Karas Ukrainoje. Netikėtai prisuko čiaupą: Rusijoje atsirado sąrašas šalių, iš kurių draudžiama verbuoti samdinius

AFP/„Scanpix“ nuotr./Į Ukrainos nelaisvę patekę afrikiečiai

Rusijos verbuotojai gavo sąrašą šalių, iš kurių draudžiama verbuoti užsieniečius į karą prieš Ukrainą. Kalbama apie valstybes, kurios laikomos „draugiškomis“ Rusijai. Apie tai praneša projektas „Važnyje istorii“.

Žurnalistų duomenimis, Rusijos verbuotojams buvo perduotas 36 šalių sąrašas, kurių piliečių daugiau negalima vilioti pasirašyti kontraktus tarnybai Rusijos armijoje.

Tarp jų – Kuba, Kinija, Indija, Turkija, Iranas, Egiptas, Saudo Arabija, Pakistanas, Vietnamas, Etiopija, Kenija, JAE, Kataras, Bahreinas ir Izraelis.

Sąrašas buvo išplėstas vasario mėnesį. Kaip pažymi leidinys, vasario mėnesį į sąrašą buvo įtrauktos dar septynios šalys – Kolumbija, Argentina, Kamerūnas, Libija, Somalis, Jemenas ir Irakas.

Informaciją apie tokio sąrašo pasirodymą taip pat patvirtino vienas iš didžiausių regioninių kontraktų sudarymo centrų.

Kas tiksliai priėmė sprendimą apriboti užsieniečių verbavimą, kol kas nežinoma.

Žurnalistų duomenimis, tikėtina, kad priežastis galėjo būti diplomatiniai susitarimai, siekiant išvengti įtampos santykiuose su partnerėmis šalimis.

Ukrainos projekto „Noriu gyventi“ duomenimis, iki 2025 m. rudens Rusija užverbavo augiau nei 10 tūkst. užsienio samdinių. Piliečiai iš šalių, kurios dabar įtrauktos į draudžiamų sąrašą, sudarė 37 proc. visų užsieniečių. Tarp jų pirmauja Kuba (daugiau nei 1000 žmonių), Nepalas (apie 800) ir Šri Lanka (daugiau nei 700). Didžiausias samdinių skaičius tenka Eurazijos ekonominės sąjungos valstybėms: Tadžikistanui (daugiau nei 1500 žmonių), Baltarusijai (daugiau nei 1300) ir Kazachstanui (daugiau nei 1100).

Į sąrašą patekusi Kenija buvo svarbus samdinių šaltinis Rusijos armijai. Vietos valdžios teigimu, fronto linijose Rusijos armijos gretose buvo daugiau nei 1000 keniečių. Kenijos vyriausybė viešai paragino Rusiją nutraukti verbavimo kampaniją šių metų vasarį.

Anksčiau Indijos vyriausybė pranešė apie mažiausiai 200 atvejų, kai Rusijos agentai verbavo šalies piliečius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Remiantis oficialiais duomenimis, mažiausiai 26 indai žuvo, dar septyni laikomi dingusiais be žinios.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Rusija perėmė pirmininkavimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kuri Kremliaus sukurta kaip atsvara NATO. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas prakalbo apie naujausius organizacijos prioritetus, kurie atskleidžia pagrindines Maskvos problemas. Apie tai savo apžvalgoje kalba Estijos saugumo akademijos ekspertas Erkki Koortas.

Leidinys „Postimees“ paskelbė analitiko apžvalgą apie naujausius KSSO tikslus, pirmininkavimą perėmus Rusijai.

Pasak saugumo eksperto, organizacijos tikslai sutampa su didžiausiomis Rusijos baimėmis.

KSSO organizaciją, kuriai iš esmės vadovauja ir jos valdyme dominuoja Rusija, sudaro Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.

Anksčiau prie organizacijos buvo prisijungęs Azerbaidžanas, Sakartvelas ir Uzbekistanas, tačiau visos šios šalys įvairiais laikotarpiais išstojo iš KSSO.

1992 m. įkurta organizacija iš esmės yra NATO klonas: KSSO sutartis didžiąja dalimi kopijuoja NATO ir turi 4-ąjį straipsnį, kuris numato kolektyvinės gynybos principą.

Vadovavimo struktūros taip pat didžiąja dalimi yra sukurtos pagal NATO pavyzdį karinei struktūrai vadovauja Rusijos karininkas, o generalinis sekretorius yra vienas iš valstybių narių atstovų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lechas Wałęsa

Ukraina neturėtų sutikti su taika bet kokia kaina, mano pirmasis iš sovietinių gniaužtų išsivadavusios Lenkijos prezidentas (1990–1995 m.) Lechas Wałęsa. Apie tai jis kalbėjo interviu „Ukrinform“.

„Jokiu būdu. Nei milimetro atgal. Ukrainai sunku, ji kenčia, bet negali pasitraukti, negali nieko atiduoti Rusijai. Negalima nieko atiduoti!“, – atsakė jis į klausimą apie pasiūlymus Ukrainai, skambančius taikos derybų metu, atsisakyti dalies teritorijų mainais už saugumo garantijas.

L.Wałęsai buvo užduotas klausimas, ar jis palaiko Ukrainos įstojimą į ES ir NATO, kas galėtų tapti viena iš saugumo garantijų. Jis atsakė, kad greitas Ukrainos įstojimas į ES yra vienintelė išeitis, o kiti keliai taptų blogais variantais. Taip pat L.Wałęsa priminė, kad būtent dėl to savo prezidentavimo metu jis kovojo už Lenkijos įstojimą į ES ir NATO, nes kitaip „su mumis būtų padaryta tai, kas buvo padaryta su Ukraina“. Jis pridūrė, kad „planavo tai padaryti kartu su Ukraina, bet nepakako antrosios kadencijos“.

Kalbėdamas apie karo pasekmes Rusijai, jis sakė, kad pasaulis turi padėti rusams pakeisti politinę sistemą, nes jei to nebus padaryta, po kelerių metų situacija gali pasikartoti, net jei dabar Ukraina laimės karą.

„Rusija – tai ne Putinas ir ne Stalinas, tai politinė sistema. Mes turime padėti Rusijai pakeisti šią sistemą. Jei to nepadarysime, net jei Ukraina laimės karą, po dešimties metų Rusija pakils, ir mūsų anūkams vėl teks su ja kariauti. Rusijos lyderis negali būti valdžioje daugiau kaip dvi kadencijas ir ilgiau kaip penkerius metus kiekviena. Jei savo laiku Stalinas, o dabar Putinas būtų turėję tik dvi penkerių metų kadencijas, jie niekada nebūtų sukūrę tokios grėsmės pasauliui“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Rusijos iširimą į mažesnes valstybes, jis pabrėžė, kad Rusijos tautos turi rūpintis savo protėvių atminimu, turi domėtis, ką rusai darė su tokių tautų lyderiais.

Pirmadienio vakarą Dnipre įvyko sprogimas policijos skyriuje. Tai jau antras teroro aktas per vakarą – prieš kelias valandas sprogimas įvyko Mykolajive.

Kaip praneša rbc.ua, remdamasis teisėsaugos institucijų šaltiniais, per sprogimą pastatas buvo apgadintas. Pažymima, kad sprogimas galėjo įvykti ir šalia policijos padalinio, tikslios informacijos kol kas nėra.

Dnipro socialinių tinklų viešosiose grupėse rašoma, kad sprogimas įvyko kairiajame miesto krante. Šiuo metu nėra duomenų apie nukentėjusius.

Vėliau internete pasirodė vaizdo įrašas su sprogimo pasekmėmis. Vaizduose matyti, kad pastate išdaužyti langai. Pranešama, kad viename iš kabinetų sprogo nežinomas daiktas.

Lvivas po atakos / YURIY DYACHYSHYN / AFP

Ukrainos pietuose esančiame Mykolajive pirmadienio vakarą nugriaudėjus sprogimui buvo sužeisti septyni ukrainiečių policininkai, pranešė pareigūnai.

Dviejų aukų būklė buvo kritinė po sprogimo, kuris įvyko praėjus dviem dienoms po panašaus incidento Ukrainos vakaruose esančiame Lvive, kurį Kyjivas pasmerkė kaip Rusijos „teroristinį išpuolį“.

Nacionalinės policijos viršininkas Ivanas Vyguivskis sakė, kad sprogimas įvyko pirmadienį 18 val. 10 min. (vietos ir Lietuvos laiku), pridurdamas, kad gydytojai kovoja, kad išgelbėtų dviejų sunkiai sužeistų žmonių gyvybes.

Nepateikdamas detalių apie sprogimo priežastis, I.Vyguivskis pasmerkė „tikslinę ataką“, kuria buvo siekiama „nužudyti Ukrainos policijos pareigūnus“ ir „destabilizuoti šalį“. Incidentas įvyko artėjant ketvirtosioms karo Ukrainoje metinėms.

„Užvakar Lvive įvyko teroristinis išpuolis prieš policijos pareigūnus. Tai ne atsitiktinumas“, – socialiniuose tinkluose pažymėjo policijos viršininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad tyrimo metu paaiškės visos incidento Mykolajive aplinkybės, įskaitant tai, ar tai buvo teroro išpuolis.

Kiek vėliau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pareiškė, kad sprogimas Mykolajive kvalifikuojamas kaip teroro išpuolis.

Pasak V.Zelenskio, ukrainiečių pareigūnai po atakos Lvive, per kurią naktį iš šeštadienio į sekmadienį žuvo jauna policininkė ir buvo sužeisti dar 25 žmonės, sulaikė kelis įtariamuosius.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka dėl sprogimo kaltino Rusiją.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ukrainiečių kariai ir pareigūnai ne kartą tapo sprogimų taikiniais toli nuo fronto linijų.

Valerijus Zalužnas / / AP

Per ketverius metus Rusijos karas prieš Ukrainą taip evoliucionavo, kad klasikiniai karybos metodai nebėra aktualūs. Apie tai Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pareiškė savo kalboje, pasakytoje analitiniame centre "Chatham House".

„Šiandieninis karas tarp mūsų ir rusų okupantų yra toks, koks yra. Ir mes tiksliai žinome, kad šiuo metu nė viena šalis neturi pakankamai karinės jėgos, kad galėtų kaip nors sutrukdyti šiam karui“, – įsitikinęs V.Zalužnas.

Tuo pačiu metu jis papasakojo apie pagrindines išvadas, padarytas per ketverius metus trukusį plataus masto Rusijos karą prieš Ukrainą.

Klasikinės puolamosios ir gynybinės operacijos tapo neįmanomos

Pasak jo, šiuolaikiniame kare mūšio laukas tapo visiškai „skaidrus“.

„Tai privedė prie robotizuotos „kill zone“ sukūrimo, kurios gylis šiandien yra ne mažiau kaip 25 kilometrai, o galimybė naikinti logistiką nuolat auga“, – sakė V.Zalužnas.

Dėl to šiandien tokia situacija jau veda prie to, kad neįmanoma naudoti vadinamosios užnugario zonos iki 50 kilometrų gylyje.

„Klasikinė logistinė „kilpa“, kurią sėkmingai užveržėme išlaisvindami Chersono sritį, šiandien įgavo naują pagreitį. Dėl šios strategijos tradiciniai puolimo ar gynybos veiksmai tapo praktiškai neįmanomi. Karių, galinčių fiziškai vykdyti užduotis pačiame kovos veiksmų įkarštyje, skaičius susitraukė iki minimumo. Ši tendencija išlieka: gyvąją jėgą fronte vis sparčiau ir negrįžtamai keičia robotizuotos sistemos“, – pažymėjo V.Zalužnas.

Kaip karas pakeitė požiūrį į mobilizaciją

V.Zalužno manymu, Rusijos ir Ukrainos patirtis rodo, kad tradicinis požiūris į mobilizaciją šiuolaikiniame kare jau visiškai išsisėmė.

„Pirma, būtent šis karas, ilgas ir labai intensyvus, parodė: kaip bebūtų keista, bet brangiausias išteklius tokiame kare yra būtent žmogiškasis, nes jo atkūrimui reikia pernelyg daug laiko, kuris bus žymiai ilgesnis už gamybos ciklus“, – pažymėjo V.Zalužnas.

Jo teigimu, tokį išteklių tiesiog neįmanoma greitai pakeisti fronte.

„Antra, atsižvelgiant į tai, kad mūšio laukas tapo skaidrus ir yra automatiškai kontroliuojamas robotų, žmogaus išgyvenimo tikimybė jau nebepriklauso nuo jo parengimo kokybės ir veda prie neišvengiamų nuostolių, todėl žmogus turi būti atitolintas nuo šios „kill zone“, – pabrėžė V.Zalužnas.

Tuo pačiu jis paaiškino, kodėl Rusija nepaskelbia mobilizacijos.

„Trečia, būtent mūsų patirtis taip pat patvirtina, kad mobilizacijos klausimas yra jautrus ir vienas iš tų, kurie daro įtaką visuomenės stabilumui išsekimo kare, taip pat jos pasirengimui palaikyti tokį karą. Todėl ir Rusija nepaskelbia mobilizacijos, kuria kartais mus gąsdina“, – pridūrė V.Zalužnas.

Jo įsitikinimu, Rusijai kariauti samdiniais ir savanoriais bei kariauti prievarta mobilizuotaisiais yra skirtingi karai, o politinės pasekmės tokiuose karuose yra skirtingos.

„Tai reiškia, kad ateities karai tikrai nebus susiję su milijonų gyventojų mobilizacija“, – pažymėjo V.Zalužnas.

Tuo pačiu, jo nuomone, labiau kalbama apie technologinę ir ekonominę mobilizaciją, kaip garantiją nepertraukiamo proceso, užtikrinančio ir palaikančio technologinį pranašumą prieš priešą.

Ambasadorius taip pat pridūrė, kad šiandien robotai ne tik atlieka pagalbines funkcijas, bet ir vykdo atskiras šturmo operacijas, netgi paima gyvus priešo karius į nelaisvę. O bet kokios technikos naudojimas šiose „kill zone“, kaip ir žmonių, tapo tikra savižudybe.

„Taigi, išvada – apie demografiją ir karą. Rusijos ir Ukrainos karas šalims, susiduriančioms su demografiniais iššūkiais, davė kritiškai svarbią pamoką: karo vedimo modelis, numatantis žmonių gyvybių mainus į taktinius laimėjimus, nebėra logiškas ir prieinamas variantas. Išskyrus galbūt Rusiją, nors ir Rusijai visi ištekliai senka“, – konstatavo V.Zalužnas.

Todėl jis yra įsitikinęs, kad šiuolaikiniame aukštųjų technologijų mūšio lauke, kuriame gausu aukšto tikslumo ginklų sistemų, toks požiūris yra nepriimtinas ne tik moraliniu požiūriu, bet ir taktinio efektyvumo požiūriu.

Išsekinimo ginklų atsiradimas

„Vietoj labai brangių, labai tikslių ginklų, kurie buvo tikras XX amžiaus proveržis, atsirado išsekinimo ginklai. Tai pigūs ir masiniai, bet pakankamai tikslūs ginklai, kurie labai greitai išsekina brangias ginklų sistemas“, – sakė V.Zalužnas.

Jo teigimu, visa NATO doktrina yra pagrįsta tokiais ginklais.

Tuo pačiu metu šie išsekinimo ginklai nuosekliai ir efektyviai tobulinami.

„Akivaizdu, kad šiandien nė viena šalis viena negali susidoroti su tokia invazija. Ypač tos, kurios yra politiškai atsargios. Dėl to kyla abejonių dėl netgi didesnių išteklių turinčių šalių gebėjimo ilgą laiką kariauti su mažesnėmis šalimis. Ir atvirkščiai – netgi turint išteklių, fiziškai neįmanoma sukurti racionalios gynybos pagal senus metodus“, – mano V.Zalužnas.

Jis pateikė pavyzdį, kad karas Ukrainoje parodė, jog nėra didelio skirtumo, kiek yra kovinės būklės fregatų, korvečių, povandeninių laivų ir net raketinių kreiserių.

„Visa tai gali neutralizuoti šalis, kuri neturi laivyno, nes jis faktiškai buvo sunaikintas karo pradžioje“, – pažymėjo V.Zalužnas.

Slovakų ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį pareiškė, kad Slovakija nutrauks elektros energijos tiekimą Ukrainai, nebent Kyjivas vėl atidarys svarbų naftotiekį, tiekiantį naftą jo šaliai.

Ukraina teigia, kad per jos teritoriją einantis „Družba“ naftotiekis, kuriuo rusiška nafta tiekiama Slovakijai ir Vengrijai, sausio 27 dieną buvo apgadintas Rusijos smūgių.

Vengrija ir Slovakija,  Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, kurios nepaisant Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir toliau priklauso nuo Rusijos energetikos išteklių, paskelbė nepaprastąją padėtį dėl naftos tiekimo sumažinimo. 

„Nuo šiandien, jei Ukrainos pusė kreipsis į Slovakiją su prašymu padėti stabilizuoti Ukrainos energetikos tinklą, tokia pagalba nebus suteikta“, – savo feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše teigė R.Fico.

„Jis (draudimas) bus panaikintas, kai tik bus atkurtas naftos tranzitas į Slovakiją. Priešingu atveju imsimės tolesnių abipusių veiksmų“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo šalis taip pat persvarstys „savo ankstesnes konstruktyvias pozicijas dėl Ukrainos narystės ES“.

Jis sakė, kad sustabdytas naftos tiekimas buvo „grynai politinis sprendimas, kuriuo siekta šantažuoti Slovakiją dėl jos tarptautinės pozicijos Ukrainos karo klausimu“.

ES pirmadienį nepavyko vienbalsiai susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, minint ketvirtąsias karo Ukrainoje metines, Vengrijai vetavus šį žingsnį.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – palankiausias Kremliui ES lyderis – vilkina 90 mlrd. dydžio paskolą Ukrainai, laukdamas, kol Kyjivas vėl atidarys naftotiekį.

Kaja Kallas / JOHN THYS / AFP

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė pirmadienį išreiškė apgailestavimą, kad blokui nepavyko vienbalsiai susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, minint ketvirtąsias karo Ukrainoje metines, Vengrijai vetavus šį žingsnį.

„Tai nesėkmė ir žinia, kurios šiandien nenorėjome pranešti, bet darbas tęsiasi“, – po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė Kaja Kallas.

JK pajėgos pratybose / UK MOD/Cover Images

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šiuo metu yra pasirengusios po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti po vienos brigados kontingentą, kurio skaičius, jo vertinimu, sieks 5 000 karių.

„Brigados būna įvairaus dydžio. Mūsų supratimu, iki 5 tūkstančių – tai viena brigada. Mūsų supratimu, taip yra šiai dienai. Didžioji Britanija ir Prancūzija, jos oficialiai, kai pasirašėme deklaraciją su visomis Norinčiųjų koalicijos narėmis, mūsų supratimu, šios dvi šalys jau yra pasirengusios suteikti po brigadą“, – sakė V.Zelenskis penktadienį duotame interviu AFP, kurio visa versija paskelbta „YouTube“.

Jis taip pat pranešė apie „signalus iš kitų valstybių, kurios yra pasirengusios sustiprinti Ukrainą savo kontingento buvimu“, tačiau į klausimą apie skaičių atsakė: „Šio skaičiaus nėra“.

Nori užsienio karių arčiau fronto

Paklaustas, kur konkrečiai bus dislokuotas užsienio kontingentas, šalies prezidentas atsakė, kad Ukrainos pusė norėtų, jog jis būtų dislokuotas arčiau fronto linijos.

„Be abejo, niekas nenori stovėti pirmoje linijoje. Žinoma, ukrainiečiai norėtų, kad mūsų partneriai stovėtų pirmoje linijoje kartu su mumis. Manau, kad tai logiška“, – sakė V.Zelenskis.

Lenkų gynybos prie Lvivo nereikia

Jis pažymėjo, kad Lenkija nepatvirtino ketinimo siųsti savo kontingentą į Ukrainą, „bet jei ji pasiūlytų savo dalyvavimą ir pasiūlytų būti Lvive, mums to nereikia, t. y. mes taip nedirbame“.

„Jei sakote, kad Baltarusija kelia tokią pat grėsmę jūsų šalims, kaip ir Rusija mums, tai kodėl tada pasienyje su Baltarusija, turiu omenyje Ukrainą-Baltarusiją, kodėl čia nėra jūsų karių pirmoje linijoje? Ten tokio pavojaus nėra, bet mums svarbu, kad ten turime partnerių, kuriais galime pasikliauti. Ir tada mes galime dislokuoti savo stiprų kontingentą, savo stiprias karines pajėgas kita kryptimi“, – aiškino valstybės vadovas, turėdamas omenyje tiek Lenkiją, tiek Baltijos šalis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad „tikrai netiki“, jog užsienio „karių“ skaičius galėtų siekti 100 000, ir sakė, kad 50 000 būtų „labai gerai“. „Bet vėlgi, jei palygintume, kad, pavyzdžiui, jūroje būtų keliolika rimtų karo laivų, plius mūsų jūrų dronai, o laivai būtų iš partnerių, tai kartais, gal ne žmonių skaičiumi, bet lėktuvų skaičiumi galima paremti, arba laivų skaičiumi ir pan. Tai yra, klausimas priklauso nuo to“, – aiškino V.Zelenskis.