Svarbiausios naujienos
- Putinas keršija už Ukrainai atiduodamus Rusijos 140 mlrd. eurų
- Trumpo pasiuntinys: viskas priklauso nuo Putino skausmo lygio
- Pavojinga ateities technologija: papasakojo apie naują Rusijos droną su dirbtiniu intelektu
- Karinė žvalgyba parodė, kaip Rusijoje likviduotas papulkininkis ir du „rosgvardiečiai“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas išjuokė Putiną dėl jo nesėkmingo karo Ukrainoje, o Medvedevą išvadino „buku žmogumi“
19:16 Atnaujinta 19:27
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusivylęs Vladimiru Putinu, ir išjuokė jį dėl to, kad Rusijos prezidento karas Ukrainoje užsitęsė kelerius metus. Ištraukos iš Baltųjų rūmų vadovo kalbos, pasakytos Kvantiko bazėje Virdžinijoje prieš JAV generolus, buvo paskelbtos leidinyje „Clash Report“.
„Aš pasakiau Putinui: „Tu atrodai ne visai gerai. Jau ketverius metus vedi karą, kuris turėjo baigtis per savaitę. Ar tu popierinis tigras?“ – pareiškė JAV prezidentas.
Jis taip pat prisiminė savo susitikimą su Kremliaus vadovu Aliaskoje ir pavadino jį geru, tačiau pažymėjo, kad po grįžimo V.Putinas vėl smogė Ukrainai.
„Esu labai nusivylęs Putinu. Maniau, kad jis tai baigs. Jis turėjo baigti šį karą per savaitę... Mes susitikome Aliaskoje, tai buvo geras susitikimas. O tada jis grįžo ir nusiuntė dronus į Kyjivą“, – pasakojo D.Trumpas.
Be to, D.Trumpas iki šiol mano, kad norint užbaigti karą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi susitikti su V.Putinu: „Turime tai išspręsti su prezidentais Putinu ir Zelenskiu, surinkti juos kartu ir pasiekti rezultatą. Bet vienintelis būdas tai padaryti – iš stiprios pozicijos“.
Trumpas taip pat prisiminė buvusio Rusijos prezidento, o dabar Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo branduolinius grasinimus, pavadindamas jį „buku žmogumi“.
„Rusija neseniai mums šiek tiek grasino. Aš išsiunčiau atominius povandeninius laivus – mirtiniausią iš visų sukurtų ginklų. Aš tai padariau dėl to, kad jis paminėjo žodį „branduolinis“... Tai buvo bukas žmogus, dirbantis Putinui. Ir aš nusiunčiau vieną ar du povandeninius laivus prie Rusijos krantų. Tiesiog atsargumo dėlei. Mes negalime leisti žmonėms švaistyti šio žodžio į dešinę ir į kairę“, – sakė JAV lyderis.
Be to, Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nusprendė modernizuoti savo branduolinį arsenalą.
„Turime tikėtis, kad niekada neteks jo naudoti“, – pridūrė jis.
JAV ambasadorius NATO sumenkino Rusijos pajėgas: per ketverius metus net sraigė būtų pasiekusi Lenkiją
00:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, nes kiekvieną kartą, kai jis Kremliaus vadui pateikia taikos pasiūlymą, šis atsako masiniais apšaudymais Ukrainos teritorijoje, pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris Transatlantiniame geoekonomikos forume Briuselyje, praneša.
M.Whitakeris pasidalijo duomenimis, kad per beveik ketverius karinės agresijos prieš Ukrainą metus Rusija jau prarado apie milijoną karių. Jis pažymėjo, kad šalis agresorė bando įtikinti visus, jog ji yra lokys, o ne popierinis tigras: „Net sraigė jau galėtų palikti Ukrainos ir Rusijos sieną ir pasiekti Lenkiją. O jie (Rusijos armija, – red. pastaba) negali judėti net sraigės greičiu. O tada Rusija bando mus įtikinti, kad ji yra lokys, o ne popierinis tigras. Šis karas yra beprasmis ir turi baigtis.“
JAV ambasadoriaus nuomone, NATO dabar susiduria su Rusijos strategija „nei karo, nei taikos“, kai Maskva kelia asimetrines grėsmes, ypač tai susiję su kai kurių Europos šalių oro erdvės pažeidimais dronais ir lėktuvais. M.Whitakeris pridūrė, kad agresorė šalis elgiasi taip, kad „neperžengtų ribos“, kuri įtrauktų JAV į visavertį karą.
Pasak JAV pareigūno, aljansas turėtų rasti naujų gynybos būdų.
„Turime išmokti nenaudoti 2 mln. dolerių kainuojančių raketų, kad numuštume 600 dolerių kainuojančius „Shahed“, – pažymėjo M.Whittakeris.
Buvęs JK gynybos ministras paragino padaryti Krymą „netinkamą gyventi“
23:03
Buvęs Jungtinės karalytės užsienio reikalų ministras Benas Wallace'as pareiškė, kad laikinai okupuotą Krymą reikia padaryti „“netinkamu gyventi“.
Kaip praneša „The Guardian“, tokį pareiškimą politikas padarė Varšuvos saugumo forume. Jo teigimu, tai reikia padaryti, kad būtų suduotas smūgis Vladimiro Putino ego.
Atsakydamas į klausimą, ką Ukraina ir jos sąjungininkai gali padaryti, kad paspartintų karo pabaigą, B.Wallace'as sakė: „Manau, kad turime prisiminti, kas motyvuoja Putiną. Putinas yra įsimylėjęs idėją dominuoti Ukrainoje, užgrobti Ukrainą, „Krymas yra Rusija“... Jei perskaitysite jo 2014 m. kalbas, jis lygina Krymą su Šventuoju kalnu“.
Dėl to, jo nuomone, pasaulis turi „padėti Ukrainai įgyti tolimosios kovos pajėgumus, kad Krymas taptų netinkamas gyventi“.
„Turime uždusinti Krymą. Manau, jog jei Putinas supras, kad turi ką prarasti, kad Krymas netinkamas gyventi ir negali funkcionuoti... Mums reikia „Taurus“ iš Vokietijos, mums reikia sunaikinti Kerčės tiltą, nes tai paminklas Putino ego. Ir manau, kad jei tai padarysime, Putinas staiga supras, kad turi ką prarasti“, – teigė B.Wallace'as.
Lenkijoje rastos dar vieno rusų drono, kuris įskrido į šalį rugsėjo 10 d., nuolaužos
22:31
Lenkijoje, netoli Dzialdowo miesto, esančio Varmijos-Mozūrų vaivadijoje, kombainininkas kukurūzų lauke rado dar vieno drono nuolaužų. Apie tai praneša rmf24.pl.
Pasak tarnybų, drono būklė rodo, kad tai vienas iš dronų, kurie įskrido į Lenkiją naktį iš rugsėjo 9 į 10 d.
Vėliau karinė žandarmerija pareiškė, kad jos padalinys, prižiūrimas prokuroro, „vykdo operatyvinius veiksmus vietoje, kur buvo rastas neidentifikuotas oro objektas“.
Rugsėjo 10-osios naktį į Lenkijos oro erdvę įsibrovė Rusijos dronai, kurių didžioji dalis atskrido iš Baltarusijos. Keturi dronai buvo numušti.
Rugsėjo 12 d. Lenkijos valdžios institucijos patikslino, kad ataką įvykdė 21 dronas. Buvo pranešta, kad vienas iš dronų nukrito ant gyvenamojo namo Liublino vaivadijoje, bet vėliau žiniasklaida pranešė, kad žalą galėjo padaryti raketos iš Lenkijos naikintuvo F-16.
Rusija ieško būdų, kaip išbristi iš benzino krizės
22:00
Eurazijos ekonominės komisijos (EEK) taryba laikinai įvedė nulines importo muitų normas benzinui, reaktyvinių variklių degalams ir dyzelinui, pranešama organizacijos interneto svetainėje.
Pažymima, kad nulinis importo muitas benzinui ir dyzelinui galios iki 2026 m. birželio 30 d. Sprendimas įsigalios po 10 kalendorinių dienų nuo jo oficialaus paskelbimo dienos.
„Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti pusiausvyrą variklinių degalų vidaus rinkoje dėl vietinės gamybos apimčių sumažėjimo esant sezoniniam paklausos padidėjimui“, – pažymėjo EEK prekybos ministras Andrejus Slepnevas.
Komisijos, kurios nare yra Rusija, sprendimas supaprastina degalų importą į Rusiją benzino krizės fone po serijos sėkmingų Ukrainos dronų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Eurazijos ekonominė komisija – nuolat veikianti viršvalstybinė Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) reguliavimo institucija, kurią be Rusijos sudaro Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija. Jos įgaliojimai apima muitų tarifų reguliavimą, prekybos režimų nustatymą trečiosioms šalims. Komisijos sprendimas yra privalomas Rusijai ir kitoms EES šalims narėms.
Sistemingi Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai sukėlė benzino krizę ir degalų kainų šuolį biržoje iki istorinių maksimumų.
Putinas keršija už Ukrainai atiduodamus Rusijos 140 mlrd. eurų
17:27
Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo numatoma įvesti specialią federalinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarką. Dokumento tekste V.Putinas užsimena apie „nedraugiškus“ Jungtinių Valstijų ir „prie jų prisijungusių valstybių“ veiksmus.
Šis dekretas yra „išskirtinės, pagreitintos nacionalizacijos“ priemonė, visų pirma iš Rusijos rinkos pasitraukusių arba nacionalizuotų įmonių turto, nepriklausomam portalui „Agentstvo“ paaiškino antikorupcijos ekspertas Ilja Šumanovas.
Dekrete teigiama, kad jis priimtas dėl „nedraugiškų ir tarptautinei teisei prieštaraujančių“ užsienio valstybių, kurioms vadovauja Jungtinės Valstijos, veiksmų. Dokumentu neva siekiama apsaugoti nacionalinius interesus.
Dekrete numatyta pakeisti federalinio turto pardavimo tvarką „prezidento sprendimu nustatytais atvejais“. Tokiais atvejais turto rinkos vertė, kaip teigiama dokumente, bus nustatoma ne vėliau kaip per 10 dienų. Taip pat bus sutrumpinti šio turto registravimo, apskaitos ir nuosavybės teisės perdavimo terminai (dekrete nenurodoma, kiek).
Be to, dokumente numatyta, kad tokio turto pardavimą vykdys PSB bankas (besispecializuojantis dirbti su gynybos sektoriumi).
Kaip vyks privatizavimas
Dokumentu pirmiausia siekiama privatizuoti didelį turtą, konfiskuotą iš užsienio savininkų ir laikinai valdomą išorės subjektų, sakė I.Šumanovas. Kartu jis pridūrė, kad dekretas teoriškai gali būti taikomas ir iš rusų konfiskuotam turtui.
Turto konfiskavimo procesas Rusijoje yra teisiškai įformintas, o jo tolesnis privatizavimas dabar vyksta pagal „gana ilgą formalią procedūrą“, paaiškino ekspertas. Pasak jo, tokia formali procedūra turi apribojimų ir gali ilgai užsitęsti. Todėl įvedama pagreitinta procedūra, padarė išvadą I.Šumanovas.
Prezidento dekrete aiškiai neįvardijamas turtas, kuris bus parduodamas pagal specialią procedūrą. Nuo 2023 m. Rusijoje galioja V.Putino dekretas, kuriuo leidžiama laikinai valdyti Rusijoje esančių užsienio bendrovių turtą.
Per pastaruosius trejus metus bendra turto, kurį Rusijos valstybė perėmė iš savininkų, vertė siekė 3,9 mlrd. rublių, liepos mėn. apskaičiavo advokatų kontora NSP. Kai kurios Vakarų bendrovės ir toliau vykdo veiklą Rusijoje.
Keršija už atimamus milijardus
V.Putino dekretas priimtas atsižvelgiant į Europos iniciatyvą pervesti 140 mlrd. eurų Europoje įšaldyto Rusijos turto Ukrainai, taikant specialų obligacijų mechanizmą ir teikiant Kyjivui kompensacinę paskolą. Ukrainai paskolą reikėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei Rusija sumokėtų karo reparacijas.
Trečiadienį Europos Sąjungos valstybių vadovai ketina aptarti galimybę panaudoti Rusijos turtą padėti Ukrainai, pranešė „Politico“. Praėjusią savaitę šiai idėjai pritarė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Donaldas Trumpas sako, kad jei jis negaus Nobelio taikos premijos, tai bus įžeidimas JAV
17:14
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jei jis negaus Nobelio taikos premijos už savo vaidmenį sprendžiant keletą konfliktų, tai bus įžeidimas Jungtinėms Valstijoms.
„Ar gausi Nobelio premiją? Tikrai ne. Jie ją skirs kokiam nors vyrukui, kuris nepadarė absoliučiai nieko“, – sakė D. Trumpas susitikime su aukšto rango JAV karininkais.
„Tai būtų didelis įžeidimas mūsų šaliai“, – tvirtino jis.
Anksčiau šį mėnesį Norvegijos Nobelio komiteto atstovas, komentuodamas D.Trumpo maniją pelnyti Nobelio taikos premiją, pabrėžė, kad jo nepriklausomumo negalima paveikti.
Nuo pat grįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį D. Trumpas leido aiškiai suprasti, kad nori gauti šį prestižinį apdovanojimą, kurį daugelio nuostabai laimėjo jo pirmtakas demokratas Barackas Obama netrukus po to, kai 2009 metais pradėjo eiti pareigas.
79 metų milijardierius naudojosi kiekviena proga pareikšti, kad jis nusipelnė premijos ir teigia, kad užbaigė šešis karus, nors konfliktai Gazos Ruože ir Ukrainoje tebesitęsia.
Šių metų laureatas bus paskelbtas spalio 10 dieną.
Buvęs NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris perspėja: „Esame kare“
16:36
Buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas iš Nyderlandų admirolas Robas Baueris išsakė griežtą perspėjimą dėl Europos saugumo.
„Daugelis žmonių kalba apie fronto valstybes, o tai iš esmės yra Rytų Europa, tačiau mes turime nuo to atsiriboti, nes šiuolaikiniame kare daug kur fronto iš tikrųjų nebėra. Taigi žmonės Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, visos valstybės, kurios yra šiek tiek toliau nuo Rytų fronto, iš tikrųjų turėtų suprasti, kad nėra fronto linijos kibernetinėje, hipergarsinių raketų, kosmoso, informacinėje srityje.
Kalbant apie kibernetinę erdvę, mes kariaujame. Mes kariaujame informacinėje srityje. Iš tiesų“, – sakė jis Varšuvos saugumo forume.
„Ir tai nereiškia, kad Londono gatvėse ar Hagos, Romos ar Lisabonos gatvėse stovi tankai, bet mes kariaujame“, – pastebėjo admirolas.
Trumpo pasiuntinys: viskas priklauso nuo Putino skausmo lygio
16:04
JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas, Varšuvos saugumo forume kalbėdamas apie Ukrainą, sakė, kad Rusija „šio karo nelaimi“ ir kad „viskas priklauso nuo Vladimiro Putino skausmo lygio, kurį jis gali pakelti“.
„Manau, kad tikriausiai giliai širdyje jis supranta, kad negali to laimėti. Tai jam yra nelaimima kova, ilgalaikė. Tai neįvyks“, – kalbėjo K.Kelloggas.
Paklaustas apie pastarojo meto incidentus Europoje, susijusius su Rusija, jis, regis, leido suprasti, kad pritaria idėjai numušti į NATO oro erdvę įsiveržiančius Rusijos bepiločius orlaivius ar lėktuvus.
Kartais reikia pakelti rizikos lygį
„Iš karinės patirties galiu pasakyti, kad kartais reikia pakelti vadinamąjį rizikos lygį, kad galėtum tai padaryti. Pateiksiu jums gerą pavyzdį. ... Prieš kelerius metus, 2015 m., rusų naikintuvas įsiveržė į Turkijos oro erdvę. Ką padarė turkai? Jie jį numušė. Gerai, tai tikrai greitai atkreips jūsų dėmesį, ar ne? Štai ką turiu omenyje kalbėdamas apie rizikos lygio padidinimą. Žinau, kad tai pavojinga. Aš tai supratau. Aš tai suprantu. Bet kartais turite savęs paklausti, kur einate? ... Žiūrėkite, tai rimtas reikalas. Tie iš jūsų, kurie sėdite uniformuoti šiame kambaryje, tai žinote“, kalbėjo D.Trumpo pasiuntinys.
Jis konkrečiai minėjo Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio kalbą JT Saugumo Taryboje, kurioje jis perspėjo Rusiją, kad Lenkija ateityje numuš bet kokius lėktuvus.
„Taigi rusai buvo įspėti? Manau, kad taip“, – pastebėjo K.Kelloggas.
Paklaustas, kaip pasiekti, kad įvyktų trišalis Volodymyro Zelenskio, Vladimiro Putino ir D.Trumpo susitikimas, K.Kelloggas tvirtino, kad „būdas, kaip jį pasiekti, yra toks, kaip dabar daro Ukraina, – tai padaryti taip, kad tai beveik neapsimokėtų“.
Pasak generolo, kad Ukraina daro pažangą siekdama šio tikslo „smogdama naftos perdirbimo gamykloms, kurios sumažino 20 proc. savo naftos gavybos“.
„Dirbame ties tuo, kad žmonės nepirktų... Ties antrinėmis sankcijomis... Ties jų naftos pirkimu. Deja, kai kurie Europoje ją vis dar perka“, – sakė K.Kellogas.
Jis teigė, kad Rusija „yra naftos valstybė, ir jei atimsite iš jos naftos dolerius, ji susidurs su didžiule problema“.
Viskas priklauso nuo Putino skausmo lygio
„Manau, kad viskas priklauso nuo V.Putino, ... ir iš esmės nuo skausmo lygio, su kuriuo jis pasirengęs sutikti“, – tvirtino jis, atkreipdamas dėmesį į didėjančias Rusijos fronto problemas, kai Rusijos kariuomenė „išveža tankus iš muziejų, kad galėtų juos nugabenti į fronto linijas“.
„Manau, kad mums nebereikia brėžti jokių raudonų linijų. Problemą turi spręsti jis, o ne Vakarai, ir šį sprendimą turi priimti jis, o ne Vakarai“, – kalbėjo K.Kelloggas.
Kojala – apie JAV peržiūrimą pajėgų dislokavimą NATO rytiniame sparne
15:02
JAV peržiūrės pajėgų dislokavimą ir NATO rytiniame sparne, bet poveikis nebus „dramatiškas“, todėl nereikėtų „pernelyg išgyventi“.
„Taip būsimąjį JAV pajėgų Europoje sprendimą komentuoja mano šaltinis svetur, kuriuo neturiu pagrindo nepasitikėti. Priduriant, jog galutinio sprendimo dar nėra, todėl korekcijos įmanomos – tačiau naujienų laukiama „netrukus“, – sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Tai kiek disonuoja su naratyvu, kurį, kiek man žinoma, girdi rytinio sparno valstybės. Ir parodo, kokios svarbos klausimas tai yra visam NATO atgrasymui“, – sako analitikas.
Sunerimo dėl JAV gynybos strategijos pokyčių
15min primena, kad pastaruoju metu padaugėjo nerimo dėl JAV administracijos planuojamų gynybos strategijos pokyčių.
Aukšto rango kariuomenės pareigūnai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl būsimos Donaldo Trumpo administracijos gynybos strategijos, o tai atskleidė Pentagono politinės ir karinės vadovybės nesutarimus. Kelių generolų, įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Daną Caine'ą, kritika nuskambėjo tuo metu, kai JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas keičia JAV karinius prioritetus – akcentuoja grėsmes pačiai šaliai, mažina konkurenciją su Kinija ir menkina JAV vaidmenį Europoje ir Afrikoje.
Ukrainos kariai atvyko į Daniją mokyti, kaip numušti „Shahed“ dronus
14:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas į Daniją siunčia savo dronų specialistų komandą dalyvauti pratybose.
Apie tai pranešama pastaruoju metu suintensyvėjus Europos šalių, įskaitant Daniją, oro erdvių pažeidimams, dėl kurių kaltinama Rusija.
„Mūsų specialistų grupė pradėjo dislokavimą misijai Danijoje, kad pasidalytų Ukrainos patirtimi kovojant su dronais“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše teigė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad grupė dalyvaus bendrose pratybose su sąjungininkais.
