Svarbiausios naujienos
- „The New York Times“: kodėl tyli Vladimiras Putinas
- Pergudravo Vokietijos moderniausią oro gynybos sistemą: tik ja galima numušti „Orešnik“
- „The Telegraph“: Trumpas pasiuntė du aiškius signalus Kremliui – gana Putino žaidimų
- Putinas įsiutęs: „Reuters“ paaiškino, kodėl Rusija griebėsi savo „superginklo“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New York Times“: kodėl tyli Vladimiras Putinas
21:11
Praėjusių metų gegužę Venesuelos vadovas Nicolasas Maduro lankėsi Kremliuje ir, žiūrėdamas į Vladimirą Putiną, aiškino apie jų bendrą šviesią ateitį. Tačiau šiandien Venesuelos vadovas sėdi perpildytame federaliniame sulaikymo centre Brukline. Kremliaus šeimininkas vis dar nieko nepasakė.
„Matysime, kaip klestės didžios Rusijos, šiandien pirmaujančios žmonijos galybės, ir Venesuelos santykiai“, – praėjusių metų gegužę vykusio susitikimo metu pareiškė N.Maduro, kurio žodžius priminė laikraštis „The New York Times“.
Po aštuonių mėnesių N.Maduro sėdi maždaug už 7563 kilometrų nuo Maskvos: smurtu garsėjančiame ir perpildytame federaliniame sulaikymo centre Brukline. Ten sausio 3 d. jį atgabeno JAV pajėgos, sulaikiusios šalies vadovą per reidą Karakase, kurį įsakė surengti prezidentas Donaldas Trumpas.
Praėjo savaitė, o V.Putinas vis dar nieko nepasakė.
„Ši tyla, nors iš dalies susijusi su tradicinėmis Rusijos Naujųjų metų šventėmis, atspindi visą mėnesį matytą šabloną, kai Kremlius menkino Jungtinių Valstijų veiksmus, kurie anksčiau būtų sukėlę Maskvos pyktį ir grasinimus“, – pastebi straipsnio autoriai.
Siekdamas sau palankaus rezultato Ukrainoje, V.Putinas stengėsi išvengti susipriešinimo su Vašingtonu, net jei tai reikštų, kad jis turi atsitraukti kitose pasaulio dalyse, kur anksčiau galėjo imtis griežtų veiksmų.
Naujausiu to pavyzdžiu galima laikyti trečiadienį įvykdytą neeilinę JAV kariuomenės operaciją, kurios metu buvo sulaikytas Rusijos prieglobsčio paprašęs tanklaivis, kuriam buvo pritaikytos sankcijos. Amerikiečiai laivą dvi savaites persekiojo Atlanto vandenyne.
Į šį precedento neturintį D.Trumpo ėjimą Rusija atsakė trijų pastraipų Transporto ministerijos pareiškimu – tai išskirtinis santūrumas šaliai, kuri periodiškai grasina branduoliniais ginklais, pastebėjo „The New York Times“.
„Jis turi vieną tikslą – iškovoti pergalę Ukrainoje, o visa kita yra pajungta šiam tikslui“, – įvertino Hanna Notte, Jameso Martino neplatinimo studijų centro Eurazijos programos vadovė.
Nors Rusija galėjo būti pajėgi apsunkinti JAV misiją Venesueloje sulaikyti N.Maduro, pažymėjo ekspertė, ji būtų rizikavusi visiškai susipykti su D.Trumpu.
„Visi Rusijos užsienio politikos rodikliai šiuo metu rodo, kad Ukraina yra daug svarbesnė už viską, tad kodėl jūs turėtumėte ten vožti amerikiečiams į nosį ir atsidurti jų nemalonėje?“, – kalbėjo H.Notte.
Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, nors prislopinta Maskvos reakcija gali būti ir strateginis ėjimas, tačiau V.Putino veiksmų laisvė taip pat yra ribota, nes šiuo metu Rusija susiduria su savo pasaulinės galios susilpnėjimu. O ji net geriausiais laikais negali iki galo kontroliuoti dinamikos savo autoritarinėse valstybėse-sąjungininkėse.
Kremliaus įtaka slysta iš nagų
Įtaka ėmė slysti iš Kremliaus nagų po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. Šis veiksmas sumažino Maskvos įtaką kitose buvusiose sovietinėse šalyse Centrinėje Azijoje, Kaukaze ir Moldovoje.
Tendencija įgavo pagreitį 2024 m. pabaigoje, kai žlugo Basharo al Assado vyriausybė Sirijoje, kurią V.Putinas dešimtmetį bandė išgelbėti brangiai kainavusia Rusijos karine intervencija.
Įtakos smukimas tęsiasi D.Trumpui įtvirtinus JAV galią Venesueloje, kuri yra pagrindinė Rusijos partnerė Lotynų Amerikoje, ir vykstant masiniams antivyriausybiniams gatvių protestams, keliantiems grėsmę Kremliui palankiai Irano vyriausybei.
Praėjusiais metais Armėnijos ir Azerbaidžano, dviejų buvusių sovietinių respublikų, kurios ilgai tikėjosi, kad Maskva tarpininkaus sprendžiant jų ginčus, vadovai atvyko į Baltuosius rūmus pasirašyti taikos susitarimo, kuriam pirmininkavo D.Trumpas.
„Karas Ukrainoje yra tamsi skylė, kuri eikvoja Rusijos išteklius, – kalbėjo „Carnegie“ tarptautinio taikos fondo Rusijos Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas. – Šaliai tampant atsparesnei Vakarų spaudimui viduje, ji silpnėja ir kaip pasaulinė žaidėja, nes neturi tiek daug išteklių, kuriuos galėtų pavesti savo ambicijoms.“
Net, jei Rusija norėtų įsikišti ir ginti Karakasą, pažymėjo A.Gabujevas, Maskva nesiruošia pradėti karo Venesueloje su Jungtinėmis Valstijomis, viena iš branduolinių galybių.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad Rusija nesipriešins D.Trumpui dėl periferinių klausimų, jei tai keltų pavojų jos tikslams Ukrainoje.
Griebėsi jėgos arčiau namų
Penktadienį Rusija, tarsi norėdama pabrėžti šį faktą, paleido branduolinį užtaisą galinčią nešti balistinę raketą „Orešnik“ į taikinį Vakarų Ukrainoje, esantį prie pat Europos Sąjungos sienos.
„Rusija nesiruošia karo pabaigai, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. – Jis ruošiasi užsitęsusiai priešpriešai Ukrainoje.“
Kai kam Ukrainoje atrodė, kad tokiais smūgiais V.Putinas arčiau namų kompensuoja savo susilpnėjusią įtaką užsienyje.
„Jis negalėjo nieko padaryti Lotynų Amerikoje, negalėjo nieko padaryti prieš Trumpą, todėl smogė Ukrainai, – įvertino politikos analitikas Mykola Davydiukas. – Jis silpnas geopolitikoje, bet nori pabrėžti, kad vis dar yra čia, Ukrainoje“.
Kremlius to nenorėjo, bet išprovokavo sukčius – dabar nežino, ką daryti
23:12
Po to, kai Kremlius pradėjo mokėti didelis pinigų sumas už kare žuvusius žmones, Rusijoje atsirado niša naujai sukčiavimo schemai – rusų moterys stengiasi sudaryti fiktyvias santuokas, kad tariamų sutuoktinių mirties atveju galėtų tikėtis gauti solidžias kompensacijas.
Leidinys TVNET paaiškina, kaip veikia ši sukčiavimo schema ir kodėl dabar ji įgavo pagreitį.
2022 m. kovo mėnesį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas paskelbė, kad Ukrainoje žuvusių rusų karių šeimos gaus apie 80 tūkst. JAV dolerių siekiančias draudimo kompensacijas, o sužeisti kariai – apie 30 tūkst. JAV dolerių.
Leidinys „Foreign Policy“ skelbė vieną atvejį, kai buvo siekiama apgauti Kremlių ir pasipelnyti.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ispanija ragina Europą kurti savo kariuomenę Trumpo grasinimų fone
22:32
Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas pareiškė, kad Europa privalo integruoti savo gynybos pramonę, jog turėtų savarankišką atgrasymo pajėgumą „be priklausomybės nuo trečiųjų šalių“, taip pat judėti Europos kariuomenės sukūrimo link. Tai jis sakė interviu naujienų agentūrai EFE.
Pasak ministro, Jungtinių Valstijų veiksmai Venesuelos atžvilgiu ar JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai Grenlandijai rodo „bandymą pakeisti tarptautinės tvarkos taisykles“.
Todėl, J.M.Albareso teigimu, būtent dabar Europa turi suvokti savo stiprybę ir dar kartą patvirtinti pagrindinius principus – vengti karo žemyne ir „niekada nenaudoti prievartos kaip užsienio politikos instrumento“.
Ministras taip pat pakartojo Ispanijos paramą Ukrainai, pabrėžė pagarbą jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei pasisakė už galimą dalyvavimą būsimoje taikos palaikymo misijoje.
Slaptos derybos: Vatikanas bandė iškeisti Maduro į sprendimus dėl Ukrainos
20:31
Praėjusių metų gruodį Vatikanas bandė derėtis su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės Venesuelos diktatoriui Nicolui Maduro pasitraukti į Rusiją.
Kaip skelbia „The Washington Post“, remdamasis keliais informuotais šaltiniais ir gautais dokumentais, Šventasis Sostas manė, jog Kremlius galėtų „iškeisti“ Venesuelą į Baltųjų rūmų nuolaidas Ukrainos klausimu.
Leidinio duomenimis, Kūčių vakarą Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas – antras pagal rangą asmuo po popiežiaus ir pagrindinis Vatikano diplomatas – skubiai išsikvietė JAV ambasadorių prie Šventojo Sosto Brianą Birchą ir teiravosi apie Vašingtono planus Venesueloje.
Dokumentuose teigiama, kad kardinolas kelias dienas siekė tiesioginio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, laikomu pagrindiniu amerikiečių veiksmų Venesueloje architektu.
Pokalbio su JAV ambasadoriumi metu P.Parolinas tvirtino, jog Rusija yra pasirengusi suteikti prieglobstį N.Maduro, ir prašė amerikiečių kantrybės, siekiant įtikinti Venesuelos lyderį sutikti su tokiu pasiūlymu.
Vienas „The Washington Post“ šaltinis nurodo, kad P.Parolinas turi asmeninį ryšį su Venesuela – anksčiau jis ėjo Vatikano nuncijaus Karakase pareigas. Be to, jis buvo vienas iš tarpininkų bandant tarpininkauti taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos.
Pagal leidinio gautus dokumentus, gruodžio 24 dieną susitikime su B.Birchu kardinolas pareiškė, jog Maskva yra pasirengusi priimti N.Maduro.
Jis taip pat pasidalijo tuo, kas dokumentuose įvardijama kaip „gandas“: esą Venesuela tapo „lemiamu elementu“ derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o „Maskva būtų pasirengusi atsisakyti Venesuelos, jei būtų patenkinta padėtimi Ukrainoje“.
Vis dėlto, pasak žurnalistų, bandymas „iškeisti“ Maduro į Ukrainos klausimo sprendimus žlugo dėl paties Venesuelos lyderio užsispyrimo.
Jis netikėjo, kad Donaldas Trumpas iš tiesų imsis karinių veiksmų, ir Vašingtono grasinimus laikė blefu. „Jis nesutiko su jokiu sandoriu. Jis tiesiog nusprendė stebėti, kaip kiti kuria krizę“, – leidiniui teigė vienas šaltinis.
Šiame kontekste minima ir tai, kad likus kelioms dienoms iki amerikiečių operacijos N.Maduro Venesuelos televizijoje demonstratyviai šoko – JAV pareigūnai tai įvertino kaip atvirą pašaipą iš D.Trumpo.
Atsakas Maskvai: Ukrainos dronų smūgis sukėlė gaisrą strateginėje naftos bazėje
19:49
Ukrainos drono smūgis sukėlė gaisrą naftos bazėje Rusijos pietiniame Volgogrado regione, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nebuvo, sakė Volgogrado gubernatorius Andrejus Bočarovas, cituojamas vietos administracijos „Telegram“ kanalu. Pranešime nebuvo apibūdinta žala, tačiau teigta, kad šalia bazės gyvenantys žmonės gali būti evakuoti.
Ukrainos Generalinis štabas šeštadienį pranešė, kad naktį smogė Žutovsko naftos bazei. Pareiškime „Telegram“ nurodoma, kad ši bazė tiekia kurą Rusijos pajėgoms, ir priduriama, kad žala dar vertinama.
Ukraina tolimojo nuotolio dronų smūgiais Rusijos energetikos objektams siekia nutraukti Maskvos pajamas iš naftos eksporto, kurių jai reikia savo plataus masto invazijai.
Penktadienio naktį Rusija apšaudė Ukrainą šimtais dronų ir dešimtimis raketų, sostinėje pražudydama mažiausiai keturis žmones, sakė Ukrainos pareigūnai. Tik antrą kartą per beveik ketverius metus trunkantį karą rusai panaudojo galingą naują hipergarsinę raketą „Orešnik“, kuri smogė Vakarų Ukrainai – tai aiškus perspėjimas Kyjivo NATO sąjungininkams.
Intensyvus apšaudymas ir branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos „Orešnik“ paleidimas įvyko po pranešimų apie didelę pažangą derybose tarp Ukrainos ir jos sąjungininkų dėl to, kaip apsaugoti šalį nuo tolesnės Maskvos agresijos, jei būtų sudarytas JAV vadovaujamas taikos susitarimas.
Rusija nori paralyžiuoti Ukrainos elektros tinklus, siekdama atimti iš civilių galimybę gauti šilumą, šviesą ir vandenį, o tai, Kyjivo pareigūnų teigimu, yra bandymas „paversti žiemą ginklu“.
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko sakė, kad po penktadienio atakos nutrūkęs šilumos tiekimas Kyjive bus visiškai atstatytas iki šeštadienio vakaro.
Ji teigė, kad rajonuose dešiniajame Dnipro upės krante bus palaipsniui atšaukiami avariniai elektros išjungimai ir grįžtama prie planinių atjungimų grafiko. Tačiau atnaujinti elektros tiekimą kairiajame krante, kur buvo sutelktos Rusijos atakos, yra sudėtingiau dėl didelės žalos elektros tinklams, pridūrė ji.
Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos naudojo aviaciją, dronus, raketas ir artileriją smūgiams į Ukrainos energetikos objektus ir kuro saugyklas.
Šeštadienio naktį Rusija smogė Ukrainai 121 dronu ir viena balistine raketa „Iskander-M“, nurodė Ukrainos oro pajėgos. Jos teigė, kad 94 dronai buvo numušti.
Atskirai Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį virš Rusijos ir okupuoto Krymo buvo neutralizuoti 59 Ukrainos dronai.
Ukrainos kariuomenė nurodė, kad, be naftos bazės Volgogrado srityje, ji smogė dronų saugyklai, priklausančiai Rusijos 19-osios motorizuotosios šaulių divizijos daliniui Zaporižioje, taip pat dronų valdymo punktui netoli rytinio Pokrovsko miesto.
Rusija ant Slovjansko numetė 250 kg sveriančią bombą
16:42
Šeštadienį Rusijos pajėgos ant Slovjansko numetė 250 kg sveriančią aviacinę bombą. Smūgio metu sužeisti penki vyrai ir dvi moterys, skelbia Donecko srities policija.
„Per apšaudymą buvo sužeisti penki 37-58 metų amžiaus vyrai ir dvi 34 ir 70 metų amžiaus moterys. Policijos paramedikai suteikė jiems pagalbą ir nuvežė į ligoninę“, – nurodoma pranešime.
Be to, buvo apgadinti penki daugiaaukščiai ir 20 privačių namų, parduotuvė, garažas ir automobilis.
Teisėsaugos institucijos šiuo metu fiksuoja išpuolio padarinius.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba taip pat pranešė, kad ryte rusai apšaudė Kramatorsko rajoną Donecko srityje.
„Zelenės kaime nuo priešo smūgio buvo sunaikintas privatus gyvenamasis namas, užsidegė statybinės konstrukcijos. Vykdant neatidėliotinus gelbėjimo darbus gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 1958 m. gimusios moters kūną“, – sakoma pranešime.
Pasak gelbėtojų, per išpuolį buvo sužeistas dar vienas žmogus. Be to, po Rusijos apšaudymo įsiplieskė ne vienas gaisras, kurį teko gesinti gaisrininkų komandoms.
Penktadienį Rusija atakavo du civilinius laivus Odesos regione. Per ataką žuvo įgulos narys, Sirijos pilietis, vienas iš užsienio įgulos narių buvo sužeistas.
„Tai dar vienas požymis, kad Rusija sąmoningai taikosi į civilinius objektus, tarptautinę laivybą ir maisto logistiką. Nepaisant nuolatinių išpuolių, Ukraina daro viską, kas įmanoma, kad užtikrintų saugumą ir vykdytų eksporto įsipareigojimus“, – komentavo Ukrainos vicepremjeras, bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba.
Pergudravo Vokietijos moderniausią oro gynybos sistemą: tik ja galima numušti „Orešnik“
16:25
Vokietija susidūrė su rimta saugumo spraga dislokuojant vieną svarbiausių Europos priešraketinės gynybos sistemų – Izraelio „Arrow 3“, skirtą Rusijos raketų sistemai „Orešnik“ perimti, skelbia rumunų naujienų portalas „Defence Romania“.
Pažymima, kad, likus dviem dienoms iki oficialios sistemos pradinės kovinės parengties paskelbimo, virš „Arrow 3“ radiolokacinės stoties, dislokuotos oro pajėgų bazėje netoli Annaburgo miesto Saksonijos-Anhalto žemėje, buvo pastebėti trys neatpažinti dronai. Jie skrido maždaug 100 metrų aukštyje tiesiai virš radaro, kuris yra pagrindinis sistemos elementas.
Į įvykio vietą skubiai atvyko Bundesvero greitojo reagavimo padalinys. Kareiviams pavyko užmegzti vizualų kontaktą su dronu naudojant savo bepilotį orlaivį ir jie bandė sulaikyti pažeidėjus.
Šiam tikslui jie naudojo šturmo šautuvus G27P su Izraelio išmaniuoju taikikliu „Smash X4“, kuris pozicionuojamas kaip veiksminga kovos su dronais priemonė. Tačiau nė vieno iš dronų numušti nepavyko – jie dingo iš teritorijos.
Po tyrimo Vokietijos kontržvalgyba ir karo policija incidentą priskyrė prie „tyčinio šnipinėjimo“. Ekspertai pažymėjo, kad tai daugiau nei 3,5 mlrd. dolerių vertės sistema, kuri iš tikrųjų yra vienas iš nedaugelio Europos gynybos nuo tarpžemyninių balistinių raketų elementų.
Nors strateginius objektus paprastai saugo daugiasluoksnė oro gynyba, šiuo atveju apsauga tikriausiai dar nebuvo visiškai įdiegta, nes sistema tik pradėjo veikti.
Analitikai taip pat pažymėjo, kad tokiais veiksmais suinteresuota šalis gali būti Rusija, nes per paskutinius metus nežinomi bepiločiai orlaiviai ne kartą buvo pastebėti virš jautrių objektų įvairiose Europos šalyse.
Ekspertai įspėja, kad jei tokių sistemų apsauga nuo dronų nebus gerokai sustiprinta, tiesioginio Rusijos ir Europos konflikto atveju „Arrow 3“ gali tapti vienu pirmųjų taikinių, o jai išjungti gali prireikti ne brangių raketų, o kelių pigių dronų.
Riziką didina tai, kad „Arrow 3“ radaras yra stacionarus ir jo koordinatės žinomos iš anksto.
Nepaisant pirmojo dislokavimo 2025-2026 m., Vokietija tikisi, kad „Arrow 3“ bus visiškai parengta naudoti tik 2030 m. Tuo pat metu Berlynas planuoja įsteigti vietinę perimančiųjų raketų gamybą ir papildomai įsigyti dar kelias tokias sistemas.
Ukrainos pajėgos smogė naftos bazėms Rusijos Volgogrado srityje
16:05
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Žutovskos naftos bazėms Rusijos Volgogrado srityje, kurios aprūpina okupacinės kariuomenės pajėgas degalais.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, žalos mastas tikslinamas.
Tuo tarpu okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje nukentėjo Rusijos 19-osios motorizuotosios šaulių divizijos dalinio bepiločių orlaivių sandėlis.
Taip pat buvo smogta rusų bepiločių orlaivių valdymo centrui netoli Pokrovsko, Donecko srityje.
„Be to, laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje buvo pataikyta į keletą priešo taikinių, įskaitant 76-osios oro desanto divizijos personalo sutelkimo vietą (Kurachivka), tos pačios divizijos tankų bataliono padalinio valdymo ir stebėjimo postą (Hirnykas) ir 41-osios armijos padalinio valdymo postą (Hirnykas)“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas pridūrė, kad visais atvejais taikiniams smogta iš bepiločių orlaivių. Rusijos pajėgų nuostoliai dar tikslinami.
Taip būna tik Rusijoje: „Starlink“ palydovus į frontą dabar neša arkliai
15:58
Rusijos „Telegram“ kanale „Astra“ paskelbtame įraše neva matyti, kaip Rusijos kariškiai Ukrainoje demonstruoja ant arklio balno sumontuotą techniką. Tai – ne bet kas, o Elono Musko bendrovės sukurta palydovinio ryšio sistema „Starlink“.
„Čia mes ją privirinome, viskas šaunu, viskas sušiktai nuostabu“, – naujienų portalas „Kyiv Independent“ citavo vieno iš rusakalbių karių žodžius klipe.
„Štai kaip ištraukiama „Starlink“. Tokia yra konstrukcija, ji veikia“, – pridūrė Rusijos kariškis.
Vėliau vaizdo įraše teigiama, kad rodoma tiesioginė transliacija, kurią „Starlink“ siunčia nuo arklio.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Štai ką gausite“: Medvedevas nevykusiai pagrasino Europai smūgiu „Orešniku“
15:07
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, anot jo, užfiksuotas balistinės vidutinio nuotolio raketos „Orešnik“ smūgis Lvivo srityje.
Prie vaizdo įrašo jis pridėjo kandų komentarą, kuriuo greičiausiai tikėjosi pagąsdinti Europą.
„Valdantieji kvailiai Europoje vis dar nori karo. Tai jau buvo pasakyta tūkstantį kartų: Rusija nepriims jokių Europos ar NATO karių Ukrainoje, bet ne, Micronas (ko gero, referuojama į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną) ir toliau skleidžia šią apgailėtiną nesąmonę. Ką gi, pirmyn. Štai ką jūs gausite“, – rašė D.Medvedevas.
Anot buvusio Rusijos prezidento, šis vaizdo įrašas užfiksuotas penktadienio naktį, kai Rusijos pajėgos Lvivo sričiai smogė balistinė raketa „Orešnik“.
Rusijos gynybos ministerija tikino, kad tai esą buvo kerštas už tariamą Ukrainos ataką prieš Kremliaus šeimininko rezidenciją Valdajuje, Naugardo srityje.
Penktadienį Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad rusai smogė kritinės infrastruktūros objektui Lvivo srityje. Ukrainos Vakarų oro pajėgų vadavietė pranešė, kad oro taikinys judėjo apie 13 tūkst. km/val. greičiu balistine trajektorija.
Nors Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė „Orešnik“ raketos nuolaužas, Ukraina neinformavo, kokie buvo tikslūs smūgio nuostoliai, nenorėdama perduoti informacijos Rusijai.
Ši raketa gali nešti branduolines galvutes ir suduoti mirtiną smūgį, tačiau, kaip ir pirmosios atakos prieš Ukrainą atveju 2024 m. lapkritį, tikėtina, kad ji buvo užtaisyta įprastomis kovinėmis galvutėmis arba netikrais sprogmenimis.
Prezidento Volodymyro Zelenskio vertinimu, toks demonstratyvus „Orešnik“ raketos panaudojimas vos už 70 km nuo Europos Sąjungos sienų yra iššūkis Varšuvai ir kitoms Europos sostinėms.
Jis pabrėžė, kad visi turėtų suprasti, jog jei rusai „net nebando sugalvoti įtikinamos priežasties tokiems ginklams panaudoti“.
Prezidentas taip pat paragino sukurti bendrų veiksmų, bendros gynybos sistemą, kad būtų galima ryžtingai reaguoti į tokias grėsmes.
Budanovas įvardijo dvi pagrindines problemas, kurios trukdo Ukrainai gintis
14:57
Korupcija Teritorinių verbavimo ir socialinės paramos centrų (TSC) sistemoje ir neleistinas kariuomenės dalinių (UAU) palikimas – tai problemos, kurios daro įtaką Ukrainos gebėjimui gintis, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas.
K.Budanovas pranešė, kad surengė išplėstinį pasitarimą su Generalinio štabo, Sausumos pajėgų, karinės žvalgybos ir šalies teisėsaugos institucijų vadovais.
„Į darbotvarkę įtraukta kova su korupcija sistemoje ir personalo valdymo kariuomenėje klausimas“, – patikslino jis.
Pasak naujojo prezidento kanceliarijos vadovo, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir karinės drausmės pažeidimai yra nepriimtini.
„Nagrinėjame šiuos klausimus ir rengiame aiškius ir veiksmingus sprendimus“, – reziumavo K.Budanovas.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad K.Budanovas kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu spręs ukrainiečių grąžinimo iš Rusijos nelaisvės klausimus.
