Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Naujas JAV nurodymas dėl naftos smarkiai kirs Rusijai
16:36
JAV iždo departamentas sugriežtino prekybos Venesuelos nafta sąlygas ir oficialiai uždraudė bet kokius sandorius su Rusija ir keliomis kitomis šalimis. Pagal naujas Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) išduotas licencijas, leidimas vykdyti sandorius su Venesuelos valstybine naftos ir dujų bendrove PDVSA dabar tiesiogiai siejamas su tuo, kad nebūtų bendradarbiaujama su šalimis, kurioms taikomos antrinės sankcijos.
JAV agentūros išduotomis trimis licencijomis iš dalies panaikinami atskiri apribojimai prekiauti su Venesuelos vyriausybe, PDVSA ir susijusiais subjektais. Licencija Nr. 46A leidžia įgaliotiems JAV subjektams eksportuoti, reeksportuoti, transportuoti ir perdirbti Venesuelos žaliavinę naftą, o licencija Nr. 48 – tiekti prekes, technologijas ir teikti paslaugas žvalgymo ir gavybos Venesueloje tikslais. Trečioji licencija (Nr. 30B) yra susijusi su šalies uostų ir oro uostų veiklai reikalingomis operacijomis, skelbia „The Moscow Times“.
JAV uždraudė Venesuelai sudaryti naftos sandorius su Rusija
Pagrindinė visų leidimų sąlyga buvo aiškus draudimas dalyvauti Rusijai, Iranui, Šiaurės Korėjai ir Kubai bei jų kontroliuojamiems subjektams. Be to, sutartims turi būti taikoma JAV teisė, o mokėjimai „užblokuotiems asmenims“ (išskyrus vietinius mokesčius) turi būti pervedami į užsienio vyriausybių sąskaitas.
Šie apribojimai turės įtakos Rusijos investicijoms Venesueloje, kurios, „Reuters“ duomenimis, siekia apie 17 mlrd. JAV dolerių ir apima naftos telkinių akcijų paketus.
„Rosneft“ 2010-ųjų viduryje atidarė penkias bendras įmones su PDVSA: „Petromonagas“ (40 proc.), „Petroperija“ (40 proc.), „Boqueron“ (26,67 proc.), „Petromiranda“ (32 proc.) ir „Petrovictoria“ (40 proc.).
2020 m., kai Venesuelos bendrovei buvo taikomos sankcijos, „Rosneft“ paskelbė pasitraukianti iš Venesuelos, tačiau turtas buvo perduotas naujai sukurtai struktūrai – „Roszarubežneft“, kurios 100 proc. akcijų valdo Rusijos vyriausybė.
2025 m. lapkritį Venesuelos Nacionalinė asamblėja pratęsė projektus iki 2041 m., papildomai investuojant 616 mln. dolerių ir planuojant per 15 metų išgauti apie 91 mln. barelių naftos. Tačiau šių metų sausį sučiupus Nicolasą Maduro, valstybės vadovo pareigas perėmė viceprezidentė Delcy Rodriguez, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Venesuelos nafta dabar yra „JAV nuosavybė“, ir pareikalavo, kad užsienio bendrovės dirbtų per JAV administraciją, o ne tiesiogiai su Karakasu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėliau skundėsi dėl Rusijos bendrovių išstūmimo iš Venesuelos. Nepaisant to, „Roszarubežneft“ pareiškė ketinanti toliau vykdyti savo įsipareigojimus.
Agentūros „Reuters“ skaičiavimais, 2006-2017 m. Kremlius Venesuelos vyriausybei, taip pat šalies valstybinei naftos bendrovei PDVSA iš viso skyrė 17 mlrd. JAV dolerių.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:50
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos gynybos žlugimas iki metų pabaigos: NATO įvertino, ar įmanomas blogiausias scenarijus
23:51
NATO mano, kad Ukrainos gynybos žlugimas fronte per artimiausius metus yra mažai tikėtinas. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamasi nenurodytu Aljanso pareigūnu.
„Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 70 proc. Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijos. 2025 m. ji užėmė apie 4700 kvadratinių kilometrų. Tuo pačiu metu Rusija aktyviai kuria informacinį foną, siekdama parodyti Ukrainos pralaimėjimą kaip neišvengiamą, perdėdama mažų kaimų užėmimo reikšmę. Tačiau tai nėra strateginiai laimėjimai“, – pažymėjo NATO pareigūnas.
Aljanso atstovai mano, kad artimiausiais mėnesiais tęsis išsekinimo karas, kai taktinis pranašumas liks Rusijai, bet jos laimėjimai, kaip ir anksčiau, bus minimalūs.
Tuo pačiu žurnalistų pašnekovas išreiškė abejones, kad rusams pavyks visiškai okupuoti Donbasą per artimiausius pusantrų metų.
„Niekas nemano – ir mes taip pat nemanome – kad Ukrainos gynyba yra bent jau arti tokio žlugimo lygio, kuris leistų Rusijai tai pasiekti per artimiausius 18 mėnesių... Aš nesakau, kad Rusija tikrai užims teritoriją per 18 mėnesių – aš turiu omenyje, kad net ir per tokį laikotarpį sąlygos tam neatrodo palankios“, – paaiškino NATO pareigūnas.
Ukrainos parlamentaras paaiškino, nuo ko priklauso karo pabaiga: gali būti „klastinga taika“, o gali būti ir „juodoji gulbė“
22:28
Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenka pareiškė, kad karai nelaimimi vien tik mūšio lauke. Tokią nuomonę jis išsakė „RBK-Ukrajina“.
Pasak jo, frontas sudaro tik dalį bendro vaizdo ir turi maždaug 10–30 proc. įtakos rezultatui, o pagrindiniai procesai vyksta ir pačioje Rusijoje.
Jis paaiškino, kad dabartinis Rusijos tempas kare susijęs su Kremliaus baime dėl didesnės mobilizacijos vidinių pasekmių. Jo vertinimu, Rusijos vadovybė bijo destabilizuoti padėtį pačioje šalyje.
„Kodėl rusai kariauja tokiu tempu, kaip dabar, nevykdydami dar didesnės mobilizacijos? Nes jie bijo to, kas bus šalies viduje, kas gali atsitikti dėl mobilizacijos...“, – sakė parlamentaras.
Atskirai R.Kostenka pabrėžė tarptautinės paramos vaidmenį. Jis atkreipė dėmesį į JAV poziciją, pabrėždamas, kad Vašingtono požiūrio pasikeitimas daro neigiamą įtaką įvykių eigai. Jo nuomone, jei Ukrainos pagrindinis partneris laikytųsi kitokios pozicijos, atsižvelgiant į didelius Rusijos nuostolius, karo pabaigos ar paliaubų klausimas galėtų būti sprendžiamas kitaip.
Tuo pačiu metu, pasak deputato, Rusija mato tarptautinės paramos Ukrainai nevienalytiškumą. Kremlius fiksuoja atskirų Vakarų politikų spaudimą Kyjivui ir nepakankamai konsoliduotą sąjungininkų poziciją, o tai, jo įsitikinimu, suteikia Maskvai pasitikėjimo.
R.Kostenka pabrėžė, kad nors Rusija ir turi išteklių karui tęsti, jie nėra begaliniai. Jo teigimu, Ukrainai, norint ją sulaikyti, nereikia dvigubai daugiau mobilizuotų pajėgų ar dvigubai daugiau finansavimo.
Jis pažymėjo, kad pagrindiniai veiksniai lieka armijos stiprinimas, rezervų kūrimas, pakankamo ginkluotės kiekio užtikrinimas ir veiksmingas valdymas. Jo nuomone, kalbama ne apie visišką kiekvieno piliečio mobilizaciją, o apie kompetentingą planavimą ir jėgų apskaičiavimą. Būtent sisteminis požiūris leistų sustabdyti Rusijos pajėgas ir sumažinti nuostolius mūšio lauke.
Komentuodamas prezidento Volodymyro Zelensko pareiškimą apie JAV norą baigti karą iki vasaros, R.Kostenka išreiškė skepticizmą dėl tokio scenarijaus. Atsižvelgdamas į jam žinomus Rusijos ketinimus, jis mano, kad karo pabaiga dar šiais metais yra mažai tikėtina.
Jo įsitikinimu, jei Ukraina nesutiks su teritorinėmis nuolaidomis, greita karo pabaiga yra praktiškai neįmanoma. Tuo pačiu metu, net ir nuolaidų atveju, tai, jo nuomone, galėtų tik laikinai sustabdyti karo veiksmus – mėnesiui ar trumpam laikotarpiui, po kurio Rusija galėtų persigrupuoti ir atnaujinti puolimą.
Jis taip pat neatmetė nenumatytų aplinkybių – vadinamosios „juodosios gulbės“, kuri gali pakeisti įvykių eigą. Kalbama tiek apie galimus vidinius pokyčius Rusijoje, tiek apie jai padarytus nuostolius, po kurių ji negalės greitai atsigauti.
R.Kostenka daro prielaidą, kad Rusija gali pasinaudoti laikinu paliaubų susitarimu taktiniais sumetimais – visų pirma, siekdama paveikti vidaus politinius procesus Ukrainoje. Jis įspėjo, kad be aiškių saugumo garantijų kyla rizika, jog panaikinus karo padėtį ir atvėrus sienas Rusija gali atnaujinti puolimą su nauja jėga.
R.Kostenka pažymėjo: „Toks klastingas taikos susitarimas, manau, yra įmanomas. O tai, kad Rusija atsisakys toliau mus pulti esamomis sąlygomis, sąžiningai sakau, aš tuo netikiu. Tegul aš klystu. Bet kare su Rusija visada reikia tikėtis blogiausio, nes tai Rusija. Turime mąstyti kritiškai, pažvelgti į istoriją, kaip baigėsi visi mūsų karai. Jie vis tiek mus sugrąžindavo į savo įtakos sferą.“
Zelenskis paaiškino, kodėl negali vykti į susitikimą su Putinu Maskvoje
21:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs susitikti su karo iniciatoriumi ir Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu Europoje arba Amerikoje, bet ne Rusijoje ir ne Baltarusijoje. Kaip praneša UNIAN, apie tai jis pareiškė per internetinį brifingą per „WhatsApp“.
V.Zelenskis pakomentavo informaciją apie galimybę Ukrainos delegacijai atvykti į Maskvą deryboms su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
„Keletą kartų viešai girdėjau, kaip Rusijos pusė kvietė, tiesa, man atrodo, kad jie kvietė mane asmeniškai. Aš į tai sureagavau. Mes giname savo valstybę, o Rusija mus užpuolė. Jie yra agresoriai. Aš negaliu atvykti į derybas su Putinu į Maskvą, šalies, kuri yra agresorė šiame kare, sostinę“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo V.Zelenskis, Ukraina yra pasirengusi palaikyti Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymus ir susitikti bet kurioje teritorijoje: Amerikoje, Europoje, neutraliose šalyse, bet kuriose valstybėse, išskyrus Rusijos Federaciją ir Baltarusiją.
„Baltarusija, nes ji yra sąjungininkė puolant Ukrainą 2022-aisiais metais“, –paaiškino V.Zelenskis.
FSB praneša apie išaugusį pranešimų skaičių: tendencija primena sovietmetį
21:21
Rusijos saugumo tarnyba FSB antradienį pranešė, kad praėjusiais metais gavo beveik 150 tūkst. skambučių į savo informacijos linijas, įskaitant tūkstančius pranešimų apie įtariamus pažeidimus, primenančius kaimynų, draugų ir artimųjų įskundinėjimus sovietmečiu.
Rusijoje fiksuojamas rekordinis piliečių pranešimų apie vienas kitą skaičius, ką nuo pat 2022 metų invazijos į Ukrainą pradžios skatina valdžios represijos prieš disidentus bei karą palaikančių grupių pastangos pašalinti iš visuomenės karo priešininkus.
Kritikai teigia, kad tokio skundimo lygio nebuvo matyti nuo sovietmečio.
FSB pranešė, kad skambučiai lėmė 18 asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl „terorizmo“ ar „sabotažo“ Ukrainos vardu – nusikaltimų, už kuriuos gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės.
FSB teigė, kad įkalintieji „įvykdė padegimus prieš transporto infrastruktūrą ir ryšių objektus“.
Agentūra, Sovietų Sąjungos KGB įpėdinė, pranešė, kad į jos nacionalinę karštąją liniją gauti 68 785 skambučiai, o dar 77 772 nukreipti į regioninius biurus.
Beveik 16 tūkst. iš jų turėjo „tyrimui reikšmingos informacijos“.
Ji taip pat pranešė, kad pradėjo 20 baudžiamųjų bylų dėl sąmoningai melagingų pranešimų teikimo.
Maskva smarkiai sustiprino susidorojimą su opozicija ir žodžio laisve nuo tada, kai 2022 metais pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, ir reguliariai kaltina visus, kurie neatitinka oficialios linijos, tokiais kaltinimais kaip „terorizmo pateisinimas“, kariuomenės „diskreditavimas“ ar „melagingos informacijos“ platinimas – už visa tai gresia ilgos kalėjimo bausmės.
Rusijos geležinkelių tinklą ne kartą sukrėtė nuvažiavimai nuo bėgių, sprogimai ir gaisrai, dėl kurių valdžios institucijos kaltina Ukrainos sabotažą.
Kyjivas retai prisiima atsakomybę už išpuolius Rusijos teritorijoje, tačiau teigia, kad Maskva naudoja geležinkelius kariams ir ginkluotei gabenti savo pajėgoms, kovojančioms Ukrainoje.
Zelenskis: rinkimai Ukrainoje įvyks tik užtikrinus saugumo garantijas ir paliaubas
21:19
Ukraina surengs rinkimus tik tada, kai bus užtikrintos saugumo garantijos ir paliaubos su Rusija, trečiadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Taip V.Zelenskis atmetė pranešimus, kad Kyjivas patiria JAV spaudimą surengti naujus rinkimus.
Remdamasis neįvardytais šaltiniais, leidinys „Financial Times“ anksčiau pranešė, kad Ukraina, spaudžiama JAV, svarsto galimybę surengti prezidento rinkimus per artimiausius tris mėnesius.
„Prie rinkimų pereisime, kai bus užtikrintos visos būtinos saugumo garantijos“, – žurnalistams nurodė prezidentas.
„Sakiau, kad tai padaryti labai paprasta: nustatykite paliaubas, ir bus rinkimai“, – pridūrė jis.
Pasak V.Zelenskio, jei Rusija sutiks, karo veiksmai galėtų būti nutraukti iki vasaros.
V.Zelenskis ne kartą pareiškė, kad Ukraina pasirengusi surengti rinkimus po taikos sutarties su Rusija pasirašymo, ir neseniai užsiminė norintis surengti greitą balsavimą kaip JAV plano užbaigti karą dalį.
Jis taip pat teigė, kad bet koks susitarimas, susijęs su teritorijos perleidimu Maskvai, turėtų būti svarstomas referendume.
V.Zelenskis, buvęs komikas, kuris prieš ateidamas į valdžią vaidino prezidentą populiariame šalies seriale „Tautos tarnas“ (Sluha narodu), buvo išrinktas 2019-aisiais penkerių metų kadencijai.
Dėl karo padėties, įvestos po Rusijos įsiveržimo 2022-aisiais, rinkimai Ukrainoje nevyksta. Apklausos taip pat rodo, kad ukrainiečiai pasisako už tai, jog rinkimai turi vykti tik po karo.
Rusija nuo 2024 metų, kai turėjo baigtis jo penkerių metų kadencija, kvestionuoja V.Zelenskio prezidentavimo teisėtumą.
Yra nemažai praktinių kliūčių balsavimui surengti, pavyzdžiui, saugumas per rinkimų kampaniją ir balsavimą, taip pat klausimas, ką daryti su milijonais Ukrainos pabėgėlių, priverstų išvykti į užsienį, milijonais šalies viduje perkeltųjų asmenų ir šimtais tūkstančių žmonių, gyvenančių Rusijos okupuotose teritorijose.
Radoje sureagavo į idėją nusiųsti Ukrainos delegaciją į Maskvą
20:22
Ukrainos Aukščiausioje Radoje pakomentavo idėją nusiųsti Ukrainos delegaciją į Maskvą deryboms tiesiogiai su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Aukščiausiosios Rados užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka komentare naujienų agentūrai UNIAN teigė, kad nemato nei diplomatinės, nei politinės tokios kelionės prasmės.
Jo nuomone, tokią kelionę V.Putinas ir Rusijos propaganda gali panaudoti prieš Ukrainą.
„Be to, žinant, ką gali padaryti rusai, saugumo požiūriu tai yra labai pavojinga kelionė. Jei iš viso yra būtinybė susitikti su Putinu, tai galima padaryti trečiosios šalies teritorijoje. Visiškai nebūtina važiuoti į Maskvą“, – mano deputatas.
Be to, O.Merežka pridūrė, kad net jei tokia kelionė įvyktų, jis netiki, kad ji duotų kokių nors rezultatų.
„Klausimas ne formoje, ne tai, kur ir kaip susitikti, o esmėje, jog Putinas visiškai nerodo jokių ženklų, kad jis pasirengęs paliauboms“, – paaiškino parlamentaras.
Danija: Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai Danijos vandenyse pastebimi beveik kasdien
20:11
Europos Sąjungos (ES) sankcijas apeidinėjantys Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai Danijos vandenyse 2025 metais buvo pastebimi beveik kasdien, rodo trečiadienį paskelbti danų jūrų administracijos duomenys.
„2025 metais Danijos vandenyse įvyko 292 tanklaivių, kuriems taikomos ES sankcijos, reisai", – teigiama naujienų agentūrai AFP išsiųstame elektroniniame laiške.
Rusija surinko didžiulę flotilę senų naftos tanklaivių, kurių nuosavybė neaiški, kad apeitų ES, JAV ir Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės įvestas sankcijas dėl nuo 2022 metų Maskvos vykdomos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Sankcijos, kuriomis siekiama apriboti Maskvos pajamas, naudojamas tęsti karą, užkirto kelią daugeliui rusišką naftą gabenančių tanklaivių naudotis Vakarų draudimo ir laivybos sistemomis.
Iš Suomijos įlankos, per Baltijos jūrą ir į Danijos vandenis plaukiantys seni ir prastos būklės „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai daugiausia gabena žaliavinę naftą, taip pat rafinuotus produktus, tokius kaip benzinas ir dyzelinas, todėl kyla susirūpinimas dėl naftos išsiliejimo rizikos.
Šešėlinio laivyno dydį ir judėjimą itin sunku tiksliai nustatyti, tačiau danų pareigūnai, pasinaudoję ES sankcijų sąrašu, galėjo stebėti ir registruoti į jos vandenis įplaukiančius laivus.
ES į laivų, kuriems draudžiama plaukioti Europos uostuose ir naudotis jūrų paslaugomis, sąrašą įtraukė 598 laivų.
„Danijos valdžia atidžiai stebi laivus Danijos vandenyse“ ir „taip pat glaudžiai bendradarbiauja su panašiai mąstančiomis Baltijos jūros regiono šalimis“, teigė Jūrų administracija.
„Be to, imtasi nemažai konkrečių priemonių jūrų saugumui stiprinti ir jūros aplinkai bei jūrininkams apsaugoti", – teigiama jame.
Kai kurie ekspertai ir politiniai lyderiai taip pat įtaria, kad laivai vykdė sabotažą, kuris yra Rusijos „hibridinio karo“ prieš Vakarų šalis dalis.
Suomijoje trys Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“ įgulos nariams buvo pateikti kaltinimai sabotažu už tai, kad 2024 metų gruodį nupjovė penkis Baltijos jūros kabelius.
Suomijos teismas nutraukė bylą, teigdamas, kad ji peržengia jo jurisdikcijos ribas.
Sausio pabaigoje Prancūzijos karinis jūrų laivynas Viduržemio jūroje užfiksavo sankcionuotą laivą, kuris, kaip manoma, buvo Rusijos naftos tanklaivis, plaukiojantis su netikra vėliava.
Robertas Kaunas ragina nedelsiant galutinai nuspręsti dėl 90 mlrd. eurų ES paskolos Ukrainai
20:02
Su Ukrainos kolega Užsienio reikalų tarybos paraštėse Briuselyje susitikęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragina kuo skubiau galutinai nuspręsti dėl 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolos Ukrainai.
„Matydami šiandieninę situaciją Ukrainoje gerai suprantame, kad teikiant paramą greitis yra kritiškai svarbus. Tikimės, kad galutinis sprendimas Ukrainai skirti 90 mlrd. eurų paskolą ginkluotės įsigijimui bus priimtas nedelsiant. Taip pat svarbu užtikrinti, kad jos įgyvendinimas būtų lankstus ir sukeltų kuo mažesnę administracinę naštą“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime cituojamas R.Kaunas.
Ministras taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Ukraina gynybos ir inovacijų srityje yra strateginis prioritetas, abi šalys imasi konkrečių priemonių, skatinančių technologinį gynybos pramonės bendradarbiavimą.
Taip R.Kaunas kalbėjo susitikęs su naujuoju Ukrainos gynybos ministru Mychaila Fiodorovu.
BNS skelbė, kad Europos Parlamentas trečiadienį patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kurios du trečdaliai artimiausius dvejus metus galės būti išleisti skubiai reikalingiems ginklams, o likusi dalis – bendrai biudžeto paramai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kyjivo pareigūnas: Ukraina surengs rinkimus tik tada, kai leis saugumo situacija
18:11
Ukraina surengs prezidento rinkimus tik tada, kai saugumo situacija leis tai padaryti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Kyjivo pareigūnas, atmetęs idėją, kad balsavimas galėtų įvykti jau greitai.
„Rinkimai turi įvykti kuo greičiau, bet ne anksčiau, nei leis saugumo situacija. Kol kas Rusijos teroras tęsiasi, ir niekas nerodo, kad Rusija būtų suinteresuota užbaigti karą“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Remdamasis neįvardytais šaltiniais, leidinys „Financial Times“ anksčiau pranešė, kad Ukraina, spaudžiama JAV, svarsto galimybę surengti prezidento rinkimus per artimiausius tris mėnesius.
Kremlius per beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ne kartą pareiškė, kad Ukraina privalo surengti rinkimus kaip bet kokią taikos plano dalį.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pareiškė, kad Ukraina pasirengusi surengti rinkimus po taikos sutarties su Rusija pasirašymo, ir neseniai užsiminė norintis surengti greitą balsavimą kaip JAV plano užbaigti karą dalį.
„Nenoriu, kad Ukraina atsidurtų silpnoje pozicijoje – kad kas nors galėtų panaudoti rinkimų nebuvimą kaip argumentą prieš Ukrainą“, – gruodį žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Ir būtent todėl aš neabejotinai pritariu rinkimų surengimui“, – pridūrė jis.
Jis taip pat teigė, kad bet koks susitarimas, susijęs su teritorijos perleidimu Maskvai, turėtų būti svarstomas referendume.
V. Zelenskis, buvęs komikas, kuris prieš ateidamas į valdžią vaidino prezidentą populiariame šalies seriale „Tautos tarnas“ (Sluha narodu), buvo išrinktas 2019-aisiais penkerių metų kadencijai.
Dėl karo padėties, įvestos po Rusijos įsiveržimo 2022-aisiais, rinkimai Ukrainoje nevyksta. Apklausos taip pat rodo, kad ukrainiečiai pasisako už tai, jog rinkimai turi vykti tik po karo.
Rusija nuo 2024 metų, kai turėjo baigtis jo penkerių metų kadencija, kvestionuoja V. Zelenskio prezidentavimo teisėtumą.
Yra nemažai praktinių kliūčių balsavimui surengti, pavyzdžiui, saugumas per rinkimų kampaniją ir balsavimą, taip pat klausimas, ką daryti su milijonais Ukrainos pabėgėlių, priverstų išvykti į užsienį, milijonais šalies viduje perkeltųjų asmenų ir šimtais tūkstančių žmonių, gyvenančių Rusijos okupuotose teritorijose.
