Svarbiausios naujienos
- „Politico“: Irano krizė gali tapti Maskvos įrankiu dar labiau eskaluoti karą Ukrainoje
- Kaip Trumpas galėtų sustabdyti du karus vienu metu: diplomatas įvardijo netikėtą scenarijų
- Analitikai: Rusija pasmerkė JAV ir Izraelio smūgius Iranui, bet dėl karo Ukrainoje negali jam padėti
- Eksperto verdiktas: Irano „juodoji diena“ atėjo – ką tai reiškia karui Ukrainoje
- Belgija pirmą kartą sulaikė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas: Putinas desperatiškai ieško paramos karui – į pagalbą pasitelktos naujos „siaubo istorijos“
20:53
Rusijos propagandistai pastaruoju metu aktyviai platina dezinformaciją, esą Didžioji Britanija ir Prancūzija planuoja perduoti Ukrainai branduolinį ginklą.
Šie absurdiški teiginiai atidengia didžiausią Kremliaus problemą praėjus ketveriems metams nuo invazijos pradžios – rusų visuomenės nepasitenkinimą.
Britų politologas ir Rusijos ekspertas Markas Galeotti leidinyje „The Times“ rašo, kad standartiniai naratyvai apie „specialiąją karinę operaciją“ nebeveikia. Būtent todėl prireikė agresyvių melagienų, kurios priverstų gyventojus toliau pritarti karui.
Branduolinio ginklo korta
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ataskaitoje teigiama, esą britų inžinieriai padeda pritaikyti prancūziškas 150 kilotonų TN75 branduolines galvutes Ukrainos arsenalui.
„Šie teiginiai neturi jokio pagrindo ir yra beprecedenčiai net ir šio karo propagandos mastais“, – rašo M.Galeotti.
Prancūzijos ambasada Maskvoje tai pavadino „visišku melu“, o britai – „eiliniu dezinformacijos aktu“. Net Rusijos žiniasklaidos kalbinami ekspertai pripažino, kad tokios technologinės adaptacijos yra mažai tikėtinos.
„Įžeisti patriotai“: rusai nori derybų
Nors autoritarinėje valstybėje apklausos yra sudėtingos, M.Galeotti teigimu, tendencija aiški: dauguma rusų nori derybų.
Valstybinės agentūros VTsIOM darbuotojo teigimu, jei anksčiau „derybos“ reiškė Ukrainos kapituliaciją, tai dabar rusų nuomonės dėl pačios Rusijos nuolaidų pasidalino pusiau.
„Dauguma jų yra patriotai ir nori pergalės, tačiau jie pradeda piktintis reikalavimu „būti patriotais“. Jie vis labiau suvokia tos pergalės kainą“, – pridūrė sociologas.
Ką V.Putinas laikytų pergale?
M.Galeotti pastebi, kad V.Putinas greičiausiai atsisakė plano užimti visą Ukrainą. Dabar jam „pergale“ taptų užgrobtų teritorijų ir viso Donbaso kontrolė, mainais į karo pabaigą. Taip pat jis siektų draudimo Ukrainai jungtis prie NATO.
Eksperto manymu, propagandos mašina bet kokį rezultatą rusams pateiks kaip triumfą, o žmonės, pavargę nuo sankcijų ir kovos veiksmų, priims bet kokį susitarimą.
Zelenskio reakcija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, paklaustas apie rusų skleidžiamus gandus, atsakė su ironija: jis mielai priimtų tokią paramą iš britų ar prancūzų, tačiau jokių panašių pasiūlymų Kyjivas niekada negavo.
„Rusai turėtų žinoti: jei kas nors norėtų... bet taip nevyksta“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:58
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijai baigiasi keleiviniai lėktuvai: Vakarų sankcijos smogia civilinei aviacijai
23:04
Rusijos oro bendrovės yra itin priklausomos nuo Vakarų gamybos orlaivių, tačiau dėl sankcijų nebegali nei atnaujinti savo parko, nei legaliai įsigyti atsarginių dalių. Ekspertai teigia, kad prezidento Vladimiro Putino pažadas iki 2030 metų pagaminti 1 000 vietinių lėktuvų yra nerealus, o naujų rusiškų modelių kūrimas stringa.
Rusijos civilinės aviacijos sektorius susiduria su vis didėjančiu orlaivių trūkumu. Daugiau nei 80 proc. šalyje eksploatuojamų keleivinių lėktuvų yra pagaminti Vakaruose – daugiausia tai „Boeing“ ir „Airbus“ orlaiviai.
Dėl sankcijų Rusija nebegali nei pirkti naujų lėktuvų, nei oficialiai įsigyti atsarginių dalių.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis perspėja: Rusija ruošia naujas atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą
21:22
Rusija planuoja tęsti smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą, savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Žvalgyba teikia atitinkamą informaciją. Todėl visi, kurių darbas yra saugoti Ukrainą nuo atakų, pavasarį privalo išlikti tokie pat susitelkę, kaip ir žiemą. Į kiekvieną grėsmę turi būti atsakyta, o Rusijos taikiniai – maksimaliai sunaikinti“, – pabrėžė jis.
Prezidento teigimu, Ukrainai pavyko išgyventi sunkiausią karo žiemą, kuria okupantai siekė „sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius“.
„Tačiau Ukraina nepalūžo. Mes išsaugojome savo energetikos sistemą. Šią žiemą Ukraina atlaikė daugybę masinių smūgių, kai vienos atakos metu būdavo paleidžiama dešimtys raketų ir šimtai „Shahed“ dronų“, – sakė šalies vadovas.
V.Zelenskis priminė, kad vieną didžiausių šios žiemos atakų Rusija surengė gruodžio 6-ąją, kai vienu metu buvo nusitaikyta į daugiau nei septynis šimtus skirtingų objektų, panaudojant per 50 raketų.
„Esu dėkingas visiems, kurie saugo ir atstato mūsų energetikos sistemą: visiems energetikos įmonių darbuotojams, remonto ir avarinių tarnybų brigadoms, visai Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos komandai – jūs esate tikri didvyriai“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat išreiškė padėką Ukrainos kariams, perėmimo sistemų kūrėjams ir operatoriams, komunalinių paslaugų darbuotojams bei vietos valdžiai.
„Ypač norėčiau išskirti Ukrainos verslininkus – tiek mažąjį, tiek stambųjį verslą, kuris sugebėjo prisitaikyti, išgyventi šią žiemą ir tęsti veiklą Ukrainoje. Svarbu, kad išliktume atsparūs ir ateityje“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Politico“: Irano krizė gali tapti Maskvos įrankiu dar labiau eskaluoti karą Ukrainoje
19:43
Po Sirijos ir Venesuelos, Iranas tapo dar viena šalimi, skaudžiai pajutusia partnerystės su Rusija ribas. Nors chaosas Vidurio Rytuose atskleidė Maskvos galimybių ribotumą, ši suirutė V.Putinui gali suteikti ir tam tikrų pranašumų, įskaitant dar griežtesnę poziciją Ukrainos atžvilgiu, praneša „Politico“.
„V.Putino draugystė turi ribas“, – kovo 1-osios publikacijoje pažymi JAV leidinys.
Nutylėta pagalba kritinę akimirką
Nuo pat pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, Kremlius retoriškai demonstravo galią, save pateikdamas kaip vadinamojo „daugiapolio pasaulio“ vėliavnešį. Tačiau lemiamais momentais, kai sąjungininkams prireikė realios paramos, Maskvos atsakas buvo daugiau nei santūrus.
Simboliška, kad dar vasarį Iranas ir Rusija rengė bendras karines jūrų pratybas Omano įlankoje. Tačiau šeštadienį, vasario 28-ąją, kai situacija pasiekė kritinį tašką, apie jokią karinę Maskvos pagalbą Teheranui nebuvo net užuominų.
„Politico“ pastebi, kad formaliai Rusija tokių įsipareigojimų ir neturi.
Nors 2025 m. šalys pasirašė strateginės partnerystės sutartį, joje nėra punkto dėl abipusės gynybos.
Smūgis reputacijai, bet proga propagandai
Rusijos nesugebėjimas įsikišti į įvykius Irane neabejotinai kenkia jos reputacijai pasaulinėje arenoje, rašo leidinys. Visgi Maskva šiame kare gali įžvelgti ir naudos sau.
Tikėtina, kad Kremlius bandys nukreipti dėmesį nuo savęs, pabrėždamas tai, ką jis vadina Vakarų – o ypač JAV – nesugebėjimu laikytis tarptautinių normų.
Tai gali dar labiau sustiprinti Kremliaus kietąją liniją Ukrainoje, kurią jis bando pateikti kaip „gynybinę priemonę“ prieš tariamą Vakarų agresiją.
„Politico“ daro išvadą: jei Vašingtono tarpininkaujamos taikos derybos dėl Ukrainos žlugtų, Maskva jau turės paruoštus argumentus savo pozicijai pagrįsti.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša apie proveržį: pralaužta Rusijos gynyba vienoje iš krypčių
18:01
Ukrainos oro desanto pajėgų 132-ojo atskirojo žvalgybos bataliono kariai pralaužė priešo gynybinę liniją. Apie sėkmingą operaciją oficialiai pranešė Ukrainos oro desanto pajėgų vadovybė.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro desanto pajėgų 7-ojo korpuso 132-ojo atskirojo žvalgybos bataliono antžeminės kovinės žvalgybos grupės pralaužė priešo gynybinę liniją Aleksandrovsko kryptimi“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad operacijos metu buvo sunaikintos okupantų ugnies pozicijos, gyvoji jėga ir šaudmenų sandėliai.
„Dėl profesionalių žvalgybos pareigūnų veiksmų buvo sužlugdyti priešo planai tęsti puolimą. Tai leido sukurti placdarmą tolimesniam taktiniam dalinių judėjimui“, – pridūrė kariuomenės atstovai.
Kaip Trumpas galėtų sustabdyti du karus vienu metu: diplomatas įvardijo netikėtą scenarijų
15:54
Buvusio Ukrainos ambasadoriaus JAV Valerijaus Čalyj teigimu, Jungtinės Valstijos dabar turi unikalią progą vienu metu užbaigti du karus – Ukrainoje ir Irane. Diplomato nuomone, raktas į šį sprendimą slypi Vašingtono ir Pekino susitarime.
Savo „Facebook“ paskyroje V.Čalyj nubrėžė galimą geopolitinį scenarijų:
„JAV patikina Kiniją, kad netęs veiksmų Irane, mainais į tai, kad Pekinas paspaus Kremlių pasinaudoti proga ir sustoti ties fronto linija Ukrainoje“, – rašė diplomatas.
Silpnas Kremlius ir „išsaugoti veidai“
Pasak V.Čalyj, Kremlius, kuris savo sąjungininko ajatolos režimo puolimo fone atrodo „labai silpnas ir bejėgis“, bus priverstas rinktis.
Diplomatas tiki, kad toks variantas yra reali galimybė pasiekti paliaubas Ukrainoje.
„Europos Sąjunga akivaizdžiai būtų priversta tai priimti bei paremti ir derėtųsi su Izraeliu. JAE, Bahreinas, Kataras ir kitos regiono šalys, įskaitant Saudo Arabiją, nebesipriešintų. Kai kurios netgi būtų labai patenkintos. Turkijai, Azerbaidžanui ir visai Centrinei Azijai taip pat nereikia naujos milijoninės pabėgėlių bangos“, – dėstė V.Čalyj.
Atidaryta Pandoros skrynia
Diplomatas pažymi, kad toks scenarijus leistų Donaldui Trumpui tapti taikdariu, sustabdžiusiu du potencialiai pasaulinius konfliktus, o visos pusės išsaugotų savo reputaciją. Visgi V.Čalyj išlieka skeptiškas dėl didžiųjų valstybių motyvų.
„Žvelgiant iš geopolitinės perspektyvos, viskas atrodo neblogai. Visi išsaugo veidus. Taika grįžta. O D.Trumpas iškart sustabdo du karus, galėjusius virsti regioniniais konfliktais... Tačiau nėra jokio tikrumo, kad didžiosios šalys vis dar mąsto tokiomis kategorijomis. Pandoros skrynia, deja, jau atidaryta“, – rezumavo diplomatas.
Rusija pralaimėjo „žiemos mūšį“: pavasarį Ukraina pasitinka su džiugiomis žiniomis iš fronto
15:46
Pirmą kartą per daugelį mėnesių, o galbūt net kelerius metus, Ukrainos pajėgos fronte pradėjo atkovoti daugiau teritorijų nei praranda. Tai sekmadienį patvirtino fondo „Grįžk gyvas“ vadovas Tarasas Chmutas.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ jis džiaugėsi simboline pergale pirmąją pavasario dieną.
„Rusija pralaimėjo „žiemos mūšį“. O mes laimėjome. Pirmoji pavasario diena“, – rašė T.Chmutas.
Fondo vadovas pabrėžė, kad situacija fronte pasikeitė Ukrainos naudai. „Saulėtų dienų daugėja, darosi šilčiau. Ukraina tęsia savo kovą. Fronto linijose pirmą kartą per daugelį mėnesių, o galbūt net kelerius metus, mes pradėjome išlaisvinti daugiau teritorijų nei prarandame“, – teigė jis.
Zelenskis sureagavo į Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivio sulaikymą: tai Maskvos „plaukiojanti piniginė“
15:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Belgijos karinių pajėgų sprendimą sulaikyti Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantį naftos tanklaivį ir paragino Europą imtis dar griežtesnių veiksmų – tokius laivus ne tik stabdyti, bet ir konfiskuoti. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „X“.
„Sveikiname ryžtingą Belgijos sprendimą praėjusią naktį sulaikyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį. Šiam konkrečiam laivui jau seniai taikomos JAV, ES ir JK sankcijos, tačiau jis ir toliau neteisėtai gabeno rusišką naftą naudodamas svetimą vėliavą bei suklastotus dokumentus.
Vertiname šį smūgį Maskvos „plaukiojančiai piniginei“ ir dėkojame Prancūzijai už paramą šiai operacijai“, – rašė V.Zelenskis.
Ragina konfiskuoti naftą Europos saugumui
Pasak Ukrainos lyderio, būtina skubiai modernizuoti Europos teisės aktus, kad rusišką naftą gabenantys tanklaiviai būtų ne tiesiog stabdomi, o konfiskuojami, o jų krovinys – panaudojamas Europos saugumui stiprinti.
„Turime būti ryžtingi. Rusija veikia kaip mafijos organizacija, todėl atsakas privalo atitikti šią realybę. Jei jie atmeta taisykles vardan karo, pačios taisyklės turi numatyti aiškų ir tvirtą atsaką“, – pabrėžė prezidentas.
„Ciniška žmogžudystė“: Putinas sureagavo į Ali Khamenei eliminavimą
12:56
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pakomentavo Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
Remiantis agentūros TASS duomenimis, V.Putinas nusiuntė užuojautą Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui. Kremliaus svetainėje paskelbtame pranešime A.Khamenei žūtis vadinama „ciniška žmogžudyste, pažeidžiančia visas žmonių moralės normas ir tarptautinę teisę“.
V.Putinas pareiškė, kad A.Khamenei Rusijoje bus prisimenamas kaip „iškilus valstybės veikėjas, įnešęs didžiulį indėlį plėtojant abiejų šalių santykius“.
Jis taip pat išreiškė „užuojautą ir paramą“ nužudytojo artimiesiems, Irano vyriausybei bei tautai.
Verta paminėti, kad V.Putinas savo kreipimesi neužsiminė apie jokią galimą pagalbą Iranui, kuris yra vienas iš nedaugelio likusių Rusijos sąjungininkų.
Eksperto verdiktas: Irano „juodoji diena“ atėjo – ką tai reiškia karui Ukrainoje
11:47
Po Izraelio ir JAV smūgių Iranui bei kilusio atsako, Teheranas nebeturės galimybių tiekti raketų savo sąjungininkei Maskvai karui prieš Ukrainą. Tai radijo stoties „Radio NV“ eteryje pareiškė Artimųjų Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotojas Serhijus Danilovas.
„Manau, kad po šios kampanijos galime 100 proc. tikrumu teigti: Iranas nebetieks balistinių raketų Rusijai. Jos bus arba sunaikintos, arba jau paleistos pačio Irano. O tai, kas liks, jie saugos „juodai dienai“. Nors, mano nuomone, ta diena jiems jau atėjo“, – pažymėjo ekspertas.
Ką tai reiškia Ukrainai?
S.Danilovas taip pat įvertino įvykių Artimuosiuose Rytuose svarbą Ukrainos kontekste. Pasak jo, šie smūgiai yra tiesioginis karo aktas, sukeliantis dvejopų pasekmių.
„Viena vertus, mes esame suinteresuoti, kad tarptautinė teisė būtų atkurta ir jos būtų laikomasi, nes patys, būdami agresijos auka, ja remiamės.
Tačiau žvelgiant iš pragmatinės pusės, jei tikime, kad teisės atkurti nebeįmanoma, tuomet Rusijos partnerio ir agresijos prieš Ukrainą bendrininko sutriuškinimas mums yra itin svarbus įvykis“, – aiškino S.Danilovas.
