Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Forbes“: Ukraina susiduria su nauja problema – Rusija ima naudoti greitesnius dronus
20:04
Rusija gali pradėti aktyviau naudoti naujas reaktyviniu varikliu varomas „Geran“ atakos dronų versijas, siekdama padidinti smūgių Ukrainai efektyvumą. Tai modernizuotos dronų versijos, sukurtos pagal Irano „Shahed“, pasiekiančios didesnį greitį ir galinčios apsunkinti Ukrainos oro gynybos darbą, praneša „Forbes“.
„Geran“ dronai nuo 2022 m. yra Rusijos atakų prieš Ukrainą kampanijos pagrindas. Nuo tada jie buvo kelis kartus modernizuoti: pridėtos apsaugos nuo palydovinės navigacijos trikdymo sistemos, ribota nuotolinio valdymo galimybė paskutinėje atakos fazėje, taip pat kameros ir dirbtinio intelekto elementai skrydžio trajektorijai koreguoti.
Tačiau šių dronų efektyvumas gerokai sumažėjo po to, kai Ukraina pradėjo masiškai naudoti dronų-perėmėjų sistemas. Šios sistemos, galinčios pasiekti iki 300 km/val. greitį, naudoja dirbtinio intelekto algoritmus taikiniams aptikti ir sunaikinti. Jų perėmimo efektyvumas vertinamas kaip viršijantis 60 proc.
Pasak Ukrainos gynybos ministerijos patarėjo, Rusija turi kelias dronų modernizavimo galimybes, tačiau realiausia – didinti jų greitį.
„Rusija galėtų pridėti išvengimo manevrus, labai žemo aukščio skrydį arba padidinti greitį. Atsižvelgiant į „Geran“ konstrukciją, greičio didinimas atrodo labiausiai įgyvendinamas variantas“, – nurodė jis.
Vienas iš tokių sprendimų – reaktyvinis dronas „Geran-3“, pradėtas naudoti 2025 m. Pasak Ukrainos žvalgybos, jis aprūpintas kinišku „Telefly“ turboreaktyviniu varikliu ir gali pasiekti daugiau kaip 500 km/val. greitį.
Dar didesnis dronas „Geran-5“ pirmą kartą pastebėtas 2026 m. pradžioje. Jo sparnai siekia apie 5,5 metro, jis gali gabenti iki 90 kg sprogmenų ir nuskristi iki 1000 km maždaug 600 km/val. greičiu.
Tačiau reaktyviniai varikliai daro dronus sudėtingesnius ir brangesnius gaminti, todėl tai gali riboti jų masinį naudojimą.
Atsakydama į tai, Ukraina planuoja kurti naujus didelio greičio dronus-perėmėjus. Gynybos ministerija jau paragino dronų gamintojus sutelkti dėmesį į greitesnių sistemų kūrimą – su galingesniais varikliais ir patobulintais autonominiais taikinių sekimo algoritmais.
Ukrainos pajėgos siekia apriboti šių rusų dronų gamybą, atakuodamos gamyklas, sandėlius ir logistikos objektus, susijusius su „Geran“ surinkimu Rusijoje.
Analitikai pažymi, kad dronų karas tarp Ukrainos ir Rusijos tapo nuolatine technologine konkurencija – kiekvieną vienos pusės įgytą pranašumą anksčiau ar vėliau neutralizuoja kitos pusės atsakomosios priemonės.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kokiu atveju Putinas ryšis mobilizacijai?
23:00
Panašu, kad karių trūkumas Rusijos armijoje jaučiamas vis labiau. Viena garsiausiai nuskambėjusių pastarųjų savaičių karo Ukrainoje naujienų: sausio mėnesį Rusijos armijos nuostoliai 9 tūkst. žmonių viršijo naujų kontraktininkų skaičių. Apie tai pranešė „Bloomberg“ šaltiniai.
Štai keletas augančio deficito požymių, kuriuos panagrinėjo istories.media.
Nuostoliai auga. Ketvirtosioms karo pradžios metinėms žurnalistai ir savanoriai vardais patvirtino daugiau nei 200 tūkstančių žmonių žūtį. Karo analitikų teigimu, tokie skaičiavimai apima tik 45–65 proc. nuostolių. Tai reiškia, kad realybėje žuvusiųjų gali būti apie 400 tūkst.
Plačiau skaitykite čia.
Fico pagrasino Ukrainai
19:33
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sakė, kad antradienį susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuomet jo šalis ir Vengrija didina spaudimą Ukrainai, kad ji atnaujintų Rusijos naftos tiekimą. Jis taip pat įspėjo, kad Slovakija gali blokuoti didelę ES paskolą Kyjivui, rašo agentūra „Reuters“.
Rusijos naftos tiekimas per „Družba“ naftotiekį į Vengriją ir Slovakiją per Ukrainą buvo sustabdytas nuo sausio pabaigos po Rusijos atakos, kuri smarkiai apgadino naftotiekį.
„Šis tiekimo nutraukimas sukėlė vieną iš aršiausių ginčų tarp kaimynių nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. Ukraina teigia, kad naftotiekio negalima greitai remontuoti. Vengrija ir Slovakija, Europos Sąjungos narės, kurios vis dar importuoja Rusijos naftą ir palaiko ryšius su Maskva, apkaltino Kyjivą sąmoningai vilkinant tiekimo atnaujinimą dėl politinių priežasčių“, – rašo agentūra.
Žinoma, kad Vengrija vetavo naujas ES sankcijas Rusijai ir 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Sekmadienį R.Fico pakartojo savo grasinimą taip pat blokuoti paskolą.
Pasak jo, susitikime su von der Leyen Paryžiuje jis reikalaus, kad ekspertai apsilankytų prie „Družba“.
„Tačiau svarbiausia žinia bus ta, kad Slovakija yra pasirengusi prireikus perimti Vengrijos vaidmenį. Šios didžiulės karinės dovanos Ukrainai blokavimas yra teisėta priemonė atnaujinti naftos tiekimą“, – sakė R.Fico, turėdamas omenyje paskolą.
Švedija sulaikė Rusijos šešėliniam laivynui priklausančio laivo įgulos narį
19:25
Švedijos pakrančių apsaugos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad sulaikė Rusijos šešėliniam laivynui priklausančio krovininio laivo, kuris praėjusią savaitę buvo perimtas prie šalies krantų dėl įtarimų gabenant vogtų Ukrainos grūdų derlių, įgulos narį.
96 metrų ilgio laivas „Caffa“ plaukė į Sankt Peterburgą Rusijoje, kai penktadienį prie pietinio Treleborgo miesto į jį įlipo ginkluoti Švedijos policijos pareigūnai.
Švedijos pakrančių apsaugos pareigūnai teigė, kad laivas yra įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą ir plaukiojo su Gvinėjos vėliava. Rusijos ambasada Stokholme nurodė, kad 10 iš 11 įgulos narių yra Rusijos piliečiai.
„Dėl padarytų išvadų vienas įgulos narys buvo sulaikytas ir išlaipintas į krantą“, – sekmadienį išplatintame pranešime nurodė pakrančių apsaugos pareigūnai.
„Asmuo įtariamas jūrų kodekso ir laivų saugos įstatymo pažeidimais, taip pat suklastoto dokumento naudojimu, o tai yra sunkus nusikaltimas“, – priduriama jame.
Prokuratūra perėmė ikiteisminį tyrimą, pranešė pakrančių apsaugos pareigūnai, kurie tęsia tyrimą laive.
Vadinamąjį Maskvos šešėlinį laivyną sudaro laivai, naudojami siekiant apeiti Vakarų sankcijas. Dažnai tai yra prastos būklės, senstantys laivai be tinkamo draudimo ir su neskaidria nuosavybe.
Pakrančių apsaugos pareigūnai teigė manantys, kad „Caffa“ turi „didelių trūkumų“, susijusių su jo eksploatacija ir veikla.
„Mūsų mandatas – užtikrinti taisyklių laikymąsi jūroje. Imsimės veiksmų prieš laivus, kurie jas pažeidžia ir kelia pavojų saugumui mūsų jūrų teritorijoje“, – pranešime sakė pakrančių apsaugos operacijų vadovo pareigas einantis Danielis Stenlingas.
Švedijos transporto agentūra turi patikrinti laivą ir nustatyti, ar jis tinkamas plaukioti ir ar jam leidžiama tęsti kelionę.
Zelenskis nurodė, kada Ukrainos dronų ekspertai bus Artimuosiuose Rytuose
15:50
Kyjivo dronų ekspertai „vietoje“ Artimuosiuose Rytuose bus „kitą savaitę“, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, mainais už ukrainiečių patirtį ir kompetenciją dronų srityje siekiantis gauti JAV oro gynybos raketų.
„Manau, kad kitą savaitę, kai ekspertai bus vietoje, jie įvertins situaciją ir padės“, – pareiškė V. Zelenskis per spaudos konferenciją, kai buvo paklaustas, kaip ukrainiečiai galėtų padėti Jungtinėms Valstijoms ir Persijos įlankos šalims atremti Irano dronų atakas.
V. Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad JAV paprašė Kyjivo pagalbos numušant Irano dronus, kuriais pastarosiomis dienomis atakuojamas Izraelis ir Persijos įlanka.
Tuo metu vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, jog kažkiek Ukrainos kariškių netrukus turėtų atvykti į Persijos įlankos regioną padėti valstybėms atremti Irano bepiločių orlaivių atakas, kurias Teheranas rengia atsakydamas į JAV ir Izraelio atakas, per kurias žuvo jo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus).
„Ukrainos kariškių atvykimo į Persijos įlankos (regioną) laukiama artimiausiu metu“, – agentūrai AFP tuomet nurodė šaltinis.
Jis pabrėžė, jog vis dar vyksta derybos siekiant „nustatyti, kaip tai įgyvendinti“, ir pridūrė: „Šiuo metu viskas sprendžiama.“
Nuo tada, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas sukūrė daugybę pigių ir efektyvių dronų perėmėjų – orlaivių, skirtų ore numušti atskrendančius atakos dronus.
Rusija prieš Ukrainos miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant energetikos objektus, panaudojo tūkstančius Irano sukurtų dronų „Shahed“.
V. Zelenskis anksčiau šią savaitę teigė, kad mainais už Ukrainos pagalbą kovojant su dronais, Persijos įlankos šalys galėtų aprūpinti Kyjivą raketomis oro gynybos sistemoms, kurias Ukrainai tiekė Vakarų valstybės.
Jis taip pat užsiminė, kad atvirus ryšius su Kremliumi palaikančios Persijos įlankos šalys mainais už Ukrainos karinę paramą galėtų daryti spaudimą Rusijai nutraukti karą Ukrainoje.
Zelenskis atskleidė, kur Rusija ruošiasi pulti pavasarį
15:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Rusijos pajėgų planai lieka nepakitę – jos siekia tęsti Ukrainos teritorijų okupaciją.
Bendroje spaudos konferencijoje su Olandijos ministru pirmininku Robu Jetten V.Zelenskis atskleidė, kokie yra Rusijos planai pavasarį.
„Kalbant apie pavasario puolimą, pagrindiniai tikslai yra mūsų valstybės rytinė dalis, būtent Donecko ir Luhansko regionų užėmimas. Iš esmės jų planai nepasikeitė.
Atidėjimas susijęs su tuo, kad jie negali to padaryti turimomis priemonėmis ir jėgomis, taip pat dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų, mūsų gynybos pajėgų veiksmų.
Be to, buvo svarstoma ir pietinė kryptis, tai yra Zaporižios sritis“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip paaiškino prezidentas, Rusija vis dar svarsto kryptį tarp Donecko ir Zaporižios regionų ir ketina pereiti į puolimą Dnipro kryptimi.
„Vis dėlto tai, ką padarė mūsų Ginkluotosios pajėgos, – per pastarąjį pusantro mėnesio jos įvykdė keletą svarbių veiksmų mūsų valstybės pietuose. Šie veiksmai buvo skirti sužlugdyti Rusijos Federacijos planą. Manome, kad tai gana sėkminga. Iki šiol esame atgavę kontrolę maždaug 400–435 kv. km teritorijos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad ši kryptis yra sudėtinga, nes įtampa išlieka.
Maskvos primesta valdžia: Rusijos okupuotame regione per Ukrainos smūgį žuvo žmogus, dar 10 sužeista
13:40
Rusijos okupuotoje pietinės Zaporižios srities dalyje per naktį Ukrainos suduotą dronų smūgį žuvo vienas žmogus, o dar apie 10 buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Maskvos primesta vietos valdžia.
Socialiniame tinkle „VK“ naktį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip ugniagesiai gesina degantį gyvenamąjį pastatą, į kurį esą pataikė dronas.
„Yra daugiau nei 10 sužeistų žmonių, o naktį buvo rastas moters kūnas“, – Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Vasylivkos savivaldybės pareigūnė Natalija Romaničenko.
Charkivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose per Rusijos smūgį Velyka Babkos kaime buvo sužeisti trys žmonės, pranešė vietos institucijos.
„Rusijos pajėgos vakar naktį surengė tikslinį smūgį prieš gelbėjimo tarnybas“, – sekmadienį pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnyba platformoje „Telegram“.
Pranešime teigiama, kad pirmasis dronų smūgis sukėlė gaisrą name ir sužeidė tris žmones, o antrasis Rusijos dronas pataikė į ugniagesių automobilį, kuris buvo išsiųstas gesinti gaisro.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija paleido virtinę raketų ir dronų visoje Ukrainoje ir per jos atakas žuvo 12 žmonių, o keliolika buvo sužeisti, įskaitant vaikus.
Antrojo pagal dydį miesto Charkivo valdžia pranešė, kad balistinės raketos smūgis sunaikino penkių aukštų daugiabutį ir žuvo mažiausiai 10 žmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad Rusija per pastarąją savaitę „prieš mūsų žmones paleido beveik 1 750 atakos dronų, 1 530 valdomų aviacinių bombų ir 39 raketas“.
Zelenskis: Kyjive lankosi Nyderlandų ministras pirmininkas
13:39
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas sekmadienį atvyko oficialaus vizito į Kyjivą, socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kiek anksčiau sekmadienį V.Zelenskis sakė, kad surengs derybas su Europos partneriais dėl Ukrainos oro gynybos ir sankcijų Rusijai.
Tuskas įvertino, kas yra tikrasis laimėtojas dėl kilusio karo Irane
13:09
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas padarė pareiškimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Savo „X“ paskyroje jis užsiminė apie ryšį tarp karo eskalavimo Artimuosiuose Rytuose ir Kremliaus finansinės naudos.
D.Tuskas atkreipė dėmesį į ekonominį ir politinį karo Artimuosiuose Rytuose poveikį, pabrėždamas, kad Rusija yra pagrindinė konflikto naudos gavėja. Pasak jo, didėjantis chaosas regiono rinkose lemia energijos kainų šuolį, kuris daro didelį poveikį pasaulio ekonomikai.
D.Tuskas taip pat pažymėjo, kad dėl naftos trūkumo Vašingtonas gali būti priverstas sušvelninti ar net panaikinti sankcijas Rusijos naftai, dar labiau pabrėždamas Maskvos strateginę naudą dėl nestabilumo.
Retoriškai užduodamas klausimą „Kas čia yra tikrasis laimėtojas?“, ministras pirmininkas tiesiogiai nurodė, kad Rusija įgyja ekonominę ir politinę naudą dėl chaoso ir kylančių energijos kainų, kurias sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.
„Bloomberg“: Putino draugams Europoje kyla rūpesčių
11:54
Pasauliui susidomėjus karu Irane, tanklaiviai, plaukiantys į Kroatiją, mažai kam rūpi. Tačiau naftos tiekimas į atokų regioną yra pirmas žingsnis silpninant Rusijos vadovo Vladimiro Putino ryšius su Vengrija ir Slovakija, rašo agentūra „Bloomberg“.
Taip yra todėl, kad laivai veža naftą, kuri nėra kilusi iš Rusijos.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo slovakų sąjungininkas Robertas Fico pasinaudojo energetikos korta, kad blokuotų pagalbą Ukrainai, įskaitant naujausią 90 mlrd. dolerių paketą. Net jei V.Orbanas pralaimės balandžio mėn. rinkimus, R.Fico liks poste dar mažiausiai 18 mėnesių.
„V.Orbanas ir R.Fico argumentai tiesiog neturi jokios prasmės. Jie kelia pavojų savo šalių energetiniam saugumui, reikalaujant naftos tiekimo iš gamintojo, kuris kariauja su šalimi, per kurią transportuojama ta nafta“, – sakė buvęs Slovakijos ekonomikos ministras Karelas Hirmanas.
Nafta yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių V.Orbanas palaiko priešiškus santykius su Ukraina ir ES. Šią savaitę Ukraina apkaltino Vengriją „įkaitų paėmimu“, kai Budapešte buvo sulaikyti septyni valstybinio banko darbuotojai.
Nepaisant politikos, Vengrijos naftos perdirbimo įmonė „Mol Nyrt.“ praėjusį mėnesį užsakė daugiau nei septynis tanklaivius. Vienas iš Libijos jau atplaukė į Kroatijos terminalą Krk saloje, o likusieji turėtų atplaukti per kelias dienas.
Tai reiškia, kad bendrovė užsakė daugiau nei 1 mln. tonų ne rusiškos naftos savo naftos perdirbimo gamykloms Vengrijoje ir Slovakijoje.
Remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, esant dabartinėms kainoms, užsakymų vertė siekia apie 650 mln. JAV dolerių. Tai yra apie 60 proc. daugiau nei rusiškos naftos rinkos kaina.
Be abejo, V.Orbanas savo silpnėjančioje kampanijoje siekė pasinaudoti karu Irane ir Ukrainoje, vadindamas save „saugiu“ pasirinkimu. Praėjusį mėnesį atliktos apklausos parodė, kad jis nuo savo pagrindinio konkurento atsilieka net 20 punktų.
Kroatijos vaidmuo kaip svarbaus žaidėjo yra susijęs su įtampa, kurią sukėlė karas Ukrainoje, ir V.Orbano desperatiška kova dėl perrinkimo po 16 metų valdžioje.
„Sunku suspėti su kai kurių Vengrijos politikų ir energetikos bendrovių vadovų šiais laikais pateikiamais pasiteisinimais, kodėl Rusijos nafta „privalo“ tekėti per Adrijos naftotiekį“, – sakė Kroatijos ekonomikos ministras Ante Susnjar. „Vieną dieną tai yra pajėgumas. Kitą dieną – tranzito mokesčiai. Trečią dieną – naftos perdirbimo gamyklų suderinamumas. Ketvirtą dieną – staigus persigalvojimas – dabar netikėtai pasitikima ES, kartu su dramatiškomis grėsmėmis.“
Jų naftos tiekimas iš Rusijos nutrūko sausio 27 d., kai Rusijos ataka sugadino per Ukrainą einančią naftotiekio infrastruktūrą. Tai privertė Vengriją ir Slovakiją pasinaudoti atsargomis ir ieškoti alternatyvių maršrutų, kuriuos jos vengė ir kritikavo daugelį metų.
Nuo to laiko jie kritikuoja Ukrainą už tai, kad ji delsia remontuoti dujotiekį arba neleidžia nepriklausomai vertinimo komandai apsilankyti ir pateikti ataskaitą apie padarytą žalą. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi savo pozicijos ir ketvirtadienį pareiškė, kad jis nėra suinteresuotas remontuoti dujotiekį, kuris teikia naudos Rusijai, o jo tautai atneša mirtį.
Tai iššaukė greitą V.Orbano reakciją, kuris savo reguliarioje penktadienio radijo kalboje pareiškė, kad jo šalis „sustabdys viską, kas svarbu Ukrainai, kol negausime ukrainiečių pritarimo naftos tranzitui“.
Briuselis paragino Kyjivą atkurti srautą, sakydamas, kad tai yra sąlyga, norint atblokuoti pagalbą Kyjivui.
Ši situacija gali trukti savaites, jei ne mėnesius, ir gali nepasikeisti net jei V.Orbano varžovas Peteris Magyaras laimės rinkimus. Iki šiol jis buvo atsargus, kad nepasakytų griežtų komentarų ar nepaskelbtų politikos, kuri keltų abejonių dėl jo šalies priklausomybės nuo Rusijos naftos, bijodamas, kad tai suteiktų V.Orbanui rinkiminę amuniciją. Kol kas jo partija siūlo tik laipsnišką perėjimą nuo Rusijos energijos, kuris baigtųsi 2035 m.
Slovakijoje premjero oponentai yra pasirengę sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ir veikti pagal ES tikslus. Šios priemonės apima maksimalų diversifikavimą, kurį užtikrina pagerėję santykiai su Kroatija, nes bet koks bendradarbiavimas su Rusija būtų įmanomas tik tuo atveju, jei jis atitiktų taikos susitarimą, kai karas baigsis, sakė K.Hirmanas.
Kroatija, kuri jau daugelį metų turi sudėtingus santykius su V.Orbanu, pareiškė, kad jos dujotiekis yra pasirengęs tapti pagrindiniu dujotiekiu, tieksiančiu naftą į Vengriją.
„Jis galėtų būti pagrindinis dujotiekis tiek Vengrijai, tiek Slovakijai“, nepaisant jų teiginių, kad dujotiekis yra nepatikimas ir turėtų būti tik papildomas šaltinis, sakė Kroatijos ministras pirmininkas Andrej Plenkovic.
„Norėčiau perduoti žinią abiejų šalių visuomenei, kad „Janaf“ gali užtikrinti jų naftos tiekimą“, – sakė jis.
