Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Rusijos generolo – netikėtas prisipažinimas dėl karo Ukrainoje
12:59 Atnaujinta 13:08
Buvęs Rusijos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Vladimiras Čirkinas sukritikavo Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą, sakydamas, kad Rusija „ir vėl“ nebuvo pasirengusi karui.
„Be to, mes tradiciškai nepakankamai įvertinome priešininką ir pervertinome savo kariuomenę“, – sakė V.Čirkinas lapkričio 27 d. interviu Rusijos kanalui RBK.
Jis užsiminė apie Rusijos planą „užimti Kyjivą per tris dienas“, sakydamas, kad Rusiją kamuoja „Tbilisio sindromas“ ir prisiminimai apie 2008 m. penkių dienų karo su Sakartvelu įvykius, tačiau Ukrainos atveju „viskas susiklostė ne taip“.
„Per pirmąsias kelias savaites mums buvo duota rimta griežta pamoka, o buvęs gynybos ministras bandė rasti veidą gelbstinčią išeitį iš situacijos, vadindamas tai, kas vyksta, „geros valios gestu“, – sakė V.Čirkinas.
Dėl pasitraukimo iš Kyjivo srities jis kaltino „visą Rusijos žvalgybos bendruomenę“, sakydamas, kad šalies vadovybei buvo pateikta klaidinga informacija, jog „70 proc. Ukrainos gyventojų yra su mumis, o 30 proc. – prieš mus“.
Ukrainos politikos žurnalistas ir tinklaraštininkas Denysas Kazanskis gruodžio 2 d. komentare sakė, kad tokių pareiškimų tokiu aukštu lygiu dar niekada nebuvo.
„Čirkinas, faktiškai pripažino „specialiosios karinės operacijos“ nesėkmę ir pareiškė, kad Putinas į karą stojo nepasirengęs, nes neteisingai įvertino situaciją, o tai lėmė didelius nuostolius“, – socialinieme tinkle „X“ rašė D.Kazanskis.
Rusijoje už viešą karo kritiką gali būti iškelta baudžiamoji byla, už kurią gresia laisvės atėmimo bausmė nuo kelerių iki 15 metų.
Nuo 2022 m. Rusijos valdžios institucijos suintensyvino pastangas nutildyti kritikus, dešimtis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir aktyvistų grupių įvardydamos kaip „užsienio agentus“ ir „nepageidaujamas organizacijas“, veiksmingai uždrausdamos jų veiklą ir kriminalizuodamos bendradarbiavimą su jomis.
Organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad vien 2022 m. Rusijoje už karo kritiką ar valstybės klaidinga laikomos informacijos skleidimą buvo nubausta daugiau kaip 21 000 žmonių.
Naujausios žinios apie Izraelio ir Irano konfliktą
06:36
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis nurodė, koks bus pagrindinis Ukrainos delegacijos tikslas JAV
23:52
Ukrainos derybininkų Jungtinėse Valstijose užduotis – gauti išsamią informaciją apie JAV delegacijos vizito į Rusiją rezultatus, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „RBK-Ukraina“.
Jis sakė, kad šiandien Ukrainos atstovai tęs pokalbius Jungtinėse Valstijose su Amerikos lyderio Donaldo Trumpo komanda.
„Dabar mūsų užduotis yra gauti išsamią informaciją apie tai, kas buvo pasakyta Rusijoje, kokias kitas priežastis (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas rado, kad pratęstų karą ir darytų spaudimą Ukrainai, mums, mūsų nepriklausomybei. Ukraina yra pasirengusi bet kokiam scenarijui“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina dirbs „kuo konstruktyviau“ su visais partneriais, kad būtų pasiekta taika.
„Tik tikra taika reiškia tikrą saugumą, mes puikiai suprantame, kad tam reikalinga ir bus reikalinga partnerių parama“, – pridūrė jis.
„Naudingas idiotas“: „The Independent“ įvardijo, kokia Trumpo klaida padeda Putinui
21:18
„Atsitiktinai ar ne, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi naudingą idiotą, kuris valdo Ameriką“, – rašo „The Independent“ užsienio naujienų redaktorius Samas Kiley.
Jis savo nuomonės straipsnyje pastebi, kad tarptautinė diplomatija buvo „apversta aukštyn kojomis, priešai tapo draugais, sąjungininkai sulaukė grasinimų, tarptautinė teisė buvo iškraipyta“.
Agresorė šalis pasiekė neįsivaizduojamą strateginį efektą manipuliuodama D.Trumpo administracija, kuri išsisukinėjo, stengdamasi primesti Rusijai pergalę kare prieš Ukrainą ir Europą.
Žurnalistas primena, kad, siekdamas toliau įsiteikti Rusijos valdžiai, D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas kartu su prezidento žentu Jaredu Kushneriu vyko į Maskvą derybų. Po penkių valandų susitikimo su Amerikos delegacija Kremlius padarė griežtą išvadą, kad „mes nesame arti Ukrainos krizės sprendimo“.
Žurnalistas svarsto, kodėl Jungtinės Valstijos imasi iniciatyvos šiose derybose ir kodėl šį sprendimą palaiko kiti NATO sąjungininkai. Anot S.Kiley, šiuo metu Europoje nėra lyderio, kuris būtų pasirengęs garsiai pasakyti tai, ką neabejotinai žino visi – D.Trumpas nėra geras tarpininkas Ukrainos klausimu, jis tiesiog yra netinkamoje pusėje.
Jis primena, kad S.Witkoffas anksčiau buvo laikomas ypač nekompetentingu.
„Jis pasirodo Kremliuje, įsiteikia kaip Golumas, neužsirašinėja, naudojasi Kremliaus vertėjo paslaugomis ir iš susitikimų su V.Putinu išeina kupinas džiaugsmo“, – rašo žurnalistas.
Straipsnyje cituojamas S.Witkoffas, kuris interviu su buvusiu „Fox News“ žurnalistu Tuckeriu Carlsonu apibūdino V.Putiną kaip „nuostabų, nepaprastai protingą ir sąžiningą žmogų“, taip pat „gerą vyruką“.
S.Kiley pažymi, kad šie apibūdinimai sukėlė pasipiktinimą mirusių V.Putino kritikų, tokių kaip Aleksejus Navalnas, šeimoms, taip pat „visiems rusakalbių Donbaso regiono gyventojams, kur V.Putino kariai sudegino žemę ir negailestingai žudė žmones“.
Be to, V.Putinas yra ieškomas Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) už karo nusikaltimus.
S.Kiley teigia, kad, kaip ir buvo tikėtasi, V.Putinas atmetė naujausią paliaubų plano versiją, kuri buvo parengta bendradarbiaujant su Ukraina ir Europos lyderiais.
Rusijos vadovas nori, kad būtų priimta pirmoji taikos plano versija, kuri, kaip žinoma, buvo parengta kartu su S.Witkoffu ir Rusijos prezidento patarėju Kirilu Dmitrijevu.
„To paties S.Witkoffas, kuris mokė V.Putino užsienio politikos patarėją Jurijų Ušakovą, kaip manipuliuoti D.Trumpu ir kaip V.Putinas galėtų įtakoti D.Trumpą ir paveikti artėjantį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Baltuosiuose rūmuose“, – rašo žurnalistas.
Jis pastebi, kad Vakarų žvalgybos sluoksniuose D.Trumpo pasiuntinys laikomas kvailiu ir našta, tačiau S.Witkoffas atsirado svarbiausių diplomatinių veiksmų planetoje centre.
S.Kiley pastebi, kad Europos lyderiai vieningai teigia, kad Rusija kelia akivaizdžią ir realią grėsmę Vakarų saugumui ir demokratijai, tačiau jie paliko derybas dėl Vakarų pasaulio ateities žmogui, kuriuo nepasitiki jo pačios žvalgybos tarnybos.
„D.Trumpui nerūpi, kas nutiks Europai. Kartu su S.Witkoffu, D.Trumpas siekia asmeninės naudos ir trokšta V.Putino pritarimo“, – rašo redaktorius.
Putinas sieks atidaryti „Alfa Bank“ ir „Gazprombank“ filialus Indijoje
19:34
„Gazprombank“ ir „Alfa-Bank“ kreipėsi dėl leidimo pradėti veiklą Indijoje, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais šaltiniais, susipažinusiais su situacija.
Pasak agentūros šaltinių, šis klausimas bus aptartas per prezidento Vladimiro Putino vizitą Indijoje, kuris prasidėjo ketvirtadienį. Abu bankai kreipėsi į Indijos centrinį banką dėl licencijos atidaryti filialus šalyje ir tikimasi, kad po V.Putino vizito jie paskelbs apie veiklos pradžią Indijos rinkoje.
„Alfa-Bank“ yra didžiausias privatus bankas Rusijoje, kuriam nuo 2022 m. taikomos Vakarų sankcijos. „Gazprombank“, kurio dalis priklauso „Gazprom“, iki 2024 m., kai jam buvo taikytos sankcijos, daugiausia užsiėmė mokėjimų už Rusijos energijos eksportą apdorojimu.
Vladimiras Putinas: JAV derybos dėl taikos Ukrainoje sudėtingos, bet joms trukdyti nereikia
19:24 Atnaujinta 19:41
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Indijos transliuotojo paskelbtame interviu pareiškė, kad JAV derybos dėl taikos Ukrainos yra sudėtingos, tačiau, anot jo, į jas būtina įsitraukti, o ne trukdyti.
„Tai sudėtinga užduotis ir sudėtinga misija, kurią prisiėmė prezidentas (Donaldas) Trumpas“, – pareiškė Kremliaus šeimininkas.
„Pasiekti konsensusą tarp konkuruojančių pusių nėra lengva užduotis, tačiau prezidentas Trumpas, tikrai, tikiu, nuoširdžiai stengiasi tai padaryti, – pridūrė jis. – Manau, kad turėtume įsitraukti į šias pastangas, o ne joms trukdyti“.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą neturėtų būti vertinama kaip karo pradžia, bet kaip bandymas jį užbaigti.
Jis pakartojo, kad Minsko susitarimai buvo pasirašyti tikintis taikaus sprendimo, bet „Vakarų lyderiai atvirai prisipažino, kad niekada nesiruošė jų laikytis“, o pasirašė tam, kad „leisti Ukrainai apsiginkluoti“. Pasak V.Putino, Maskva jau aštuonerius metus bando išspręsti situaciją „taikiomis priemonėmis“.
V.Putinas taip pat sakė, kad Rusija neaneksavo Krymo, bet „tiesiog atėjo į pagalbą žmonėms, kurie nenorėjo susieti savo likimo su tais, kurie surengė valstybės perversmą Ukrainoje“. Pasak jo, Krymo gyventojai po SSRS žlugimo sutiko su savo padėtimi nepriklausomoje Ukrainoje, bet nesutiko gyventi politinių sukrėtimų ir nenuspėjamų pasekmių sąlygomis.
V.Putinas pridūrė, kad Krymo gyventojams grėsė „ne tik spaudimas, bet ir tiesioginės represijos“, todėl Rusija įsikišo, kad juos apsaugotų. „Mes visada ginsime savo interesus ir savo žmones“, – sakė jis.
JAV sustabdė kai kurias sankcijas Rusijos naftos milžinei „Lukoil“
19:18
JAV Iždo departamentas ketvirtadienį pratęsė už Rusijos ribų esančių „Lukoil“ degalinių veiklos leidimą ir sustabdė kai kurias sankcijas šiai rusų naftos milžinei.
Šiuo žingsniu leidžiama tokiose valstybėse kaip Jungtinės Valstijos esančiose „Lukoil“ degalinėse toliau aptarnauti klientus, tuo pačiu metu užkertant pinigų grįžimui į Rusiją, kuriai nuo 2022-ųjų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą taikomos griežtos JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Iždo departamentas teigė, kad pratęsė leidimą, siekdamas „sumažinti žalą vartotojams ir tiekėjams, norintiems sudaryti įprastus sandorius“ su mažmeninės prekybos degalinėmis, susijusiomis su „Lukoil“ subjektais.
Šis sprendimas iš dalies sustabdo priemones, kurias spalį įvedė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
D.Trumpas, bandymas daryti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje, spalį paskelbė sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Lukoil“ ir „Rosneft“, kurios įsigaliojo lapkričio 21 dieną.
Šie D.Trumpo žingsniai prieš Rusiją dėl karo Ukrainoje – jau paskatino pagrindinius rusiškos naftos pirkėjus ieškoti alternatyvių tiekėjų.
Apie priemonių prieš „Lukoil“ sušvelninimą buvo paskelbta tą pačią savaitę, kai Baltųjų rūmų derybininkai Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti JAV taikos plano užbaigti karui Ukrainoje.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusija siekia pasinaudoti JAV pasiūlymais karui Ukrainoje užbaigti, kad sustabdytų Vašingtono sankcijas.
Žiniasklaida: keturi karinio tipo dronai vijosi Zelenskio lėktuvą vizito Airijoje metu
19:10
Keturi neįvardyti dronai sekė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvo skrydžio maršrutą jo vizito Airijoje metu, praneša „RBK-Ukraina“, cituodama airių portalą „The Journal“.
Pasak leidinio, lėktuvas Dubline nusileido šiek tiek anksčiau nei numatyta, prieš pat incidentą. Dronai pasiekė vietą, kurioje turėjo būti V.Zelenskio lėktuvas, būtent tuo metu.
Po to dronai skraidė virš Airijos karinio jūrų laivo, kuris buvo slapta išsiųstas į Airijos jūrą Ukrainos vadovo vizito metu. Airijoje nuspręsta dronų nenušauti, o laive nebuvo priemonių jiems neutralizuoti.
Šaltiniai „The Journal“ pasakojo, kad dronai pakilo iš šiaurės rytų Dublino ir ore išbuvo iki dviejų valandų. Airijos policija tiria šį incidentą. Kol kas nežinoma, kas paleido ir valdė dronus.
Airijos teisėsaugos pareigūnai mano, kad tikslas buvo sutrukdyti V.Zelenskio atvykimui į Airiją.
Airijos policijos komisaras apie incidentą buvo informuotas antradienį, ryte. Nežinoma, ar informacija apie dronus buvo perduota Ukrainos prezidento komandai.
Žurnalistų teigimu, Airijos saugumo tarnybos nustatė, kad Dublino oro uoste buvę dronai buvo dideli, labai brangūs, karinio lygio, o incidentas gali būti klasifikuojamas kaip hibridinis išpuolis.
Friedrichas Merzas Briuselyje surengs derybas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai
18:38
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atidėjo vizitą Norvegijoje ir vietoje to vyks į Briuselį, kur bus surengtos derybos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos naudai, ketvirtadienį pranešė Berlynas.
„Kanclerio rytdienos kelionė į Oslą, Norvegiją, buvo atidėta“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai.
Vyriausybės išplatintame pranešime atstovas spaudai nurodė, kad vietoje vizito Norvegijos sostinėje F. Merzas dalyvaus privačioje vakarienėje su Belgijos ministru pirmininku Bartu De Weveriu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad derybų Briuselyje metu daugiausiai dėmesio bus skiriama F. Merzo palaikomiems Europos planams finansuoti paskolą Ukrainai, panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
Trečiadienį EK vadovė pristatė planą, pagal kurį per dvejus metus Ukrainai būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas.
Jos teigimu, šis žingsnis žengtas siekiant, kad Ukraina galėtų „vadovauti taikos deryboms iš jėgos pozicijos“.
Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.
ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.
Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot trečiadienį pareikalavo, kad „rizika, su kuria Belgija susiduria dėl šios schemos, būtų visiškai padengta“.
Europos lyderiai gruodžio 18 ir 19 dienomis Briuselyje surengs aukščiausiojo lygio susitikimą šiuo klausimu.
Dauguma ES lyderių pritaria tam, jog Rusijos įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.
Zacharova svaidosi grasinimais: tai išprovokuotų „griežčiausią Maskvos reakciją“
18:29
Kremlius jau rengia atsaką ES, jei ji nuspręstų panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Ukrainos paskolai finansuoti, grasino Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Anot jos, toks žingsnis išprovokuotų „griežčiausią Maskvos reakciją“, praneša "Sky News".
Ji taip pat tvirtino, kad degalų gamyba Ukrainos tolimojo nuotolio raketoms gamykloje Danijoje kelia karo eskalavimo pavojų.
M.Zacharova pridūrė, kad Ukrainos atakos prieš naftos tanklaivius Juodojoje jūroje trukdo taikos deryboms.
Kyjivas teigia, kad dronų atakos prieš Rusiją yra skirtos tam, kad Maskvai būtų sunkiau finansuoti savo karo veiksmus.
Gruodžio 19 dieną Vladimiras Putinas surengs kasmetinę spaudos konferenciją
17:32
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 19 dieną surengs kasmetinę spaudos konferenciją, ketvirtadienį nurodė Kremlius.
Ši kasmetinė Kremliaus šeimininko spaudos konferencija, vykstanti metų pabaigoje, tapo neatsiejama jo daugiau nei ketvirtį amžiaus trunkančio valdymo dalimi.
Ši kelias valandas trunkanti konferencija nebuvo surengta tik kartą per V.Putino valdymo istoriją – 2022 metais, po to kai vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją ir susidūrė su karinėmis nesėkmėmis fronte.
Šių metų konferencija rengiama tuo metu, kai Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik ketverius metus, o JAV deda pastangas, kad šis karas būtų užbaigtas.
Anksčiau šią savaitę V.Putinas pareiškė, kad Kremlius ketina užimti likusią Ukrainos Donbaso srities dalį – jėga arba kitomis priemonėmis.
Konferencija yra griežtai kontroliuojama Kremliaus, o V.Putinas atsakinėja tik į jam palankius klausimus.
Praėjusių metų konferencija truko pusantros valandos.
Konferencija vyks tuo metu, kai Rusija susiduria su griežtomis Vakarų šalių sankcijomis, kuriomis siekiama pažaboti jos puolimą Ukrainoje, ir precedento neturinčiu susidorojimu su opozicija šalyje.
