Karas Ukrainoje. Zelenskis: į Lenkiją skrido kelis kartus daugiau rusiškų dronų, ukrainiečiai daugelį jų numušė

Vida Press nuotr./Padniestrė

Kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, „keletas šūvių“ buvo paleisti ir iš nepriklausoma pasiskelbusios Padniestrės. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, Padniestrę valdantys žmonės elgiasi tyliai, nes bijo Ukrainos.

„Nes karo pradžioje jie gavo signalus iš mūsų. Ten, iš tos teritorijos, buvo keletas šūvių. Jie gavo iš mūsų, iš manęs asmeniškai, gerą įspėjimą, todėl jie ten tyli“, – sakė Zelenskis.

Tuo pačiu Ukrainos prezidentas įspėjo, kad Padniestrės valdžia gali vėl tapti „garsi“, jei sekmadienį rinkimuose Moldovoje laimės prorusiškos jėgos.

„Reuters“/„Scanpix“/Dronas Lenkijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rugsėjo 10-osios naktį į Lenkiją skrido 92 Rusijos dronai, tačiau Ukraina daugumą jų numušė savo oro erdvėje. Apie tai jis pasakė per spaudos konferenciją šeštadienį.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas tikrina Europos gebėjimą reaguoti į jo hibridines atakas. Pasak V.Zelenskio, kol kas jam pavyko įsitikinti, kad europiečiai dar neturi gebėjimo apginti savo dangų nuo šiuolaikinių Rusijos dronų.

„Į Lenkiją skrido 92 dronai. Mes juos visus numušėme. 19 pasiekė tikslą. Taip, mes juos numušėme virš Ukrainos teritorijos, be abejo. Galima sakyti, kad jie skrido pas mus, bet mes matome kryptį ir, kaip sakoma, šio skrydžio choreografiją. Todėl manome, kad skrido 92. Mes visus numušėme. Manome, kad 19 pasiekė tikslą. Keturis numušė lenkai“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad nesiryžta lyginti Ukrainos ir Lenkijos armijų jėgas, nes „mes kariaujame, o jie ne“.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi dalytis patirtimi, kaip kovoti su Rusijos dronais.

„Mes davėme signalus kai kurioms šalims... Į kai kurias šalis mes siųsime savo žmones... O kai kurių šalių atstovai bus Ukrainoje“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas taip pat išvardijo valstybes, kurios jau susidūrė su nežinomų dronų atsiradimu, ir spėjo, kad Rusija tokiu būdu tikrina šių valstybių visuomenės nuotaikas.

„Jūs matote Norvegiją, Daniją. Manau, kad ryte buvo signalų iš Švedijos. Yra Rumunija, Lenkija, yra Baltijos valstybės. Jis tikrina, ką turi europiečiai. Ir antra – esu įsitikinęs, kad jis (Putinas) prieš žiemą siunčia signalus, kad šalys, kurios yra labai arti Ukrainos, pajustų – kas ten su visuomene, kiek jos pasirengusios toliau remti (Ukrainą. – Red.)“, – pažymėjo prezidentas.

Lenkijos valdžia oficialiai pareiškė, kad rugsėjo 10-osios naktį į jų oro erdvę įsibrovė apie 20 Rusijos dronų. Kai kurie iš jų nuskrido beveik 300 km į gylį nuo rytinės sienos.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį įspėjo dėl „ryžtingo atsako į bet kokią agresiją“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui išreiškus pritarimą raginimams numušti rusų lėktuvus, pažeidžiančius NATO oro erdvę.

„Rusija kaltinama kone planavimu atakuoti Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungos šalis“, – sakė S. Lavrovas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.

„Rusija niekada neturėjo ir neturi jokių tokio pobūdžio ketinimų. Tačiau bet kokia agresija prieš mano šalį sulauks ryžtingo atsako“, – sakė jis.

Kelios NATO šalys Europoje sako, kad rusų naikintuvai ir dronai pastarosiomis savaitėmis pažeidinėjo jų oro erdvę, ir kaltina Maskvą siekiu išbandyti Aljansą.

Antradienį paklaustas, ar, jo nuomone, NATO narės turėtų numušti bet kokius jų oro erdvę pažeidžiančius rusų lėktuvus, D.Trumpas atsakė teigiamai.

Kažkada D.Trumpas gyrėsi draugiškais santykiais su rusų prezidentu Vladimiru Putinu ir praėjusį mėnesį pakvietė jį deryboms į Aliaską, nutraukdamas Rusijos lyderio izoliaciją Vakaruose dėl jo 2022-aisiais pradėtos invazijos į Ukrainą.

Tačiau vėliau D.Trumpas reiškė nusivylimą V.Putinu ir sakė, kad Ukraina turėtų atsiimti visas Rusijos užimtas savo teritorijas ar net peržengti Rusijos sieną.

S.Lavrovas negailėjo pagyrų D.Trumpui, kuris vis dėlto dar neįvedė naujų ekonominių sankcijų Rusijai, nors seniai grasino tai padaryti.

„Matome, kad dabartinės JAV administracijos požiūris apima ne tik troškimą prisidėti prie būdų realiai išspręsti Ukrainos krizę, bet ir troškimą plėtoti pragmatišką bendradarbiavimą neužimant ideologinės pozicijos“, – sakė S.Lavrovas.

Ukrainos tarptautiniai sąjungininkai ir partneriai neturėtų bijoti reaguoti į Rusijos veiksmus taip pat, kaip elgiasi pati Rusija. Konkrečiai, jei Rusija grasina Kyjivui elektros tiekimo nutraukimu, Maskva turi suprasti, kad ir ji gali likti be elektros. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė spaudos konferencijoje.

Žurnalistai jo paklausė, kas paveikė JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūrį į Ukrainą. „Iš tiesų, aš pasidalinau su juo tam tikru požiūriu. Realijomis mūšio lauke. Ir tam tikru požiūriu į tai, kas galėtų būti. Manau, kad tai turi įtakos Rusijai. Ir nereikia tikėtis, kad Rusija imsis švelnių žingsnių Ukrainos atžvilgiu“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Kaip sakė prezidentas, Ukraina turi atitinkamai reaguoti į Rusijos veiksmus.

„Nereikia to bijoti. Ir nereikia būti labai atsargiems retorikoje su rusais, jei jie grasina. Manau, kad tokia pati turėtų būti ir civilizuotų šalių retorika. Elgtis civilizuotai su necivilizuotaisiais, manau, yra klaida. Tiek retorikoje, tiek ir turiningesniuose veiksmuose, susijusiuose su mūšio lauku ir smūgiais giliai į Rusijos Federaciją“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, Rusija nusistatė tikslą palikti Ukrainą be elektros energijos: „Jei Rusija naikina ir kelia energijos nutraukimo Ukrainoje tikslą, ir kelia šį tikslą kiekvieną žiemą, nesu tikras, kad mūsų ir kitų partnerių atsakas turėtų būti kitoks. Rusija turi aiškiai žinoti, kad civilizuotos šalys skiriasi nuo laukinių tuo, kad jos niekada nepradeda pirmos ir nėra agresoriai. Bet tai nereiškia, kad jos yra silpnos.“

Kaip pažymėjo V.Zelenskis, nereikia rodyti silpnumo.

„Jei, pavyzdžiui, grasinama Ukrainos sostinei, Kremlius turi žinoti, kad elektra dings Rusijos sostinėje“, – pabrėžė Zelenskis.

Vokietija svarsto, ar leisti kariuomenei numušti dronus, pastarojo meto incidentams, kai dronų įsibrovimų pastebėta keliose Europos šalyse, padidinus įtampą su Rusija, šeštadienį pranešė spauda.

Pastarosiomis dienomis dronų buvo pastebėta virš oro uostų Danijoje ir Norvegijoje; dėl to kai kuriuos oro uostus teko laikinai uždaryti. Vėlai penktadienį neatpažintų dronų pastebėta ir virš didžiausios Danijos karinės bazės.

Vokietija, viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų šios šalies kovoje su Rusijos invazija, pastaruoju metu taip pat praneša, kad daugėja atvejų, kai stebimi įtartini dronai. Naujausias toks atvejis užfiksuotas vėlai penktadienį Vokietijos šiaurėje, netoli sienos su Danija.

Įtarimai dėl tokių atvejų krito ant Rusijos, nors jokie tvirti įrodymai neviešinami.

Berlynas anksčiau šią savaitę paskelbė planus stiprinti savo dronų gynybos sistemas, kad būtų galima atremti augančią Rusijos grėsmę.

Vokiečių laikraštis „Bild“ pranešė, kad tarp vyriausybės svarstomų priemonių yra leidimas ginkluotosioms pajėgoms tam tikromis aplinkybėmis dronus numušti.

Kariuomenė turi turėti galimybę įsikišti, jei dronas kelia rimtą grėsmę žmonių gyvybėms ar ypatingos svarbos infrastruktūrai, o kitos priemonės būtų nepakankamos, rašyta straipsnyje.

Sprendimų priėmimo teisė, kaip teigiama, būtų perduota Gynybos ministerijai. Šiuo metu tokias galias turi policija.

Vidaus reikalų ministerija, su kuria susisiekė naujienų agentūra AFP, tokio plano nepatvirtino.

Tačiau laikraščiui „Rheinische Post“ vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas sakė norintis peržiūrėti oro saugumo įstatymus, kad kariuomenė galėtų padėti policijai, ypač dėl gynybos nuo dronų.

„Išgyvename lūžį ne tik dėl karinio saugumo, bet ir dėl civilinės gynybos bei civilinės saugos apskritai“, – sakė jis.

dpa/Scanpix/Oro gynybos sistema „Patriot“ ir Volodymyras Zelenskis

Ukraina prieš mėnesį iš Izraelio gavo amerikietišką oro gynybos sistemą „Patriot“, šeštadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Izraelio sistema („Patriot“) veikia Ukrainoje. Ji veikia jau mėnesį. Rudenį gausime dvi sistemas „Patriot“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė jis.

Kyjivas stengiasi stiprinti savo oro gynybą, kad galėtų atremti kasdienes rusų dronų ir raketų atakas, ypač prieš žiemą, kai šildymo infrastruktūra dažnai tampa atakų taikiniu.

V.Zelenskis kalbėjo sugrįžęs iš Niujorko, kur kreipėsi į Jungtines Tautas (JT) ir susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu bei kitais amerikiečių aukšto rango pareigūnais.

Rusijai 2022 metais pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Izraelis užėmė neutralią poziciją ir neįvedė sankcijų Rusijai, ne taip kaip sąjungininkės Vakaruose.

Tačiau Izraelio santykiai su Maskva atšalo Rusijai suartėjus su Iranu, kuris, Vakarų teigimu, tiekia dronus atakoms prieš Ukrainą, ir pasmerkus Izraelio karą Gazos Ruože.

V.Zelenskis sakė, kad rugsėjį ir spalį amerikiečių ir ukrainiečių delegacijos surengs kelis susitikimus dėl ginklų pirkimo per „įvairias programas“. Konkretaus finansavimo šaltinio jis nenurodė.

V.Zelenskis sakė, kad Kyjivas pateikė Vašingtonui pageidaujamų ginklų sąrašą pagal planą nupirkti iš JAV ginklų už 90 mlrd. dolerių (77,1 mlrd. eurų). Apie tokį planą jis primą kartą užsiminė rugpjūtį.

Paprašytas pakomentuoti žiniasklaidos pranešimus, kad Ukraina prašo amerikietiškų tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“, V.Zelenskis atsakė, kad Kyjivas yra „pasirengęs atskiriems susitarimams dėl konkrečių ginklų tipų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus“.

Jis atsisakė pateikti daugiau detalių, nurodydamas, kad klausimas labai delikatus.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos dabar turi abipusį supratimą, kas iš tiesų vyksta mūšio lauke ir kokią pažangą galima padaryti“.

Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad jo susitikimas su D. Trumpu buvo labai geras.

„Zumapress“/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Vengrijos valdžia daro labai pavojingus dalykus, visų pirma savo šaliai, leisdama žvalgybos dronus į Ukrainos oro erdvę. Kaip praneša UNIAN, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė spaudos konferencijoje.

Pasak Ukrainos vadovo, jis supranta, ką būtent tyrinėjo vengrų žvalgybiniai dronai Ukrainos teritorijoje.

„Manau, kad jie daro labai pavojingus dalykus. Labai pavojingus dalykus visų pirma sau“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak prezidento, buvo užfiksuotas vieno vengrų drono skrydis virš Ukrainos.

„Beje, paprašiau parodyti žmonėms, nes jie sako, kad mes kažką išsigalvojame. Paprašiau mūsų žvalgybos, ginkluotųjų pajėgų... jie gali parodyti. Viskas yra. Užfiksuotas judėjimas elektronine forma, yra nuotraukos ir įvairūs dalykai. Tegul parodo“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad nemato teigiamų ženklų iš Vengrijos vadovybės pusės, bet Ukraina visada pasirengusi dialogui.

Penktadienį po susitikimo su karine vadovybe V.Zelenskis kalbėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos užfiksavo Vengrijos žvalgybos dronų skrydžius į Ukrainos oro erdvę.

Atsižvelgdamas į tai, valstybės vadovas įpareigojo kariuomenę atitinkamai reaguoti, jei vengrų dronai vėl įskris į Ukrainos oro erdvę.

ALEXANDER ERMOCHENKO / REUTERS

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei – didžiausiai Europoje – jau keturios dienos netiekiama elektra, ir dėl to apkaltino Maskvą.

„Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE ketvirtą dieną yra be elektros“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Jis pridūrė: „Raginame visas šalis, kurioms rūpi branduolinis saugumas, aiškiai pasakyti Maskvai, kad šis branduolinis lošimas privalo baigtis.“

Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo invaziją.

Nuo to laiko neslopsta nuogąstavimai dėl branduolinės katastrofos pavojaus. Elektrinė, turinti šešis branduolinius reaktorius, yra netoli fronto linijos, ir ne kartą buvo apšaudyta.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat nuolat perspėja dėl išorinio elektros tiekimo Zaporižios elektrinei, kuris yra labai svarbus, sutrikimų ir jos aprūpinimo problemų.

Elektros tiekimas elektrinei nutrūksta dažnai, nes ji yra netoli fronto, tačiau dabartinis sutrikimas yra ilgiausias. Ekspertai įspėja, kad tai didina nelaimingų atsitikimų riziką.

Rusija savo ruožtu paskelbė, kad elektrinę nuo antradienio elektra aprūpina atsarginiai generatoriai, ir apkaltino Ukrainą atakavus elektros perdavimo tinklus.

„Nuo rugsėjo 23-iosios elektrą Zaporižios atominės elektrinės poreikiams tiekia atsarginiai dyzeliniai generatoriai“, – platformoje „Telegram“ parašė Maskvos remiama elektrinės operatorė.

Ji pridūrė, kad dyzelino atsargų pakaktų „ilgam laikotarpiui“, bet konkrečiai jo trukmės nenurodė.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi šią savaitę nuvyko į Maskvą derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir rusų branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ dėl saugumo Zaporižios AE.

Visi šeši elektrinės reaktoriai, kurie iki karo pradžios gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, buvo sustabdyti rusams pirmosiomis karo savaitėmis perėmus jos kontrolę.

Tačiau elektra yra reikalinga elektrinės aušinimo ir saugumo sistemoms palaikyti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Degalų trūkumas Rusijoje

Ukraina toliau smūgiuoja Rusijos naftos infrastruktūrai, sukeldama degalų trūkumą, paniką ir ekonomines sunkumus visoje šalyje, rašo „The Telegraph“.

Degalinėse Maskvoje, Kryme ir Tolimuosiuose Rytuose susidarė eilės, degalų kainos išaugo, o valdžia įvedė benzino ir dyzelino pardavimo normavimą. Krizę sukėlė Ukrainos dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, naftotiekiams ir uostų terminalams.

Ekspertų duomenimis, dėl šių atakų kai kuriomis dienomis naftos perdirbimas sumažėjo beveik 20 proc. ir buvo sutrikdytas eksportas iš pagrindinių uostų, o tai susilpnino Rusijos gebėjimą finansuoti karą. Ukraina taip pat atakuoja naftos bazes ir siurblines, o tai didina vidaus nepasitenkinimą ir spaudimą Kremliui.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas bandė sumenkinti situaciją, pareikšdamas apie „nedidelį deficitą“, tačiau analitikai pažymi, kad dronų atakos prieš vidaus degalų tiekimą daro didelį poveikį gyventojams ir verslui.

Ekspertai pažymi, kad degalų trūkumas jaučiamas nuo Tolimųjų Rytų iki centrinės Rusijos, įskaitant Maskvą, ir tai pirmas kartas per visą karą, kai sostinė pajuto karo veiksmų pasekmes taip arti civilinio gyvenimo.

„Vidaus rinkoje Ukrainos atakos turi didelį poveikį. Dronai taikosi į objektus, atsakingus už degalų tiekimą vidaus rinkai... visoje Rusijoje pastebimas deficitas, kuris dar labiau apsunkina ir taip įtemptą vidaus pusiausvyrą“, – teigė Luke'as Wickendenas, Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro analitikas.

JAV administracija ir ES toliau daro spaudimą Kremliui: Donaldas Trumpas paragino Europą visiškai nutraukti Rusijos energijos išteklių importą, o ES spartina planą atsisakyti Rusijos dujų iki 2026 m. pabaigos.

Ekspertų nuomone, Ukrainos atakos prieš energetikos infrastruktūrą tapo vienomis iš veiksmingiausių sankcijų, nes jos greitai ir tiesiogiai veikia Rusijos karinį biudžetą.

Nepaisant to, kad Rusijos ekonomika kol kas atlaiko sankcijas, degalų trūkumas ir tiekimo sutrikimai paaštrina vidaus problemas ir daro papildomą spaudimą Vladimirui Putinui, verčiant jį persvarstyti strategiją. Tačiaiu bent kol kas tai neprivers jo pakeisti savo planų.

„Situacija nėra kritiška. Rusija turi pakankamai naftos ir dujų atsargų, taip pat finansinių rezervų, kad įveiktų šį nepatogumą, o Ukrainos užkariavimo tikslas yra daug vertingesnis laimėjimas“, – konstatavo Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikė Emily Ferris.

Milano-Kortinos žiemos olimpiados logotipas / / AP

Kyjivas šeštadienį išreiškė pasipiktinimą Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) sprendimu panaikinti dalinį Rusijos ir Baltarusijos suspendavimą, įvestą po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ukrainos jaunimo ir sporto ministras Matvijus Bidnas pareiškė, kad tie, kurie balsavo už šį sprendimą TPK Generalinėje Asamblėjoje Seule, išdavė „savo sąžinę ir olimpines vertybes“.

„Šeimininkės šalies ir organizacinio komiteto pozicija yra labai svarbi, ir mes jau glaudžiai bendradarbiaujame šiuo klausimu, – sakė ministras. – Raginame savo Europos partnerius, kurie priims artėjančias žiemos paralimpines žaidynes, neleisti agresorės valstybės vėliavai būti iškeltai virš laisvos ir demokratinės erdvės, kol tęsiasi agresyvus karas.“

M.Bidnas pridūrė, kad Ukraina sprendimą dėl dalyvavimo „priims kolektyviai vėlesniame etape“.

Anksčiau šeštadienį TPK pareiškė, kad nusprendė panaikinti dalinį Rusijos ir Baltarusijos suspendavimą. 

Šis TPK priimtas sprendimas atveria kelią rusų ir baltarusių sportininkams kitąmet vykstančiose Milano-Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių varžybose varžytis po savo nacionalinėmis vėliavomis.

Šis sprendimas reiškia, kad Baltarusijos NPC (Nacionalinis paralimpinis komitetas) ir Rusijos NPC dabar atgauna visas TPK narių teises ir privilegijas“, – sakoma TPK išplatintame pranešime.

TPK pranešime priduriama: „TPK bendradarbiaus su dviem susijusiais nariais, kad kuo greičiau būtų sudarytos praktinės sąlygos šio sprendimo įgyvendinimui.“

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai uždrausta dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose. Jų vėliavas ir himnus taip pat draudžiama naudoti daugelyje pasaulio renginių. 

Rusijos paralimpinis komitetas pasveikino šį sprendimą, pavadindamas jį teisingu ir nurodydamas, kad tai yra pavyzdys, „kaip sportininkų teisės turėtų būti ginamos nediskriminuojant dėl nacionalinių ar politinių aplinkybių“.

Skelbiama, kad norėdami dalyvauti žiemos paralimpiadoje sportininkai privalo turėti galiojančią 2025–2026 metų sezono licenciją iš savo tarptautinės federacijos tokiose paralimpinėse sporto šakose kaip slidinėjimas kalnuose ir lygumose, snieglenčių sportas, biatlonas, ledo ritulys ir vežimėlių akmeslydis.

Tiek Rusija, tiek Baltarusija šiuo metu šiose sporto šakose yra suspenduotos.

2023-iaisiais TPK Generalinė Asamblėja priėmė sprendimą, leidusį rusų ir baltarusių sportininkams varžytis 2024-ųjų Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava ir laikantis griežtų neutralumo sąlygų.

2022-aisiais TPK pašalino Rusijos ir Baltarusijos paralimpinius komitetus iš Pekino žiemos žaidynių.

Praėjusią savaitę Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bus leista varžytis 2026 metų žiemos olimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava ir tik tada, jei jie atitiks griežtas sąlygas.