Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija atsikirto: pasakė, ar sumokės 253 mln. eurų už ankstesnį karą
16:53
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija neketina paisyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, pagal kurį ji turi Sakartvelui sumokėti beveik daugiau kaip ketvirtį milijardo eurų už pažeidimus, kuriuos ji, kaip nustatyta, padarė po 2008 metais vykusio karo.
2008-ųjų rugpjūtį Rusija surengė netikėtą puolimą prieš provakarietišką Sakartvelą, openkių dienų karas baigėsi rusų karių dislokavimu separatistiniuose Sakartvelo Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose, kuriuos Maskva pripažino nepriklausomais.
Nuo to laiko Rusija okupavo teritorijas šiaurėje ir vakaruose, kurios sudaro beveik penktadalį Sakartvelo teritorijos, ir įkūrė marionetines vyriausybes, kurios, pasak Tbilisio, neleido čia grįžti vietiniams kartvelams.
Sakartvelas teigia, kad Rusija šiose teritorijose gyvenantiems žmonėms taip pat neleido mokytis kartvelų kalbos mokyklose.
Antradienį EŽTT nurodė Rusijai nurodė Maskvai sumokėti kiek daugiau nei 253 mln. eurų už žalą, kurią patyrė daugiau nei 29 tūkst. aukų.
„Nevykdysime sprendimo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Maskva pasitraukė iš EŽTT 2022 metais, pradėjusi plautaus masto invaziją į Ukrainą, tačiau teismas teigia, kad ji lieka atsakinga už visus iki tol padarytus pažeidimus.
Tačiau tai ne pirmas kartas, kai Maskva ignoruoja EŽTT sprendimus. Ji taip elgdavosi ir tuo metu, kai buvo Europos Tarybos narė.
Po 2008 metų karo Sakartvelas oficialiai nutraukė diplomatinius santykius su Rusija, tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pradėjo neoficialiai gerinti santykius. Opozicija griežtai kritikuoja šį procesą.
Trečiadienį paklaustas, ar Maskvos atsisakymas sumokėti Sakartvelui už žalą nepakenks santykių gerinimui, D. Peskovas atsakė, kad tai „atskiras klausimas“.
Vakarų šalys nepripažįsta Maskvos įvykdytos okupacijos ir laiko Pietų Osetiją ir Abchaziją Sakartvelo teritorijos dalimi
Rusijai liko nedaug tankų ir ji ruošiasi didelio masto persiginklavimui
23:08
Karo su Ukraina metu Rusija išnaudojo didžiąją dalį senų tankų, kuriuos buvo galima atstatyti. Dabar ji planuoja per artimiausius 10 metų rimtai atnaujinti savo šarvuotosios technikos pajėgas.
Apie tai kalbama internete pasirodžiusiose atviros informacijos (OSINT) tyrimuose. Konkrečiai, palydovinių nuotraukų tyrėjo Jonpy99 duomenis, Rusijos sandėliuose liko 2538 seni tankai, iš kurių tik 92 yra normalios būklės, o likusieji reikalauja rimto remonto arba apskritai nėra remontuotini.
O analitinės grupės „Frontelligence Insight“ duomenis, Rusija parengė didelio masto tankų pajėgų perginklavimo planą. OSINT tyrėjai paskelbė pagrindinio tankų gamintojo „Uralvagonzavod“ dokumentus, pagal kuriuos akcentas daromas naujiems ir patobulintiems T-90 (įskaitant naują modelį T-90M2 „Ryvok-1“). Gamybos pikas numatytas 2027–2029 m., po to galimas modelio pakeitimas arba modernizavimas.
Naujos šarvuotosios technikos gamybos planas – 2611 tankų 2026–2036 m. Tai pakankama, kad Rusijos tankų pajėgos būtų pasirengusios naujam karui, teigiama tyrime.
Analitinės grupės „Oryx“ duomenimis, karo su Ukraina metu Rusija prarado daugiau nei 4 tūkst. tankų. O Tarptautinis strateginių tyrimų institutas apskaičiavo, kad vien pernai rusai prarado apie 1400 tankų – po 116 vienetų per mėnesį.
BBC pažymėjo, kad rusai tankų nuostolius kompensuoja trimis būdais: gamindami naują techniką, modernizuodami senąją ir remontuodami sugadintą.
Pažymima, kad dabar rusai stengiasi bet kokią pamuštą techniką nutempti į užnugarį. Rusai turi remonto brigadas Luhansko, Donecko ir Zaporižios srityse, taip pat užnugaryje.
Kitas būdas – sovietinės technikos atkūrimas iš sandėlių. Kalbama apie T-80, T-72, T-62 ir net senesnius T-55. Jie modernizuojami – aprūpinami naujais taikikliais, termovizoriais, dinamine apsauga.
OSINT tyrėjas Jonpy99, stebintis palydovines Rusijos karinės technikos sandėlių nuotraukas, paskelbė duomenis apie ten buvusių tankų skaičių iki karo ir 2025 m. spalio mėn.
Remiantis analitiko informacija, nuo 2022 m. pradžios, kai buvo užpulta Ukraina, Rusijos tankų bazės buvo ištuštintos beveik dviem trečdaliais, o iš jų buvo paimti visi daugiau ar mažiau modernūs ir kokybiški tankai.
Tyrimo autorius mano, kad, jei Rusija norėtų, ji galėtų grąžinti į tarnybą visus tankus, net ir pačius blogiausius bei netinkamus. „Tai tik pinigų, laiko ir Kremliaus pasirengimo išleisti išteklius klausimas“, – pareiškė Jonpy99.
Remiantis atvirų šaltinių duomenimis, 2024 m. Rusijoje buvo pagaminta apie 240 T-90, t. y. maždaug po 20 vienetų per mėnesį. Tačiau „Uralvagonzavod“ dokumentai, kuriuos išnagrinėjo analitinė grupė „Frontelligence Insight“, rodo, kad Kremlius planuoja padidinti gamybą 80 proc. ir pradėti gaminti naują modifikaciją – T-90M2 „Ryvok-1“.
Planuojama, kad jau 2028 m. gamyba pasieks piką – 428 vienetus T-90M ir T-90M2. Iš viso 2026–2036 m. rusai nori pagaminti ir modernizuoti 1783 šių modelių tankus, taip pat modernizuoti 828 T-72 tankus iki T-72B3M lygio.
Iš viso, atsižvelgiant į visas modelius, įskaitant T-72 ir nedidelę partiją tankų paramos kovos mašinų „Terminator, Rusija planuoja atnaujinti 2611 tankų.
„Didžioji dalis darbų planuojama iki 2029 m., o tai gali reikšti rengimąsi naujam karui arba tankų kartos keitimą po 2030 m.“, – teigiama tyrime.
Lietuva su aštuoniomis šalimis sutarė OP-LEGIO mokymo centre rengti ir aprūpinti Ukrainos brigadą
22:27
Lietuva su aštuoniomis šalimis sutarė Lenkijoje veikiančiame mokymo centre rengti ir aprūpinti Ukrainos brigadą.
Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Šiaurės, Baltijos valstybių ir Lenkijos susitarimo memorandumas pasirašytas NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse.
Dalyvaujančios šalys teiks paramą, kuri apims ginkluotės ir įrangos tiekimą bei karių mokymą, leidžiantį rengti Ukrainos brigadą pagal šiuolaikinius NATO standartus.
Lietuva šiai iniciatyvai skirs mobiliąją mokymo komandą bei mokomuosius šaudmenis ir granatas. Lietuva Ukrainos brigadai perduos šalies gamintojų antidronų ir naktinio matymo įrenginių už maždaug 12 mln. eurų.
OP-LEGIO mokymo centras pradėjo veikti spalio 1-ąją Lenkijoje, 160 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Norvegija vadovauja iniciatyvai, prie jos prisijungė Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija ir Švedija.
„Ukraina sėkmingai smūgiavo objektams Rusijos gilumoje. Tokie smūgiai daro spaudimą agresoriaus karo logistikai ir trukdo jų pastangoms tęsti karą. Visi kartu turime stiprinti paramą Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumams“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
KAM teigimu, Lietuva tęsia įvairiapusę karinę paramą Ukrainai: kartu su Islandija vadovauja Išminavimo koalicijai, reguliariai pristato Ukrainos išminavimo vienetams reikalingą išminavimo įrangą. Taip pat dalyvauja dar penkių koalicijų veikloje – nuo dronų iki elektroninės kovos priemonių.
Be kita ko, Lietuva skyrė 20 mln. eurų ilgo nuotolio dronų gamybai ir aktyviai dirba kurdama bendrą gamybą su Ukrainos įmonėmis Lietuvoje.
Lietuva taip pat dalyvauja skubios paramos iniciatyvose: prioritetinio Ukrainos poreikių sąrašo programai (PURL) skirta 30 mln. JAV dolerių, Čekijos šaudmenų iniciatyvai suteikta 68 mln. eurų, NATO saugumo pagalbos ir mokymo Ukrainai programai skirta 5 mln. eurų, oro gynybos sistemoms „Patriot“ įsigyti planuojama skirti 30 mln. eurų.
„Aktyviai dirbame, kad Lietuvoje pradėtume bendrą gamybą su Ukrainos gynybos pramone. Bendra gamyba padidins tiekimą abiem šalims ir sustiprins gynybinius pajėgumus bei teigiamai veiks ekonomiką“, – sakė D. Šakalienė.
Ministrė pabrėžė, kad Ukraina 2026 metais gynybai reikės 120 mlrd. eurų, iš kurių pusė turėtų būti padengta tarptautine parama, kita dalis – įšaldyto Rusijos turto panaudojimu.
KAM duomenimis, nuo 2022-ųjų karo pradžios Lietuva Ukrainai skyrė beveik 900 mln. eurų karinės pagalbos.
NATO generalinis sekretorius subtiliai pašiepė Rusiją ir paragino nepervertinti jos galimybių
22:26
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino nepervertinti Rusijos galimybių. Tokį pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją.
M.Rutte pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto Aljansas yra 25 kartus didesnis už Rusiją. Bendras NATO ekonomikos dydis yra 50 trilijonų, o Rusijos – 2 trilijonai.
„Ji nėra didesnė už Teksaso valstiją, nėra didesnė už bendrą Nyderlandų ir Belgijos ekonomiką, žinoma, jeigu neatsižvelgtumėme į branduolinį potencialą. Todėl aš jos tiesiogiai nelyginčiau su Belgija ir Nyderlandais. Bet, akivaizdu, kad nereikėtų pervertinti Rusijos galimybių. Mes žinome, kad jų naikintuvų pilotai nėra labai įgudę valdyti šiuos lėktuvus, o jų kapitonai nežino, kaip nuleisti inkarą, atsižvelgiant į tai, ką jie daro jūros dugne“, – sakė jis, akivaizdžiai turėdamas omenyje kelių šalių oro erdvės pažeidimus ir incidentus su povandeniniais kabeliais.
Jis taip pat pranešė, kad NATO ir Moldovos bendradarbiavimas yra glaudus. Tačiau M.Rutte nesileido į detales spaudos konferencijoje.
„Žinau, kad Putinas klausosi, ką sakau, ir nenoriu, kad jis būtų pernelyg informuotas“, – pridūrė Aljanso generalinis sekretorius.
Eurokomisaras: Bendrija paragins G-7 partnerius panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai
20:41 Atnaujinta 21:18
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras trečiadienį pareiškė, kad Bendrija ketina paraginti Didžiojo septyneto (G-7) partnerius apsvarstyti galimybę panaudoti įšaldytą Rusijos turtą pagalbai Ukrainai teikti.
Šie jo teiginiai pasigirdo tuo metu, kai Vašingtone rengiamas G-7 finansų ministrų susitikimas.
„G-7 finansų ministrų lygiu sutarėme dirbti koordinuotai“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė ES ekonomikos reikalų komisaras Valdis Dombrovskis.
Pasak jo, susitarimas dirbti koordinuotai G-7 finansų ministrų lygiu buvo pasiektas prieš derybas Vašingtone.
„Jungtinė Karalystė ir Kanada jau pareiškė norą dirbti kartu su ES žalos atlyginimo teisės modeliu. Taigi, taip pat laukiame konkretesnių atsakymų iš JAV ir Japonijos“, – pridūrė jis.
V.Dombrovskis pareiškė, kad susitikimo Vašingtone metu planuoja pristatyti ES planus šiuo klausimu, paragindamas bloko partneres apsvarstyti, ką jos gali daryti su įšaldytu turtu savo teritorijose.
Skelbiama, kad finansų ministrai aptars tolesnius žingsnius dėl sankcijų Rusijai.
G-7 finansų ministrai taip pat diskutuos apie Kinijos paskelbtus retųjų žemių elementų eksporto apribojimus ir galimą atsakomąją reakciją į šiuos veiksmus.
Šis Kinijos žingsnis sukėlė aštrią Vašingtono reakciją.
Vykstant karui Ukrainoje Kyjivo sąjungininkės Vakaruose įšaldė šimtų milijardų eurų vertės Rusijos turto.
Tačiau ES vyriausybės ilgai susilaikė nuo tiesioginio pinigų konfiskavimo, nerimaudamos, kad tai gali pakirsti pasitikėjimą euru kaip rezervine valiuta.
Visgi suaktyvėjo ES pastangos pasinaudoti pinigais, kuriuos daugiausia laiko Briuselyje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
Belgijos vyriausybė atmetė raginimus išvis konfiskuoti įšaldytas lėšas ir perduoti jas Kyjivui.
Kad tai apeitų, Europos Komisija (EK) pasiūlė sudėtingą schemą, kaip paimti maždaug 140 mlrd. eurų neliečiant pačio Rusijos valstybės turto.
Pagal šį planą ES pasiskolintų iš „Euroclear“ turtą, jau virtusį pinigais.
Tie pinigai tada būtų paskolinti Ukrainai, manant, kad bet kokios lėšos, kurias Rusija mokės dėl pokario reparacijų, bus panaudotos grąžinant skolą europiečiams.
Kremlius yra sakęs, kad ES planas prilygsta vagystei, ir grasino atsakomaisiais veiksmais, žengdamas tam tikrus žingsnius dėl Rusijoje dar esančio Vakarų turto konfiskavimo.
Hegsethas: JAV ir sąjungininkai privers Rusiją brangiai sumokėti, jei ji nenutrauks karo
20:37
Visi NATO Europos sąjungininkai turi prisijungti prie amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai per PURL iniciatyvą. Jei Rusija atsisakys pasirinkti kelią į taiką, ji turės sumokėti didelę kainą už agresiją prieš Ukrainą. Apie tai JAV karo ministras Pete'as Hegsethas pasakė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo („Ramstein-31“) Briuselyje pradžioje.
„Jei šis karas nesibaigs, jei artimiausiu metu nebus kelio į taiką, JAV kartu su sąjungininkais imsis būtinų priemonių, kad priverstų Rusiją sumokėti už agresijos tęsimą. Jei mums teks imtis šių priemonių, JAV karo ministerija bus pasirengusi atlikti savo dalį taip, kaip tik JAV gali tai padaryti“, – pabrėžė P. Hegsethas.
Tuo pačiu jis patikslino, kad veiksmingiausiai Rusijos agresiją galima sulaikyti dviem būdais. Pirma, tai „mirtina, pajėgi NATO, vadovaujama Europos“, ir, antra, tai kovoti pajėgios Ukrainos ginkluotosios pajėgos, galinčios apsiginti ir toliau sulaikyti Rusijos agresiją prie Aljanso sienų.
Atsižvelgiant į tai, jis sakė, kad tai atitinka „taikos per jėgą“ principą. JAV karo ministras užtikrino, kad dėl tvirtos JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Europos sąjungininkų lyderystės karas Ukrainoje bus nutrauktas.
Kaip pažymėjo P.Hegsethas, NATO iniciatyva perkant amerikietišką ginkluotę (žinoma kaip PURL) yra „pagrindinis mechanizmas taikai Ukrainoje užtikrinti“. Jis pabrėžė, kad Europos sąjungininkai siunčia lėšas į JAV, o Amerika perduoda ginklus Ukrainai.
JAV karo ministras patikslino, kad pirmiausia NATO Jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas Grynkevichas patvirtina Ukrainos prašymą dėl pagalbos. Tada speciali JAV karo ministerijos komanda įvertina šį prašymą. Tai kruopštus, bet veiksmingas procesas.
P.Hegsethas pridūrė, kad nuo rugpjūčio NATO sąjungininkai įsipareigojo skirti daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių pagalbai Ukrainos saugumo srityje per PURL iniciatyvą.
„Sąjungininkai dažnai sako, kad Ukrainos saugumas yra sinonimas Europos saugumui. Dabar atėjo laikas visiems NATO nariams paversti žodžius veiksmais investuojant į PURL“, – pabrėžė P.Hegsethas.
JAV karo ministras pabrėžė, kad visos šalys turi „paversti tikslus ginklais, įsipareigojimus pajėgumais, o pažadus jėga“.
„Viskas, kas svarbu, yra kieta jėga. Tai vienintelis dalykas, kurį karinga pusė iš tikrųjų gerbia“, – įsitikinęs P.Hegsethas.
„Ukrenergo“: po Rusijos smūgių daugelyje Ukrainos sričių nutrauktas elektros tiekimas
20:00
Po Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai daugelyje šalies vietovių nutrauktas elektros energijos tiekimas, trečiadienį pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai antradienį aštuoniose šalies srityse vietomis nutrauktas elektros tiekimas.
Artėjant žiemai, Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir geležinkelių tinklui, sukėlusi nuogąstavimus, kad, prasidėjus šalčiams, milijonai žmonių gali likti be elektros.
Praėjusią savaitę Ukrainoje jau būta elektros tiekimo sutrikimų. Kai kuriose sostinės dalyse jie tęsėsi kelias valandas.
„Dėl sudėtingos situacijos Ukrainos energetikos sistemoje visuose regionuose, išskyrus Donecką rytuose, kur vyksta didžiausi mūšiai, įvestas avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė „Ukrenergo“.
„Visuose nuo bombardavimų nukentėjusiuose regionuose vykdomi neatidėliotini remonto darbai“, – pridūrė „Ukrenergo“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą noru sukelti chaosą šiais smūgiais, kurie taip pat pakenkė Ukrainos dujų sektoriui.
Savo ruožtu Ukraina reguliariai dronais smogia naftos perdirbimo gamykloms ir angliavandenilių vamzdynams Rusijoje ir ši strategija nuo vasaros jau pakurstė degalų pabrangimą toje šalyje.
Rusija jau seniai būtų pralaimėjusi karą: Budanovas įvardijo, kas tam trukdo
18:35
Rusija jau seniai būtų pralaimėjusi karą ir Ukraina su partnerių pagalba būtų susigrąžinusi visas okupuotas teritorijas, jei ne Maskvos sąjungininkų parama Kremliui, sako Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas Kyrylo Budanovas.
„Rusija jau seniai būtų pralaimėjusi šį karą. Ukraina, padedama partnerių, būtų grąžinusi visas okupuotas teritorijas, jei ne Maskvos sąjungininkų parama Kremliui. Pirmiausia – Šiaurės Korėjos“, – pabrėžė jis.
K.Budanovas pridūrė, kad kai kurios šalys elgiasi „ne visai sąžiningai“. Šios šalys, nepaisydamos tarptautinių sankcijų, leidžia Rusijai gauti ginklų, amunicijos ir kritinės svarbos dalykų.
„Jie taip pat leidžia savo piliečiams stoti į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų gretas“, – sakė GUR vadas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britanija smogia sankcijomis didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms
18:17
Jungtinė Karalystė įveda sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“. Be to, apribojimai taikomi dar 51 Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui, rašo „Reuters“.
„Įvedame tikslines sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Lukoil“ ir „Rosneft“, – per vizitą Jungtinėse Valstijose žurnalistams sakė Jungtinės Karalystės finansų ministrė Rachel Reeves.
Rusijai „nėra vietos pasaulio rinkose“
Plačiau skaitykite ČIA.
Budanovas įvardijo, kas nutiks, jei Kremlius nebus sustabdytas
18:04
Jei Kremlius nebus sustabdytas, hibridinė agresija prieš ES ir NATO tik stiprės, – sako Kyrylo Budanovas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas sakė tai savo kalboje per Kyjivo karinių atašė asociacijos susitikimą, kuris vyko 2025 m. spalio 14 d. ir kuriame susirinko beveik visi Ukrainoje akredituoti užsienio karinio-diplomatinio korpuso atstovai.
Pasak K.Budanovo, šiuo metu Europa jau jaučia Rusijos „hibridinio karo“ doktrinos įgyvendinimą.
„Neturėkime iliuzijų. Vladimiro Putino tikrieji ketinimai – tęsti ir stiprinti agresiją. Dabar jo tikslas – Europos Sąjungos ir NATO šalys, kuriose Kremlius mato pagrindinę grėsmę Rusijos autoritarinio režimo dominavimui. Šiuo metu Europoje matyt įgyvendinami tik pirmieji „hibridinio karo“ doktrinos punktai. Jei Kremlius nebus sustabdytas, jei jam nebus duotas ryžtingas ir skausmingas atkirtis, hibridinė agresija prieš ES ir NATO šalis tik plis ir stiprės“, – pabrėžė Ukrainos žvalgybos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Politologas – apie Zelenskio vizitą pas Trumpą ir „Tomahawk“ efektą karo lauke
17:25
Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose priims Volodymyrą Zelenskį. Kas girdėti apie šį susitikimą Vašingtone, klausia politologas Linas Kojala ir pats pateikia atsakymus savo analizėje socialiniame tinkle „Facebook“.
Pastarosiomis dienomis prezidentai keliskart kalbėjosi telefonu. Tai, kad įvyks ir susitikimas gyvai, rodo konkretesnių sprendimų potencialą, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas.
Susitiko su raketų gamintojais
„Ukrainiečiai teikia prioritetą „Tomahawk“ raketoms – ne veltui JAV jau esanti Ukrainos premjerės Julijos Svyrydenko ir V.Zelenskio dešiniosios rankos Andrijaus Jermako delegacija susitiko su kompanijos „Raytheon“, gaminančios raketas, vadovais.
Yra signalų, kad JAV atlieka namų darbus, reikalingus iš techninės pusės įgyvendinti šį sprendimą. Ne todėl, kad sprendimas jau priimtas, o tam, kad prezidentas turėtų tokią galimybę“, – pastebi L.Kojala.
Plačiau skaitykite ČIA.
