Svarbiausios naujienos
- Yla lenda iš maišo: aiškėja naujojo JAV taikos plano detalės ir ko reikalaujama iš Vašingtono
- Šaltiniai: Sviatlana Cichanouskaja žada persikelti iš Vilniaus į Varšuvą
- Merzas tarė griežtus žodžius: Vakarų aljanso nebėra
- Paaiškėjo, kaip vos nežlugo slapta Ukrainos operacija, kai 117 dronų užpuolė Rusijos bombonešius
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Yla lenda iš maišo: aiškėja naujojo JAV taikos plano detalės ir ko reikalaujama iš Vašingtono
13:42
Dokumentų paketas, dėl kurio derasi Ukraina ir Jungtinės Valstijos, apima tris susitarimus: taikos planą, saugumo garantijas ir ekonominio atsigavimo planą, „The Washington Post“ straipsnyje rašo analitikas Davidas Ignatius, remdamasis Ukrainos pareigūnais.
Derybos tarp Ukrainos ir JAV tebevyksta, todėl Kyjivas ir Europos sąjungininkai planuoja paskelbti bendrą pataisų paketą trečiadienį, gruodžio 10 d.
Pasak JAV ir Ukrainos pareigūnų, tarp pasiūlymų yra Ukrainos prisijungimas prie Europos Sąjungos 2027 m. Kaip rašo „The Washington Post“, Vengrija nėra patenkinta tokiu galimu greitu Ukrainos prisijungimu prie ES, tačiau Donaldo Trumpo administracija mano, kad sugebės įveikti Budapešto pasipriešinimą.
„Iš esmės, šis karas vyksta dėl to, ar Ukraina gali tapti Europos šalimi. [Rusijos diktatorius] Vladimiras Putinas, su savo mistiniu tikėjimu Rusijos ir Ukrainos vienybe, nekenčia šios idėjos. Greitas Kyjivo įstojimas į ES man atrodo kaip pergalė“, – pastebėjo D.Ignatius.
Antrasis Europos partnerių pasiūlymas – suteikti Ukrainai saugumo garantijas iš JAV, panašias į NATO 5-ąjį straipsnį. Ukraina nori, kad JAV pasirašytų tokį susitarimą ir kad jį ratifikuotų Kongresas, o Europos šalys pasirašytų savo garantijas.
Šiuo metu Ukrainos ir JAV darbo grupė nagrinėja, kaip tiksliai veiks šis susitarimas ir kaip greitai Ukraina ir jos sąjungininkai galės reaguoti, jei Rusija pažeis sutartį.
Be to, Europos lyderiai siūlo sukurti demilitarizuotą zoną visoje ugnies nutraukimo linijoje, nuo Donecko srities iki Zaporižios ir Chersono pietuose. Už šios demilitarizuotos zonos būtų gilesnė zona, kurioje bus draudžiama laikyti sunkiąją ginkluotę. Ši linija bus atidžiai kontroliuojama, panašiai kaip demilitarizuota zona, skirianti Šiaurės ir Pietų Korėją, pastebėjo „The Washington Post“.
„Teritorijų mainai yra neatskiriama susitarimo dalis“, teigiama straipsnyje, tačiau Ukraina ir JAV vis dar diskutuoja, kaip tiksliai būtų nustatytos ribos.
Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų maždaug 25 proc. Donecko srities, kurią ji šiuo metu kontroliuoja. Donaldo Trumpo komanda teigia, kad Ukraina vis tiek gali prarasti didelę dalį šios teritorijos per artimiausius šešis mėnesius, todėl pataria sutikti su nuolaidomis jau dabar, kad „išvengtų papildomų nuostolių“.
Pagal sąjungininkų ir Ukrainos pasiūlymų, Zaporižios atominė elektrinė pereitų į Kyjivo kontrolę. Tuo pačiu metu derybininkai svarsto galimybę, kad Jungtinės Valstijos galėtų perimti objekto valdymą, atkreipė dėmesį „The Washington Post“.
„Keista, bet tai patinka kai kuriems Ukrainos pareigūnams, nes tai bus pagrindas amerikiečiams kovoti prieš Rusijos agresiją“, – rašo D.Ignatius.
Jis taip pat pažymėjo, kad Trumpo administracija planuoja remti investicijas ir Ukrainos ekonominį vystymąsi. Vienu iš finansavimo šaltinių gali tapti daugiau nei 200 milijardų dolerių vertės Rusijos turtas, įšaldytas Europoje.
D.Trumpo derybininkai jau pasiūlė skirti 100 milijardų dolerių iš šių lėšų Ukrainai kaip reparacijas, o prireikus ši suma gali būti padidinta, primenama straipsnyje.
Gruodžio 9 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina kartu su amerikiečių ir europiečių partneriais rengia tris atskirus dokumentus, susijusius su valstybės saugumu ir pokariniu vystymusi.
Pasak V.Zelenskio, pirmasis dokumentas – tai 20 punktų apimantis pagrindų susitarimas. Antrasis dokumentas susijęs su saugumo garantijomis, o trečiasis – su Ukrainos atkūrimu.
„Zelenskis turi būti realistas“: Trumpas vėl prabilo apie būtinybę surengti rinkimus Ukrainoje
00:02
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl prabilo apie būtinybę surengti rinkimus Ukrainoje. Apie tai praneša „Clash Report“.
„Zelenskis turi būti realistas. Man įdomu, kiek laiko dar turės praeiti, kol įvyks rinkimai“, – sakė jis.
Pasak D.Trumpo, tariamai 82 proc. ukrainiečių reikalauja sudaryti taikos sutartį su Rusija. Jis nepaaiškino, iš kur gavo tokius skaičius.
„Jie nori, kad susitarimas būtų sudarytas. Aš tai suprantu. Jie kas savaitę praranda tūkstančius žmonių. Jie nori, kad tai baigtųsi“, – pareiškė D.Trumpas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainoje yra „didžiulė korupcijos problema“, ir pridūrė: „Tai nėra kažkieno šmeižimas. Žmonės klausia: kada bus rinkimai? Ar jie apskritai bus? Ar jie tiesiog ketina tęsti taip toliau?“
Be to, JAV prezidentas vėl pareiškė nuomonę, kad atėjo laikas baigti karą Ukrainoje.
„Laikas baigti šį karą, ir manau, kad jį galima išspręsti. Bet tango šokti reikia dviejų“, – pažymėjo politikas.
Trumpas pareiškė, kad Europos lyderiai nori susitikti su Ukrainos ir JAV atstovais savaitgalį. Jis pridūrė, kad JAV „nori žinoti kai kuriuos dalykus“ prieš susitikimą ir „nenori gaišti laiko“.
D.Trumpas pastaruoju metu ne pirmą kartą pabrėžia, kad Ukrainoje būtina surengti rinkimus.
„Jie naudoja karą, kad nereikėtų rengti rinkimų, bet manau, kad Ukrainos žmonės turėtų turėti tokį pasirinkimą. Ir galbūt Zelenskis laimėtų. Nežinau, kas laimėtų. Bet jie jau seniai nerengė rinkimų. Žinote, jie kalba apie demokratiją, bet padėtis pasiekė tokį lygį, kad tai jau nebe demokratija“, – prieš kelias dienas kalbėjo D.Trumpas.
Analitikai: savanoriai baigėsi, Rusijoje rengiama slapta rezervistų mobilizacija
23:13
Vladimiras Putinas, tikėtina, ruošiasi slaptai mobilizuoti rezervistus, kad kompensuotų savanorių išsekimą karui su Ukraina.
Apie tai teigiama naujame Karo studijų instituto (ISW) pranešime. Analitikai tokią išvadą padarė remdamiesi naujuoju Rusijos Federacijos vadovo dekretu, paskelbtu gruodžio 8 d. Dokumentas leidžia 2026 m. šaukti į privalomąją tarnybą ir „karinius mokymus“ neapibrėžtą skaičių rezervistų.
Tačiau ataskaitos autoriai abejoja, kad V.Putinas ryšis imtis didelio masto mobilizacijos. Greičiausiai jis eis nuolatinio rezervistų verbavimo keliu.
„Gruodžio 8 d. dekretas tikriausiai leis Kremliui slapta mobilizuoti savo strateginio neaktyvaus rezervo narius“, – teigiama pranešime.
Pažymėtina, kad šis dekretas nenustato jokių apribojimų dėl neaktyvių rezervistų naudojimo karinėse operacijose. Tai „leidžia Kremliui šaukti ir nustatyti neaktyvių rezervistų naudojimą karinių pratybų metu ar po jų“, rašo Karo studijų institutas.
„Rezervistų šaukimas į privalomąją tarnybą gali leisti Kremliui su mažesnėmis sąnaudomis suformuoti pajėgas ir demobilizuoti 2022 m. mobilizuotus karo tarnybos narius, tačiau, tikėtina, Kremliui tai sukels rimtesnius politinius pavojus“, – priduria analitikai.
Gruodžio 8 d. V.Putinas pasirašė dekretą dėl rezervistų šaukimo į karinius mokymus 2026 m. Į mokymus turi atvykti ir tie, kurie yra Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos ir Rosgvardijos rezervistai.
Pažymėtina, kad dviejų punktų turinys paskelbtame dokumente yra slaptas.
Kaip greitai Rusija užims Donbasą esant dabartiniam tempui: analitikų skaičiavimai
22:26
Nuo šių metų pradžios Rusijos teritoriniai užgrobimai sudarė mažiau nei vieną procentą Ukrainos teritorijos. Esant tokiam tempui, Rusija dar kelerius metus praleis užimant vien Donecko sritį, jau nekalbant apie kitas sritis. Tai teigiama JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Analitikai apskaičiavo, kad nuo 2025 m. pradžios Rusijos armija užėmė 4669 kvadratinius kilometrus, arba 0,77 proc. Ukrainos teritorijos. Tuo pačiu metu agresorius patyrė neproporcingai didelius nuostolius: daugiau nei 390 tūkst. žuvusių ir sužeistų, arba daugiau nei 80 žmonių vienam kvadratiniam kilometrui.
Net tose srityse, kur rusai sugeba judėti palyginti greitai, pavyzdžiui, Huliaipolės rajone, jų pasiekimai vis tiek yra menki bendru mastu, sako ekspertai.
„Mažai tikėtina, kad rusų pažanga bus spartesnė artimiausioje ir vidutinės trukmės perspektyvoje. Mūšio lauke, kuriame dominuoja dronai, rusų karinės pajėgos neturi galimybės vesti manevrinio karo tokiu mastu, kuris būtinas greitai pažangai operatyviniu lygiu“, – mano Karo studijų institutas.
Analitikų nuomone, norint kariniu būdu užimti likusią Donecko srities teritoriją, Rusijai prireiks mažiausiai dvejų–trejų metų. Ekspertai yra įsitikinę, kad tai agresoriui kainuos naujas dideles aukas, kurių net Rusija gali būti nepajėgi pakelti.
Būtent todėl, ISW nuomone, Rusijos pastangos dabar yra nukreiptos į tai, kad Ukraina ir Vakarai be kovos perduotų Donbasą, o tai leistų Rusijai sutaupyti laiko ir išteklių.
„Donecko srities perdavimas Rusijai taip pat sudarytų sąlygas atnaujinti agresiją prieš Ukrainą iš palankesnių pozicijų Rusijai palankiu momentu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Putinas ir kiti Kremliaus atstovai toliau tvirtina, kad jų ilgalaikis strateginis tikslas – visos Ukrainos, o ne tik jos pietinių ir rytinių regionų kontrolė – lieka nepakitęs“, – teigiama ataskaitoje.
Italijos premjerė pusantros valandos spaudė Zelenskį, ragindama daryti nuolaidas Rusijai
21:57
Susitikimo Romoje savaitės pradžioje metu Italijos premjerė Giorgia Meloni pusantros valandos įtikinėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį sutikti su skausmingomis nuolaidomis, kad būtų užbaigtas karas. Apie tai rašo Italijos laikraštis „Corriere della Sera“.
Publikacijoje pažymima, kad „už konstruktyvaus susitikimo ir abipusio pasitikėjimo fasado“, kaip oficialiai buvo pristatytas 90 minučių trukęs G.Meloni ir V.Zelenskio pokalbis, slepiasi „kita istorija“: abipusio spaudimo istorija.
„Mūsų premjerė pasisakė tiesiai, pateikdama žinią, kurią galima apibendrinti taip: „Apsvarstyk galimybę, kad gali tekti padaryti kai kurias skausmingas nuolaidas“, – rašo Italijos laikraštis.
Žurnalistų teigimu, apskritai Ukrainos ir Italijos derybos „nevyko visiškai sklandžiai“, nes Italija palaiko amerikiečių skubėjimą sudaryti taikos susitarimą ir apskritai yra labiau linkusi palaikyti amerikiečių, o ne europiečių poziciją. Be to, G.Meloni komanda „turi pastabų“ dėl korupcijos skandalo Ukrainoje.
Kaip rašo leidinys, remdamasis kalbomis Italijos valdančiojoje partijoje, G.Meloni „daro tam tikrą moralinį spaudimą“ V.Zelenskiui taip pat ir Baltųjų rūmų vardu. Atsakydamas Ukrainos prezidentas prašo Italijos premjerės padėti sušvelninti Donaldo Trumpo poziciją ir jo pakeisti sprendimą, kurį, atrodo, jau priėmė JAV prezidentas – pasiekti taiką kuo greičiau Kyjivo nuolaidų kaina.
Ukraina smogė dar vienam Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui – paviešintas vaizdo įrašas
20:28
Trečiadienį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) jūrų dronai „Sea Baby“ Juodojoje jūroje smogė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui „Dashan“. Apie tai skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi šaltiniais SBU.
Šaltinių duomenimis, laivas, plaukiojantis su Komorų salų vėliava, judėjo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje Novorosijsko uosto terminalo link. Jis plaukė maksimaliu greičiu su išjungtu atsakikliu. Per ataką tanklaivis patyrė kritinių pažeidimų. Vaizdo įraše matyti galingi sprogimai laivagalyje. Preliminariais duomenimis, laivas yra išvestas iš rikiuotės. Tai buvo bendra SBU karinės kontržvalgybos ir Ukrainos karinio jūrų laivyno operacija.
UNIAN teigimu, apytikslė tokio tanklaivio vertė yra 30 mln. JAV dolerių, o per vieną reisą jis pergabendavo naftos produktų už maždaug 60 mln. JAV dolerių. Dėl Rusijos žaliavų gabenimo ir didelės rizikos laivybos (su išjungta identifikavimo sistema) prieš laivą „Dashan“ anksčiau sankcijas įvedė ES, Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija ir Šveicarija.
„SBU toliau aktyviai imasi priemonių, siekdama sumažinti naftos dolerių įplaukas į Rusijos Federacijos biudžetą. Per pastarąsias dvi savaites tai jau trečias iš eksploatacijos pašalintas „šešėlinio laivyno“ tanklaivis, kuris padėjo Kremliui apeiti tarptautines sankcijas“, – pranešė informuotas SBU šaltinis.
Lapkričio 29 d. tapo žinoma, kad dronai „Sea Baby“ Juodojoje jūroje atakavo du sankcijų taikymo objektu tapusius naftos tanklaivius „Kairo“ ir „Virat“. Tuomet vaizdo įrašuose buvo matyti, kad po smūgių abu tanklaiviai patyrė kritinių pažeidimų ir faktiškai buvo išvesti iš eksploatacijos.
Komentuodamas smūgius Rusijos tanklaiviams, leidinys „Financial Times“ pažymėjo, kad tai yra Ukrainos kampanijos, skirtos sumažinti Kremliaus pajamas iš energetikos, dalis. Šie veiksmai taip pat demonstruoja Vakarų partneriams Ukrainos gebėjimą smogti galingus smūgius, nepaisant sudėtingos situacijos fronte.
„Smokite ten, kur priešas nėra pasiruošęs“: atkreipė NATO dėmesį į Kaliningradą
20:08
NATO šalys turi daryti „sistemingą spaudimą“ Kaliningradui, kad atgrasytų Rusiją nuo bet kokios agresijos prieš Aljansą, pareiškė Markas Sedwillas, buvęs ankstesnio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Laikraščio „The Independent“ skiltyje jis citavo senovės kinų strategą Sun Tzu: „Aukščiausias karo menas – palaužti priešo valią nesiveliant į mūšį. Smokite ten, kur jis nėra pasiruošęs; pasirodykite ten, kur jūsų nelaukia“.
Pasak M.Sedwillo, NATO turėtų daryti tą patį Maskvos atžvilgiu. Jis priminė, kad Kaliningradas priklauso nuo sausumos ir jūros tiekimo, kurį gali kontroliuoti NATO šalys.
Be to, kaip pažymėjo buvęs patarėjas, Aljansas galėtų nukreipti dėmesį į kitus Rusijos „pažeidžiamus taškus“, ypač į jos pasenusią infrastruktūrą ir priklausomybę nuo Vakarų technologijų.
„Turėtume pademonstruoti gebėjimą vykdyti kibernetines atakas prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą“, – teigė jis.
M.Sedwillas taip pat pasiūlė sulaikyti Rusijos laivus NATO vandenyse ir priimti ekstrateritorinius teisės aktus, kurie leistų Aljanso karinėms jūrų pajėgoms reaguoti į išpuolius prieš kabelius tarptautiniuose vandenyse.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Danijos žvalgybos agentūra JAV vertina kaip galimą grėsmę
17:57
Danijos žvalgybos agentūra pirmą kartą apibūdino JAV kaip potencialią grėsmę saugumui, o tai rodo, kad Šiaurės šalis keičia požiūrį į savo artimą sąjungininkę geopolitinės trinties dėl Grenlandijos sąlygomis, rašo „Bloomberg“.
Danijos gynybos žvalgybos tarnyba (DDIS) – viena iš dviejų pagrindinių šnipinėjimo agentūrų Šiaurės šalyje – teigė, kad JAV vis dažniau teikia pirmenybę savo interesams ir „dabar savo ekonominę ir technologinę galią naudoja kaip galios įrankį, taip pat ir sąjungininkų bei partnerių atžvilgiu“, teigiama trečiadienį paskelbtoje 2025 m. žvalgybos apžvalgoje.
Ji taip pat pabrėžė, kad dėl sustiprėjusios didžiųjų valstybių konkurencijos Arktyje JAV vis labiau domisi Danijos karalystei priklausančia Grenlandija.
Kasmetinis DDIS grėsmių vertinimas atliktas po to, kai Donaldas Trumpas ne kartą užsiminė, kad norėtų perimti Grenlandijos kontrolę, sukeldamas diplomatinę įtampą tarp Kopenhagos ir Vašingtono. JAV prezidentas taip pat neatmetė galimybės užimti Arkties salą panaudojant karinę jėgą.
„Jungtinės Valstijos naudoja ekonominę galią, įskaitant grasinimus dideliais muitais, kad priverstų vykdyti savo valią, ir nebeatmeta galimybės panaudoti karinę jėgą net prieš sąjungininkus“, – teigė žvalgybos agentūra.
Didžiausia rizika – Baltijos jūros regione
Plačiau skaitykite ČIA.
Perimtuose pokalbiuose – „mėsos šturmų“ apibūdinimas: „Kojos atskirai, galvos atskirai – tai skerdynės“
17:34
Naujausioje Ukrainos karinės žvalgybos GUR operacijoje – iškalbingas okupacinės kariuomenės pozicijų apibūdinimas, kuriame daugybė keiksmų ir detalių, kas vyksta vadinamųjų „mėsos šturmų“ metu.
Rusijos kariuomenės kario pasakojimą draugei atskleidė jo motina.
„Mėsos gabalai mėtosi, Nina... Ir kojos atskirai, ir galvos atskirai – tai tiesiog skerdynės, viskas suversta...“ – sakė ji.
Daugiau skaitykite ir įrašo klausykitės ČIA.
Linas Linkevičius: lengva prižadėti nieko nepulti, jei net dabar „nieko neužpuolei“
16:36
Tebesitęsia derybų maratonas, ieškant taikos sprendimo Ukrainoje. Visi tie judesiai ir taktiniai derybiniai ieškojimai jau aprašyti iš visų pusių, bet vienas svarbus faktorius nepakankamai neįvertintas, sako buvęs užsienio reikalų ministras ir dabartinis Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius savo komentare.
Padarykime prielaidą, kad pavyks dėl kažko susitarti ir sulauksime kažkokių įsipareigojimų ne tik iš spaudžiamų į kampą ukrainiečių, bet ir iš rusų.
Juk jie ir dabar visus mėgina įtikinti, kad nieko neužpuolė
Patikinimai, kad jie sustos ir daugiau nepuls apskritai nieko verti. Juk jie ir dabar visus mėgina įtikinti, kad nieko neužpuolė. Jie paprasčiausiai ginasi nuo „nacių“, mėgina „išlaisvinti savo žemes“ iš tų, kurie kažkodėl nusprendė save vadinti ukrainiečiais, nors iš tikrųjų yra ir visada buvo rusai.
Labai lengva prižadėti nieko nepulti, jei net dabar „nieko neužpuolei“.
Ir apskritai, jei pažvelgsime į tarptautinius susitarimus, jų vykdymą, pasitikėjimą ir patikimumą, pamatysime, kad Rusija vykdo susitarimus tiek ir tol, kol jai visa tai atrodo prasminga. Jei, kaip jiems gali pasirodyti, tai prieštarauja nacionaliniams interesams, galima sulaužyti bet kurią sutartį.
Dažniausiai šiuo metu minimas Budapešto memorandumas. Bet yra ir daugiau. Yra netgi gana retas, bet pakankamai akivaizdus ir viešas paties Vladimiro Putino prisipažinimas melavus. Taip tiesiai V.Putinas nesakė – „aš melavau“, bet kaip kitaip galima vertinti? Jis griežtai ir kategoriškai neigė Rusijos karių buvimą Kryme dar prieš aneksiją, tvirtino, kad ten veikia vietiniai „savigynos būriai“. Kiek vėliau pats pripažino, kad įžymieji „žalieji žmogiukai“ buvo ne kas kitas, o Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų, apdovanojo juos medaliais. Okupavus Krymą ir perėmus visų institucijų kontrolę, nesunku buvo surengti vadinamąjį „referendumą“ dėl Krymo „prisijungimo“ prie Rusijos.
Rusija ir Ukraina 1997 metais buvo pasirašiusios vadinamąją „Draugystės sutartį“, kuria abi šalys įsipareigojo pripažinti esamas šalių sienas bei teritorinį integralumą. Tais pačiais metais buvo pasirašyta sutartis „Dėl Juodosios jūros laivyno“, apsprendžianti Rusijos laivyno veikimo sąlygas bei atitinkamus ribojimus Krymo Sevastopolyje. 2014 metų aneksija ir šią sutartį pavertė niekine.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltiniai: Sviatlana Cichanouskaja žada persikelti iš Vilniaus į Varšuvą
16:27
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja su dalimi komandos žada persikelti iš Vilniaus į Varšuvą, trečiadienį, remdamasis šaltiniais, skelbia „Laisvės radijo“ (RFE/RL) Baltarusijos tarnyba, žinoma kaip „Radio Svaboda“.
Persikėlimo data ir tai, kurie komandos nariai vyks su S. Cichanouskaja į Varšuvą, dar nenustatyta, bet „sprendimas persikelti priimtas 100 procentų“, sakė vienas šaltinis.
Plačiau skaitykite ČIA.
