Svarbiausios naujienos
- Po Latvijos veiksmų – Rusijos Dūma ruošiasi „atvėsinti perkaitusias galvas“ Baltijos šalių politikams
- Europoje – šalis, kurią vadina nauju rusiškos naftos kontrabandos centru
- NATO pratybas Lenkijoje sutrikdė nežinia iš kur atlėkę dronai
- Pagrindinio Rusijos šnipo duktė uždirba milijonus iš karinių sutarčių
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po Latvijos veiksmų – Rusijos Dūma ruošiasi „atvėsinti perkaitusias galvas“ Baltijos šalių politikams
17:11
Rusijos valdžia turėtų apsaugoti Baltijos šalyse gyvenančius rusus nuo „pažeminimo ir persekiojimo“, pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, kurį cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“.
Jis sakė turintis omenyje pensinio amžiaus žmones, kurie kadaise išvyko į Latviją, Lietuvą ir Estiją su užduotimis, taip pat tuos, kurie gimė šiose šalyse, bet „išsaugojo rusų kalbą kaip gimtąją“ ir nenori priimti kitos valstybės pilietybės.
„Mes tikrai turime padaryti viską, kad apsaugotume savo piliečius“, – pareiškė jis, pavesdamas deputatams parengti pasiūlymus, kurie turėtų „atvėsinti perkaitusias galvas“ Baltijos šalyse.
Taip Dūmos pirmininkas sureagavo į Latvijos sprendimą išsiųsti iš šalies daugiau kaip 800 Rusijos piliečių, kurie negalėjo įrodyti, kad moka latvių kalbą.
Nuo spalio 14 d. šiems žmonėms bus užkirstas kelias naudotis socialinėmis paslaugomis respublikoje, taip pat sudarytos sąlygos priverstiniam išsiuntimui, anksčiau teigė Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vadovė Madara Puke.
Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus pasiūlė iš Latvijos deportuojamiems rusams suteikti būstą „be cento pinigų“. Kartu jis patikslino, kad vieno tokio pareiškimo nepakaks.
„Labai svarbu, ką padarys Rusijos vyriausybė federaliniu lygmeniu ir Federacijos subjektų vadovai savo lygmeniu. Tai šalies garbės ir orumo klausimas“, – pabrėžė P.Tolstojus.
Pagal Latvijos priimtas Imigracijos įstatymo pataisas rusai iki birželio 30 d. turėjo pateikti prašymą dėl Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo statuso, išlaikyti A2 latvių kalbos testą ir pereiti saugumo bei asmens duomenų patikrinimą, kad galėtų teisėtai pasilikti šalyje.
Šie reikalavimai, priimti prasidėjus karui Ukrainoje ir sugriežtinti 2024 m., palietė apie 30 tūkst. Rusijos piliečių Latvijoje. Daugumai jų pavyko įvykdyti sąlygas, tačiau apie 2 600 savanoriškai išvyko iš Latvijos, o dar 841 nepateikė reikiamų dokumentų. Dabar jie privalo išvykti iš šalies.
Pastaraisiais metais didėjant įtampai su Maskva Latvijoje buvo sustiprintos nacionalinio saugumo priemonės.
Gegužės mėnesį Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė paragino ES šalis sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, motyvuodama būtinybe užtikrinti saugumą.
Birželio mėn. parlamentas uždraudė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dirbti ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose ir pirkti nekilnojamąjį turtą Latvijoje.
Rusakalbių piliečių apsauga Baltijos šalyse – viena iš Kremliaus politikos, nukreiptos prieš Latviją, Lietuvą ir Estiją kortų. Rusija ne kartą griebėsi propagandos, kaltindama Baltijos valstybes netinkamu elgesiu su savo piliečiais, kad sukeltų pasipiktinimą Rusijos visuomenėje ir turėtų pagrindą agresyviai kalbai ir hibridiniams veiksmams prieš šias valstybes.
Lauks išskėstomis rankomis
Maskva išskėstomis rankomis priims daugiau kaip 800 Rusijos piliečių, kuriems Latvija parodė duris už tai, kad jie nesilaikė naujų imigracijos taisyklių, pirmadienį skelbė leidinys „Politico“.
„Jei jie yra Rusijos piliečiai, jie gali grįžti į savo Tėvynę, į Rusiją. Ir kurti gyvenimą čia“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jo komentarai pasirodė po to, kai praėjusios savaitės pabaigoje buvo pranešta, kad Latvijos valdžios institucijos nurodė 841 rusui iki spalio 13 d. išvykti iš šalies, nes jie laiku neįrodė, kad moka latvių kalbą, nepraėjo saugumo patikros ir nepateikė prašymo suteikti ilgalaikio gyventojo statusą.
„Tikėtina, kad Kremlius faktinę šimtų rusų deportaciją pavers Europos, ypač Baltijos šalių, priešiškumo savo kaimynei ir jos piliečiams įrodymu“, – rašo „Politico“.
Anksčiau pirmadienį Rusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Irina Volk sakė, kad Rusijos valdžios institucijos parengė „priemonių rinkinį“, kad padėtų nukentėjusiai grupei „įsikurti ir prisitaikyti“.
„Atvykus į Rusiją jiems bus suteikta visapusiška pagalba“, – rašė I.Volk „Telegram“ žinutėje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:31
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas: Zelenskis nori „Tomahawk“, JAV turi dideles šių raketų atsargas
23:44
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas tiesiogiai neatsakė, ar suteiks Ukrainai „Tomahawk“ raketas, kurių prašo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vaizdo įrašas su pareiškimu paskelbtas „Telegram“ kanale „Clash Report“.
„Zelenskis nori „Tomahawk“, JAV turi dideles šių raketų atsargas. Ar jums reikia šių raketų Argentinoje?“ – nusprendė pajuokauti Baltųjų rūmų vadovas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
JAV prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos „sėkmę“ kare prieš Ukrainą.
„Vladimiras Putinas turėjo laimėti tą karą per savaitę, o jis tęsiasi jau ketvirtus metus“, – sakė D.Trumpas.
JAV prezidento nuomone, Rusijos ekonomika yra ant žlugimo ribos, o Kremliaus vadovas nenori baigti karo Ukrainoje. Jis pridūrė, kad Rusijos nuostoliai kare su Ukraina siekia 1,5 mln. karių. Tuo pačiu JAV lyderis patikslino, kad šie duomenys yra apytiksliai ir į juos įtraukti rusai, kurie fronte neteko galūnių.
„Tai siaubingas karas. Tai didžiausias įvykis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pažymėjo jis.
D.Trumpas pridūrė, kad pagal žuvusiųjų skaičių karas Ukrainoje yra didžiausias iš visų, kuriuos jis sugebėjo užbaigti. Jis priminė, kad padėjo užbaigti jau 8 karus pasaulyje.
Todėl, pridūrė D.Trumpas, jis susitiks su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir, žinoma, jie aptars ginklų, ypač „Tomahawk“ raketų, perdavimo klausimą.
„The Atlantic“ apžvalgininkas paaiškino, kodėl Putinas nelaimi Ukrainoje
22:06
Pavojinga nuvertinti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, tačiau nereikėtų jam priskirti papildomų galių ir stiprinti jo nenugalimojo įvaizdžio. Apie tai rašo „The Atlantic“ apžvalgininkas Andrejus Ryvkinas straipsnyje, kuriame paaiškina, kodėl V.Putinas nelaimi Ukrainoje ir kodėl griebiasi provokacijų prieš NATO šalis.
Jis priminė, kad po daugybės incidentų su dronais Europos oro erdvėje NATO šalys laikinai uždarė civilinius oro uostus, pakėlė naikintuvus ir pritaikė NATO 4-ąjį straipsnį, įpareigojantį sąjungininkus surengti oficialias konsultacijas.
„Toks įsibrovimų modelis yra akivaizdžiausias Vladimiro Putino bandymas parodyti NATO kaip tuščią organizaciją, nesugebančią apginti savo teritorijos, jau nekalbant apie Ukrainą. Tačiau dar įdomiau nei pati provokacija yra tai, kaip užtikrintai Vakarų stebėtojai ją pripažino Rusijos prezidento pergale“, – rašo jis.
Jis mano, kad prie V.Putino politikos sėkmių priskiriami tokie pastarųjų metų įvykiai kaip „Brexit“, Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, Marine Le Pen dalyvavimas Prancūzijos prezidento rinkimuose, karas tarp Izraelio ir „Hamas“. Jis primena, kad netgi Volodymyro Zelenskio išrinkimą Ukrainos prezidentu 2019 m. bandyta priskirti šiam sąrašui, nors dabar būtent V.Zelenskis yra „viešasis pasipriešinimo Rusijos imperializmui veidas“.
„Putinas, negailestingas septyniasdešimtmetis vyras, siekiantis sugrąžinti Rusijai imperijos šlovę, yra pernelyg puikus piktadarys, kad Vakarų politikai ir žiniasklaidos komentatoriai galėtų jį ignoruoti. Pateikdami jį kaip viską žinantį ir nenugalimą, jie sukuria aiškų vaizdą pasaulio įvykių chaose. Trumpo kritikams Putino galios pabrėžimas tapo dar vienu būdu pažeminti JAV prezidentą. Tačiau šis emociškai patogus mitų kūrimas persikelia į naujienas ir politinę analizę“, – pridūrė jis.
A.Ryvkinas, kuris ilgą laiką gyveno ir dirbo Rusijoje, rašo, kad propagandistinės Rusijos žiniasklaidos priemonės laikosi nerašytos taisyklės: „nepriklausomai nuo krizės, Putinas negali pralaimėti“. Jo nuomone, dabar daugelis Vakarų komentatorių taip pat nesąmoningai laikosi šios taisyklės.
„Tačiau pervertinti Putino galią reiškia atlikti jo darbą už jį. Tai reiškia sustiprinti kiekvieną jo grasinimą, painioti poziciją su realybe ir priimti politinius sprendimus ne remiantis faktais, o tuo, kuo Putinas nori, kad mes tikėtume. Ir nors jis pasiekė tam tikrų laimėjimų, pavyzdžiui, Krymo aneksija, didžiausias Putino laimėjimas yra tai, jog jis įtikino pasaulį, kad jis laimi, net jei tai nėra tiesa“, – rašo apžvalgininkas.
Jis pridūrė, kad prieš V.Putino ir D.Trumpo susitikimą Aliaskoje daugelis žiniasklaidos priemonių šį viršūnių susitikimą pavadino V.Putino pergale. „Bloomberg“ tuomet rašė, kad po šio susitikimo V.Putinas nusprendė sustiprinti dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, manydamas, kad D.Trumpas nėra suinteresuotas įsikišti į konfliktą. Tuo pačiu metu autorius mano, kad perėjimas prie civilių gyventojų atakų atspindi „augantį Putino nusivylimą savo nesugebėjimu pasiekti kokių nors karinių tikslų“.
„Šiandien Rusijos ginkluotosios pajėgos yra įstrigusios. Nėra tankų, judančių į Kyjivą, nėra greitų puolamųjų operacijų regionams užimti, nėra didelių miestų, esančių apgulties būsenoje. Rusija neturi oro pranašumo, netgi pranašumo apskritai Ukrainoje. Putinas skausmingai aiškiai apibrėžė savo tikslus. Tačiau Rusija ne tik neužėmė visos Ukrainos, bet netgi nevisiškai užkariavo regionus, kuriuos įrašė į savo konstituciją“, – rašo jis.
Jis priduria, kad rusų propaganda turi dar vieną taisyklę. Ji reiškia, kad „jei Putinas nelaimi, jis tiesiog dingsta iš akiračio“. Autorius aiškina, kad būtent dėl to diktatorius beveik niekada neapsilanko okupuotose Ukrainos teritorijose: „Tai primintų visiems, kokioje stadijoje iš tiesų yra jo karas su Vakarų hegemonija: jis įstrigo prie Pokrovsko. Tai miestas, kuriame prieš karą gyveno 70 tūkstančių žmonių ir kurio Rusija per dvejus karo veiksmų metus nesugebėjo užimti“.
Jis daro išvadą, kad nuvertinti V.Putiną yra pavojinga, bet taip pat nereikia jam priskirti papildomų galių ir daryti jį galingesnį, nei jis yra iš tikrųjų. Jo nuomone, blaivus požiūris į V.Putiną leistų pamatyti „diktatorių, kuris viską pastatė ant nepavykusios invazijos“, taip pat šalį, kuri „praranda įtakos sferą“, ir ekonomiką, kuri „greitai vėsta“.
Lukašenka pagrasino Trumpui „branduoliniu karu“, jei JAV perduos Ukrainai „Tomahawk“ raketas
21:09
Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka įspėjo JAV lyderį Donaldą Trumpą, kad jei JAV perduos Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, tai reikš „branduolinį karą“, praneša „The Independent“.
„Tomahawk“ raketos neišspręs problemos. Jos tik eskaluos situaciją iki branduolinio karo. Galbūt Donaldas Trumpas tai supranta geriau nei bet kas kitas, nes neskuba perduoti šių mirtinų ginklų giliems smūgiams į Rusijos teritoriją, ko tikisi prezidentas Zelenskis“, – pažymėjo Baltarusijos vadovas.
Leidinyje priminta, kad Baltarusijoje nuo 2023 m. kovo dislokuojami Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai, o 2024 m. rugsėjį abi šalys surengė bendras karines pratybas, kad pasirengtų galimam šių ginklų panaudojimui.
Po šių pratybų A.Lukašenka įspėjo JAV ir NATO, kad Baltarusija ir Rusija panaudos branduolinį ginklą, jei bus užpultos.
„Tokiu būdu Rusija panaudos visą savo arsenalą. O tai reiškia Trečiąjį pasaulinį karą. Bet Vakarai to taip pat nenori. Jie tam nėra pasirengę. Mes aiškiai davėme suprasti, kad mūsų raudona linija yra mūsų nacionalinės sienos. Jei jie jas peržengs, mūsų reakcija bus nedelsiama. Mes tam ruošiamės. Aš esu sąžiningas ir atviras šiuo klausimu“, – tuomet sakė jis.
Neseniai JAV prezidentas pareiškė, kad gali perduoti Ukrainai amerikietiškas „Tomahawk“ raketas, jei Rusija tęs karą.
Į tai isteriškai sureagavo Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jo teigimu, šių raketų tiekimas gali baigtis blogai visiems.
„Šimtus kartų buvo pasakyta net žvaigždėtai juostotuotam dėdulei suprantama forma, kad atskirti „Tomahawk“ branduolinį panaudojimą nuo įprasto skrydžio neįmanoma. Jas paleis ne „banderiškasis Kyjivas“, o būtent JAV. Skaitykite: Trumpas. Kaip atsakyti Rusijai? Būtent taip!“ – su pasipiktinimu rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Tuo pačiu metu Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas irgi atsakė grasinimais po D.Trumpo pareiškimo apie „Tomahawk“. Jis pažymėjo, kad raketų „Tomahawk“ paleidimui reikia JAV specialistų pagalbos, „todėl šių raketų tiekimas Kyjivui tikrai gali baigtis blogai“.
„Ukrenergo“: po Rusijos smūgių aštuoniose Ukrainos srityse vietomis nutrauktas elektros tiekimas
21:07
Po Rusijos smūgių, per kuriuos Ukrainoje buvo apgadinta energetikos infrastruktūra, aštuoniose šalies srityse buvo vietomis nutrauktas elektros tiekimas, antradienį pranešė valstybinė elektros perdavimo sistemos operatorė „Ukrenergo“.
„Dėl sudėtingos padėties energetikos sistemoje, kurią sukėlė ankstesni Rusijos smūgiai – Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, taip pat iš dalies Kirovohrado, Kyjivo ir Čerkasų srityse – buvo įvesti avariniai elektros tiekimo nutraukimai“, – teigiama „Ukrenergo“ pranešime.
Didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK platformoje „Telegram“ vėliau paskelbė, kad planuoti elektros tiekimo nutraukimai Kyjive buvo atšaukti.
Artėjant žiemai, Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir geležinkelių tinklui, sukėlusi nuogąstavimus, kad, prasidėjus šalčiams, milijonai žmonių gali likti be elektros.
Praėjusią savaitę Ukrainoje jau būta elektros tiekimo sutrikimų. Kai kuriose sostinės dalyse jie tęsėsi kelias valandas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą noru sukelti chaosą šiais smūgiais, kurie taip pat pakenkė Ukrainos dujų sektoriui.
Savo ruožtu Ukraina reguliariai dronais smogia naftos perdirbimo gamykloms ir angliavandenilių vamzdynams Rusijoje ir ši strategija nuo vasaros jau pakurstė degalų pabrangimą toje šalyje.
Europos karinė pagalba Ukrainai liepos–rugpjūčio mėnesiais smarkiai sumažėjo
19:58
Europos karinė pagalba Ukrainai šią vasarą smarkiai sumažėjo, nepaisant NATO neseniai paskelbtos iniciatyvos, pagal kurią šalys narės pirko JAV ginklų, antradienį pranešė Kylio pasaulio ekonomikos institutas (IfW).
Liepą ir rugpjūtį Europa išsiuntė arba numatė karinės pagalbos Ukrainai už iš viso 3,3 mlrd. eurų, vidutiniškai po 1,65 mlrd. eurų per mėnesį.
Tai 57 proc. mažiau nei šių metų sausio–birželio mėnesiais, kai Europos šalys per mėnesį vidutiniškai skyrė 3,85 mlrd. eurų.
Per tą patį laikotarpį karinė pagalba iš visų šalių sumažėjo 43 proc., nepaisant to, kad Kanada rugpjūčio pabaigoje paskelbė apie didelį pagalbos paketą.
„Europa mažina bendros karinės paramos mastus. Dabar svarbiausia bus tai, kaip skaičiai pasikeis rudenį“, – sakė Kylio instituto tyrimų direktorius ir paramos Ukrainai stebėsenos vadovas Christophas Trebeschas.
Didžioji dalis karinės pagalbos šią vasarą buvo suteikta per NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmą (PURL, angl. Priority Ukraine Requirements List), apie kurio įgyvendinimo pradžią liepą paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir kuris leidžia įsigyti JAV atsargų.
Pagal šią schemą šalys moka Vašingtonui už JAV sandėliuose saugomas gynybos sistemas ir amuniciją, kurios vėliau siunčiamos į Ukrainą, kad Kyjivui netektų ilgai laukti ginklų pristatymo.
Iki rugpjūčio pabaigos prie šios programos įgyvendinimo prisidėjo aštuonios karinio aljanso narės – Belgija, Danija, Kanada, Latvija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Vokietija, o jų skirta bendra suma siekė 1,9 mlrd. eurų.
Europos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį iki 2025-ųjų rugpjūčio pabaigos Ukrainai iš viso nusiuntė arba numatė 83 mlrd. eurų karinės pagalbos, o Jungtinės Valstijos – 64,6 mlrd. eurų.
Vašingtonas buvo pagrindinis pagalbos Ukrainai teikėjas iki D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausio 20-ąją, kai jis nutraukė savo pirmtako demokrato Joe Bideno plačios paramos Ukrainai strategiją.
Tuo metu finansinė ir humanitarinė pagalba, palyginti su 2025-ųjų pirmuoju pusmečiu, išliko stabili – 7,5 mlrd. eurų, nepaisant to, kad JAV neskyrė naujų įnašų.
„Dabar labai svarbu, kad šis stabilumas pereitų ir į karinę paramą, nes nuo jos priklauso, ar Ukraina išlaikys savo gynybines pastangas vietoje“, – sakė Ch.Trebeschas.
JAV anonsavo „svarbų pranešimą“ apie ginklų tiekimą Ukrainai
19:01
Spalio 15 d., trečiadienį, JAV ruošiasi padaryti „svarbų pranešimą“ dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Apie tai spaudos konferencijoje Briuselyje pranešė Jungtinių Valstijų nuolatinis atstovas prie NATO Matthew Whitakeris.
Jis taip pat paragino Pietų Europos šalis aktyviau remti Kyjivą, ypač pagal Aljanso programą PURL, pagal kurią numatyta pirkti JAV ginklų Europos valstybių sąskaita.
„Prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Ukrainai geriausius pasaulyje ginklus: jai jų reikia, ji jų trokšta. Ši programa (PURL – red. past.) yra gyvybiškai svarbi, kad Rusija sėstų prie derybų stalo. Norėčiau paraginti tuos, kurie dar nedalyvavo, tai padaryti“, – sakė M.Whitakeris.
Šis pranešimas buvo paskelbtas vykstant aktyvioms diskusijoms dėl galimo sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ perdavimo Ukrainai. Spalio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „beveik priėmė sprendimą“ dėl tokio tiekimo, o spalio 12 d. leido perduoti „Tomahawk“ Ukrainai, jei Rusija atsisakys pradėti taikos derybas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europoje – šalis, kurią vadina nauju rusiškos naftos kontrabandos centru
18:58
Rusija bando įvairiais būdais parduoti savo naftos pramonės produktus, kurie išlieka pagrindine naftos dolerių, kurių apie 40 proc. Vladimiras Putinas išleidžia karui ir jo režimą saugančių saugumo pajėgų aprūpinimui, tiekėja į šalies iždą. Tiekimas į Europą taip pat gali vykti per Libiją, kur Maskva užmezgė ryšius su įtakingiausiais vyriausybei oponuojančiais generolais.
Laivas į uostą įplaukė neva dėl elektros gedimo
Pasak Balkanų tiriamosios žurnalistikos tinklo (Balkan Investigative Reporting Network, BIRN), Balkanų šalyse veikiančio nevyriausybinių organizacijų tinklo, privatus „Porto Romano“ uostas Dureso mieste Adrijos jūros pakrantėje tapo Rusijos kontrabandos centru. Sausio mėn. vietos tyrėjai sulaikė laivą „Aya Zanoubya“, kuris į uostą įplaukė neva dėl elektros gedimo. Pagal krovinio deklaraciją jis gabeno cementą, tačiau tyrėjai laive rado 600 000 litrų dyzelino.
Tai buvo ne pirmas nedeklaruoto krovinio pristatymas. Remiantis BIRN gauta informacija, „Porto Romano“ nuolat gaudavo naftos produktų iš šalių, kurioms taikomos JT, ES ar JAV sankcijos, – daugiausia iš Rusijos ir Libijos. Tas pats laivas „Aya Zanoubya“ į šį uostą buvo įplaukęs prieš tris savaites, taip pat nurodydamas techninį gedimą ir gabendamas cementą, teigiama deklaracijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pagrindinio Rusijos šnipo duktė uždirba milijonus iš karinių sutarčių
18:23
Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos GRU viršininko Igorio Kostiukovo duktė Aliona Solomonova gauna daugiamilijoninius valstybinius užsakymus iš su gynybos pramone susijusių struktūrų, rašo leidinys „Metla“. A.Solomonova kontroliuoja bendrovę „Elektroščit-ETS“, kuri tiekia elektros įrangą Rusijos gynybos ministerijai ir karinėms įmonėms.
Tarp nuolatinių bendrovės klientų yra koncerno „Almaz-Antej“ Šiaurės vakarų regioninis centras – Obuchovo gamykla, kuriai taikomos sankcijos. Įmonė šiai gamyklai tiekia ZIP-G sistemas, kurios naudojamos kariniame radijo ryšyje. Kitas svarbus klientas – „Strategičeskyje punkty upravlenija“, kuri priklauso „Roskosmos“ grandinei, bet taip pat vykdo projektus Gynybos ministerijai. Per pastaruosius 12 mėnesių A.Solomonovos įmonė į savo sąskaitas gavo apie 1,8 mlrd. rublių (19,5 mln. eurų), rašo leidinys „The Moscow Times“.
GRU vadovo duktė karjerą pradėjo 2007 m. verslininko Vladimiro Jevtušenkovo, taip pat susijusio su gynybos tiekimu, struktūrose, dirbo organizacijose, susijusiose su „Rostec“, taip pat Jevgenijaus Melniko, kuris buvo suimtas už piktnaudžiavimą vykdant valstybinius gynybos užsakymus, įmonėje „Avikon Technologies“.
Daugybė pareigų
Plačiau skaitykite ČIA.
Smogikai grįžta iš karo: 40 proc. rusų baiminasi, kad nusikaltimų daugės
17:58
Didelė Rusijos visuomenės dalis baiminasi, kad sugrįš invazijos į Ukrainą dalyviai, rodo antradienį paskelbti Levados centro apklausos rezultatai. Sociologų tyrimo duomenimis, 39 proc. respondentų mano, kad karo dalyviams grįžus namo padaugės konfliktų ir nusikalstamumo.
Sociologai pirmą kartą rusų klausė apie lūkesčius, susijusius su karių grįžimu iš Ukrainos. Vienareikšmės nuomonės, kaip tai paveiks padėtį Rusijoje, tarp respondentų nėra. Iš jų 44 proc. greičiau tikisi teisėtvarkos ir socialinės santarvės padidėjimo, 39 proc. bijo konfliktų ir nusikalstamumo padidėjimo, o dar 17 proc. sunku atsakyti.
Keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad dalyvavimas kare suteikė jo dalyviams „tvirtumo ir drąsos“ (43 proc.), ir beveik tiek pat respondentų mano, kad frontas suluošino jų sielas (41 proc.). Taip pat 19 proc. respondentų teigė, kad karas jame dalyvavusius rusus padarė žiauriais ir linkusiais smurtauti, o 17 proc. sakė, kad jie tapo „nepakantūs blogiui ir neteisybei“.
Skiriasi nuo Afganistano: tada manė, kad karas suluošino
Plačiau skaitykite ČIA.
