Karas Ukrainoje. „The Economist“: Trumpo siūlomas „taikos planas“ – absurdiškas ir neįgyvendinamas

Karas Ukrainoje / YURIY DYACHYSHYN / AFP

Šiaurės ir Baltijos šalys patvirtino įsipareigojimą toliau teikti ginkluotę Ukrainai ir stiprinti Europos gynybinius pajėgumus.

Kaip šeštadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių valstybių ir vyriausybių vadovais pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo dar kartą patvirtino Šiaurės ir Baltijos šalių tvirtą palaikymą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją.

„Nuo pat Rusijos pradėto agresijos karo pradžios stovėjome Ukrainos pusėje ir tęsime šią paramą. Mūsų ryžtas kyla iš suvokimo, kad tai yra ne tik Ukrainos saugumo klausimas, bet ir platesnio – visos Europos saugumo – klausimas“, – pabrėžiama bendrame pareiškime.

Šalys patvirtino įsipareigojimą toliau teikti ginkluotę Ukrainai ir stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, kad Rusija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos.

„Kol Rusija tęs karą prieš Ukrainą, mes remsime sankcijų griežtinimą ir platesnes ekonomines priemones“, – rašoma pareiškime.

Siekdamas užbaigti karą Ukrainoje, Vašingtonas parengė 28 punktų taikos planą, pagal kurį Kyjivas turėtų atiduoti Kremliui savo teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir pažadėti niekada nestoti į NATO.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta tokį pasiūlymą, nes jis užbaigtų karą palankiomis Maskvai sąlygomis. Be to, ukrainiečių lyderis pripažįsta, kad taip rizikuoja prarasti Vašingtoną kaip sąjungininką, tačiau sako negalįs išduoti Ukrainos.

Tuo metu didžiųjų Europos šalių lyderiai komentuodami JAV taikos planą tvirtina, jog bet kokiam susitarimui, turinčiam įtakos ES ir NATO, reikia Europos partnerių patvirtinimo arba sąjungininkų konsensuso.

LUDOVIC MARIN / AFP

Rusija išduos savo pažadą ir sugrįš, jei Ukraina bus priversta sumažinti savo kariuomenę, kaip siūloma JAV plane, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Žinome, kad jei nebus atgrasymo elementų, rusai sugrįš ir sulaužys savo pažadus“, – žurnalistams Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Johanesburge paraštėse sakė E. Macronas.

/ AP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo nėra jo galutinis pasiūlymas ir kad jis tikisi, jog kovos „vienu ar kitu būdu“ pasibaigs.

Žurnalistų paklaustas, ar jo 28 punktų pasiūlymas, pagal kurį Ukraina turėtų atiduoti teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir pažadėti niekada nestoti į NATO, yra jo „galutinis pasiūlymas Ukrainai“, D. Trumpas atsakė: „Ne“.

„Mes bandome jį užbaigti. Vienu ar kitu būdu mes turime jį užbaigti“, – pareiškė jis.

Dar penktadienį jis sakė, kad ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui „turės patikti“ JAV planas dėl karo su Rusija užbaigimo, pagal kurį Ukraina atiduotų savo teritorijų.

„Jam jis turės patikti, o jei jis jam nepatiks, tuomet, žinote, jie tiesiog turėtų tęsti kovą“, – Ovaliajame kabinete reporteriams sakė D. Trumpas.

„Kažkuriuo metu jam teks su kažkuo sutikti“, – pridūrė JAV prezidentas.

Anksčiau penktadienį jis sakė, kad Ukraina turi iki lapkričio 27 dienos sutikti su jo administracijos pasiūlytu 28 punktų planu.

SAUL LOEB / AFP

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir diplomatinis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sekmadienį atvyks į Ženevą aptarti prezidento Donaldo Trumpo plano dėl karo Ukrainoje užbaigimo, naujienų agentūrai AFP patvirtino JAV pareigūnas.

Pareigūnas taip pat sakė, kad JAV kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas, kuris ketvirtadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, į šį Šveicarijos miestą atvyko jau šeštadienį.

Vienas ukrainiečių derybininkas kiek anksčiau šeštadienį pareiškė, kad Ukraina ir JAV Šveicarijoje netrukus pradės derybas dėl karo užbaigimo būdų.

Visą tekstą skaitykite čia.

OLESYA KURPYAYEVA / AFP

Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos saugumo pareigūnai sekmadienį Ženevoje susitiks su JAV ir Ukrainos kolegomis, kad aptartų prezidento Donaldo Trumpo planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė šaltiniai Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime.

„Prancūzijos prezidento patarėjas rytoj (sekmadienį) vyks į Ženevą kartu su E3 (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos) kolegomis“, – šeštadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Pietų Afrikoje paraštėse sakė vienas šaltinis, prašęs neskelbti jo vardo.

„Derybos vyks tarp Jungtinių Valstijų, E3 ir ukrainiečių“, – pareiškė kitas šaltinis, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Visą tekstą skaitykite čia.

Donaldas Trumpas / Anna Rose Layden - Pool via CNP / ZUMAPRESS.com

Londonas, Berlynas ir Paryžius buvo užklupti netikėtai, kai šią savaitę buvo pristatytas amerikiečių „taikos planas“ Ukrainai. Galiausiai europiečiai suderino savo pozicijas dėl JAV pasiūlymo G20 viršūnių susitikimo Pietų Afrikoje užkulisiuose, praneša „Der Spiegel“.

Atmeta planą

Vokietija ir kiti pagrindiniai Ukrainos rėmėjai atmeta šį planą dabartine forma. Pasak pareiškimo, paskelbto po skubaus susitikimo G20 susitikimo užkulisiuose, nors projektas gali būti naudojamas kaip pagrindas, jam reikia tolesnio darbo.

Europos šalys pabrėžė savo pasirengimą dalyvauti procese, kad būtų užtikrintas būsimos taikos tvarumas. Į Jungtines Valstijas išsiųsta gerokai pataisyta ginčytino 28 punktų plano versija. Detalės kol kas nepaskelbtos.

Nori pakeisti bent keturis Trumpo „taikos plano“ punktus

Kaip anksčiau pranešta, Europos lyderių teigimu, bent keturi JAV parengto „taikos plano“ Ukrainai punktai turi būti pakeisti, rašo BILD.

Visų pirma, europiečiai nesutinka su pasiūlymu padalyti teritorijas – būtent pripažinti visą Donbasą ir Krymą rusiškais.

„Tikėtina, kad bus diskutuojama ir apie siūlomą Ukrainos kariuomenės sumažinimą, kuri ir taip beviltiškai nusileidžia Rusijos kariuomenei“, – teigiama straipsnyje.

Be to, Europos lyderiai skeptiškai vertina JAV siūlomas saugumo garantijas Ukrainai. Jie tvirtina, kad garantijos, kurias esą turi suteikti Rusija, „nevertos net to popieriaus, ant kurio jos parašytos“. Juk panaši sutartis buvo pasirašyta dar 1994 m., kai Ukraina atsisakė savo didelio branduolinio arsenalo, tačiau Rusija vis tiek įsiveržė, rašo leidinys.

Kitas punktas, kurį Europa nori keisti, susijęs su įšaldytais Rusijos aktyvais, kurių vertė siekia apie 300 mlrd. eurų. Pagal planą Trumpas nori ne tik nukreipti 100 mlrd. eurų amerikiečių investicijų į Rusiją, iš kurių JAV gautų 50 % dalį, bet ir sukurti naują JAV–Rusijos investicinį fondą, naudojant šias lėšas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa savo ruožtu pareiškė, kad ES sveikina JAV pastangas siekiant taikos Ukrainoje. Tačiau 28 Trumpo plano punktams reikia papildomo tobulinimo.

„Pakviečiau visus 27 ES lyderius į specialų susitikimą dėl Ukrainos ES ir Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimo Luandoje užkulisiuose pirmadienį“, – parašė jis „Twitter“.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Jungtinės Valstijos pateikė griežtą ultimatumą Ukrainai, dėl kurio penktadienio vėlų vakarą įvyko neeilinis susitikimas JAV laikinosios reikalų patikėtinės Julie Davis rezidencijoje. Jame dalyvavo Europos diplomatai ir JAV atstovai.

Pasak „Financial Times“, JAV nori, kad Ukraina sutiktų su taikos susitarimu iki lapkričio 27 dienos ir pažymi, kad erdvė deryboms yra ribota. Tuo tarpu ES atstovai vietoj „taikos“ susitarimo reikalavo didesnio spaudimo Rusijai, tačiau amerikiečiai pareiškė, kad šis pasiūlymas yra geriausias, ką Ukraina gali tikėtis gauti.

„The Guardian“ pranešė, kad JAV grasino dar blogesniu susitarimu, jei Kyjivas atsisakys 28 punktų. Konkrečiai, JAV laikinoji reikalų patikėtinė Kyjive Julie Davis Europos diplomatams pareiškė, kad nors susitarimo sąlygos Ukrainai yra griežtos, Kyjivui nėra kito pasirinkimo – arba pritarti joms, arba susidurti su dar blogesnėmis sąlygomis ateityje.

Sraigtasparnis Mi-8

Ukrainos gynybos pajėgos pirmą kartą sunaikino Rusijos Mi-8 sraigtasparnį naudodamos tolimojo nuotolio droną. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos, pasidalijusios vaizdo įrašu.

„Kiekvienai misijai reikia kūrybiškumo – nuo orlaivio techninių specifikacijų iki planavimo ir pilotų parengimo. Ši misija paliko priešui daug klausimų, į kuriuos atsakymus žino tik Mi-8 įgulos nariai, tačiau jų neatskleis“, – pažymėjo Specialiųjų operacijų pajėgų spaudos tarnyba.

Prie vaizdo įrašo esančiuose komentaruose nurodyta, kad numušimas įvyko Rusijos teritorijoje, prie Kuteynikovo kaimo Rostovo srityje.

Sraigtasparnis buvo numuštas naudojant Ukrainos FP-1 tolimojo nuotolio atakos droną.

Michael Kappeler / dpa/picture-alliance

Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje šeštadienį tariasi dėl atsakomųjų pasiūlymų, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Kyjivas per mažiau nei savaitę turi pritarti jo planui dėl karo užbaigimo tenkinant svarbius Maskvos reikalavimus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pademonstravo, kad nepritaria JAV pateiktam 28 punktų planui, o Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sveikino pasiūlymą, pagal kurį Ukraina turėtų atiduoti Rusijai savo teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir pažadėti niekada nestoti į NATO.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį susitiko Pietų Afrikoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose, pranešė prancūzų prezidentūra.

Pranešime sakoma, kad pasitarimas įvyko prieš platesnį susitikimą tuo pačiu klausimu, kai dalyvaus ir kiti Europos lyderiai.

Visą tekstą skaitykite čia.

HENRY NICHOLLS / AFP

Vienašališkas JAV planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo „yra pagrindas, dėl kurio reikės papildomai padirbėti“, šeštadienį sakė Pietų Afrikoje į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą susirinkę Vakarų lyderiai.

„Aiškiai kalbame dėl principo, kad sienų negalima keisti jėga. Taip pat esame susirūpinę siūlomais apribojimais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, dėl kurių Ukraina nebūtų apsaugota nuo būsimo užpuolimo“, – bendrame pareiškime sakė įtakingų Europos šalių, taip pat Kanados ir Japonijos lyderiai.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai Vašingtonas nusiuntė Kyjivui planą, kuriuo tenkinami svarbūs Maskvos reikalavimai.

Visą tekstą skaitykite čia.

ZumaPress/Scanpix/Viktoras Orbanas

Nuo šiol Vengrija blokuos visus bendrus ES sprendimus, skirtus Ukrainos rėmimui, kol Kyjivas sutiks su griežtomis Donaldo Trumpo „taikos plano“ sąlygomis. Apie tai praneša „Politico“.

Šiandien Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras gavo laišką iš Viktoro Orbano, kurio kopiją žurnalistams pateikė šaltiniai. Šiame laiške Vengrijos ministras pirmininkas ragina ES remti JAV „taikos planą“, sudarytą iš 28 punktų ir kertantį kelias esmines Ukrainos „raudonąsias linijas“.

„Europos valstybės turi nedelsiant ir besąlygiškai paremti JAV taikos iniciatyvą. Be paramos JAV prezidentui, mes turime nedelsiant pradėti savarankiškas ir tiesiogines derybas su Rusija“, – rašė Orbanas.

Vengrijos vadovas taip pat pabrėžė, kad nuo šiol Vengrija „nerems jokios tolesnės Europos Sąjungos finansinės pagalbos Ukrainai jokiu pavidalu“ ir „nesutiks, kad toks sprendimas būtų priimtas ES vardu ar rėmuose“.

„Politico“ pažymi, kad pirmoji akivaizdi Orbano blokavimo auka gali būti vadinamoji reparacijų paskola Ukrainai, kurios sąlygos šiuo metu aktyviai aptarinėjamos. Sprendimą dėl jos planuota priimti jau gruodžio 18 dieną.

„Ukrainai greitas susitarimas dėl Reparacijų paskolos yra itin svarbus. Ji užtikrina nuspėjamą finansavimą iš įšaldyto Rusijos suverenaus turto lėšų, garantuoja stabilumą nuo 2026 metų pradžios ir tai daroma be papildomos naštos ES mokesčių mokėtojams“, – komentare leidiniui sakė Ukrainos ambasadorius ES Vsevolodas Čencovas.