Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po galingų Ukrainos smūgių – netikėtas Rusijos sprendimas
15:17
Rusija iki metų pabaigos draudžia degalų eksportą, nes dėl Ukrainos dronų atakų visoje šalyje ir okupuotose teritorijose degalinės vis labiau senka, skelbia CNN.
Kyjivas pirmą kartą sustiprino dronų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, siurblines ir degalų traukinius, bandydamas sutrikdyti degalų tiekimo grandines vasarą, kai paklausa tradiciškai yra didelė, nes žmonės atostogų metu daugiau važinėja automobiliu.
Nors Rusijos pareigūnai iš pradžių trūkumą aiškino „logistiniais priežastimis“ ir žadėjo, kad benzinas ir dyzelinas vėl bus tiekiami, pastarosiomis savaitėmis trūkumas tik padidėjo.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad šią savaitę smogė keliems Rusijos kuro gamybos objektams ir degalų siurblinėms, įskaitant didelę naftos perdirbimo gamyklą pietų Rusijoje esančioje Baškirijoje – šią gamyklą valdo „Gazprom“.
Eksporto draudimas yra naujausias Kremliaus bandymas spręsti trūkumo problemą. Maskva pirmą kartą uždraudė tam tikrą benzino eksportą kovo mėnesį, o liepos mėnesį draudimą išplėtė visiems didiesiems gamintojams, pastebi CNN.
„Iš tiesų yra nedidelis naftos produktų trūkumas“
Ketvirtadienį Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas paskelbė, kad embargas bus pratęstas dar kartą, šį kartą iki metų pabaigos, ir kad taip pat bus uždraustas tam tikras dyzelinio kuro eksportas.
Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, A.Novakas pripažino, kad „iš tiesų yra nedidelis naftos produktų trūkumas“, tačiau teigė, kad „jis kompensuojamas sukauptomis atsargomis“.
Rusija yra viena iš didžiausių dyzelinio kuro gamintojų pasaulyje, o jo eksportas yra pagrindinis vyriausybės pajamų šaltinis.
Kremliui palankus laikraštis „Izvestija“ pranešė, kad kelių regionų degalinės pradėjo riboti benzino ir dyzelino pardavimą, leidžiant kiekvienam klientui įsigyti tik ribotą kiekį.
Krymo sunkumai
Panašu, kad blogiausia padėtis yra Kryme, pietiniame Ukrainos pusiasalyje, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m.
Rusijos privati žiniasklaidos priemonė „Kommersant“ trečiadienį pranešė, kad dėl trūkumo apie pusė Krymo degalinių šiuo metu neveikia.
Padėtis yra tokia bloga, kad Rusijos paskirtas okupuoto Krymo gubernatorius netgi prisipažino tikrąją trūkumo priežastį, kaltindamas „sumažėjusią gamybą“ Rusijos naftos perdirbimo gamyklose, tačiau nepaminėdamas tikrosios priežasties – karo, kurį Rusija vykdo Ukrainoje.
Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai ir nuotraukos rodo ilgas automobilių eiles, laukiančias prie kelių degalinių, kuriose dar yra degalų.
„Kol kas nėra eilių prie šieno, o arklių ir asilų kainos yra stabilios“
Populiarus „Telegram“ kanalas „Krymskyj veter „, skelbiantis naujienas iš vietos, trečiadienį pranešė, kad Sevastopolyje, didžiausiame Krymo mieste, visiškai baigėsi benzinas.
Jis pranešė, kad kai dvi autocisternos atvyko prie vienos degalinės mieste, beveik iš karto susiformavo didžiulė automobilių eilė. Per porą valandų autocisternos buvo ištuštintos. Kanalas pranešė, kad benzinas dabar parduodamas maždaug trečdaliu brangiau nei praėjusį mėnesį.
„Kol kas nėra eilių prie šieno, o arklių ir asilų kainos yra stabilios“, – sarkastiškai pridūrė kanalas.
WSJ: Trumpas neatmeta galimybės tiekti Ukrainai „Tomahawk“ raketas ir panaikinti draudimą smogti Rusijai
23:31
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali panaikinti apribojimus JAV ilgųjų nuotolių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje. Jo administracija taip pat svarstys galimybę Ukrainai suteikti „Tomahawk“ raketas. Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, cituodama „The Wall Street Journal“.
Leidinys, remdamasis šaltiniais, rašo, kad D.Trumpas informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie savo pasirengimą panaikinti apribojimus ilgojo nuotolio raketų smūgiams į Rusiją.
Susitikimo metu V.Zelenskis paprašė D.Trumpo suteikti daugiau ilgojo nuotolio raketų ir leisti jomis smogti Rusijai. D.Trumpas atsakė, kad šiai idėjai neprieštarauja, tačiau neįsipareigojo panaikinti galiojančio JAV draudimo.
Kelis mėnesius D.Trumpo administracija blokuoja Ukrainos galimybę naudoti JAV suteiktas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijai. Tai apima ir ATACMS raketų sistemas.
Ukrainiečiai atskleidė rusų žiaurumą: „Iš karto matyti, kad jie nėra normalūs“
23:03
Civiliais drabužiais apsirengę Rusijos kariai šaudo ir žudo taikius Kupjansko miesto gyventojus – taip pasakoja leidinio „Postimees“ kalbinti iš miesto bėgantys ukrainiečiai.
„Postimees“ kalbinta vidutinio amžiaus sutuoktinių pora teigė, kad jie patys matė, kaip rusų kariai nušovė du civilius gyventojus.
Pora sakė, kad žino dar bent penkis tokius Kremliaus karių agresyvumo atvejus – jie atvirai papasakojo apie Rusijos karių rengiamas žudynes.
50-metis vyras ir 40-metė moteris leidiniui „Postimees“ prakalbo apie apie regėtas rusų vykdytas žudynes. Pora po tų įvykių vis dar buvo šoko būsenoje – kalbėti jie sutiko tik su sąlyga, kad jų asmenybės nebus atskleistos.
Plačiau skaitykite čia.
Vengrijos gynybos ministerija teigia, kad ji nėra susijusi su dronais Ukrainoje
22:46
Vengrijos gynybos ministerija paneigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius, kad vengrų kariuomenė buvo susijusi su dronų paleidimu Ukrainos link.
Vengrijos gynybos ministerija teigė, kad „Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas, jog Ukrainos teritorijoje buvo vengrų dronas, neatitinka tikrovės“.
„Vengrų kariuomenė nevykdė ir negavo jokių įsakymų dėl tariamo drono skrydžio Vengrijos–Ukrainos pasienyje, apie kurį pranešė žiniasklaida. Taip pat negavome jokios informacijos apie tokį atvejį iš Ukrainos pusės, nors nuolat palaikome ryšį su ja“, – teigė ministerija.
„Bloomberg“ – apie Kremliaus strategiją: kokį žaidimą Europoje žaidžia Putinas
21:38
Pasak agentūros „Bloomberg“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau plečia savo pastangas destabilizuoti Vakarus.
Po šį mėnesį užfiksuotų precedento neturinčių oro erdvės pažeidimų Europos Sąjungos lyderiai buvo priversti iš naujo įvertinti grėsmės mastą ir skubiai imtis naujų gynybos priemonių.
Dėl to pradėta kalbėti apie iniciatyvą „dronų siena“.
Agentūrai aukšto rango Europos pareigūnas nurodė, jog galutinis Kremliaus tikslas yra paralyžiuoti Europos vyriausybių gebėjimą greitai reaguoti ir sutrikdyti visuomenės stabilumą.
„Rusija bando išmėginti ES ir NATO – o mūsų atsakas turi būti ryžtingas, vieningas ir neatidėliotinas“, – penktadienį sakė ES gynybos komisaras Andrius Kubilius. Jo teigimu, reikšminga dalis gynybos sistemos galėtų būti įdiegta per vienerius metus.
Bloko pastangos – kartu su nauja NATO iniciatyva stiprinti oro gynybą – išryškina daugiakryptę Kremliaus kampaniją: nuo įstrigusios puolamosios operacijos rytų Ukrainoje iki dronų ir naikintuvų įsiveržimų į NATO teritoriją bei kibernetinių operacijų, kuriomis siekiama paveikti rinkimus Moldovoje.
„Bloomberg“ pastebi, jog ši hibridinė ataka vykdoma Europai pažeidžiamu metu – kai ji susiduria su JAV atsitraukimu, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui. Tai padrąsino Maskvą patikrinti ES pasirengimą atlaikyti ryžtingesnį priešininką rytuose.
Rusijos veiksmai, anot aukšto pareigūno, yra koordinuotos pastangos išbandyti įvairius sabotažo metodus prieš NATO, kartu plėtojant galimybę surengti tokio masto ataką, kuri paralyžiuotų Europą.
Į pastaruoju metu vykdytas Rusijos provokacijas skirtingos Europos lyderių reakcijos atskleidė susiskaldymą ir neapibrėžtumą NATO viduje, pastebi agentūra.
Šią savaitę Europos pareigūnai perspėjo, jog vyriausybės yra pasirengusios numušti Rusijos naikintuvus.
Į juos Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas reagavo taip: „Aš net nenoriu apie tai kalbėti, nes tai labai neatsakingas pareiškimas“, – citavo jį valstybinė naujienų agentūra „TASS“.
Lukašenka nori susitikti su Zelenskiu
20:38
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasakė, kad po penktadienį vykusių pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis nori aptarti karo Ukrainoje pabaigą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak A.Lukašenkos, jis turi ką pasakyti V.Zelenskiui. Jis pareiškė, kad V.Zelenskis „turėtų ne tik kalbėti, bet ir sutikti su palankiomis sąlygomis“, kad galėtų užbaigti karą.
A.Lukašenka teigė, esą šios tariamai „palankios sąlygos“ Ukrainai yra patvirtintos Jungtinių Valstijų. O pats V.Zelenskis, anot jo, „visais kanalais“, įskaitant viešąją erdvę, kreipiasi dėl susitikimo su V.Putinu.
„Todėl aš norėčiau tiesiog pasikalbėti su juo (V.Zelenskiu)“, – sakė Baltarusijos prezidentas.
Jo manymu, „atėjo metas pradėti konsultacijas“ ir sutarti dėl „šio nesuprantamo karo pabaigos“.
Danija priėmė švedų pasiūlymą dėl antidronų technologijų prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą
20:12
Danija penktadienį pareiškė, kad priėmė Švedijos pasiūlymą dėl antidronų technologijų, kurį aptars kitą savaitę Kopenhagoje vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime.
„Švedija pasiūlė Danijai paskolinti karinius antidronų pajėgumus. Danija, žinoma, sutiko“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše rašė Danijos gynybos ministerija.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas anksčiau penktadienį pareiškė, kad kalbėjosi su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir išplėtė pasiūlymą.
„Pastarosiomis dienomis įvairiose šalyse matėme didelį dronų aktyvumą. Dronai yra labai nepageidaujami“, – duodamas interviu Švedijos televizijos kanalui TV4 sakė U.Kristerssonas.
„O kitą trečiadienį apie 40 vyriausybių vadovų rinksis į ES viršūnių susitikimą Kopenhagoje“, – teigė jis.
Aukščiausiojo lygio susitikimas vyks trečiadienį ir ketvirtadienį.
Švedija pastaraisiais mėnesiais daug investavo į oro gynybos sistemas.
„Vien per pastaruosius kelis mėnesius užsakėme oro gynybos sistemų, galinčių kovoti tiek su dronais, tiek su lėktuvais, už daugiau nei 10 mlrd. kronų (908 mln. eurų), ir investuojame į naujus kovos su dronais pajėgumus“, – rašytiniame komentare AFP sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.
Andrius Kubilius: Europa turi pasimokyti iš Ukrainos ir greitai plėsti savo dronų gynybą
18:57
Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europa turi pasimokyti iš Ukrainos ir greitai plėsti savo dronų gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje.
„Turime veikti greitai, – per interviu sakė A. Kubilius. – Ir turime veikti, pasimokydami iš Ukrainos ir kartu su Ukraina kurdami šią dronų sieną.“
A.Kubilius kalbėjosi su AFP po maždaug 10 ES gynybos ministrų derybų, kuriose jie sutarė dėl neatidėliotino poreikio susitarė sukurti „dronų sieną“, saugančią nuo Rusijos įsibrovimų.
Daugiau nei trejus metus su Rusijos plataus masto invazija kovojanti Ukraina – išvysčiusi daugybę pigesnių pajėgumų Maskvos dronams aptikti ir numušti – taip pat dalyvavo derybose.
„Ukraina, prasidėjus karui, per labai trumpą laiką sukūrė akustinių jutiklių sistemą“, – AFP sakė A.Kubilius.
„Taigi manau, kad tai galime padaryti ilgai nedelsdami“, – pridūrė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įvardijo, ko savo dronais siekia Rusija Europos oro uostuose
18:53
Rusija bando savo dronais paralyžiuoti atskirų Europos šalių oro susisiekimą, penktadienį pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos kovos centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Rusijos tikslas – savo dronais paralyžiuoti atskirų Europos šalių oro susisiekimą. Jei nereaguosime, jie bandys stiprinti savo veiksmus“, – mano A.Kovaenka.
Pasak jo, Maskva tokiu būdu bando skleisti tarp europiečių nuomonę, kad parama Ukrainai kenkia ES, taip pat „pridėti taškų“ prorusiškiems politikams.
A.Kovalenka pabrėžia, kad Rusijos dronų atakų prieš Europos valstybes ignoravimas nepadės. Nes Rusija siekia atkurti SSRS laikų įtakos zoną ir padaryti Europą priklausomą.
„Rusijos Federaciją remia Kinija, kuri yra suinteresuota Pekinui palankia „kiniška Europa“. Atitinkamai, Europai nėra alternatyvos kovai ir simetriškiems veiksmams prieš Rusiją“, – rašė centro vadovas.
Rugsėjo 23 d. Kopenhagos oro uostas Danijoje buvo priverstas sustabdyti veiklą kelioms valandoms dėl dronų, pastebėtų jo teritorijoje.
Naktį iš rugsėjo 24 į 25 d. virš Danijos vėl buvo pastebėti dronai, skraidę netoli karinių objektų – šalia Olborgo oro uosto, kur yra įsikūrusi aviacijos bazė.
Rugsėjo 25 d. vakare Olborgo oro uosto darbas vėl buvo sustabdytas dėl nežinomų dronų. Tai buvo trečias incidentas su dronais Danijoje per mėnesį.
Daugybė incidentų
Incidentai įvyko po to, kai Rusija surengė daugiau nei 20 dronų antplūdį į Lenkiją, Rusijos naikintuvai MiG-31 įsiveržė į Estiją, du Rusijos bombonešiai Tu-95 ir du naikintuvai Su-35 priartėjo prie Aliaskos JAV ir po kitų Rusijos provokacijų.
Kremlius sureagavo į siūlymus numušinėti Rusijos orlaivius
18:08
Kremlius penktadienį pasmerkė pasiūlymą numušti Rusijos orlaivius, įskridusius į NATO oro erdvę, kaip neapgalvotą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Aljanso narės turėtų žengti tokį žingsnį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per interviu Rusijos valstybinei televizijai pasmerkė tai, ką pavadino „neatsakingais pareiškimais apie būtinybę numušti Rusijos lėktuvus, kurie yra mažų mažiausiai neapgalvoti, neatsakingi ir gali turėti pavojingų pasekmių“.
Cichanouskių šeimą drebina skandalas: Siarhejus kaltina Sviatlanos komandą, o ši – jį
17:55
Neseniai iš kalėjimo paleistas Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyras sukėlė skandalą Niujorke, kai bandė neleisti savo žmonai duoti interviu CNN televizijai ir viešai spaudė ją likti susitikime su baltarusių diaspora. S.Cichanouskis viešai žeria kritiką žmonos komandai, o jos atstovai teigia, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas.
Niujorke su žmona Sviatlana Cichanouskaja viešintis Siarhejus Cichanouskis viešai pasipiktino, kad jo žmoną iš susitikimo su baltarusiais veda į interviu CNN televizijai, ir pasiekė, kad interviu būtų atšauktas ir vietoj jo būtų surengtas ilgesnis pokalbis su diasporos atstovais.
Kas įvyko?
Rugsėjo 24 d. susitikimo su diasporos atstovais Niujorke metu padėjėjai bandė išvesti Sviatlaną Cichanouskają iš renginio į interviu CNN televizijos kanalui. Siarhejus griežtai tam prieštaravo, pareikšdamas, kad jiems „reikia bendrauti su baltarusiais, kaip planuota, ir neišeiti iš čia į interviu CNN“.
„Tai ne tas kanalas, kurio reikia. Tai ne „Fox News“. „Fox News“ – tai kanalas, kurį žiūri Donaldas Trumpas, ir jam bus malonu pamatyti Sviatlaną „Fox News“ ir išlaisvinti mūsų vaikinus. O jei jis ją pamatys CNN, manau, kad bus atvirkštinis efektas. Be to, šis susitikimas buvo suplanuotas seniai, ir manau, kad būtų negražu ir neteisinga palikti baltarusius čia ir eiti į CNN, draugai. Tai mano nuomonė“, – sakė Siarhejus Cichanouskis.
Jis taip pat pareiškė, kad „tai daro pilietis Franakas“ (Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka, — red. past.).
Plačiau skaitykite ČIA.
