Svarbiausios naujienos
- Šaltiniai: Kadyrovas ligoninėje, Kremlius jau ieško, kas jį pakeis Čečėnijos vado poste
- Yla lenda iš maišo: anot ekspertų, „baisusis“ „Orešnikas“ surinktas iš sovietinių atliekų
- „The New York Times“: kodėl tyli Vladimiras Putinas
- Pergudravo Vokietijos moderniausią oro gynybos sistemą: tik ja galima numušti „Orešnik“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltiniai: Kadyrovas ligoninėje, Kremlius jau ieško, kas jį pakeis Čečėnijos vado poste
14:21
Dėl inkstų nepakankamumo pablogėjo Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo sveikata. Kremlius jau aptaria galimus kandidatus į jo postą, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šaltiniu Ukrainos karinėje žvalgyboje.
Pažymima, kad dėl inkstų nepakankamumo R.Kadyrovui atliekamos dializės, o gydytojai nepateikia jokių prognozių.
Pasak šaltinio, R.Kadyrovas šiuo metu yra ligoninėje Čečėnijoje, jį lanko jo šeimos klano nariai, taip pat ir giminaičiai iš kitų šalių.
Prastėjant R.Kadyrovo sveikatai, suintensyvėjo kandidato į Čečėnijos vadovo paieškų procesas, teigė Ukrainos karinės žvalgybos pašnekovas.
Tarp labiausiai tikėtinų ir Kremliui patogių kandidatų yra Magomedas Daudovas, Apti Alaudinovas ir Ramzano vyresnysis sūnus Achmatas Kadyrovas. Tačiau šio posto perdavimas į šeimos klano rankas yra komplikuotas dėl įstatymų, numatančių, kad A.Kadyrovas dar yra per jaunas užimti Čečėnijos vadovo postą.
Anksčiau pranešta, kad R.Kadyrovas jau paskyrė savo dvidešimtmetį sūnų Achmatą laikinai einančiu respublikos vyriausybės vadovo pavaduotojo pareigas.
Kol kas nei Kremlius, nei Čečėnijos vadovybė šios informacijos nekomentavo. Taip pat jos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Žiniasklaida: Jungtinė Karalystė nori perduoti Ukrainai balistinių raketų, kurios pasiektų Maskvą
22:55
Jungtinė Karalystė pareiškė ketinanti sukurti Ukrainai naują galingą balistinę raketą, skirtą naikinti Rusijos taikinius giliai priešo užnugaryje, rašo „The Sun“.
Kalbama apie „Nightfall“ raketas, kurios, kaip pažymima, galės nešti 200 kg kovines galvutes ir turės 310 mylių, arba beveik 500 km, skrydžio nuotolį – „pakankamai, kad pataikytų į Maskvą iš mūšio lauko“.
„Jungtinė Karalystė ieško įmonių, kurios suprojektuotų, sukurtų ir pristatytų pirmąsias tris raketas bandomiesiems paleidimams pagal 9 milijonų svarų sterlingų vertės sutartį“, – teigiama pranešime.
Žurnalistai rašo, kad ketinimą pagaminti raketas Ukrainai patvirtino gynybos sekretorius Johnas Healey, kuris ketvirtadienį buvo Kyjive, kai Rusija surengė raketų ir dronų ataką.
Jis taip pat prisiminė, kaip jo traukinys turėjo skubiai sustoti, kai pasigirdo oro pavojaus sirenos.
„Tai buvo rimtas momentas ir ryškus priminimas apie dronų ir raketų krušą, kuri smogė ukrainiečiams esant minusinei temperatūrai. Mes to netoleruosime ir ketiname suteikti ukrainiečiams pažangius ginklus“, – sakė J.Healey.
Analitikas: Rusijos aviacija karo metu labai sustiprėjo, NATO to fatališkai nesupranta
22:42
Per karą Ukrainoje Rusijos aviacija tapo rimtesne grėsme NATO, tačiau Vakarai klaidingai laiko ją milžinu ant molinių kojų. Apie tai savo analitinėje ataskaitoje Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) svetainėje rašo karinis analitikas Justinas Bronkas.
NATO yra įsitikinusi Rusijos oro ir kosminių pajėgų (VKS) silpnumu dėl jų nesugebėjimo pasiekti pranašumą ore virš Ukrainos. Per pirmuosius karo mėnesius Rusija prarado daug lėktuvų: apie 130 sunaikintų arba smarkiai apgadintų lėktuvų, jei skaičiuotume tik tuos atvejus, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose ir vaizdo įrašuose.
Daugiausia prarastų lėktuvų yra Su-25SM ir Su-34M (maždaug po 40 vienetų abiejų tipų). Ypač dideli šie nuostoliai buvo būtent Su-34 parkui, šių lėktuvų karo pradžioje Rusijoje buvo tik apie 130 vienetų.
„VKS nesugebėjimas užtikrinti pranašumo ore virš Ukrainos, taip pat dideli lėktuvų, ginklų ir oro gynybos sistemų nuostoliai, kuriuos jie patyrė konflikto metu iki šiol, paskatino daugelį politikų ir karinių stebėtojų žymiai sumažinti VKS, kaip potencialios grėsmės Europos NATO valstybėms narėms, reitingą“, – rašo J.Bronkas.
Tačiau analitikas yra įsitikinęs, kad lėktuvų nuostoliai, nors ir buvo dideli, nėra kritiniai. Pavyzdžiui, didelio skaičiaus Su-25 ir Su-24 praradimas, J.Bronko nuomone, neturi jokios reikšmės, nes tai yra pasenę lėktuvai, kurių Rusija ir taip nebūtų naudojusi hipotetiniame konflikte su NATO.
Kalbant apie modernesnius lėktuvus, Rusija visiškai kompensavo pradinio karo etapo nuostolius ir netgi viršijo tuomet turėtą lėktuvų skaičių.
Pavyzdžiui, kalbant apie jau minėtus Su-34, karo pradžioje Rusija turėjo apie 130 tokių lėktuvų ir prarado 40. Tačiau 2022 m. Rusijos armija gavo 8 naujus šio tipo lėktuvus, 2023 m. – dar 11, 2024 m. – dar 12–14, 2025 m. – dar iki 11. Tai reiškia, kad per karą Rusijos oro pajėgos gavo apie 40 naujų šio tipo lėktuvų, o galbūt ir daugiau.
Su-35S skaičius išaugo nuo 90 mašinų 2020 m. pabaigoje iki 135–140 2025 m. pabaigoje. MiG-31 skaičius padidėjo nuo 110 iki 125–130. Su-30 skaičius šiek tiek sumažėjo – nuo 150 iki 140–145. Be to, VKS atsirado 20 Su-57, palyginti su vos vienu 2020 m. pabaigoje.
Apskritai, jei 2020 m. Rusijos ginkluotėje buvo 466 tinkamų naudoti įvairių tipų naikintuvų, tai iki 2025 m. pabaigos jų skaičius išaugo iki 545–560 lėktuvų.
Ne mažiau svarbu tai, kad per karą šimtai, jei ne tūkstančiai Rusijos pilotų įgijo realios kovinės patirties moderniame intensyviame kare, kurios jie anksčiau neturėjo ir kurios trūksta daugumai NATO šalių pilotų.
Be to, tiek patys pilotai, tiek jų vadovybė išmoko veiksmingiau bendradarbiauti su antžeminėmis oro gynybos sistemomis ir sausumos pajėgomis.
„Bet kokiame kare prieš NATO pajėgas 2022 m. pradžioje VKS būtų susidūrusi su sunkumais, norėdama panaudoti veiksmingą ugnies galią didelio masto mūšio lauke dėl nepakankamo ginkluotės pasirinkimo, taikiklių modulių trūkumo ir prastos parengties. Dabar taip nėra“, – pažymi J.Bronkas.
Vokietijos politologė: tarptautinės teisės likimas priklauso nuo karo Ukrainoje pabaigos
20:36
Nepaisant dažnų aukšto lygio Ukrainos, JAV ir Europos atstovų susitikimų per pastarąsias savaites, Rusijos karo su Ukraina pabaigos kol kas nematyti. Apie tai „The Guardian“ skiltyje rašo Vokietijos politologė, Rytų Europos ir tarptautinių studijų centro direktorė Gwendolyn Sasse. Ji paaiškino, kad nėra ugnies nutraukimo, nėra patvirtinta karinė parama iš Europos ir JAV, o svarbiausia – Rusija nenori karo pabaigos.
Autorė priminė, kad per paskutines derybas Paryžiuje, kuriose dalyvavo JAV, pavyko suvienyti 35 Norinčiųjų koalicijos šalis. Pagrindinis susitarimų tikslas buvo aptarti saugumo garantijas užtikrinsiančias būsimo ugnies nutraukimo laikymąsi.
„Tačiau faktinis rezultatas lieka neaiškus, nes taikos derybos iki šiol neprasidėjo. Tai pareikalaus aktyvaus Ukrainos ir Rusijos dalyvavimo, taip pat abiejų šalių pasirengimo kompromisams. Kol kas tik Ukraina parodė tokį pasirengimą. Šių derybų metu Rusija tęsė ir sustiprino savo atakas prieš Ukrainą, ypač nukreiptas į gyvybiškai svarbią energetikos infrastruktūrą, taip sustiprindama fizinį ir psichologinį spaudimą civiliams gyventojams šaltų žiemos mėnesių metu“, – rašo ji.
Jos nuomone, Paryžiuje pasirašyta deklaracija yra tik „ketinimų deklaracija“. Ji aptaria koalicijos dalyvavimą JAV vadovaujamame ugnies nutraukimo stebėjimo ir užtikrinimo mechanizme, paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Europos vadovaujamas daugianacionalines pajėgas Ukrainai, įsipareigojimą remti Ukrainą, jei Rusija pažeistų ugnies nutraukimo susitarimą, ir įsipareigojimą ilgalaikiam bendradarbiavimui su Ukraina gynybos srityje.
Daugiatautinių pajėgų kontekste Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vėl pareiškė esą pasirengusios dislokuoti pajėgas Ukrainoje po ugnies nutraukimo režimo įvedimo kaip karinį rezervinį mechanizmą jo pažeidimo atveju, o kas bus laikoma pažeidimu ir kokias pasekmes tai turės, dar reikia nustatyti.
Ji taip pat priminė, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmą kartą užsiminė apie galimą Vokietijos kariuomenės dalyvavimą užtikrinant ugnies nutraukimą. Tačiau ji gali būti dislokuota tik NATO šalyse, kurios ribojasi su Ukraina.
„Jis pateikė keletą prielaidų, kurias dar reikia patikrinti, visų pirma, Centrinės ir Rytų Europos valstybių pasirengimą dislokuoti vokiečių karius“, – rašo autorė.
„Žinoma, reikia patikslinti, kas ir ką yra pasirengęs padaryti, kad būtų užtikrintas ugnies nutraukimas, tačiau pagrindinis klausimas lieka tas pats, kaip ir visus 2025 metus: nėra matomos Rusijos politinės valios rimtoms deryboms. Prezidentas Putinas mano, kad laikas yra jo pusėje, ir jaučiasi padrąsintas tiesioginėmis derybomis su Trumpu ir jo administracija, orientuota į sandorius“, – teigiama straipsnyje.
Ji padarė išvadą, kad terminas „norinčiųjų koalicija“ signalizuoja, kad „mes perėjome į situacinių santykių tarp valstybių laikotarpį, kuris yra už esamų tarptautinių institucijų ir teisės ribų. Ar karas Ukrainoje baigsis ir kaip jis baigsis, bus lemiamas šiam naujam keliui“.
Maža nepasirodė: Kyjivas smogė trims „Lukoil“ gręžimo platformoms Kaspijos jūroje
16:55 Atnaujinta 17:08
Ukrainos pajėgos smogė bendrovės „Lukoil“ gręžimo platformoms Kaspijos jūroje ir rusų priešlėktuvinės gynybos daliniui, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nurodoma, kad nukentėjo trys korporacijos „Lukoil“ gręžimo platformos Kaspijos jūroje: „Filanovskij“, „Jurij Korčagin“ ir „Valerij Greifer“.
„Šie įrenginiai dalyvauja aprūpinant Rusijos okupacinę kariuomenę. Mes užfiksavome smūgių. Žalos mastas tikslinamas“, – pažymėjo Generalinis štabas.
„Specialiųjų operacijų pajėgos toliau vykdo asimetrinius veiksmus, siekdamos strategiškai neįgalinti priešo kare prieš Ukrainą“, – teigiama tarnybos pareiškime.
Gynybos pajėgos taip pat surengė ataką prieš priešlėktuvinės raketų sistemos „Buk-M3“ paleidimo įrenginį netoli Baranyčevo kaimo Luhansko srityje.
„Ši vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema skirta kovai su aerodinaminiais taikiniais. Preliminariais duomenimis, užfiksuoti pataikymai ir sprogimai“, – pranešė Generalinis štabas.
Siekiant sumažinti rusų logistinius ir kovinius pajėgumus, netoli Novotroicės kaimo Chersono srityje taip pat buvo apšaudytas Rusijos pajėgų 49-osios armijos logistikos dalinys.
Pranešime pabrėžiama, kad Ukrainos gynybos pajėgos toliau sistemingai silpnina Rusijos karinius ir ekonominius pajėgumus bei puolamąjį potencialą ir taikosi į objektus, tiesiogiai susijusius su ginkluota agresija prieš Ukrainą.
Partizanai netoli Maskvos sudegino svarbų Rusijos karinį objektą
15:47
Partizanų judėjimo „Ateš“ agentai pranešė, kad sėkmingai įvykdė diversiją Rusijos Maskvos regione ir smogė Rusijos oro ir kosmoso pajėgų 5-osios oro gynybos divizijos priešlėktuvinės gynybos sistemos elementui.
„Šis bokštas buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų padalinio ryšių ir kontrolės punktas. Jis užtikrino saugų radijo relinį ryšį, kad vadovybė ir jai pavaldūs oro gynybos padaliniai galėtų greitai keistis informacija ir įsakymais“, – teigiama partizanų pranešime.
Bokštas taip pat tarnavo elektroninės žvalgybos ir signalų perėmimo įrangai, kuri yra labai svarbi informacijai gauti ir bendrai situacijos regione kontrolei, dislokuoti.
„Ateš" pažymėjo, kad padegimas „susilpnino oro gynybos pajėgumus centriniame Rusijos regione“.
Rusų žiniasklaida apie tai nekalba: karas prieš Ukrainą tęsiasi tiek pat, kiek ir „Didysis Tėvynės“ karas
15:25
Rusijos propagandiniai kanalai nepranešė, kad sekmadienį karas prieš Ukrainą, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“, savo trukme prilygo Didžiojo Tėvynės karo, kaip Antrąjį pasaulinį karą vadina Rusija, trukmei, atkreipė dėmesį naujienų portalas „Agentstvo“.
Sausio 11-ąją Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą pasiekė 1418 dienų – būtent tiek truko Didysis Tėvynės karas.
„Federaliniai televizijos kanalai apie tai nepranešė, nors Vladimiras Putinas ne kartą aiškino, kad karas Ukrainoje yra Didžiojo Tėvynės karo pasekmė“, – pažymima straipsnyje.
Pirmoje dienos pusėje Rusijos propagandinio Pirmojo kanalo naujienų reportažuose buvo pasakojama apie Rusijos smūgius Ukrainos infrastruktūrai, vadinamųjų „veteranų“ sugrįžimą į civilinį gyvenimą, protestus Irane ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos.
Tuo tarpu propagandinis kanalas „Rossija-1“ 11 val. naujienų laidoje pranešė apie tariamą Rusijos pajėgų pozicijų mūšio lauke pagerėjimą, taip pat apie sniego audrą Primorėje, orus Baltijos jūroje, šikšnosparnius ir seniausią pasaulyje kilimą.
Savo ruožtu Rusijos kariniai tinklaraštininkai šia tema pasisako, tačiau nenoriai, atkreipė dėmesį „Agentstvo“. Jie pasidaliję į dvi stovyklas – vieni reiškia nepasitenkinimą karo prieš Ukrainą rezultatais, o kiti „nesupranta to triukšmo“ aplink tai, kad jis tęsiasi jau 1418 dienų. Tik keli vadinamieji kariniai tinklaraštininkai leido sau būti šiek tiek kritiški.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iki sausio 11 d. ryto Rusijos nuostoliai pasiekė 1 218 940 žmonių. Per pastarąją parą Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko 1130 savo karių.
2025 m. gruodžio 31 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad praeitąmet Ukrainos gynybos pajėgos neutralizavo beveik 420 tūkst. Rusijos kariškių.
Pažymėtina, kad Rusijos propaganda plačiai vartoja terminą Didysis Tėvynės karas, turėdama omenyje Antrojo pasaulinio karo (1939-1945 m.) Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo laikotarpį (1941-1945 m.).
Tačiau terminas Didysis Tėvynės karas tėra ideologinė klišė, kuri sovietų ir vėlesnėje Rusijos istorijoje pasitarnavo keliems tikslams: tai buvo labai svarbus politinis ir istorinis šūkis, turėjęs svarbią reikšmę, kuriuo siekta pabrėžti visos sovietų tautos karą prieš nacių kariuomenę, užgožti SSRS bendradarbiavimo su hitlerine Vokietija faktus, „privatizuoti“ pergalę Antrajame pasauliniame kare.
Britų gynybos sekretorius šokiravo savo pareiškimu: pagrobčiau Putiną
13:06
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey pareiškė, kad pats pagrobtų Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, jog jis būtų patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje.
Jis šią pastabą išsakė penktadienį su vienos dienos vizitu lankydamasis Kyjive, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusija atakavo Ukrainą raketomis.
Prezidento rūmuose jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad Didžioji Britanija išleis 200 mln. svarų sterlingų savo kariams, jog parengtų juos taikos palaikymo misijai Ukrainoje.
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo operacijos Venesueloje praeitą šeštadienį, kai buvo pagrobtas ir į Niujorko sulaikymo centrą pristatytas Venesuelos autorinis lyderis Nicolasas Maduro, „Kyiv Independent“ žurnalistas britų gynybos sekretoriui uždavė provokuojantį klausimą apie tai, kurį pasaulio lyderį jis pagrobtų, jei turėtų galimybę.
Apsilankęs bepiločio orlaivio smūgio į daugiaaukštį gyvenamąjį namą vietoje, jis atsakė, kad, turėdamas galimybę pagrobti bet kurį pasaulio lyderį, jis „suimtų Putiną ir pareikalautų iš jo atsakomybės už karo nusikaltimus“.
Jis pažymėjo, kad Rusijos karo nusikaltimai apima „tai, ką mačiau Bučoje per vieną pirmųjų savo vizitų Ukrainoje“, taip pat „kelių ukrainiečių vaikų, kuriuos sutikau Irpynėje, pagrobimą“.
Būdamas Rusijos smūgio į daugiaaukštį pastatą Kyjivo Darnyčios rajone vietoje ir rodydamas į jį, J.Healey pareiškė, kad šis pastatas „pasako viską, ką reikia žinoti apie prezidentą Putiną ir jo pasiryžimą ne tik kariauti prieš Ukrainą, bet ir smogti civiliams gyventojams, miestams, infrastruktūrai, nuo kurios žmonės visiškai kritiškai priklauso vidury žiemos“.
„Šis žmogus turi būti sustabdytas. Šis karas turi būti sustabdytas“, – pabrėžė jis.
„O mūsų misija – paremti Ukrainą jos kovoje šiandien ir padėti užtikrinti taiką šiuo metu“, – kalbėjo gynybos sekretorius.
Zelenskis: per savaitę Rusija į Ukrainą paleido beveik 2000 dronų, bombų ir raketų
12:15
Šią savaitę Rusija į Ukrainą paleido beveik 1100 atakos bepiločių orlaivių, daugiau kaip 890 valdomų aviacinių bombų ir virš 50 įvairaus tipo raketų: balistinių, sparnuotųjų ir net vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad smūgiai buvo nukreipti į karinės reikšmės neturinčius taikinius, įskaitant energetikos objektus ir gyvenamuosius pastatus.
„Ir jie specialiai laukė šalto oro, kad pablogintų mūsų žmonių padėtį. Tai sąmoningas, ciniškas Rusijos teroras prieš žmones“, – aiškino šalies lyderis.
V.Zelenskis pažymėjo, kad po Rusijos smūgių kritinei infrastruktūrai padėtis daugelyje regionų tebėra sudėtinga.
„Energetikai ir remonto komandos dirba ištisą parą, kad atkurtų elektros, šilumos ir vandens tiekimą žmonėms. Tai išties titaniškas darbas, kuris labai svarbus mūsų žmonėms – atkurti normalų gyvenimą po nuolatinių Rusijos teroristinių išpuolių“, – pabrėžė jis.
Praėjusią naktį Zaporožios ir Dnipro srityse po Rusijos atakų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, informavo Zaporižios srities valstybinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Jis pažymėjo, kad visos miesto ligoninės veikė normaliai. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, jos automatiškai prisijungė prie generatorių.
I.Fiodorovas taip pat įspėjo, kad dėl elektros energijos tiekimo trūkumo kai kuriuose Zaporižios rajonuose gali sutrikti vandens tiekimas.
Po to, kai penktadienį pusę sostinės paliko be elektros, Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas nurodė, kad energetikams pavyko atkurti elektros energijos tiekimą daugiau kaip 370 tūkst. namų ūkių Kyjivo srityje.
Šaltis, ledas, medžių ir elektros linijų apledėjimas, nuvirtę medžiai, užtveriantys priėjimą prie elektros linijų, labai lėtina darbus. Daugelyje vietų brigados priverstos patekti prie pažeidimų itin sudėtingomis sąlygomis – dažnai pėsčiomis, per stingdantį šaltį ir sniegą.
Rusija pirmą kartą atakavo Ukrainą iki šiol neregėtu dronu-žudiku
11:21
Rusijos pajėgos sausio mėn. per jungtines oro atakas prieš Ukrainą pirmą kartą panaudojo naują smogiamąjį bepilotį orlaivį „Geranium-5“, sekmadienį paskelbė Ukrainos karinė žvalgyba.
Pasak pareigūnų, šis bepilotis orlaivis yra maždaug 6 metrų ilgio, o jo sparnų plotis siekia iki 5,5 metro.
„Skirtingai nuo ankstesnių „Geranium“ linijos modifikacijų, šis įrenginys pagamintas pagal įprastą aerodinaminę schemą. Kartu dauguma pagrindinių mazgų ir komponentų yra unifikuoti su kitais šios serijos pavyzdžiais“, – paaiškino Ukrainos karinė žvalgyba.
Pažymima, kad buvo sumontuota 12 kanalų palydovinės navigacijos sistema „Comet“, mikrokompiuteris „Raspberry“ ir 3G/4G modemais pagrįstas sekimo įrenginys, taip pat reaktyvinis variklis „Telefly“, panašus į tą, kuris naudojamas bepiločiame orlaivyje „Geranium-3“, tačiau galingesnis, dėstė pareigūnai.
Taip pat skelbiama, kad šio bepiloči oorlaivio kovinės galvutės svoris yra apie 90 kg, o deklaruojamas „Geranium-5“ veikimo nuotolis siekia apie 1 000 km.
„Kaip ir ankstesnių „Geranium“ atveju, šį bepilotį orlaivį vargu ar galima laikyti Rusijos Federacijos vidaus kūriniu. Yra nemažai struktūrinių ir technologinių panašumų su Irano bepiločiu lėktuvu „Karrar“, – reziumavo žvalgybos tarnyba.
Pastebima, kad Rusijos pajėgos taip pat plečia „Geranium-5“ panaudojimo iš naikintuvų Su-25 galimybes.
„Atskirai svarstoma galimybė aprūpinti transporto priemonę raketomis „oras-oras“ R-73, skirtomis kovoti su Ukrainos aviacija“, – perspėjo žvalgyba.
Ukrainos karinė žvalgyba jau nagrinėja rusų naudojamus ginklo pavyzdžius.
Kremlius to nenorėjo, bet išprovokavo sukčius – dabar nežino, ką daryti
10:39
Po to, kai Kremlius pradėjo mokėti dideles pinigų sumas už kare žuvusius žmones, Rusijoje atsirado niša naujai sukčiavimo schemai – rusų moterys stengiasi sudaryti fiktyvias santuokas, kad tariamų sutuoktinių mirties atveju galėtų tikėtis gauti solidžias kompensacijas.
Leidinys TVNET paaiškina, kaip veikia ši sukčiavimo schema ir kodėl dabar ji įgavo pagreitį.
2022 m. kovo mėnesį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas paskelbė, kad Ukrainoje žuvusių rusų karių šeimos gaus apie 80 tūkst. JAV dolerių siekiančias draudimo kompensacijas, o sužeisti kariai – apie 30 tūkst. JAV dolerių.
Plačiau skaitykite ČIA.
