Svarbiausios naujienos
- Zelenskis nurodė savo komandai suorganizuoti susitikimą su Putinu
- Smogė kainų smigimas – pasipylė Rusijos naftos bendrovių bankrotai
- NYT: Trumpas gyrėsi, kad užbaigs karą per dieną, tačiau ukrainiečiams viskas tik pablogėjo
- Ukraina sureagavo į žinią apie amerikiečius naikintuvų pilotus: „Eskadrilei vadovauja Tomas Cruise‘as“
- Sprogimas netoli Sankt Peterburgo: griuvo Rusijos karo policijos pastatas
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sprogimas netoli Sankt Peterburgo: griuvo Rusijos karo policijos pastatas
15:32 Atnaujinta 15:59
Kariuomenės bazės teritorijoje netoli Sankt Peterburgo sugriuvo Rusijos karinės policijos pastatas, antradienį pranešė vietos gubernatorius, pridūręs, kad institucijos tiria incidento priežastis.
„Nurodžiau saugumo pajėgoms padėti kariškiams valyti nuolaužas ir gelbėti aukas po karinės policijos pastato griūties karinio dalinio teritorijoje Sertolove“, – sakė gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
„Incidento priežastys tiriamos“, – teigė jis.
Vietiniai kanalai skelbia, kad nugriaudėjo sprogimas – po griuvėsiais gali būti palaidoti 4 asmenys.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Axios“: politinės derybos Ženevoje pateko į aklavietę
23:49 Atnaujinta 00:42
Vasario 17 dieną Ženevoje įvyko naujausias derybų raundas tarp Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos. Antradienį vykęs politinės grupės susitikimas pateko į aklavietę.
Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas, remdamasis dviem informuotais šaltiniais. Jis pažangos stoką siejo su Maskvos atstovo pozicija.
„Du informuoti šaltiniai man pasakė, kad šiandien Ženevoje vykusios politinės grupės derybos „pateko į aklavietę“. Šaltiniai pažymėjo, kad tai įvyko dėl pozicijų, kurias išreiškė naujasis Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis“, – rašoma pranešime.
Kas yra Vladimiras Medinskis?
Naujasis Rusijos delegacijos vadovas yra Rusijos Federacijos Tarpžinybinės istorinės švietimo komisijos pirmininkas, buvęs kultūros ministras ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino patarėjas.
Anksčiau jis naudojo istorinius teiginius kaip pretekstą Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Sky News“ analitikas Michaelas Clarke’as pažymėjo, kad Medinskio sugrįžimas į Rusijos delegaciją rodo, jog Putinas „nenori nieko pasiekti“ taikos derybose Ženevoje.
Britų analitikas patį Medinskį pavadino „nemaloniu tipu“, kuris turi „iškreiptą Rusijos istorijos supratimą“ ir mėgsta „visiems skaityti paskaitas“ šia tema.
Zelenskis nurodė savo komandai suorganizuoti susitikimą su Putinu
22:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė savo komandai suorganizuoti jo susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu Ženevoje.
Kaip praneša „Axios“, Ukrainos lyderis mano, kad geriausias būdas pasiekti proveržį teritorijų klausimu yra susitikti su Putinu akis į akį.
Pranešama, kad Zelenskis yra pasirengęs aptarti kariuomenės atitraukimo klausimą, tačiau paragino Maskvą atitraukti savo pajėgas lygiaverčiu atstumu ir atmetė Rusijos pretenzijas į suverenitetą šioje teritorijoje.
Prezidentas taip pat pakomentavo rinkimų Ukrainoje klausimą. Jis pasiūlė, kad jie galėtų įvykti paliaubų metu. Zelenskis taip pat užsiminė, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus.
„Tai priklausys nuo žmonių. Pažiūrėsime, ko jie nori“, – paaiškino valstybės vadovas.
Pasak jo, Rusija šiuo metu sutinka tik su vienos dienos paliaubomis, kad Ukraina galėtų organizuoti ir surengti balsavimą. Prezidentas tokią Maskvos poziciją laiko absurdiška. Jis mano, kad tai gali būti ženklas, jog Rusija nėra pasirengusi tikrai taikai.
Prezidentas Zelenskis mano, kad Ukrainos žmonės atmes taikos susitarimą, kuris apimtų pajėgų atitraukimą iš Donbaso ir regiono perdavimą Rusijos kontrolei.
Verta pažymėti, kad naujausias derybų raundas, kuriame dalyvauja Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos atstovai, vyksta Ženevoje vasario 17–18 dienomis. Pasak žiniasklaidos, prie šiandieninio susitikimo prisijungė dar keturių šalių atstovai, įskaitant Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.
Pranešama, kad prie Amerikos delegacijos prisijungė NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Alexus Grynkevich ir JAV sausumos pajėgų sekretorius Danas Driscollas. Grupei vadovauja Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
NYT: Trumpas gyrėsi, kad užbaigs karą per dieną, tačiau ukrainiečiams viskas tik pablogėjo
22:40
Per savo rinkimų kampaniją JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą žadėjo užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną. Tačiau po jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus karas ukrainiečiams ne pagerėjo, o pablogėjo, praneša „The New York Times“.
Žurnalistai pažymėjo, kad 2025 metais žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei 2024 metais. Daugiau raketų ir dronų smogia miestų centrams, o Rusija 2025 metais užėmė daugiau teritorijų nei bet kuriais metais nuo plataus masto invazijos pradžios. Be to, kaip priduria NYT, Rusija praktiškai sunaikino Ukrainos elektros tinklą per šalčiausią šalies žiemą per pastaruosius 10 metų.
Šaltinis: Ukrainos ir Rusijos derybos Ženevoje „labai įtemptos“
22:19
Tarpininkaujant JAV Ženevoje antradienį surengtos Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybos buvo „labai įtemptos“, pareiškė Rusijos delegacijai artimas šaltinis, tačiau pridūrė, kad trečiadienį susitikimai bus tęsiami.
„Jos buvo labai įtemptos. Truko šešias valandas. Dabar jos baigtos. Susitarta jas tęsti rytoj (trečiadienį)“, – žurnalistams sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia pozicionuoti save kaip taikdarį kare, kilusiame Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 metų vasarį, tačiau per du ankstesnius Vašingtono tarpininkaujamų derybų raundus nebuvo matyti jokių proveržio ženklų.
„Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams į Vašingtoną skridusiame lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.
Ukraina teigia, kad Rusija nenori eiti į kompromisus dėl savo didelių teritorinių ir politinių reikalavimų ir nori tęsti kovą.
„Net ir trišalių susitikimų Ženevoje išvakarėse Rusijos kariuomenė neturi jokio kito įsakymo, kaip tik tęsti atakas Ukrainoje. Tai daug pasako apie tai, kaip Rusija vertina partnerių diplomatines pastangas“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Tik esant pakankamam spaudimui Rusijai ir aiškioms saugumo garantijoms Ukrainai, šį karą galima realiai užbaigti“, – pridūrė jis.
„Putinas bijo tik dviejų šalių“: Podoliakas įvardijo, ką iš tikrųjų derybose palaiko JAV
21:31
Vakarų reakcija į Rusijos vykdomus žiaurumus yra per silpna, o Rusija iš Europos tyčiojasi, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas. Interviu leidiniui „Postimees“ jis apžvelgė, kokioje situacijoje šiuo metu yra įstrigusios derybos ir įvardijo, kokius sprendimus reikėtų priimti Europai.
– Ši žiema buvo viena iš sunkiausių per visą karą. Kaip laikosi Kyjivas ir Ukraina? Ar žmonės vis dar išlieka stiprūs?
– Ši žiema nėra blogiausia per visą karą, bet Rusija dabar taiko genocidines karo taktikas. Jie viską statė ant ekstremalių temperatūrų, tokių kaip -20 ar -25 laipsniai, ir puola kritinę energetikos infrastruktūrą.
Rusija iš esmės naudoja tą patį mechanizmą, bandydama eskaluoti situaciją teroristiniais veiksmais. Jie tęsia smūgius mūsų energetikos infrastruktūrai, nes pasaulis nepakankamai stipriai reagavo į Rusijos padarytus žiaurumus. Kol nebus tinkamo atsako, jie viską tęs.
Volodymyras Zelenskis: iš Rusijos okupacijos jau grąžinti 2 tūkst. ukrainiečių vaikų
20:33
Nuo karo pradžios iš Rusijos ir Rusijos okupuotų teritorijų buvo grąžinti 2 tūkst. ukrainiečių vaikų, tačiau tūkstančiai kitų vis dar yra „nelaisvėje“, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Maskva kaltinama iš Ukrainos teritorijų, kurias užėmė jos kariuomenė, priverstinai perkėlusi apie 20 tūkst. vaikų.
2023 metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) dėl „neteisėtos vaikų deportacijos, kuri yra karo nusikaltimas“, išdavė Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais arešto orderius.
Trišalės derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos Ženevoje baigtos
20:28
Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijos 19:58 val. baigė derybas politiniame bloke, pranešė diplomatinio korpuso šaltinis „Suspilne“. Karinė grupė tęsia darbą.
Susitikime, be Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos delegacijų, dalyvavo Vokietijos kanclerio patarėjas užsienio politikos ir saugumo klausimais, leidiniui pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas. Europos patarėjai dalyvavo konsultacijose.
CNN, remdamasi šaltiniu, pažymi, kad abi grupės vėl susitiks vasario 18 dienos rytą, o po derybų pabaigos tikimasi šalių pareiškimų.
Trišalės taikos derybos tarp Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos Federacijos tęsis Ženevoje (Šveicarija) vasario 17 ir 18 dienomis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas pareiškė, kad darbotvarkėje yra saugumo ir humanitariniai klausimai.
„Dirbame konstruktyviai, susitelkę ir be nereikalingų lūkesčių. Mūsų užduotis – maksimaliai priartinti tuos sprendimus, kurie gali priartinti tvarią taiką“, – sakė Umerovas.
Jis taip pat anksčiau pranešė, kad Ukraina ketina trišalėse derybose Ženevoje aptarti energetinių paliaubų klausimą.
Prezidento biuro patarėjas Serhijus Leščenka pažymėjo, kad Europos lyderių saugumo patarėjai taip pat atvyko į trišales derybas, tačiau jie nedalyvavo tiesiogiai derybų kambaryje.
Vasario 16 dieną Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad derybose planuojama aptarti „platesnį klausimų spektrą“, palyginti su susitikimais Abu Dabyje (JAE), ir, pasak jo, bus kalbama ir apie teritorijų klausimą.
Vasario 16 dienos Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje pažymėta, kad Kremlius greičiausiai nenukryps nuo savo pradinių karinių reikalavimų trišalėse derybose Ženevoje.
Ankstesnės delegacijų derybos vyko Abu Dabyje gruodžio 23–24 dienomis ir vasario 4–5 dienomis. Šalys teigė, kad derybos buvo konstruktyvios, tačiau pagrindinis teritorijų kontrolės klausimas vis dar neišspręstas.
Po susitikimo paskelbtame komunikate, kurį paskelbė Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas, teigiama, kad šalys aptarė paliaubų įgyvendinimo metodus ir kovos veiksmų nutraukimo stebėseną.
Tūkstančiai migrantų jau dirba Ukrainoje: ekspertas nurodė netikėtas „donorines“ šalis
18:47
Ukraina patiria didelį migrantų darbuotojų poreikį, kuris su kiekvienais karo metais vis labiau didėja. Tačiau žmonių, norinčių dirbti Ukrainoje, skaičius mažėja, interviu UNIAN sakė Migracijos politikos biuro vadovas Vasilijus Voskoboinikas.
„Karo metu išduotų leidimų skaičius smarkiai sumažėjo. 2024 metais buvo išduota apie 6000 leidimų. 2025 metų skaičių dar nemačiau, bet, mano vertinimu, tai galėtų būti apie 8000–9000 leidimų visai šaliai“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, prieš karą, 2021 metais, buvo išduota arba pratęsta 24 000 darbo leidimų Ukrainoje dirbantiems užsienio piliečiams.
„Keista, bet 2024 metais visoje šalyje tik keli šimtai žmonių iš Bangladešo ir Pakistano gavo darbo leidimus. Daugiausia jų atvyko iš Turkijos, Uzbekistano ir Azerbaidžano“, – pranešė Voskoboinikas.
Jis pažymėjo, kad 2024 metais daugiausia leidimų gavo Turkijos piliečiai – apie 1000. Po jų seka Uzbekistanas – apie 700, Indija – 500, Azerbaidžanas – 400, Kinija – 350, Bangladešas – 319, Pakistanas – 205 ir Nepalas – 146.
Ukrainos darbo rinka – svarbiausios naujienos
Vasario 17 dieną ekonomistas Olehas Penzinas pareiškė, kad Ukrainai kasmet reikia importuoti apie 300 000–400 000 darbo migrantų. Jis tai apibūdino kaip didelį iššūkį Ukrainos darbo rinkai.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kyjivo komunalinės tarnybos susiduria su didžiuliu darbuotojų trūkumu, kuris trukdo joms tinkamai veikti.
Europos atstovai taip pat dalyvauja derybose
17:09
Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos vyriausybių pareigūnai antradienį Ženevoje dalyvauja derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis.
„Dienos metu derybų paraštėse numatyti nacionalinio saugumo patarėjų susitikimai su Ukrainos ir JAV delegacijomis“, – sakė šaltinis.
Ženevoje anksčiau antradienį prasidėjo JAV tarpininkaujamos derybos dėl taikos Ukrainoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia pozicionuoti save kaip taikdarį kare, kilusiame Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 metų vasarį, tačiau per du ankstesnius Vašingtono tarpininkaujamų derybų raundus nebuvo matyti jokių proveržio ženklų.
„Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams į Vašingtoną skridusiame lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.
Ukraina teigia, kad Rusija nenori eiti į kompromisus dėl savo didelių teritorinių ir politinių reikalavimų ir nori tęsti kovą.
„Net ir trišalių susitikimų Ženevoje išvakarėse Rusijos kariuomenė neturi jokio kito įsakymo, kaip tik tęsti atakas Ukrainoje. Tai daug pasako apie tai, kaip Rusija vertina partnerių diplomatines pastangas“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Tik esant pakankamam spaudimui Rusijai ir aiškioms saugumo garantijoms Ukrainai, šį karą galima realiai užbaigti“, – pridūrė jis.
Smogė kainų smigimas – pasipylė Rusijos naftos bendrovių bankrotai
16:26
Sustiprėjus JAV sankcijoms, dėl kurių Rusijos naftos kainos nukrito iki 40 JAV dolerių už barelį ir žemiau, bankrutavo kelios mažos naftos bendrovės pagrindiniuose Rusijos naftos gavybos regionuose.
Laikraštis „Kommersant“ praneša, kad valstybinis VTB bankas planuoja iškelti bankroto bylą buvusio SIBUR akcininko Jakovo Goldovskio įmonei „First Oil Group“. J.Goldovskio įmonė, veikianti Chanty Mansijsko autonominėje apygardoje, pagrindinėje Rusijos naftos gavybos srityje, yra sukaupusi apie 6 mlrd. rublių skolų, kurių negali grąžinti.
Bendrovės balanse yra keli nedideli telkiniai, kurių bendros atsargos siekia 14 mln. tonų, o metinė gavyba – 500 000 tonų. „First Oil“ padėtis pablogėjo pandemijos metu, teigė „Kommersant“ šaltinis. O naujosios Amerikos sankcijos, privertusios naftos bendroves parduoti žaliavą su nuolaidomis iki 30 JAV dolerių už barelį, užbaigė J.Goldovskio verslą. Padidėjo skola kreditoriams ir, anot „Kommersant“ pašnekovo, kilo sunkumų ją aptarnaujant.
2025 m. pabaigoje bendrovei „Jangpur“, kuri atstovauja „Belarusneft“ interesams Rusijoje ir plėtoja du telkinius Jamalo Nencų autonominėje apygardoje, buvo iškelta bankroto byla. Kiek anksčiau pagal mokesčių tarnybos reikalavimus bankrutavo Astrachanės naftos kompanija „Gorny“, kuriai priklausė 3 licencijos Nencų autonominės apygardos pietuose. Sausio mėnesį Maskvos kredito bankas iš bankrutavusių savininkų pareikalavo apie 7 mlrd. rublių.
Pusė dirba nuostolingai
Pasak „Freedom Finance“ analitiko Vladimiro Černovo, Rusijos naftos bendrovių padėtis blogėja: mažėja eksporto pajamos, ypač iš projektų, kurių gamybos sąnaudos didelės. „Rosstat“ duomenimis, pusė šalies naftos ir dujų gavybos įmonių šiuo metu dirba nuostolingai: sausio-lapkričio mėn. jų nuostoliai siekė 575 mlrd. rublių. Tų bendrovių, kurios dar gauna pelną, pelnas per 11 mėnesių sumažėjo daugiau nei perpus – iki 3 trln. rublių, skelbia „The Moscow Times“.
Mažėjančios pajamos iš eksporto ir aukštas bazinis tarifas tampa „sprogstamuoju kokteiliu“ naftos bendrovėms. Rusijos centrinio banko duomenimis, bankai turėjo restruktūrizuoti 2,7 trln. rublių paskolų pramonei. Naftos ir dujų sektorius tapo ekonomikos lyderiu pagal restruktūrizavimo apimtis ir dalį – beveik 20 proc.
Nebenori rizikuoti
„Naftos gavybos pramonė ritasi į krizę, o naujausios sankcijos šį procesą tik paspartins“, – sakė Craigas Kennedy, buvęs „Bank of America“ viceprezidentas, o dabar – Harvardo Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro ekspertas. Esant maždaug 40 JAV dolerių barelio kainai, pusė Rusijos telkinių yra nepelningi, o pelningi yra tik tie, kuriems taikomos mokesčių lengvatos, „Reuters“ sakė pramonės šaltiniai. Jų skaičiavimais, nepelningi naftos projektai praranda apie 5 JAV dolerius už barelį.
Nuolaidos rusiškai naftai didėja, tačiau, kad ir kokia būtų kaina, rasti pirkėjų nėra lengva užduotis: išskyrus Kiniją ir iš dalies Indiją, nedaug kas nori rizikuoti prekiaudami sankcionuotais bareliais, sakė analitikas.
