Svarbiausios naujienos
- Zelenskis atskleidė, kiek Ukrainos karių žuvo per karą su Rusija
- „Putino strategija neveikia“: „Bild“ įvardijo didžiausias Rusijos nesėkmes šią žiemą
- „Tai – pabaiga“: rusams fronto linijoje jau nebeveikia „Starlink“ terminalai
- „The Telegraph“: kas bus su Putinu, jei neteks ir „aukso pagalvės“
- Patvirtino: buvęs „Uralkalij“ vadovas rastas negyvas neįprastoje vietoje
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Putino strategija neveikia“: „Bild“ įvardijo didžiausias Rusijos nesėkmes šią žiemą
21:31
Putino žiemos teroras prieš Ukrainos civilius gyventojus „neveikia“, o Rusijos puolimas fronte „didžiąja dalimi išsikvėpė“, teigia vokiečių leidinio „Bild“ karo stebėtojas Julianas Ropke.
Jis pažymėjo, kad šią žiemą Putinui pagaliau bent iš dalies pavyko įgyvendinti seną tikslą – „įstumti visus ukrainiečius į tamsą ir šaltį“ tikintis, kad jie pasiduos. Nors Rusija intensyvina raketų ir „teroristinių dronų“ gamybą, Ukraina „beveik visiškai išnaudojo visas savo oro gynybos raketas“.
„Tačiau Putino strategija neveikia. Nepaisant kasdienio teroro prieš milijonus žmonių, dauguma ukrainiečių išlieka tvirti ir NEREIKALAUJA, kaip nori Rusija, kad jų vyriausybė pasiduotų fronte ir atsisakytų Donbaso“, – tvirtina Ropke.
Agresoriaus sėkmė fronte jam taip pat atrodo labai abejotina.
Analitikas pažymi, kad Rusija kasdien netenka šimtų karių „nuo Ukrainos dronų, šalčio ir bado“. Galų gale per pastarąsias dvi savaites Rusijos kariuomenei pavyko užimti „tik tris mažus kaimus“ Zaporižios srityje. Tuo tarpu Donbase frontas „išlieka gana stabilus“, o Charkivo srityje Rusijos generalinis štabas net pradėjo tiesiog išsigalvoti apie miestų ir kaimų užėmimą.
„Rusijos puolimas beveik visiškai išsikvėpęs ketvirtaisiais karo metais – nepaisant masinio teroro prieš civilius ir šaltų orų, dėl efektyvios Ukrainos gynybos. Kad ir kokie žiaurūs būtų Rusijos veiksmai, Putinas negali palaužti nei Ukrainos valios priešintis, nei jos fronto linijos“, – apibendrina Ropke.
Kaip pranešė UNIAN, Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa pareiškė, kad Rusijos generalinis štabas esą iškėlė tikslą iki balandžio visiškai užimti Donecko sritį. Po to rusai planuoja veržtis į Zaporižią ir Chersoną.
Tuo tarpu sociologinės apklausos rodo, kad, artėjant ketvirtiesiems karo metams, vis daugiau ukrainiečių būtų pasiruošę mainyti Donbasą į taiką. Bet tik su patikimomis saugumo garantijomis.
Zelenskis perspėjo, kas nutiktų, jei Ukraina pralaimėtų karą su Rusija
00:30
Jei Ukraina pralaimės karą su Rusija, ji taps jos dalimi. Tokį įsitikinimą išreiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei pralaimėsime šį karą, prarasime savo šalies nepriklausomybę“, – įspėjo jis interviu Prancūzijos televizijos kanalui „France 2“, rašo „Le Monde“.
Pasak jo, Ukrainos žmonės yra stipresni nei Rusija.
„Jei prarasime nepriklausomybę, jei tapsime Rusijos dalimi, tai būtų visiškai siaubingas praradimas. Tačiau esu įsitikinęs, kad tai neįvyks“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis tikisi, kad taika bus pasiekta per mažiau nei metus ir kad karą pavyks užbaigti diplomatinėmis priemonėmis.
Prezidentas įsitikinęs, kad Rusija naudojasi šaltais orais, siekdama „sukelti daugiau kančių ukrainiečiams ir priversti juos sutikti su tuo, ką amerikiečiai vadina kompromisu“.
„Rusija jau kelis kartus bandė mane sunaikinti. Aš esu įpratęs prie baimės“, – pridūrė Zelenskis.
Anksčiau Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas ir SBU pulkininkas Romanas Kostenka pareiškė, kad Rusija kelia teritorijos Donbase perdavimo klausimą ne tam, kad sustabdytų karą, o kad išsaugotų savo išteklius ir perkeltų juos į kitą fronto ruožą.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu jokių susitarimų dėl Donbaso perdavimo nėra. Taip pat teigė, kad Rusija šį reikalavimą naudoja norėdama laimėti laiko.
Zelenskis atskleidė, kiek Ukrainos karių žuvo per karą su Rusija
23:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė oficialų kare žuvusių Ukrainos karių skaičių. Tai jis paskelbė interviu Prancūzijos televizijos kanalui „France 2“.
Prezidentas pažymėjo, kad yra „didelis žmonių skaičius, kuriuos Ukraina laiko dingusiais“.
„Putinas bijo Trumpo“: Zelenskis paaiškino, kaip JAV prezidentas gali daryti spaudimą Rusijai
22:31
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bijo tik JAV prezidento Donaldo Trumpo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „France 2“.
„Tai realybė. Ką Trumpas turėtų pasakyti Putinui – ne man spręsti. Jei Trumpas žino, kad Putinas jo bijo, jis nepriims visų Rusijos prezidento sąlygų. Putinas bijo Trumpo, o ne atvirkščiai. JAV prezidentas žino, kad turi svertų: ekonomiką, sankcijas, ginklus, kuriuos galėtų perduoti mums, jei nenori įtraukti Amerikos karių“, – pažymėjo valstybės vadovas.
„Tai – pabaiga“: rusams fronto linijoje jau nebeveikia „Starlink“ terminalai
21:38
Rusų okupantams visame fronte išsijungė „Starlink“ palydovinio ryšio terminalai. Apie tai masiškai praneša su Rusijos kariuomene susiję tinklaraštininkai „Telegram“ kanaluose.
„Visame fronte išsijungė „Starlinkai“. Štai jums ir giriamas amerikiečių ryšys... Na ką, grįžtam prie alternatyvių priemonių. Elonas Muskas – [keiksmažodis],“ rašo tinklaraštininkas „Tryliktasis“.
Tinklaraštininkas „Alex Parker Returns“ trumpai apibendrina: „Viskas. Tai pabaiga.“
„Starlinkai išsijungė visame fronte. Priešas irgi turėjo,“ pažymi Vladimiras Romanovas.
Dronų padalinių vadas: Europos kariuomenės yra bevertės, Ukraina kovos viena
21:17
Per savo vizitą į Kyjivą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pažymėjo, kad saugumo garantijų Ukrainai diskusijos apima ir tai, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų pirmoji gynybos linija agresijos atveju, o antrąją sudarytų „norinčiųjų koalicija“, prie kurios potencialiai galėtų prisijungti JAV.
UNIAN kalbino dronų padalinių vadą ir Oro žvalgybos paramos centro įkūrėją Ihorą Lutsenko apie tokio modelio realumą ir efektyvumą.
– Kiek realus yra požiūris, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos liktų pirmąja ir pagrindine Ukrainos saugumo garantija? Ar tai pakankama atgrasymo priemonė Rusijai? O kaip dėl sąjungininkų?
– Europos saugumo institucijos, ypač jų kariuomenės, parodė, kad nesugeba ginti savo interesų. Tai akivaizdu net žvelgiant į Grenlandijos atvejį, kai kalba eina apie NATO narę. Kitaip tariant, jos visiškai nepasiruošusios jokiam konfliktui. Todėl negalime jų laikyti patikimu ramsčiu.
Nekalbant jau apie JAV, kurios dabar renkasi draugystės su Rusija kursą prieš Kiniją. Ši strategija joms kur kas svarbesnė nei Ukrainos problemos.
Dėl šių priežasčių visa ši piramidė arba „matrioška“, kaip vadinama, mums nesuteiks jokių tikrų saugumo garantijų.
– Ką karine prasme galėtų reikšti „norinčiųjų koalicijos“ dalyvavimas po taikos sutarties? Ar galime tikėtis mokymo misijų, karių buvimo, oro gynybos? Kur baigiasi parama ir prasideda tikras atgrasymas?
– Iš jų galime tikėtis nebent nekovinės pagalbos. Jie, pavyzdžiui, galėtų mums pastatyti savąjį „Starlink“. Tai reikštų, kad Ukraina galėtų turėti tokią sistemą po kelerių metų. Savanorystė – taip, suprantama. Bet karinė parama – tikrai ne. Galime prašyti jų finansuoti oro gynybos sistemas, kurios būtų integruotos į mūsų kariuomenę. Tai būtų tarsi dalyvavimas kare, bet labai ribotu lygiu. Tačiau užsienio karių nebus.
Be to, svarbiausia – jie mums beverčiai. Su tokiu požiūriu, kokį jie dabar turi, jie dar nėra pasirengę mums padėti. Dėl daugelio priežasčių, viena svarbiausių – senoji kariuomenė vis dar nori kariauti senoviškai.
– Ar Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje, net ribotu formatu, galėtų sustabdyti Rusiją nuo tolesnės agresijos, ar Kremlius tai ignoruos?
– Silpnai. Matome, kokia trapi šiandien yra Ukrainos rėmėjų padėtis Europoje. Netrukus Le Pen gali laimėti Prancūzijoje, o AfD – Vokietijoje. Ir to pakaktų, kad viskas subyrėtų.
– Tuomet niekas ir nevadovaus?
– Taip. Tarkime, Vokietija atšauks savo karius. Ir tuomet visi kiti sakys: „Atsiprašome, mes irgi nebegalime, mūsų neužtenka. Mes taip pat išeiname.“
– Bet ar užsienio karių buvimas čia kažkaip sustabdytų Kremlių nuo puolimo prieš Ukrainą? Juk tarp jų būtų ir užsienio piliečių, įskaitant vokiečius.
– Priklauso nuo Kremliaus nuotaikų. Tai daugeliu atvejų jų nesustabdytų. Nes akivaizdu, kad tie kariai nebus fronte.
Be to, yra daug atvejų, kai žuvo rusų kariai. Kai „Wagner“ samdiniai žuvo Sirijoje, niekas Amerikai karo neskelbė. Nors tai buvo akivaizdus smūgis jiems. Yra tradicija kai kuriuos dalykus nutylėti – ir viskas.
– Ar Rutte išdėstytas daugiasluoksnis saugumo garantijų modelis pakankamai stiprus, kad, kaip jis sakė, „Rusija daugiau niekada nebandytų pulti“, ar karo pasikartojimo rizika išlieka be formalaus narystės NATO?
– Rizika išliks net įstojus į NATO. Rusija faktiškai išstūmė JAV iš NATO ir dabar NATO traktuoja kaip savo grobį. Tam tikra prasme, taip ir yra.
– Jei po taikos sutarties pasirašymo Rusija vėl puls Ukrainą, kas realiai kariaus ir kaip? Ar visos garantijos apsiribos tik „giliu susirūpinimu“? Kokia karinė pozicija?
– Nebus jokio įsipareigojimo, kad kas nors kariaus. Ir, žinoma, niekas nekariaus. Tai akivaizdu. Net ir finansavimas – jeigu Le Pen bus valdžioje Prancūzijoje, ji nieko nefinansuos, kaip ir Alternatyva Vokietijai. Jie sakys: „Labai apgailestaujame, kad tai vyksta šalia, bet ką padarysi. Svarbiausia – kad nebūtų karo.“
Zelenskis: artimiausiu metu įvyks apsikeitimas karo belaisviais
21:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu tikisi apsikeitimo karo belaisviais su Rusija.
„Taip pat bus žengtas reikšmingas žingsnis: tikimės, kad artimiausiu metu įvyks apsikeitimas karo belaisviais. Turime sugrąžinti savo belaisvius namo“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Rusijoje nuo bėgių nuvažiavo degalus gabenęs traukinys: užfiksuotas didelis sprogimas
19:44
Rusijoje, Tambove, nuo bėgių nulėkus traukiniui buvo pažeisti benzino cisternų vagonai, dėl ko kilo didelis gaisras ir sprogimas. Incidentas visiškai sustabdė geležinkelio eismą, o traukinio mašinistas patyrė sunkių sužalojimų.
Apie tai praneša "RBC-Ukraine", remdamasi Rusijos žiniasklaida.
Pasak pranešimų, netoli Mičiurinsko važiuojant traukiniui, nuo bėgių nulėkė keli vagonai. Dėl to buvo pažeistos degalų cisternos, išsiliejo benzinas ir įvyko galingas sprogimas. Šiuo metu dega penkios cisternos.
Liudininkai nelaimės akimirką apibūdina kaip itin stiprų smūgį. Sprogimas buvo toks galingas, kad net drebėjo aplinkinių namų langai. Iškart pakilo milžiniškas juodų dūmų stulpas, o dangus ėmė griaudėti, – pasakojo vietos gyventojai.
Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, siekiančios suvaldyti gaisrą.
Skelbiama, kad traukinio mašinistas buvo paguldytas į ligoninę su sunkiu kūno nudegimu. Situaciją apsunkina labai aukšta naftos produktų degimo temperatūra.
Geležinkelio eismas šioje atkarpoje laikinai sustabdytas neribotam laikui. Traukinių eismas šioje atkarpoje visiškai sustabdytas. Visos pajėgos nukreiptos į padarinių likvidavimą ir ugnies plitimo į kitus vagonus prevenciją, – nurodė geležinkelio atstovai.
Umerovas derybas su Rusija pavadino produktyviomis: toliau dirbsime grupėse
18:58
Rustemas Umerovas trečiadienio derybas su Rusija pavadino produktyviomis ir sakė, kad darbas tęsiamas grupėse.
„Po Abu Dabyje įvykusio trišalio susitikimo šiandien derybos buvo tęsiamos grupių lygiu.
Kartu su manimi dirbančią Ukrainos delegaciją sudarė Kyryla Budanovas, Davidas Arachamija, Serhijus Kyslycia, Andrijus Hnatovas, Vadymas Skibitskis ir Oleksandras Bevzas.
JAV pusei atstovavo Steve'as Witkoffas, Jaredas Kushneris ir Joshas Gruenbaumas, taip pat Danielis Driscollas ir generolas Alexas Grynkevichas. Rusijos pusei atstovavo aukšto rango kariškiai.
Darbas buvo prasmingas ir produktyvus, daugiausia dėmesio skirta konkretiems žingsniams ir praktiniams sprendimams“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale.
Ruginienę nustebino Kubiliaus mintys apie pokalbius su Rusija
18:49
Eurokomisarui Andriui Kubiliui prakalbus apie Ukrainos taikos užtikrinimo scenarijus, dėl ko neišvengiamai tektų užmegzti dialogą ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, premjerė Inga Ruginienė sako, kad ją stebina tokios politiko kalbos.
Vyriausybės vadovė pabrėžė šiuo metu nematanti galimybių atnaujinti santykius su Maskva.
„Apie pokalbius, galbūt ir derybas, tai iš manęs tikrai tokių dalykų ir iniciatyvų niekada nebuvo, bet kas mane tikrai labai nustebino, kad Europos lygmeniu mūsų Lietuvos paskirtas komisaras pradeda kalbėti apie derybas ir pokalbius su Rusija“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį sakė premjerė.
„Tikrai nustebino, ypač žinant, kad ta partija, kuriai jis atstovauja, visada turėjo tokį ilgamečiai griežtą požiūrį į bet kokius pokalbius su Rusija. Matyt, Europoje keičiasi požiūris, jeigu keičiasi tokioj pagrindinėje partijoje, kuri yra aršiai nusiteikusi prieš Rusiją, požiūris“, – kalbėjo ji.
A.Kubilius sausio pabaigoje portalo „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ teigė, kad jo manymu, Europa turi turėti aiškų strateginį planą, o siekiant jo įgyvendinimo, anot eurokomisaro, „neišvengiamai teks kalbėtis ir su Putinu, ar patinka, ar nepatinka jis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Marco Rubio: bet koks branduolinis susitarimas su Rusija turėtų apimti ir Kiniją
18:46
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad bet koks branduolinis susitarimas su Rusija turi apimti ir Kiniją.
Šis komentaras nuskambėjo likus kelioms valandoms iki istorinės Naujosios START sutarties tarp Vašingtono ir Maskvos galiojimo pabaigos.
„Prezidentas anksčiau aiškiai pasakė, kad norint turėti tikrą ginklų kontrolę XXI amžiuje, neįmanoma padaryti kažko, kas neapimtų Kinijos dėl jos didžiulių ir sparčiai augančių atsargų“, – žurnalistams pareiškė M. Rubio.
