Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis prabilo apie Donbaso dalybas: mes norime atsakymo
13:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu „Bloomberg“ naujienų tarnybai pareiškė, kad derybų dalyviai, diskutuojantys apie JAV taikos planą, dar nesutarė dėl Donbaso.
Šalies lyderis pabrėžė, kad JAV taikos plano elementai reikalauja tolesnių diskusijų dėl keleto „jautrių klausimų“, įskaitant saugumo garantijas ir kontrolę rytiniuose regionuose.
„Yra JAV, Rusijos ir Ukrainos vizijos – ir mes neturime vieningos nuomonės dėl Donbaso“, – pažymėjo jis.
V.Zelenskis sakė, kad Ukraina reikalauja atskiro susitarimo dėl saugumo garantijų iš Vakarų sąjungininkų, visų pirma iš Jungtinių Valstijų.
„Yra vienas klausimas, į kurį aš – ir visi ukrainiečiai – norime gauti atsakymą: jei Rusija vėl pradės karą, ką darys mūsų partneriai“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Anksčiau pranešta, kad pirmadienį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas asmeniškai perduos V.Zelenskiui pataisytą taikos planą. Pasiūlymas jam bus įteiktas tiesiogiai, baiminantis pasiklausymo rizikos.
Kalbėdamas apie Donbasą, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad Rusija bet kokiu atveju atgaus Donbasą – karinėmis priemonėmis ar „kitu būdu“.
„Greičiau, greičiau, greičiau“
Panašu, kad net po keleto derybų etapų teritorijų klausimas vis dar yra problematiškiausias klausimas dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. Tai naujienų agentūrai AFP patvirtino ir vienas su derybų eiga susipažinęs pareigūnas.
Teritorija yra „problematiškiausias klausimas. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nenori sudaryti susitarimo be teritorijos. Todėl jie ieško bet kokių galimybių užtikrinti, kad Ukraina perduotų teritoriją“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Amerikiečiai daro spaudimą: „greičiau, greičiau, greičiau“, – pridūrė šaltinis, sakydamas, kad Ukraina „negali sutikti su viskuo, neišsiaiškinusi detalių“.
Orbanas susitarė su Turkija dėl tolesnio Rusijos dujų tiekimo Vengrijai
00:00
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pirmadienį susitarė, kad Turkija toliau tieks Rusijos dujas Vengrijai.
Spaudos konferencijoje po derybų su R.T.Erdoganu Stambule V.Orbanas sakė, kad šalys aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.
Jis priminė, kad Vengrija neseniai susitarė su JAV, kad amerikiečių sankcijos dėl rusiškų dujų ir naftos nebus taikomos Vengrijai, o tada Rusija garantavo tolesnį jų tiekimą.
„Šiandien su prezidentu Erdoganu buvo susitarta, kad turkai užtikrins maršrutą tam“, – pranešė jis.
Vengrijos vyriausybės vadovas pridūrė, kad vien tik šiais metais per Turkiją į Vengriją buvo pristatyta 7,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
Anksčiau paskelbta, kad Vengrija ir, galbūt, Slovakija ES Teisingumo Teisme užginčys Europos Sąjungos planą uždrausti importuoti rusišką dujas ir naftą.
Zelenskis: Kinijai nenaudinga baigti Rusijos karą su Ukraina
23:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinijai nenaudinga silpna Rusija, kuri pralaimi karą, nes Pekinas yra didelėje ekonominėje ir diplomatinėje konfrontacijoje su JAV.
„Mes gerbiame kiekvienos valstybės, kuri gerbia mus, suverenumą ir teritorinį vientisumą, ir, be abejo, Kinija dėl to galėtų padaryti viską. Be abejo, Kinija yra stipri šalis, stipri ekonomika, o svarbiausia, mūsų atveju, tai įtaka, kurią Kinija tikrai turi Rusijai, asmeniškai Putinui. Tačiau, su visa pagarba Kinijos tautai, istorijai, kultūrai, turime sąžiningai pasakyti – nematau, kad Kinijai būtų naudinga šio karo pabaiga“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos valstybės vadovas tai paaiškino JAV ir Kinijos priešprieša.
„Tai nereiškia, kad tai karas. Priešprieša gali būti bet kokia – diplomatinė, ekonominė. Tai vyksta ir šiandien. Kinijai nenaudinga silpna Rusija. Rusija, kuri pralaimėjo šiame formate“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Jo nuomone, dėl to, jei kalbėti atvirai, kenčia Ukrainos tauta. „Nes jei Kinijai nenaudinga sustabdyti Rusiją... tai reiškia, kad karas tęsiasi. Tai nereiškia, kad Kinija tiesiogiai ginklais remia Rusiją, bet tikrai neremia šio karo sustabdymo“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad yra žvalgybos ataskaitos apie staklių ir kitų daiktų tiekimą iš Kinijos į Rusiją. Tuo pačiu metu žvalgybos ataskaitose nebuvo kalbama apie tiesioginį ginklų tiekimą.
Zelenskis sako po susitikimo Briuselyje vyksiantis į Italiją
22:19
Su Europos lyderiais apie JAV remiamą karo su Rusija užbaigimo planą kalbantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po vizito Briuselyje vėlai pirmadienį vyks į Italiją.
Po Londone surengto susitikimo su Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais per internetinę spaudos konferenciją kalbėjęs V.Zelenskis sakė, kad atvyko į Briuselį susitikti su NATO ir Europos Komisijos vadovais.
„Tada naktį, apie 1 val. (vietos, 2 val. Lietuvos laiku) arba vidurnaktį, vyksiu į Italiją“, – pranešė jis.
Zelenskis atskleidė kandidatus į Prezidento kanceliarijos vadovo postą
22:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą atskleidė, kuriuos kandidatus svarsto į Prezidento kanceliarijos vadovo postą. Tarp kandidatų – gynybos ministras Denysas Šmyhalis ir Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerijos (USTM) vadovas Mychaila Fiodorovas.
Apie tai valstybės vadovas pasakė duodamas interviu žurnalistams. Tačiau, jo teigimu, yra tam tikras iššūkis, nes prieš skiriant į šias pareigas, Aukščiausioji Rada turi atleisti ministrus iš dabartinių pareigų. Tuo pačiu V.Zelenskis pažymėjo, kad nežino, kas galėtų pakeisti M.Fiodorovą USTM.
„Ten yra daug jaunų, protingų žmonių. Galbūt Mychaila pats ras sau alternatyvą“, – pridūrė jis.
Su Gynybos ministerija viskas sudėtingiau, aiškina V.Zelenskis. Jis pabrėžė, kad „ten visas biudžetas, ten atsakomybė, ten armija“.
„Šiandien tai yra prioritetas numeris vienas. Ir nesu tikras, kad Rada sugebės rasti kandidatą kartu su ministrų kabinetu. Jie iki šiol negali rasti, jei atvirai, į Teisingumo ministeriją ir Energetikos ministeriją“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tarp kandidatų buvo paminėtas ir buvęs Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose, o dabar Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia. Pasak V.Zelenskio, diplomatas dabar jam padeda derybų procese: „Tai labai svarbu. Ir būtent šią sritį ištraukti iš Užsienio reikalų ministerijos taip pat nėra paprasta. Nors tada biuro kryptis bus labiau tarptautinė“.
Be to, V.Zelenskis nėra įsitikinęs, ar S.Kyslycia yra pasirengęs ir ar galės skirti laiko vidaus klausimams.
Iš kariškių kandidatais į Prezidento kanceliarijos vadovo postą svarstomi Kyryla Budanovas ir Pavlo Palisa.
„Kalbant apie karius, tai Budanovas, žvalgybos vadovas, ir Palisa, kuris yra biuro vadovo pavaduotojas. Palisa – labai geras karys, jis puikiai išmano šią sritį. Esu įsitikinęs, kad laikui bėgant jis perpras ir tokius dalykus. Bet kol kas, manau, jam šiek tiek to trūksta ir jis vėl bus susitelkęs karo klausimais“, – paaiškino V.Zelenskis.
Dėl Budanovo kandidatūros valstybės vadovas pabrėžė, kad Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba yra svarbi sritis.
„Jis gali būti biuro vadovu, kaip ir kiekvienas iš šių kandidatų“, – pridūrė jis.
Tačiau dėl K.Budanovo paskyrimo į šias pareigas „reikia pagalvoti, nes jis vis dėlto užsiima žvalgyba, todėl reikia suprasti, kas jį pakeis“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Lapkričio 28 d. Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas parašė atsistatydinimo pareiškimą. Vėliau prezidentas V.Zelenskis pašalino jį iš Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos bei Vyriausiojo kariuomenės vado štabo sudėties.
Volodymyras Zelenskis: Kyjivas neturi teisės atiduoti Rusijai teritorijų
21:19 Atnaujinta 22:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas neturi nei juridinės, nei moralinės teisės atiduoti Rusijai teritorijų pagal bet kokį susitarimą, kuriuo būtų siekiama užbaigti beveik ketverius metus besitęsiančią Maskvos invaziją.
„Ar mes numatome atiduoti teritorijų? Pagal Ukrainos įstatymus, mūsų konstituciją ir tarptautinę teisę neturime jokios juridinės teisės tai daryti. Neturime ir jokios moralinės teisės“, – pažymėjo V.Zelenskis per internetinę spaudos konferenciją.
Pagal neseniai pateiktą pirmąjį Vašingtono plano projektą Ukraina būtų turėjusi atiduoti teritorijas, kurių Rusija nesugebėjo užkariauti mūšio lauke, mainais į saugumo garantijas, kurios neatitinka Kyjivo siekių įstoti į NATO.
Vėliau Ukrainos, Europos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai parengė naują versiją, tačiau Maskva praėjusį antradienį vykusiame susitikime, regis, atmetė dalį jos nuostatų.
V.Zelenskis sakė, kad JAV bando rasti kompromisą šiuo klausimu.
„Rusija reikalauja, kad mes atsisakytume teritorijų, bet mes nenorime nieko atiduoti. Mes kovojame už tai, kaip jūs gerai žinote“, – sakė jis.
„Yra sudėtingų problemų, susijusių su teritorijomis, ir iki šiol kompromiso pasiekti nepavyko“, – pažymėjo ukrainiečių lyderis.
Su derybomis susipažinęs aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP anksčiau pirmadienį sakė, kad teritorija vis dar yra „problematiškiausias klausimas“ derybose.
Pirmadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus V.Zelenskis taip pat sakė, kad dabartinis JAV taikos planas skiriasi nuo ankstesnių versijų tuo, kad dabar jame yra 20 punktų, o ne 28, nes, anot jo, kai kurie „akivaizdžiai antiukrainietiški punktai buvo pašalinti“.
Paklaustas apie saugumo garantijas, V.Zelenskis sakė, jog pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia išspręsti, yra: „Ką daryti, jei po karo pabaigos Rusija pradės kitą agresiją? Ką partneriai bus pasirengę daryti? Kuo Ukraina galės pasikliauti?“
Atsakymai į šiuos klausimus, anot jo, „turi būti Ukrainos saugumo garantijų pagrindas“.
„Svarbiausia yra žinoti, ką mūsų partneriai bus pasirengę daryti naujos Rusijos agresijos atveju. Šiuo metu mes dar nesame gavę jokio atsakymo į šį klausimą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Pirmadienį Ukrainos lyderis Londone susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, kurie susirinko į derybas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas V.Zelenskį apkaltino neperskaičius pasiūlymo dėl Rusijos sukelto karo užbaigimo.
Po susitikimo K.Starmeris, V.Zelenskis ir kiti lyderiai surengė pokalbį telefonu su Kyjivo Europos sąjungininkais, kuriuos paragino toliau daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Visi lyderiai sutiko, kad dabar yra kritinis momentas ir kad turime toliau stiprinti paramą Ukrainai bei ekonominį spaudimą Putinui, kad būtų užbaigtas šis barbariškas karas“, – teigiama K.Starmerio biuro pareiškime.
„Tai toliausiai, kiek esame pažengę per ketverius metus, ir mes džiaugiamės, kad šios derybos tęsiasi visais lygiais“, – sakė K.Starmerio atstovas spaudai Tomas Wellsas.
Jis pridūrė, kad „intensyvus darbas“ tęsis ir artimiausiomis dienomis, nors „vis dar yra neišspręstų klausimų“.
E.Macrono biuras pažymėjo, kad susitikimas lyderiams leido „tęsti bendrą darbą dėl JAV plano, siekiant jį papildyti Europos indėliu, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukraina“.
D.Trumpas sekmadienį sukritikavo savo Ukrainos kolegą, žurnalistams pareiškęs: „Turiu pasakyti, kad esu šiek tiek nusivylęs, jog prezidentas Zelenskis dar neperskaitė pasiūlymo, kuris buvo pateiktas prieš kelias valandas.“
V.Zelenskis pirmadienį sakė, kad D.Trumpas „tikrai nori užbaigti karą. ... Be abejo, jis turi savo viziją. Mes gyvename čia, iš vidaus matome detales ir niuansus, viską suvokiame daug giliau, nes tai yra mūsų tėvynė“.
JK, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderių susitikimas tęsėsi maždaug dvi valandas.
Europos lyderiai stengiasi užtikrinti, kad bet koks ugnies nutraukimas būtų paremtas tvirtomis ir Europos, ir JAV saugumo garantijomis siekiant atgrasyti Rusiją nuo naujų puolimų. D.Trumpas viešai nėra pateikęs jokių aiškių garantijų.
V.Zelenskis sekmadienį vakare sakė, kad jo derybose su Europos lyderiais Londone ir Briuselyje šią savaitę daugiausia dėmesio bus skirta saugumui, oro gynybai ir ilgalaikiam Ukrainos pastangų tęsti kovą finansavimui.
Pirmadienį jis sakė, kad Ukrainai reikalinga ir Europos, ir JAV parama.
„Yra tam tikrų dalykų, kurių negalime padaryti be amerikiečių, dalykų, kurių negalime padaryti be Europos, todėl turime priimti keletą svarbių sprendimų“, – sakė jis Londone.
Po Londone įvykusio susitikimo V.Zelenskis nuvyko į Briuselį derybų su NATO ir Europos Komisijos vadovais.
„Politico“: Europa lieka viena prieš Rusijos puolimo grėsmę
20:04
Dėl nuolat besikeičiančios JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijos, kuri svyruoja tarp spaudimo Rusijai ir Ukrainai, ir JAV prezidento administracijos nepatikimumo, Europa atsidūrė sudėtingoje padėtyje ir turi savarankiškai priešintis Rusijos grėsmėms. Apie tai savo straipsnyje „Politico“ tvirtina britų rašytojas, televizijos laidų vedėjas ir komentatorius Johnas Kampfneris.
„Labiausiai per daugybę saugumo pasitarimų ir konferencijų, kuriose dalyvavau Berlyne ir kitur šį rudenį, mane nustebino nerimo mastas. Tačiau iš esmės tai lieka paslėpta už uždarų durų“, – rašė jis.
Jis pažymėjo, kad Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, siekia kartu pasipriešinti šiai šaltai realybei, o jų nuotaika pasikeitė: „Jei Europa nori išgyventi būsimą Rusijos puolimą, ir būtent tokios formuluotės yra naudojamos, jos didieji žaidėjai turi elgtis taip, kaip jie nesielgė anksčiau. Jie turi būti vieningi.“
Jis pacitavo daugelio diskusijose kalbėjusių pareigūnų žodžius, kad neveiklumo kaina bus daug didesnė nei Ukrainos paramos kaina iki šiol. Kalbama apie tolesnius Rusijos ketinimus okupuoti Europos šalis ir naują ukrainiečių pabėgėlių bangą.
Pasak J.Kampfnerio, vyriausybių lygmeniu tęsiasi įtempti darbai. Glaudų bendradarbiavimą vykdo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris kyla iš bendro požiūrio į „dabartines užsienio politikos grėsmes ir vidaus politikos problemas“. Persiorientuoti privertė JAV „kaip draugo nelaimėje“ praradimas.
„Ir visur dominuoja saugumas – nors tai ne tiek „norinčiųjų koalicija“, kiek „apsuptųjų koalicija“. Arba, kaip paaiškino vienas Vokietijos saugumo tarnybos pareigūnas: „Jei amerikiečiai dabar yra tarpininkai tarp Rusijos ir Europos, jie nebelaiko savęs NATO partneriais“, – rašoma straipsnyje.
Jis pridūrė, kad JAV kol kas lieka NATO varomąja jėga. Vokietijos karinio veikėjo vertinimu, „Europa dar nėra pasirengusi kovoti su bet kokia Rusijos agresija. Iki to laiko mes pasikliaujame tuo, kad JAV veiks kaip atrama“.
Tačiau nuo praėjusios Miuncheno saugumo konferencijos, kai JAV viceprezidentas J.D.Vance'as gyrė ultradešiniąją partiją „Alternatyva Vokietijai“, JAV nebejaučia esanti įsipareigojusi laikytis ankstesnių įsipareigojimų.
„Tikrasis siurprizas yra tai, kad nuo tada Trumpo administracijos veiksmai apskritai ką nors stebina“, – pabrėžė autorius.
Jis mano, kad keista, jog dabar kas nors vis dar gali tikėtis, kad tai nėra vienintelė nuomonė Vašingtone ir kad kiti administracijos nariai vis dar turi tam tikrą įtaką: „Saugumo planuotojai Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje mato dalykus kitaip, bet atrodo, kad daugelis politikų – ir didelė dalis visuomenės – dar nėra įsitikinę, kiek rimta tapo situacija.“
Ką iliustruoja naujoji JAV saugumo strategija
J.Kampfneris taip pat išanalizavo paviešintą JAV saugumo strategiją. Jis pabrėžė, kad ji smerkia „daugelį liberalių vertybių, kurios yra Europos demokratijos pagrindas, tuo pačiu metu giria ultradešiniųjų nacionalistų retoriką – ir netiesiogiai Putino“.
Jis svarsto, kiek gali pasikeisti Vokietijos visuomenė, kurioje iki šiol vyravo nenoras kariauti. Dabar tikimasi, kad iki 2029 m. Vokietija gynybai išleis po 153 mlrd. eurų per metus. Palyginimui, Prancūzija planuoja iki 2030 m. pasiekti apie 80 mlrd. eurų, o Jungtinė Karalystė šiuo metu išleidžia 60 milijardų svarų sterlingų – šis skaičius, kaip tikimasi, iki 2030 m. išaugs iki 87 milijardų svarų sterlingų, tačiau, atsižvelgiant į dabartines prognozes, ji pasieks savo tikslą – 3,5 proc. – tik 2035 m.
„Nors viešosios nuomonės apklausų rezultatai skiriasi priklausomai nuo šalies ir klausimų formuluotės, daugelis gynybos pareigūnų vis labiau nerimauja, jog jei Ukraina bus pakankamai spaudžiama, kad sutiktų su nešvariu Trumpo ir Putino sandėriu, visuomenės parama karinėms išlaidoms sumažės. Nuotaika bus „Darbas atliktas“ – nors, žinoma, taip nebus“, – rašo J.Kampfneris.
Jis pridūrė, kad V.Putinas „savo politinį išlikimą, energetikos infrastruktūrą ir šalies ekonomiką susiejo su Vakarų „grėsmės“ sąvoka. Iš čia kyla jo neseniai išsakytos pastabos, kad Rusija „pasirengusi“ karui, jei Europa norės jį pradėti – jis tiesiog negali sau leisti nustoti grasinti.
Autorius rašo, kad jei Ukraina bus priversta sutikti su JAV „taikos planu“, Europos šalys žinos, kad jos liko vienos.
„Tai reikštų didžiųjų valstybių politikos sugrįžimą, Jaltą 2.0. Tai įtvirtintų NATO deamerikanizaciją, Ukrainos struktūrinį nesugebėjimą apsiginti ir patvirtintų, kad, JAV nuomone, Rusija turi veto teisę Europos saugumo klausimais“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad procesų svarba jau suprantama, tačiau atitinkamų veiksmų nesiimama. Todėl F.Merzo, K.Starmerio ir E.Macrono užduotis turėtų būti suvokti – ir pripažinti savo visuomenei – kad jie gali pasikliauti tik vieni kitais.
Rusijoje nuteisti 4 kariai už prokremliško amerikiečio nužudymą
18:43
Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų teismas pirmadienį keturiems rusų kariams skyrė laisvės atėmimo bausmes už amerikiečio, save vadinusio komunistu, nuo 2014 metų kovojusio promaskvietiškų pajėgų pusėje, nužudymą.
Maskva retai baudžia savo karius už Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, o savo šalyje vaizduoja juos kaip nacionalinius didvyrius.
Teismas Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos rytinėje Donecko srityje pripažino karius kaltais dėl 64-erių Russello Bentley mirtino sumušimo 2024-ųjų balandį, kai šie jį per klaidą palaikė JAV diversantu.
R.Bentley, žinomas pravarde Teksasas, buvo vietinė įžymybė Donecko mieste, kur gyveno, o jo dingimas sukėlė pasipiktinimą.
Komunistu pasiskelbęs R.Bentley dažnai socialiniuose tinkluose skelbdavo įrašus, kuriuose remdavo Maskvos karą Ukrainoje, kūrė turinį Rusijos valstybinei žiniasklaidai ir nuo 2014-ųjų kovojo prorusiškų separatistų gretose.
Du kariai – majoras Vitalijus Vansiackis ir leitenantas Andrejus Jordanovas – buvo nuteisti 12 metų kalėti pataisos kolonijoje ir neteko karinių laipsnių. Seržantui Vladislavui Agalcevui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, o kitam kariui – 1,5 metų įkalinimas už „nusikaltimų slėpimą“.
Teismas pareiškė, kad kariai nepažinojo R.Bentley ir sulaikė jį, kai šis ruošėsi filmuoti Ukrainos smūgio pasekmes, manydami, kad jis yra šnipas.
Pranešime teigiama, kad kariai „pranešė savo karinio dalinio vadovybei radę diversantą“, o tada įsodino jį į automobilį su maišu ant galvos, jį „mušė ir kankino“, kad „išgautų prisipažinimą“, ir galiausiai nužudė.
Tada jie įdėjo jo kūną į bagažinę ir susprogdino automobilį, pranešė teismas.
Kyjivas ir tarptautinės žmogaus teisių grupės jau seniai kaltina Rusijos karius Ukrainoje kankinant belaisvius.
Jaunystėje JAV kariuomenėje tarnavęs R.Bentley turėjo Rusijos pilietybę ir save pristatydavo kaip vienintelį amerikietį, kovojantį už Maskvą.
2022 -aisiais žurnalui „Newsweek“ jis sakė, kad kelis kartus jį nuo mirties „skyrė kelios sekundės ar coliai“, bet pridūrė: „Tikiu angelais sargais, nes man čia pasisekė.“
„Politico“: Vašingtonas reikalauja, kad Ukraina paliktų Donbasą
17:39
Taikos derybos tarp JAV ir Ukrainos pateko į aklavietę, nes Donaldo Trumpo administracija nori priversti Ukrainą atsisakyti visos Donbaso teritorijos, skelbia „Politico“, remdamasis Europos pareigūno žodžiais.
„Teritorijos klausimu amerikiečiai yra paprasti: Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų teritorijų, o amerikiečiai toliau galvoja, kaip tai padaryti. Amerikiečiai reikalauja, kad Ukraina paliktų Donbasą... vienaip ar kitaip“, – paaiškino šaltinis.
Tuo tarpu Ukraina reikalauja, kad bet koks taikos susitarimas numatytų karo įšaldymą dabartinėje fronto linijoje. Šiuo metu Ukraina kontroliuoja apie 30 proc. Donbaso teritorijos.
„Apskritai, realistiškiausias variantas yra likti ten, kur esame. Tačiau rusai spaudžia Kyjivą atsisakyti teritorijų“, – pažymėjo pašnekovas.
Tuo tarpu JAV toliau spaudžia Ukrainą greitai sutikti su susitarimu, o prezidentas Donaldas Trumpas vėl akivaizdžiai demonstruoja nusivylimą Ukraina.
„Galbūt Trumpas taip pat nori, kad tai įvyktų greitai, todėl jo komanda priversta jam aiškinti, kad jie nėra kalti dėl to, kad tai nevyksta taip greitai, kaip jis norėjo... Todėl svarbu, kaip elgsis Amerika – kaip tarpininkė ar linkusi į rusų pusę?“ – svarstė pareigūnas ir pridūrė, kad Ukraina taip pat laukia paaiškinimo, kokias saugumo garantijas yra pasirengusi suteikti JAV.
Anksčiau Volodymyras Zelenskis teigė, kad pagrindinė problema derybose dėl JAV taikos planas yra ta, kad visos susitarimo šalys neturi vieningos nuomonės dėl Donbaso.
Taip pat Kyjivass reikalauja atskiro susitarimo dėl saugumo garantijų iš Vakarų sąjungininkų, visų pirma iš JAV.
Prieš tai D.Trumpas sukritikavo V.Zelenskį, kad šis tariamai iki šiol nesusipažino su taikos planu. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad Rusija sutinka priimti taikos susitarimą. Tačiau esą, ar pats V.Zelenskis sutinka – jis nežino.
Per kovinę užduotį žuvo Ukrainos naikintuvų pilotas Jevhenijus Ivanovas
17:07 Atnaujinta 17:44
Pirmadienį žuvo naikintuvo Su-27 pilotas pulkininkas leitenantas Jevgenijus Ivanovas, kuris atliko kovinę užduotį, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
„2025 m. gruodžio 8 d. vidurdienį rytinėje kryptyje, vykdydamas kovinę užduotį lėktuvu Su-27, žuvo 39-osios taktinės aviacijos brigados vyresnysis navigatorius pulkininkas leitenantas Jevhenijus Ivanovas“, – teigiama pranešime.
Šiuo atžvilgiu pažymima, kad jis žuvo mūšyje, tačiau aplinkybės tiriamos.
Rusija išbando ribas: pardavė Kinijai dujų iš terminalo, kuriam taikomos sankcijos
16:35
Rusija išsiuntė į Kiniją partiją suskystintų gamtinių dujų iš terminalo Baltijos jūroje, kuriam taikomos sankcijos, skelbia „Bloomberg“ ir „Reuters“ naujienų tarnybos, remdamosis laivų sekimo duomenimis ir Londono vertybinių popierių biržos tinklo informacija.
Tai pirmasis žinomas tiekimas į Kiniją nuo tada, kai JAV įvedė apribojimus šiai gamyklai. Terminalas buvo įtrauktas į JAV finansų ministerijos sankcijų sąrašą dar sausio mėnesį.
Surinkti duomenys rodo, kad laivas „Valera“, kuris spalio mėnesį pakrovė krovinį iš „Gazprom“ „Portovaja“ gamyklos Baltijos jūroje, pirmadienį atplaukė į Beihajaus importo terminalą pietų Kinijoje.
Tiek laivui „Valera“, tiek terminalui „Portovaya“ Joe Bideno administracija įvedė sankcijas, siekdama sutrukdyti Rusijos planams padidinti suskystintų dujų eksportą.
Kaip pažymi „Bloomberg“, bendros Rusijos suskystintų dujų eksporto į Kiniją apimtys, įskaitant tiekimus iš gamyklų, kurioms sankcijos netaikomos, nuo rugsėjo iki lapkričio 2025 m. padidėjo maždaug 14 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Pekinas, nepripažįstantis vienašališkų sankcijų, pastaraisiais mėnesiais padidino Rusijos kuro pirkimus.
Energetikos ministras Sergejus Civiliovas spalio mėnesį pareiškė, kad Rusija ketina padidinti suskystintų dujų eksportą į Kiniją, o pagrindiniais tiekėjais turėtų tapti gamyklos „Arktik SPG-2“ ir „Sachalin-2“.
Maskva įvestas sankcijas laiko neteisėtomis.
