Svarbiausios naujienos
- Zelenskis įvardijo, kas bus su taikos derybomis atleidus Jermaką
- Zelenskis atstatydino prezidento kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką
- Putinas nesutinka užbaigti karo: Trumpas turi 3 pasirinkimus, ką daryti toliau
- Rusijos branduolinių raketų bazėje – kurtinantis sprogimas, į dangų pakilo rausvų dūmų debesis
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Trumpas sutinka „atiduoti“ Rusijai Krymą ir Donbasą
15:50
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutinka pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose kaip taikos plano dalį, skelbia britų leidinys „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais.
Pasak straipsnio, pasiūlymą pripažinti per karą užgrobtas Rusijos žemes Vladimirui Putinui pateiks JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kuris kitą savaitę kartu su D.Trumpo svainiu Jaredu Kušneriu turi apsilankyti Maskvoje.
Planas pripažinti teritorijas, kuris prieštarauja nusistovėjusiai JAV diplomatinei praktikai, greičiausiai bus toliau įgyvendinamas nepaisant Ukrainos ir Europos šalių prieštaravimų, pastebėjo „The Telegraph“.
„Darosi vis aiškiau, kad amerikiečiams nerūpi, ką galvoja europiečiai. Jie sako, kad europiečiai gali daryti, ką nori“, – pažymėjo leidinio šaltinis.
Tačiau Kyjivas negalėtų būti verčiamas pripažinti Rusijos kontrolės teritorijose, kurias ji neteisėtai aneksavo. Nuo 2014 m. Ukrainos konstitucija neleidžia jokiam prezidentui ar vyriausybei atiduoti teritorijos prieš tai nepateikus klausimo rinkėjams visos šalies referendume.
Iki šiol JAV ir Europa atsisakė pripažinti Rusijos kontrolę Kryme – pusiasalyje, kurį V.Putinas neteisėtai aneksavo 2014 m.
Tai reikštų, kad Vašingtonas nutrauktų diplomatinę konvenciją siūlyti teisėtumą dėl pavogtos teritorijos, palankios valstybei agresorei.
Teritorinius klausimus tikėjosi aptarti asmeniškai
Dieną prieš tai Rusijos vadovas pareiškė, kad JAV turėtų pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir kitose aneksuotose Ukrainos teritorijose. Per spaudos konferenciją Biškeke jis atmetė galimybę daryti nuolaidas dėl Donbaso, kurio reikalauja viso – įskaitant teritorijas, kurias vis dar kontroliuoja Kyjivas.
„Ukrainos kariai pasitrauks iš jų užimtų teritorijų, tada ir baigsis karo veiksmai. Jie nepasitrauks – to pasieksime ginkluotomis priemonėmis“, – sakė V. Putinas.
Jis taip pat tvirtino, kad kai kurios Europos šalys nori „kovoti iki paskutinio ukrainiečio“, ir pridūrė, kad Rusija tam yra „pasirengusi“.
Į pirminį D.Trumpo 28 punktų planą buvo įtraukti punktai dėl Krymo ir Ukrainos regionų pripažinimo rusiškais, primena „The Telegraph“. Buvo numatyta, kad Donecko ir Luhansko sritys bus perduotos Kremliui jų administracinėse ribose, o fronto linija Zaporižioje ir Chersone bus įšaldyta.
Po pirmadienį Ženevoje vykusių Ukrainos ir JAV derybų planas buvo sumažintas iki 19 punktų: atsisakyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus apribojimų, Kyjivo atsisakymo stoti į NATO, taip pat nuostatų dėl JAV ir Rusijos santykių normalizavimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikėjosi asmeniškai aptarti teritorinius klausimus su D.Trumpu, siūlydamas jam susitikti Vašingtone. Tačiau susitikimas neįvyko.
Kremliaus paskelbtame naujame nacionalinio saugumo strategijos dokumente V.Putinas žada per dešimtmetį okupuotos Ukrainos teritorijas integruoti į Rusijos sistemą.
Maskva paskelbė apie Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios aneksiją 2022 m. rugsėjį, nors niekada nebuvo visiškai užkariavusi Ukrainos teritorijų.
Kremliaus nuolatinis siekis kontroliuoti sritis rodo, kad V.Putinas nė karto nesvarstė galimybės daryti nuolaidų, kad būtų nutrauktas beveik ketverius metus trunkantis žiaurus karas Ukrainoje.
Naujausios žinios apie Izraelio ir Irano konfliktą
08:43
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Dabar blogai, o vėliau galbūt bus dar blogiau“: FT prakalbo apie spąstus, į kuriuos pateko Ukraina
00:43
Ukraina susidūrė su itin sudėtingu pasirinkimu: Rusija reikalauja, kad Kyjivo kariai pasitrauktų iš visų Donecko srities rajonų, kuriuos jie dabar kontroliuoja, įskaitant svarbiausius atramos punktus Slovjanską ir Kramatorską. Rusija jų taip ir nesugebėjo užimti, nepaisant beveik ketverių metų intensyvių karo veiksmų. Apie tai rašo „Financial Times“.
Pažymima, kad Kyjivas išmintingai atmeta planą, reikalaujantį kapituliuoti be pasipriešinimo, tačiau, tęsdamas kovą, jis rizikuoja prarasti daugiau dėl blogėjančių karinių perspektyvų, personalo trūkumo, technikos nuostolių ir Rusijos puolimo.
„Jei Ukraina tęs pasipriešinimą, karo veiksmų dinamikos pablogėjimas 2026 m. gali leisti Rusijai užimti visą Donbasą (arba net daugiau), pašalinant pagrindinę kliūtį ugnies nutraukimui ir paliekant Ukrainą su tuo pačiu galutiniu rezultatu, tik blogesnėmis sąlygomis“, – teigiama straipsnyje.
Žurnalistų nuomone, Ukraina atsidūrė logikos spąstuose, kur bet koks racionalus pasirinkimas gali lemti tą patį katastrofišką rezultatą. Ji priversta rinktis tarp „ydingos taikos“, prievartos neapibrėžtumo ir karo veiksmų rizikos, kurie galiausiai lems blogesnį susitarimą.
Kaip baigsis karas Ukrainoje
Politologas Danas Reiteris teigia, kad yra dvi pagrindinės sąlygos karui baigti: pirma, abi pusės turi būti įsitikinusios, kad jų priešininkas nepažeis sudaryto taikos susitarimo – tai įsipareigojimų problema. Antra, turi būti patikimi duomenys apie kiekvienos pusės jėgą ir ryžtą.
Jis paaiškino: „Išsekimo karai, tokie kaip Ukrainos, paprastai išaiškina antrają sąlygą. Po daugelio karo veiksmų metų santykinė karinė jėgų pusiausvyra tampa akivaizdi. Tačiau įsipareigojimų problema beveik visada išlieka, nes abi pusės turi būti įsitikinusios, kad susitarimai nebus pažeisti, kai tik pasikeis aplinkybės. Būtent dėl to Ukraina yra taip stipriai įstrigusi spąstuose.“
Pažymima, kad taikos susitarimai paprastai veikia tik tada, kai abi pusės gali pasitikėti viena kita arba kai įtakingas vykdytojas už pažeidimus priverčia nepriimtinai brangiai sumokėti. Kai vykdymo priemonės yra silpnos, tikėtini „pratęsimo karai“. Šiandien JAV ir Europa neturi bendros valios ar galimybių užtikrinti Ukrainos saugumą ateityje. Rusija šį konfliktą laiko regioniniu karu prieš NATO – tariamai egzistenciniu mūšiu, dėl kurio Maskva pasirengusi ištverti metų metus truksiantį kraujo praliejimą, kol bus pasiekti jos tikslai. Įsipareigojimų problema iš esmės lieka neišspręsta.
Leidinys rašo, kad miglotos nuostatos dėl įsipareigojimų vykdymo priverstinio užtikrinimo neseniai pasiūlytame „taikos plane“ neišspręs esminio pasitikėjimo trūkumo. Be griežtų įsipareigojimų, pagrįstų ne tik pažadais, bet ir realiais Europos veiksmais, Kyjivas šiandien rizikuoja prarasti teritoriją, o Maskva galės suduoti naują smūgį, kai tam bus tinkamos sąlygos.
Padėtis fronte
Žurnalistų nuomone, jei Ukraina atmes dabartinius pasiūlymus ir tęs karo veiksmus, jai gresia vis didesnis jėgų išsekimas: „Tačiau karinė padėtis nėra tokia bloga, kad pateisintų „diktatines priemones“. Nėra pavojaus, kad fronto linija žlugtų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlieka galinga karine mašina. Rusijai bus sunku sėkmingai užimti Slovjanską ir Kramatorską 2026 m. Vis dėlto bendra karo eiga Ukrainai išlieka neigiama. Rusija patyrė didelių nuostolių, bet jos gebėjimas juos priimti ir sustiprinti kariuomenę pranoksta Ukrainos galimybes. Jei Kyjivas praras dar daugiau teritorijų arba jo ginkluotosios pajėgos bus išsekintos, derybos dar labiau pasisuks Rusijos naudai.“
Svarbu tai, kad dabartinio „taikos plano“, kuris numato teritorijų atsisakymą, suverenios gynybos apribojimą, amnestiją už karo nusikaltimus ir NATO apsaugos atsisakymą, priėmimas būtų mainomas į neapibrėžtą Rusijos sulaikymą. Tai gali sukelti rimtą civilių ir kariškių santykių lūžį ir destabilizuoti Ukrainą apskritai. Dabartinė karinė situacija nepateisina šių teritorijų atidavimo, o tokios nuolaidos beveik neabejotinai sukels karininkų pasipiktinimą „smūgiu į nugarą“, pakenkdamos pasitikėjimui Ukrainos civiline vadovybe.
Leidinys teigia, kad derėdamasi iš silpnos pozicijos, šalis dažnai susiduria su tragišku pasirinkimu: tęsti kovą tikintis palankesnių sąlygų arba susitaikyti su sunkiomis netektimis dabar ir rizikuoti vidaus sukrėtimais. Lyderiai dažnai „žaidžia atgimimu“, tęsdami kovą dar ilgai po to, kai pralaimėjimas atrodo tikėtinas, vildamiesi išvengti kaltės šalies viduje.
Pažymima, kad Ukrainos pasirinkimas gali susiaurėti iki varianto „Dabar blogai, o vėliau galbūt bus dar blogiau“. Donbaso negalima palikti be kovos, bet karo veiksmai kelia grėsmę, kad tas pačias nuolaidas teks daryti daug sunkesnėmis sąlygomis. Tuo metu Vakarų paramos pažadai tampa vis labiau nepatikimi, o tikrai teisingos taikos perspektyvos tolsta. Kartais žiauri karo logika reiškia, kad vienintelė išeitis yra kartus kompromisas, net jei žinote, kad jis yra nevykęs.
Ekspertas: Jermako nuopuolis gali tapti lūžio tašku Zelenskio komandai
22:31
Penktadienio vakarą Kyjivą sudrebino politinė bomba – prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėtai paskelbė, kad atsistatydina jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Vos kelios valandos prieš tai antikorupcinės institucijos surengė kratas vieno įtakingiausių Ukrainos pareigūnų biure ir namuose, siejant jas su skandalingąja „Midas“ byla energetikos sektoriuje.
Kas iš tiesų slypi už šio staigaus sprendimo ir kokių pasekmių jis gali turėti? Situaciją 15min komentavo Rusijos karo nusikaltimus dokumentuojančio „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta.
Pasak M.Miltos, norint tinkamai įvertinti A.Jermako politinį svorį ir kokią reikšmę šaliai turės jo atsistatydinimas, reikėtų šiek tiek plačiau pažvelgti į politinį šalies kontekstą.
Politologas akcentavo, kad nuo to, kad nuo pat momento, kai Andrijus Jermakas tapo Prezidento kanceliarijos vadovu, jis tapo naujos valdžios vertikalės simboliu. Jo rankose buvo sutelkta anksčiau nematyto masto galia – tiek ministrų kabinetas, tiek parlamentas faktiškai buvo nustumiami į šalį ir prarado dalį savo politinio svorio bei savarankiškumo.
„Todėl klausimai dėl A.Jermako vaidmens politiniuose procesuose ėmė sklandyti dar 2024-ųjų pabaigoje. O prasidėjus Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcijos prokuratūros (SAP) atliekamam „Midas“ tyrimui, jie tik dar labiau sustiprėjo. Nutekintuose garso įrašuose minimos įvairios pravardės, tarp jų – ir „Alibaba“, kuri, kaip manoma, gali būti siejama su A.Jermaku.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Išgirtos branduolinės raketos „Sarmat“ paleidimas Rusijoje baigėsi efektinga epine nesėkme
22:26
Aiškėja, kas nutiko Rusijos strateginių raketinių pajėgų bazėje Jasnyj mieste Orenburgo srityje – manoma, kad eilinę nesėkmę patyrė Kremliaus režimo pasididžiavimas, balistinė raketa „Sarmat“, kuria taip mėgsta bauginti vakarus Rusijos propagandistai.
Rusijoje bandomasis tarpžemyninės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“, galinčios nešti branduolines galvutes, paleidimas baigėsi visiška nesėkme. Iškart po pakilimo raketa prarado valdymą ir nukrito netoli paleidimo vietos.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Prie Turkijos krantų vienu metu užsidegė du Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai
21:55
Juodojoje jūroje, netoli Turkijos sąsiaurių, iš karto dega du Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai. Vienas iš jų, tikriausiai, užplaukė ant minos.
Rusijos leidinys „Izvestija“ rašo, remdamasis Turkijos vyriausiąja jūreivystės administracija, kad tanklaivio „Kairos“ denyje įvyko sprogimas, po kurio laive kilo stiprus gaisras. Turkijos pareigūnai negalėjo atsakyti, kas galėjo būti sprogimo priežastis.
„Mes sėkmingai evakavome visus 25 įgulos narius ir nugabenome juos į medicinos įstaigas krante. Sužeistų ir žuvusių nėra“, – pabrėžė administracija. Teigiama, kad laivo įgula buvo sudaryta daugiausia iš kinų. Rusų joje nebuvo.
Taip pat rusai teigia, kad tanklaivis incidento metu buvo tuščias, tačiau milžiniškos laivą apėmusios liepsnos leidžia abejoti tokiu teiginiu. Turkijos gelbėjimo laivai dabar užsiima jo gesinimu.
Šiek tiek vėliau paaiškėjo, kad netoli Turkijos krantų dega tanklaivis VIRAT. „Mes nežinome avarijos priežasties. Yra nepatvirtinta informacija, kad avarijos priežastimi tapo susidūrimas arba, galbūt, sprogimas. Po to iš mašinų skyriaus ėmė veržtis tiršti dūmai“, – pasakojo Turkijos pareigūnai.
Turkijos televizija paviešino garso įrašą, kuriame tanklaivio VIRAT įgula kviečia pagalbą. Jame aiškiai sakoma, kad laivą atakavo dronai.
Kaip rašo „Reuters“, abu tanklaiviai priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“, kuris naudojamas Vakarų naftos sankcijoms apeiti. Be to, abu laivai jau yra įtraukti į sankcijų sąrašus.
„Pagal pranešimus, laivas galėjo užplaukti ant minos ir gali nuskęsti“, – priduria „Reuters“ apie tanklaivį „Kairos“.
„Fatališka kombinacija“: Tuskas pakomentavo atsistatydinimus Ukrainoje pasaulio įvykių kontekste
19:34
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pakomentavo permainas Ukrainos prezidento kanceliarijoje įvykių, susijusių su JAV „taikos planu“, metu.
Lenkijos premjeras tapo, tikriausiai, pirmuoju iš Europos aukščiausių pareigūnų, kuris sureagavo į penktadienį paskelbtus atsistatydinimus Ukrainoje.
„Orbanas važiuoja pas Putiną, Nawrockis – pas Orbaną. Derybose dėl „Witkoffo plano“ vyrauja chaosas, o Kyjive – politinė krizė. Fatališka kombinacija“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „X“.
Kaip pranešta, penktadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas susitikime su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu Maskvoje dar kartą išreiškė viltį, kad Budapeštas taps taikos derybų dėl Rusijos pradėto karo su Ukraina vieta.
Penktadienį vakare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako atleidimą ir pranešė, kad šeštadienį vyks konsultacijos dėl naujo prezidento kanceliarijos vadovo.
Kojala apie Jermako pasitraukimą: „Negalėjo būti kitos išeities“
19:14
Atsistatydinus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovui Andrijui Jermakui, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad tai buvo neišvengiamas sprendimas vykstančio karo fone.
„Matyt, negalėjo būti kitos išeities karo fone, kai prezidentas pirmiausia privalo atsakomybe laikyti valstybės valdymą ir gebėjimą atremti priešo agresiją. Bet kokias problemas šalies viduje turi stumti į šalį. Nors prezidentui Jermakas buvo nepaprastai artimas – tą pamatėme visais įmanomais būdais (...) Jis bandė jį palaikyti iki pat paskutinių dienų, įskaitant ir tai, kad siuntė derėtis su Rubio į Ženevą jau po to, kai netilo kalbos ir žiniasklaidoje, kad korupcijos skandalas neišvengiamai turėtų paliesti ir Jermako asmenybę. Bet po kratų ir nepasitenkinimo, kurį atvirai reiškė ir kiti Zelenskio bendražygiai, tai turbūt buvo vienintelis įmanomas scenarijus“, – svarstė politologas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis įvardijo, kas bus su taikos derybomis atleidus Jermaką
18:31
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskelbus apie Prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako atsistatydinimą, paaiškėjo, kas atstovaus Ukrainai derybose su JAV.
Paminėjo naujus žmones
Pasak jo, Ukrainai atstovaus Ukrainos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir karinės žvalgybos atstovai.
„Kai visi susiduriame su tokiu išoriniu iššūkiu – karu – turime būti stiprūs viduje. Būtent Ukrainos gynybai bus sutelkta šimtas procentų mūsų jėgų. Kiekvienas dabar turi veikti būtent mūsų valstybės labui ir ginti mūsų valstybę. Tai yra nekintamas principas. Jau artimiausiu metu įvyks susitikimai su Amerikos puse“, – penktadienį, lapkričio 28 d., paskelbtame kreipimesi sakė V.Zelenskis.
Tame pačiame kreipimesi jis pareiškė, kad atsistatydina Andrijus Jermakas. Ryte pranešta, kad NABU ir SAP atlieka kratas pas A.Jermaką namuose ir biure. Pats kanceliarijos vadovas sakė, kad tyrėjai jo namuose „iš tiesų atliko procesinius veiksmus“.
Lapkričio 27 d. V.Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos susitiks vėliau šią savaitę, kad aptartų taikos susitarimo punktus, visų pirma dėl saugumo garantijų.
Valstybės vadovas sakė, kad Kyjivas kasdien keičiasi su savo partneriais informacija ir visais duomenimis, kurių reikia norint nustatyti geriausius veiksmus.
Lapkričio 23 d. Ženevoje (Šveicarija) įvyko JAV ir Ukrainos derybos dėl taikos plano karui užbaigti. Bendrame pareiškime šalys nurodė, kad delegacijos parengė atnaujintą taikos susitarimo pagrindų dokumentą.
Lapkričio 24 d. laikraštis „Financial Times“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad po Ženevoje vykusių Ukrainos ir JAV delegacijų derybų JAV taikos planas buvo sumažintas nuo 28 iki 19 punktų.
Kas tas Jermakas: dešinioji Zelenskio ranka, galios centras, senas draugas
18:15
Vienas įtakingiausių ir nekenčiamiausių Ukrainos politikų, prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas – atleistas. Po korupcijos skandalą tiriančių pareigūnų kratų A.Jermako ofise ir bute jis nutarė trauktis, nors šią savaitę dar vadovavo Ukrainos delegacijai derybos su JAV delegacija dėl taikos plano. Kas tas A.Jermakas, tapęs viena ryškiausių Ukrainos politikos figūrų?
Ukrainos kovos su korupcija agentūros penktadienį pranešė atliekančios kratas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo Andrijaus Jermako biuruose. Šios kratos susijusios su didžiuliu korupcijos tyrimu „Midas“, kurio pagrindinė figūra – į užsienį pabėgęs prezidento Volodymyro Zelenskio draugas verslininkas Tymuras Mindičius. A.Jermakui penktadienį įtarimai nebuvo pareikšti.
Tyrėjai anksčiau šį mėnesį pranešė, kad atskleidė 100 mln. JAV dolerių (86,39 mln. eurų) korupcijos schemą energetikos sektoriuje. Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą šalyje, kurioje dėl Rusijos atakų žiemą nuolat sutrinka elektros energijos ir šilumos tiekimas.
Viena įtakingiausių figūrų
A.Jermakas, svarbiausias V.Zelenskio sąjungininkas, Kyjive dažnai vertinamas prieštaringai. A.Jermako oponentai teigia esą jis naudojosi tarnyba, kad užkulisiuose kauptų galią ir įtaką, sprendžia, kas galės susitikti su prezidentu, ir ignoruoja kritiškus balsus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Viktoras Orbanas davė pažadą Vladimirui Putinui
18:04
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį nepaisydamas Europos Sąjungos (ES) pozicijos pažadėjo Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir toliau pirkti rusišką naftą.
Penktadienį V.Orbanas lankosi Maskvoje, kur jį Kremliuje priėmė V.Putinas.
Vengrija – artimiausia Kremliaus sąjungininkė Europos Sąjungoje – vis dar priklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos importo, nepaisant Maskvai nuo 2022 metų, kai ji pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, taikomų sankcijų.
Nuo tada, kai 2010-aisiais sugrįžo į valdžią, V.Orbanas su V.Putinu buvo susitikęs 15 kartų. Penktadienio susitikimas yra ketvirtas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Tačiau V.Orbano vizitas Kremliuje nebuvo palankiai įvertintas Briuselyje, kuris ragino ES valstybes visiškai nutraukti priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių.
„Mes neatsisakėme bendradarbiavimo (su Rusija) jokiose srityse, nepaisant jokio išorinio spaudimo, – pareiškė Vengrijos premjeras V.Putinui. – Norėčiau pakartoti, kad energijos tiekimas iš Rusijos yra ir liks pagrindinis Vengrijos energijos tiekimo šaltinis.“
Plačiau skaitykite ČIA.
