Karas Ukrainoje. Karybos ekspertas: ukrainiečiai traukiasi iš Pokrovsko

Vladimiras Putinas / Kristina Kormilitsyna / ZUMAPRESS.com

Armėnija ir Azerbaidžanas, iki šiol buvę nesutaikomi priešai, rugpjūčio mėnesį oficialiai pradėjo derybas dėl taikos sutarties. Dabar šalys turi bendrą priešą – Rusiją.

Šios dvi šalys konfliktuoja jau beveik keturis dešimtmečius. Pagrindinis ginčo objektas – Kalnų Karabachas.

Nors armėnų apgyvendintas regionas buvo oficialiai pripažintas Azerbaidžano teritorija, jį valdė vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę nuo Azerbaidžano ir remiama Armėnijos.

Dėl Kalnų Karabacho keletą kartų kilo kruvini karai. 2023 m. Azerbaidžanas okupavo regioną, dėl to didžioji dalis gyventojų, bijodami etninio valymo, jį paliko.

Visą tekstą skaitykite čia.

15min fotomontažas/Karas Ukrainoje

Norėdami susitikti su Ihoriu Terechovu, leidžiamės du aukštus po žeme. Susitinkame saugioje vietoje, kuri dabar paversta darbo biuru. Penktadienio vakaras. Priešais mane sėdi labai pavargęs 58 metų meras, kuris nori perkelti kuo daugiau svarbių ukrainiečiams paslaugų po žeme, kad apsaugotų kasdienį gyvenimą Charkive. Tai pasakojimas apie susitikimą su miesto meru – miesto, kuris be sustojimo puolamas daugiau nei trejus metus.

Vadovavimas trejus su puse metų Rusijos puolamam miestui, sekina.

I.Terechovas kalba pakaitomis su manimi ir telefonu – miesto valdymas nė akimirkai nesustojo, net ir interviu metu.

Kalbamės apie tai, kaip jam teko reorganizuoti gyvenimą tokiame dideliame mieste plataus masto karo metu. Niekas kitas Europoje neturi tokios patirties. Ko gero, ir visame pasaulyje, tiesiog nėra kito miesto, kuriame gyventų daugiau nei milijonas gyventojų ir kuris per pastaruosius 80 metų būtų buvęs nuolat puolamas ir bombarduojamas.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pokrovskas

Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad mieste vykdoma visapusiška operacija priešui aptikti. Pokrovske, Donecko srityje, Rusijos okupacinės pajėgos toliau telkiasi. Priešo pozicijos visame mieste nuolat aptinkamos ir puolamos.

Apie tai pranešė analitikai iš stebėsenos projekto „DeepState“. Pažymima, kad priešas jau kontroliuoja kai kurias Pokrovsko teritorijas ir įsitvirtina. Okupantai taip pat telkia jėgas ir valdo savo logistiką, kad galėtų infiltruotis į miestą.

Ataskaitos autoriai nurodo, kad šiuo metu vyksta tiek valymas, tiek priešo naikinimas visomis prieinamomis priemonėmis. Esminį vaidmenį atlieka bepiločių orlaivių pilotai.

„DeepState“ analitikai priduria, kad rusai taip pat bando perimti teritoriją tarp Pokrovsko ir Grišyno, kartu bandydamas įsiskverbti ir į pastarąjį miestą. Tuo metu specialiosios pajėgos aktyviai vykdo valymo operacijas, nes tai – svarbus logistikos mazgas Pokrovsko link.

Tačiau visa tai neišsprendžia pagrindinės problemos – reikia užblokuoti priešą pietiniuose miesto pakraščiuose, kad būtų užkirstas kelias įsiskverbimui į miestą. Atsižvelgiant į tai, kad priešas jau įsitvirtina ir perima vietovės kontrolę, ši galimybė iš esmės prarasta.

Pasak „DeepState“, padėtis Pokrovske išlieka kritinė. Pavojus gresia ir Myrnohradui. Jei Pokrovsko atveju kalbame apie miesto „absorbavimą“, tai Myrnohradas tiesiog atkertamas nuo išorinio pasaulio. Jo praradimas bus skaudžiausias iš visų didžiųjų miestų, nes jis bus užimtas net nesukūrus stiprios atramos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas majoras Andrijus Kovaliovas naujienų agentūrai UNIAN teigė, kad Pokrovsko-Myrnohrado aglomeracijoje nė vienas Ukrainos gynybos padalinys nėra apsuptas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenės padaliniai daro viską, kad užtikrintų logistikos tiekimą.

Tuo pat metu Kovaliovas pabrėžė, kad padėtis Pokrovske yra sudėtinga. Visgi šiuo metu vykdoma visapusiška operacija priešo pajėgoms aptikti miesto teritorijoje. Ukrainos kariai naikina ir stumia rusų okupantus iš Pokrovsko.

Stopkadras/Vladimiras Putinas, Valerijus Gerasimovas

Analitikai sako, kad žaisdamas su ugnimi Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jau nudegė, o tai gali atsiliepti ir kariuomenės vadui Valerijui Gerasimovui. Leidinio „Postimees“ apžvalgininkas Andresas Herkelis, remdamasis karo stebėtojų pranešimais, paaiškina, koks dabar chaosas vyksta Kremliuje.

Savo komentare „Postimees“ analitikas atkreipia dėmesį į V.Putino branduolinius grasinimus ir V.Gerasimovo likimą.

*****

Rusijos elgesys po to, kai JAV įvedė griežtas sankcijas „Lukoil“ ir „Rosneft“ atžvilgiu, buvo būdingas Vladimirui Putinui – Kremliaus lyderis ėmėsi blefuoti – pirmiausia „bauginančiais“ superginklais, o vėliau „sėkme“ fronto linijoje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Karas Ukrainoje / / AP

Jei sprendimas dėl paskolos Ukrainai, pagrįstos įšaldytu Rusijos turtu, ir toliau bus vilkinamas, Europos Sąjunga gali būti priversta ieškoti laikino finansinio sprendimo Kyjivui jau 2026 m. pradžioje.

Kaip praneša „Reuters“, apie tai pareiškė Europos Komisijos ekonomikos reikalų komisaras Valdis Dombrovskis. Straipsnyje pažymima, kad Europos Komisija anksčiau pasiūlė atidaryti paskolų liniją Ukrainos finansavimui 2026–2027 m., remiantis lėšomis, sukauptomis iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Europoje grąžos.

Agresorės šalies turtas daugiausia saugomas Belgijos vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Prieš patvirtinant šią idėją ES vyriausybių lygmeniu, Europos Komisija turi rasti sprendimą, kaip suvaldyti rizikas, kurias toks žingsnis keltų Belgijai.

Kol kas Europa yra pažadėjusi spręsti skubius Ukrainos finansinius poreikius, tačiau kaip tiksliai tai bus padaryta – vis dar neaišku.

„Iš pradžių manėme, kad galėsime pradėti realiai teikti lėšas Ukrainai jau kitų metų antrojo ketvirčio pradžioje. Kuo ilgiau delsime, tuo tai bus sunkiau įgyvendinti. Tai gali kelti klausimų dėl galimų tarpinių sprendimų“, – žurnalistams Sofijoje sakė Dombrovskis.

Kiek pinigų reikia Ukrainai?

Ukrainai lėšų reikia tiek biudžeto papildymui, tiek karinei įrangai. Švedija ir Suomija vertina, kad Ukrainos neužtikrinti finansiniai poreikiai 2026–2027 m. siekia apie 130 mlrd. eurų.

Tuo tarpu Europos Sąjungoje šiuo metu rengiama reparacijų paskola galėtų padengti iki 140 mlrd. eurų. Tačiau tam pirmiausia reikia politinio susitarimo – per spalio 23 d. vykusį ES viršūnių susitikimą lyderiai net nesuteikė Komisijai aiškaus mandato tęsti šį darbą.

Kas trukdo skirti reparacijų paskolą Ukrainai?

Belgija, kurioje saugoma dauguma įšaldyto Rusijos turto, nori, kad kitos ES valstybės garantuotų greitą finansinę pagalbą tuo atveju, jei šis turtas būtų netikėtai grąžintas Maskvai. Belgija taip pat ragina kitas ES valstybes, kurios saugo tokį turtą, prisijungti prie finansavimo schemos.

Jei Rusija paduotų Belgiją į teismą, Briuselis nori, kad kitos ES šalys dalintųsi teisinėmis išlaidomis. Europos Komisija turi pateikti patikimą teisinį pagrindą šiai schemai įgyvendinti.

Pasak straipsnio autorių, tai gali atidėti schemos patvirtinimą iki 2026 m. antrojo ketvirčio pradžios. Būtent tada, Komisijos vertinimu, Ukrainai gali pradėti stigti lėšų, o ES lyderiai bus priversti ieškoti alternatyvų.

„Dabar negaliu atskleisti detalių (apie laikiną sprendimą), bet esmė ta, kad Ukrainos finansiniai poreikiai yra labai dideli. Jei ir toliau delsime priimti sprendimą dėl reparacijų paskolos, kils klausimas, kaip suteiksime finansinę paramą Ukrainai kitų metų pradžioje“, – sakė Dombrovskis.

„Reuters“ anksčiau pranešė, kad Vokietija padidins savo finansinę paramą Ukrainai 3 mlrd. eurų. Lėšos bus skirtos Ukrainos gynybos pajėgų aprūpinimui. 2026 m. Vokietijos biudžete Ukrainai skirta 8,5 mlrd. eurų parama.

Tuo tarpu „Politico“ rašė, kad Europos Sąjunga baiminasi, jog Tarptautinis valiutos fondas gali sustabdyti paramą Kijevui, jei Belgija nepatvirtins 140 mlrd. eurų vertės „reparacijų paskolos“ Ukrainai.

Kariai / DANIEL MIHAILESCU / AFP

Europai gali būti sunku mobilizuoti pakankamai karių ar greitai pagaminti pakankamai ginklų tiesioginės konfrontacijos su Rusija atveju, įspėjama antradienį paskelbtoje ataskaitoje.

Prancūzijos tarptautinių santykių institutas (IFRI), viena svarbiausių ekspertų grupių, akcentavo Europos silpnąsias vietas didelio intensyvumo konflikto su Rusija atveju, kurį autoriai apibūdina kaip „ilgalaikę grėsmę“.

Ataskaitoje „Europa ir Rusija: galios pusiausvyros apžvalga“ teigiama, kad Europai reikia parodyti politinę valią ir „nuoseklią gynybos ekonomikos strategiją“.

„Mums reikia (...) nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – naujienų agentūrai AFP sakė IFRI direktorius Thomas Gomart'as, atkreipdamas dėmesį į „lemiamus karinius trūkumus“.

„Europos šalys turi reikiamą potencialą, t. y. ekonominius išteklius, karinius pajėgumus ir technologines žinias, kad iki 2030-ųjų galėtų pasipriešinti Rusijai, su sąlyga – ir tai, žinoma, svarbiausia, – kad jos parodys politinę valią“, – pridūrė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Pokrovskas / Alina Smutko / REUTERS

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje apžvalgoje pasidalijo pranešimu, kad ukrainiečiai traukiasi iš Pokrovsko.

„Kaip ir prognozavau užvakar, Pokrovsko padėtį nulems kelios dienos.

Ir štai pranešama, kad ukrainiečiai spaudžiami rusų iš miesto traukiasi. Apie tai, kad priimtas sprendimas trauktis iš Pokrovsko mane informavo dar šeštadienį, bet net ir visiškai pasitikėdamas šaltiniu puoselėjau viltį, kad tas atsitraukimas bus mažiau pastebimas ir užtruks ilgiau.

Vakar Syrskiui lankantis 7-ojo korpuso vadavietėje nuskambėjo ir nelabai smagi žinutė – kad pavyko į Pokrovską įvesti pastiprinimus. Tai reiškė, kad rusai ugnimi kontroliuoja kelius į miestą (t.y. juos stebi ir apšaudo), o tai visada yra labai negerai.

Fronte apsilankė ir 25-osios oro desanto brigados karius apdovanojo prezidentas V. Zelenskis. Labai gražus ir drąsus poelgis, Putinas nedrįsta atitolti nuo savo saugių bunkerių (nors neva buvo paskelbtas ketinimas apsilankyti „išvaduotame“ Pokrovske).

Visgi visi suprantame, kad tie kurie dabar kaunasi Pokrovske, trūkstant visko, rusams apšaudant ir bombarduojant visomis turimomis priemonėmis apdovanojimų sulauks tik vėliau“, – savo apžvalgoje nurodo E.Papečkys.

Pasak eksperto, dabar ukrainiečiams svarbiausia saugiai atsitraukti ir nesileisti apsupamiems. Taip pat neleisti rusams įsibėgėti ir prasimušti gerokai giliau už Pokrovsko.

„Iki šiol panašiose situacijose ukrainiečiai sugebėdavo tiesiog meistriškai atsitraukti, tikėkimės, taip nutiks ir šį kartą.

Be to, kaip jau rašiau, neramina ir padėtis prie Chersono. Rusijos karinė vadovybė greičiausiai iš tiesų puoselėja viltį forsuoti Dniprą ir pradėti kovą dėl Chersono, bet artimiausiu metu neatrodo kad agresoriui tam užteks pajėgų. Bet tokia valia ir planai yra.

Vakarai jau anksčiau matė sunkėjančią padėtį ir reagavo į tai padidindami ginklų ir šaudmenų tiekimą. Tai pagrindinė pagalbos priemonė. Politinis spaudimas dabar nelabai padės, nes Kremlius įtikėjo savo sėkme ir sieks taip ilgai lauktą pasisekimą išvystyti į didesnį ir prie derybų stalo nesės.

Bet nereikia pamiršti, kad Rusijos ekonomika kvėpuoja vis sunkiau, o šitas ilgas spaudimas fronte ir patirti nuostoliai po kiek laiko privers rusus stabtelėti ir atsikvėpti.

Didžiausia ukrainiečių problema išlieka gyvosios jėgos trūkumas, ir ją galima kompensuoti tik ginklais ir tik dalinai. Bet neskubėkime žiūrėti toli į priekį, palaukime, kaip išsispręs krizė Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose“, – nurodo ekspertas.

Tuo tarpu Ukrainos naujienų portalai praneša, kad mūšiai Pokrovske tęsiasi.

Padėtis Pokrovske, Donecko srityje, išlieka dinamiška – mieste tęsiasi gatvių mūšiai. Rusijos pajėgos atakuoja naudodamos artileriją, dronus ir valdomas aviacijos bombas.

Apie tai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desantininkų 7-ojo greitojo reagavimo korpuso atstovas Serhijus Okiševas.

Jis pažymėjo, kad pagrindiniai kovos židiniai išsidėstę Ukrainos gynybos linijos flanguose ir šiaurės rytinėje Pokrovsko dalyje, kur vyksta aktyvus teritorijos valymas nuo okupantų.

Pasak Okiševo, rusai bando judėti mieste ir įsitvirtinti pakraščiuose, tačiau jiems tai nepavyksta.

„Pagrindinis sunkumas yra tas, kad kovos vyksta tankiai užstatytose miesto teritorijose. Taip pat kyla logistinių iššūkių, nes mūsų tiekimo keliai dabar yra priešų ugnies kontrolėje“, – teigė korpuso atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko šiek tiek atstumti rusus, kas leido sukurti logistinį koridorių ukrainiečių karių pastiprinimui.

Pasak Okiševo, pagrindinis Ukrainos pajėgų tikslas dabar – išstumti okupantus iš šiaurės rytinių miesto pakraščių ir „išardyti žiedą“, kad rusai prarastų ugnies kontrolę ukrainiečių logistikai.

Primename, kad spalio 31 d. keli žiniasklaidos šaltiniai pranešė apie specialią GUR (Ukrainos karinės žvalgybos) operaciją Pokrovske. „Suspilne“ duomenimis, žvalgybos šturmo grupės įsiveržė į miesto rajonus, kuriuos Rusijos generolai buvo paskelbę „okupuotais“. Žurnalistas iš "The Economist“ Oliveris Carrollas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota tariama operacijos pradžia.

„Reuters“ rašė, kad savaitės pradžioje maždaug 10 Ukrainos specialiųjų pajėgų karių buvo išsodinti Pokrovske sraigtasparniu „Black Hawk“. Operacijai vadovavo pats GUR vadovas Kyrylo Budanovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Pokrovsko kryptimi situacija išlieka sudėtinga, tačiau Ukrainos gynybos pajėgų padalinių apsupties ten nėra.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pažymėjo, kad Pokrovsko kryptimi vykdoma kompleksinė operacija Rusijos kariuomenei sunaikinti ir išstumti.

Lapkričio 1-osios karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos pajėgos suaktyvino puolimą Pokrovsko rajone, siekdamos visiškai užimti miestą.

Ekspertai, remdamiesi geolokuotais kadrais, paskelbtais spalio 31 ir lapkričio 1 dienomis, teigė, kad okupantai neseniai pasistūmėjo į centrinę ir pietrytinę Pokrovsko dalis.

Lapkričio 3 d. 68-osios atskirosios brigados bepiločių sistemų būrio „Šersniai Dovbušo“ vadas pranešė, kad priešas fiksuojamas beveik visuose Pokrovsko kvartaluose ir rajonuose.

„Jei Pokrovskas žlugtų, tai būtų didžiausias miesto tipo teritorijos praradimas Ukrainai nuo Bachmuto užėmimo 2023 m. gegužę. Miestas yra svarbus kelių ir geležinkelio mazgas, o jo užėmimas priartintų Rusijos pajėgas prie didesnių Kramatorsko ir Kostjantynivkos miestų Donecko pramoninėje zonoje“, pažymi CNN.

AFP/Scanpix/„Lukoil“

Ginkluotosios pajėgos, Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir Specialiųjų operacijų pajėgos panaudojo apie 50 dronų smūgiui į LUKOIL-Nižegorodnefteorgsintez gamyklą Kstove.

Pranešama, kad tai viena iš pagrindinių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Ši gamykla tiekia kurą Maskvos regionui, kuris sudaro apie 30 % viso šalies benzino suvartojimo.

UNIAN apie tai informavo šaltiniai iš Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos.

„Ukrainos kamikadzės dronai, valdomi Gynybos ministerijos žvalgybos valdybos, Ginkluotųjų pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų operatorių, surengė reidą prieš LUKOIL-Nižegorodnefteorgsintez naftos perdirbimo gamyklą, esančią Kstove, Nižnij Novgorodo srityje, Rusijoje“, – nurodė šaltinis.

Pasak šaltinio, per lapkričio 4-osios naktį surengtą ataką buvo panaudota daugiau kaip 50 Ukrainoje pagamintų dronų, tarp jų – "Bober" ir FP-1 modeliai.

Ataka įvyko tuo metu, kai gamykloje buvo vykdomi distiliavimo kolonos remonto darbai. Ši kolona atsakinga už pirminį naftos apdorojimą ir buvo pažeista per ankstesnius smūgius.

Rusijos viešosios grupės pranešė apie objekto sunaikinimą. Liudininkai paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matomas ryškus švytėjimas virš gamyklos. Užfiksuoti sprogimai, po kurių kilo gaisras.

Ką žinome apie Kstovo naftos perdirbimo gamyklą?

LUKOIL-Nižegorodnefteorgsintez nominalus pirminio naftos perdirbimo pajėgumas – apie 17 mln. tonų per metus. Gamyklos produkcija apima daugiau kaip 50 skirtingų rūšių gaminių, įskaitant automobilių, aviacijos ir dyzelinį kurą, taip pat naftos bitumą, parafinus ir kitus produktus.

Šios gamyklos produktus aktyviai naudoja Rusijos okupacinės pajėgos ir karinis pramoninis kompleksas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, tai nėra pirmas smūgis šiai gamyklai. Ji buvo atakuota dronais spalio 5-osios naktį. Po sprogimų kilo gaisras.

Sprogimai Kstove užfiksuoti po 2:30 val. nakties. Vietos gyventojai pranešė apie mažiausiai keturis stiprius sprogimus pramoninėje zonoje. Taip pat buvo matomos ryškios liepsnos ir tiršti dūmai nuo Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez pusės.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Kęstutis Budrys

Europos Komisijai (EK) paskelbus, kad Bendrijos plėtros procesai vyksta sparčiausiai per pastaruosius 15 metų, užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, už tai atsakinga narystės bloke siekianti Ukraina.

„Teigiamai vertiname, kad EK įvardijo, jog ES plėtra įgauna pagreitį, tačiau svarbu pabrėžti ir tai, kad šiandien vykstantys ES plėtros procesai nebūtų prasidėję, jei ne Ukraina“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime antradienį cituojamas K. Budrys.

„Manau, kad kitas ES plėtros etapas privalo apimti Ukrainą. Tai ženkliai prisidėtų ne tik prie Ukrainos, bet ir visos ES saugumo ir gerovės“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Visą tekstą skaitykite čia.