolerių didesnė, agentūrai sakė vienas su diskusijomis susipažinęs pareigūnas.
Pasak kito „Bloomberg“ šaltinio, abi pusės tikisi kitą savaitę susitarti dėl galutinės sumos, kol konsultacijos tęsis. Tuomet vyriausybė ir TVF kreipsis į Ukrainos sąjungininkus, siekdami aptarti papildomo finansavimo gavimo būdus, nurodė pašnekovai.
Leidinys pažymi, kad Ukraina jau susiduria su tam tikrais sunkumais siekdama pritraukti papildomos pagalbos iš pagrindinių partnerių. JAV – didžiausio Kyjivo rėmėjo plataus masto invazijos pradžioje – indėlis sumažėjo po to, kai šalies prezidentu vėl tapo Donaldas Trumpas, todėl Europos Sąjunga tapo didžiausia finansinės paramos teikėja.
Didžioji dalis dabartinės 15,5 mlrd. dolerių vertės TVF programos lėšų jau išmokėta. Programa numatė, kad karas baigsis šiais metais, ir galioja iki 2027-ųjų.
Lenkijos kariai vyks į Ukrainą mokytis numušti dronus
19:12
Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad Lenkijos kariuomenės atstovai vyks į Ukrainą mokytis numušti dronus.
Agentūra primena, kad po rugsėjo 10-osios nakties įvykių Lenkija jau rado 15 bepiločių orlaivių nuolaužų iš maždaug dviejų dešimčių Rusijos dronų, kurie kirto sieną skirtinguose šalies regionuose.
Kitą dieną agentūros pašnekovas teigė, kad Lenkijos kariuomenės atstovai lankysis Ukrainoje, kur vietinių instruktorių vadovaujami mokysis numušti dronus.
Vokietija plečia savo dalyvavimą NATO misijoje Lenkijos oro erdvei saugoti
18:48
Vokietija ketvirtadienį paskelbė, kad išplės savo dalyvavimą NATO misijoje, skirtoje Lenkijos oro erdvei ginti.
Šis pareiškimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.
Kanceliarija nurodė, kad Berlynas išplės ir padidins savo vaidmenį vykdant oro policijos programą.
Tuo metu Vokietijos gynybos ministerija pridūrė, kad ji padvigubins dislokuojamų naikintuvų „Eurofighter“ skaičių iki keturių ir pratęs jų misiją trims mėnesiams, taip pailgindama jos trukmę iki metų pabaigos.
Pasak Lenkijos pareigūnų, niekas nenukentėjo per 19 Lenkijos oro erdvės pažeidimų trečiadienio naktį. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Varšuvai ir jos sąjungininkėms pakėlus naikintuvus buvo numušti mažiausiai trys dronai. Vėliau pranešta, kad buvo surastos 16 dronų nuolaužos.
Varšuva incidentą vadina didelio masto provokacija, nukreipta prieš Lenkiją.
JAV džiaugiasi Baltarusijos sprendimu paleisti politinius kalinius
18:47
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasidžiaugė Baltarusijos sprendimu išlaisvinti 52 politinius kalinius per prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio vizitą ir paragino paleisti juos visus.
„Jungtinės Valstijos palankiai vertina tolesnį politinių kalinių paleidimą Baltarusijoje po prezidento Trumpo įsikišimo“, – sakė administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Jungtinės Valstijos toliau dirbs, kad būtų išlaisvinti beveik 1,3 tūkst, likusių politinių kalinių Baltarusijoje“, – pridūrė jis.
Rusija vėl atidarė vieną netoli Ukrainos sienos esantį oro uostą
18:33
Pietų Rusijoje esantis Krasnodaro oro uostas ketvirtadienį vėl buvo atidarytas po trejų su puse metų uždarymo dėl saugumo priežasčių, susijusių su karu Ukrainoje, pranešė pareigūnai.
Maskva uždarė daugumą oro uostų palei sieną su Ukraina, Kyjivui atsakius į Rusijos puolimą dronais ir apšaudymu, dėl ko kilo pavojus oro transportui.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo puolimą, Ukrainos oro erdvė yra visiškai uždaryta. Rusija beveik kasdien į Ukrainos miestus paleidžia šimtus dronų, žudydama žmones ir naikindama civilinę infrastruktūrą.
„Krasnodaro oro uostas skrydžiams atidarytas nuo rugsėjo 11-osios 9 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku“, – pranešė Rusijos civilinės aviacijos administracija „Rosaviacija“, pridurdama, kad pirmasis lėktuvas, vykdantis reguliarius skrydžius iš Maskvos, nusileis rugsėjo 17 dieną.
Oro uostas, esantis maždaug už 400 km nuo fronto linijos Ukrainoje, yra devintas pagal dydį Rusijoje. Iki karo Ukrainoje šis oro uostas aptarnaudavo apie 4,6 mln. keleivių per metus.
Ukraina savo atakomis sutrikdė Rusijos oro eismą per įtemptą vasaros atostogų sezoną, įskaitant ir Maskvos oro uostuose.
Švedija paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai 2026–2027 metais
17:51
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą 2026–2027 metų laikotarpiui.
Ukraina, daugiau nei trejus metus kovojanti su plataus masto Rusijos invazija, šiuo metu siekia didesnės sąjungininkų paramos, kad galėtų atremti Maskvos puolimą.
„Tai rodo, kad mūsų parama Kyjivui yra tvari“, – spaudos konferencijos metu sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
