Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Itin slapto Rusijos padalinio agentai buvo demaskuoti dėl „Google Translate“
20:54
2022 m. gruodį Rusija sukūrė itin slaptą padalinį – Centrą 795. Jis skirtas vykdyti „svarbiausias operacijas“, teigiama Rusijos tiriamosios internetinės žiniasklaidos priemonės „The Insider“ atliktame tyrime, parengtame bendradarbiaujant su „Der Spiegel“, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Leidinys pažymi, kad Centras 795 yra slapčiausias Rusijos padalinys. Jį daugiausia sudaro elitiniai GRU ir FSB Specialiųjų operacijų centro pareigūnai.
Kaip buvo demaskuotas naujas itin slaptas Rusijos padalinys
Leidinys teigia, kad pavyko nustatyti praktiškai visus Centro 795 darbuotojus, jų buvimo vietas, rėmėjus ir operacijas. Tyrime teigiama, kad tai tapo įmanoma po vieno svarbiausių padalinio pareigūnų arešto Kolumbijoje.
Pranešama, kad Alimovas organizavo žmogžudystes ir pagrobimus užsienyje. Šiuo metu jis laukia ekstradicijos į Jungtines Valstijas Niujorko federalinių prokurorų prašymu ir yra kaltinamas bandymo nužudyti du „Putino režimo kritikus“, pabėgusius iš Rusijos, organizavimu.
Pasak leidinio, Alimovas palaikė asmeninius ryšius su Čečėnijos diktatoriumi Ramzanu Kadyrovu, o paskutinė jo užduotis Centre 795 buvo Kremliaus politinio oponento pagrobimas. Tikėtina, kad kalbama apie Jungtinėje Karalystėje gyvenančio Čečėnijos Ičkerijos Respublikos vyriausybės vadovo Achmedo Zakajevo šeimos narius.
JAV federaliniai prokurorai nustatė, kad Alimovas pagrobimo operacijai įvykdyti užverbavo Darko Durovičių – serbų-kroatų kalba kalbantį asmenį, gyvenantį JAV. Už pagalbą Alimovas pažadėjo jam sumokėti apie 1,5 mln. JAV dolerių už kiekvieną „sėkmingai deportuotą taikinį“, o už trečią asmenį – papildomus 10 mln. dolerių, jei operacija būtų sėkminga.
Leidinys pabrėžė, kad Centras 795 buvo sukurtas kaip nuo elektroninio įsilaužimo apsaugotas padalinys. Visi darbuotojai buvo įpareigoti bendrauti naudodami šifruotas susirašinėjimo programėles ir naudoti slapyvardžius.
Tačiau, pasak leidinio, problema tapo kalbos barjeras tarp agentų. Alimovas kalbėjo tik rusiškai, o Durovičius – serbų-kroatų ir angliškai. Jie naudojo „Google Translate“, kad išverstų Durovičiaus lauko ataskaitas ir Alimovo operatyvinius nurodymus.
Žurnalistai praneša, kad žinutės buvo siunčiamos per šifruotas programėles, tačiau tekstų vertimai buvo apdorojami per „Google“ serverius. Šiems serveriams buvo taikomas FTB stebėjimo orderis, todėl gavę teismo leidimą tyrėjai galėjo tiesiogiai iš paslaugos teikėjo gauti vertimų žurnalus ir realiu laiku skaityti visą operatyvinę korespondenciją.
Galiausiai FTB tyrėjai galėjo stebėti Durovičiaus žvalgybinę veiklą Vakarų Europoje ir sekti jo pirmąjį taikinį. Vasario 24 d. Alimovas buvo suimtas El Dorado oro uoste.
Be kaltinimų žmogžudyste ir sąmokslu pagrobti, Alimovui taip pat pateikti kaltinimai dėl materialinės paramos teikimo teroristinei organizacijai ir sąmokslo finansuoti terorizmą. Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Kas žinoma apie Centrą 795?
Tyrime teigiama, kad Centras 795 buvo įkurtas 2022 m. gruodį, o iki 2023 m. birželio beveik visiškai suformuotas. Šis padalinys buvo sukurtas kaip alternatyva 161-ajam GRU mokymo centrui, kuris žinomas dėl bandymo nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį.
Leidinys taip pat pažymi, kad Centro 795 agentams pavesta vykdyti „visiškai slaptas užduotis“, o jo vadovas atsiskaito tiesiogiai Rusijos Generalinio štabo vadui Valerijui Gerasimovui arba gynybos ministro pavaduotojui.
Pasak leidinio, Centras 795 įsikūręs „Kalašnikov“ koncerno mokymo centro patalpose. Padalinio finansavime dalyvauja koncerno bendrasavininkis oligarchas Andrejus Bokariovas.
Tyrimas atskleidė, kad Centre 795 dirba apie 500 pareigūnų. Jie suskirstyti į tris valdybas: žvalgybos, šturmo ir kovinės paramos.
Pasak leidinio, Centro 795 žvalgybos padalinys stebi socialinius tinklus, vykdo žvalgybą naudodamas komercinius palydovinius vaizdus, dirba su žvalgybos tinklais užsienyje, perima signalus ir vykdo optinę žvalgybą naudodamas „Orlan“ ir „Eleron“ dronus.
Šturmo vadavietė, kaip aiškinama publikacijoje, apima keturis kovinio dislokavimo skyrius, kurių kiekviename yra keturios autonominės smogikų grupės, ir nė viena grupė nežino kitos veiksmų.
Leidinys pranešė, kad Centro 795 kovinės paramos valdybą sudaro penki skyriai: šarvuotosios technikos, artilerijos, medicinos, sprogmenų ir oro gynybos, taip pat specializuoti padaliniai, atsakingi už prieštankines operacijas, techninę priežiūrą, įtvirtinimus ir logistiką. Jie ginkluoti tankais T-90A ir 300 mm reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis „Smerč“.
Priminsime, kad vasarį Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo Rusijos karinės žvalgybos agentą, kuris rengė atakas prieš tris Ukrainos regionus. Rusijos agentas rengė koordinates priešo oro smūgiams Voluinės, Rivnės ir Ternopilio srityse.
SBU demaskavo nusikaltėlį ankstyvoje jo žvalgybinės veiklos stadijoje, surinko įrodymus ir sulaikė jį jo gyvenamojoje vietoje. Tyrėjų duomenimis, Rusijos atakas koordinavo 42 metų perkeliamasis asmuo iš Luhansko srities, kurį užverbavo priešas.
Rusijos Laisvės legiono įspėjimas Putinui: „Jo kraujo orgija baigsis ginkluotu sukilimu“
00:47
Rusijos laisvės legionas yra pirmasis nepriklausomas karinis dalinys, sudarytas iš Rusijos piliečių, kovojančių prieš Vladimiro Putino režimą Ukrainos gynybos pajėgų pusėje. Legiono interneto svetainėje teigiama, kad jie vykdo ginkluotą kovą prieš V.Putiną ir jo artimiausių bendražygių diktatūrą – prieš tuos, kurie atima Rusijos ateitį. „Postimees“ apie tai kalbėjosi su Rusijos laisvės legiono vado pavaduotoju Maksimilianu Andronikovu.
M.Andronikovas, kariniuose sluoksniuose žinomas kaip Cezaris, prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 2022 m. pavasarį, kai buvo įkurtas Rusijos laisvės legionas.
Jis nepriėmė Ukrainos pilietybės, nes nori kovoti už režimo pasikeitimą pačioje Rusijoje.
Artimiausiu metu jis planuoja paskelbti savo politinę programą dėl Rusijos ateities.
– Yra sakančių, kad NATO kariuomenės visiškai nepasirengusios naujos kartos dronų karui. Ką apie tai manote?
Zelenskis paaiškino, kaip Artimųjų Rytų krizė išeina Rusijai į naudą
23:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu radijui „France Inter“ pareiškė, kad Artimieji Rytai ir karas su Iranu nukreipia dėmesį nuo Ukrainos, praneša „Le Monde“.
Leidinys pažymi, kad Zelenskis padėkojo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, jo komandai ir prancūzams už suteiktą pagalbą. Jis išreiškė nuomonę, kad „Artimieji Rytai ir šis karas nukreipia dėmesį nuo Ukrainos“.
Teigiama, kad Ukrainos prezidentas yra įsitikinęs, jog Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas tiekia Iranui „Shahed“ tipo dronus.
„Šie dronai buvo pagaminti Rusijoje. Iranas perdavė dronus Rusijai, o dabar viskas vyksta atvirkščiai. Rusija yra Irano režimo sąjungininkė“, – sakė Zelenskis.
Ukrainos lyderis taip pat išreiškė nuomonę, kad Putinas pelnosi iš naftos produktų kainų.
„Nuo Artimųjų Rytų krizės pradžios pajamos tiesiogiai iš Rusijos naftos pardavimo smarkiai išaugo. Dabar jos siekia 150 milijonų per dieną. Šie pinigai iš karto reinvestuojami į karinius poreikius“, – teigė Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pakomentavo galimą sankcijų Rusijai panaikinimą:
„Vladimiras Putinas investuoja šiuos pinigus į „Shahed“ dronus, kad perduotų juos Iranui, o Irano režimas juos naudoja smogti Amerikos bazėms ir oro uostams. Tai kur čia logika? Mano nuomone, sankcijų Rusijai panaikinimas yra blogas sprendimas.“
Zelenskis taip pat kalbėjo apie Ukrainos ekspertų siuntimą į Artimuosius Rytus kovoti su Irano dronais.
„Mūsų buvo paprašyta tai padaryti, ir mes iš karto sureagavome. Žinoma, norėtume, kad kas nors už tai mums padėkotų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad Zelenskis tvirtina, jog jo šalis yra pasaulinė „lyderė dronų srityje“ ir kad ji taip pat dalijasi savo technologijomis su Prancūzija.
Ukrainos prezidentas Emmanuelį Macroną pavadino savo „draugu ta prasme, kad mes kartu gyvename šiuo laikotarpiu“.
„Mes vieni kitiems padėjome skirtingais momentais, suprantame vienas kitą, o su prezidentu Trumpu situacija yra sudėtingesnė“, – pridūrė Zelenskis.
Ukraina iš JAV gavo „kovinius“ humanoidinius robotus
19:36
Ukraina gavo humanoidinius robotus „Phantom“ bandymams, praneša „Time“, kuris kalbėjosi su naujojo roboto kūrėjais – JAV bendrove „Foundation“.
„Vasario mėnesį du „Phantom“ buvo išsiųsti į Ukrainą, iš pradžių tam, kad padėtų vykdyti žvalgybą fronto linijoje. Tuo pačiu metu „Foundation“ taip pat ruošia šiuos robotus galimam koviniam naudojimui Pentagono poreikiams“, – rašo „Time“.
Bendrovės vienas iš įkūrėjų Mike'as LeBlancas teigia, kad jo patirtis Ukrainoje tik sustiprino įsitikinimą humanoidinių kovinių robotų svarba. Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje labai skiriasi nuo ankstesnių metų konfliktų.
Ekonomistas įspėja dėl Putino panikos: „Diktatorius žaidžia paskutine korta“
19:23
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas rengiasi desperatiškiems žingsniams Ukrainoje. Tačiau pasaulis nebetiki Maskvos grasinimais, savo komentare leidiniui „Postimees“ pareiškė ekonomistas Andresas Innas. Jo teigimu, artimiausiu metu Rusijos vadovas gali imtis eskalacijos, nes režimui laiko liko nebedaug.
Kaip sako ekonomistas, Kremliaus koridoriuose dabar tvyro grėsminga atmosfera.
„Tai Vladimiro Putino galbūt paskutinis bandymas pakeisti ketverius metus besitęsiančio kruvino karo eigą“, – atvirai savo komentare leidiniui „Postimees“ rėžė jis.
„Putinas balandžio pradžią laiko kritiniu laikotarpiu – artėja gegužės 9-oji – Rusijos „šventė“, Antrojo pasaulinio karo Pergalės diena, kurios negalima ignoruoti“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
„Mes viską žinome apie dronus“: Trumpas pareiškė, kad jam nereikia Ukrainos pagalbos
18:06
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Amerikos kariuomenė turi pakankamai patirties dronų operacijose ir jai nereikia Ukrainos pagalbos, nepaisant didelės Ukrainos kovinės patirties kovojant su dronais.
Tai jis pasakė telefoniniame interviu „Fox News“, komentuodamas galimą bendradarbiavimą su Kyjivu kovojant su dronais, vykstant karui Artimuosiuose Rytuose.
Pasak Trumpo, Jungtinės Valstijos turi savo technologijas ir galimybes kovoti su dronais:
„Pasakysiu vieną dalyką apie Ukrainą. Jie turi mokėti už viską, ir moka per NATO. Kai jie iš mūsų perka raketas, kai iš mūsų perka bet ką, pinigai jiems neatitenka – sąskaitą apmoka NATO. Ar jie padeda mums gintis nuo [Irano] dronų? Ne, mums jų pagalbos ginantis nuo dronų nereikia. Mes apie dronus žinome daugiau nei bet kas kitas. Iš tikrųjų mes turime geriausius dronus pasaulyje.“
Orbano parankinis skėlė Lietuvos ministrui: „Šoka pagal Zelenskio dūdelę“
16:56
Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog jam būtų gėda gyventi ir dirbti rusišką naftą perkančioje valstybėje, Vengrijos diplomatijos vadovas Peteris Szijjarto kaltina Baltijos šalis „šokant pagal Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dūdelę“.
„Lietuvos užsienio reikalų ministras šiandien išdrįso pasakyti, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą (...). Kolega neteisingai supranta situaciją! Baltijos šalys jau seniai šoka pagal Zelenskio dūdelę, jos šoka taip, kaip Zelenskis joms groja“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė P. Szijjarto.
Iranui dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose blokuojant naftos tiekimui itin svarbų Hormūzo sąsiaurį bei atakuojant Persijos įlankos šalių naftos perdirbimo infrastruktūrą, pasaulyje kyla naftos kainos.
Reaguodamas į šią situaciją Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino ES sustabdyti sankcijas Rusijos naftai bei dujoms ir taip sumažinti išaugusias kainas.
K. Budrys interviu BNS tokį siūlymą sukritikavo ir ragino Bendriją nepasiduoti pagundai tokiu būdu mažinti kainas.
„Matome, kokia yra pigesnės naftos kaina atskirų valstybių atveju Europos Sąjungoje – tai yra politinė autonomija, tai yra agentavimas Rusijai tam tikrose situacijose. Man būtų gėda gyventi, dirbti tokiai valstybei, kuri dėl keletu dolerių pigesnės naftos barelio kainos darytų tokius dalykus, kur aš matau, yra verčiami daryti kiti“, – teigė K. Budrys.
ES rusiškos naftos importą jūra uždraudė dar 2022 metais, o eksportas vamzdynais per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją yra faktiškai blokuojamas nuo sausio.
Vengrijos užsienio reikalų ministras nurodė, jog Budapeštas nepasiduoda „Zelenskio šantažui“.
„Mums niekas negali nurodinėti, iš kur pirkti ar jos nepirkti, ir niekas negali priversti mūsų pirkti naftą brangiau nei iki šiol! (...) kitaip nei Baltijos šalių gyventojai, mes priešinamės Zelenskio šantažui ir giname savo suverenitetą!“ – P. Szijjarto.
Kylančios naftos kainos padeda Maskvai padengti didėjančią viešųjų finansų spragą. Europos Komisijos atstovė Paula Pinho penktadienį pareiškė, kad nuo karo Irane pradžios Maskva kasdien gauna po 150 mln. JAV dolerių (129,9 mln. eurų) papildomų pajamų iš naftos pardavimų.
EVT vadovas smerkia JAV sprendimą sušvelninti sankcijas Rusijos naftai
16:25
Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa penktadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sušvelninti sankcijas Rusijos naftos eksportui yra „keliantis didelį nerimą, nes tai veikia Europos saugumą“.
„Didėjantis ekonominis spaudimas Rusijai yra lemiamas veiksnys, kad ji sutiktų su rimtomis derybomis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.
„Sankcijų silpninimas didina Rusijos išteklius vykdyti agresijos karą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
Vašingtonas laikinai leido prekiauti jūroje esančia nafta iš Rusijos – vienos didžiausių pasaulio tiekėjų – taip bandydamas suvaldyti dėl karo Irane išaugusias kainas.
Tačiau toks žingsnis sulaukė Vakarų sąjungininkų pasipriešinimo. Jų teigimu, gautos pajamos gali būti panaudotos Rusijos invazijai Ukrainoje finansuoti.
„Vienašališkas JAV sprendimas atšaukti sankcijas kelia didelį nerimą, nes tai daro poveikį Europos saugumui“, – rašė A. Costa.
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui bei Teherano atsakomieji veiksmai Persijos įlankos regione praktiškai sustabdė tranzitą per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, o tai sukėlė staigų pasaulinių naftos kainų kilimą.
Rusijai tai naudinga: aukštos kainos padeda Maskvai padengti didėjančią viešųjų finansų spragą.
Europos Komisijos (EK) atstovė Paula Pinho penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, kad nuo karo Irane pradžios Maskva kasdien gauna po 150 mln. JAV dolerių (129,9 mln. eurų) papildomų pajamų iš naftos pardavimų.
„Dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai“, – sakė P. Pinho, pavadindama Kremlių „tikriausiai didžiausiu šio konflikto naudos gavėju“.
Europos Sąjunga rusiškos naftos importą jūra uždraudė dar 2022 metais, o eksportas vamzdynais per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją yra faktiškai blokuojamas nuo sausio.
Macronas: „Rusija tiki, kad karas Irane suteiks jai atokvėpį. Ji klysta“
16:14
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, jog Rusija klysta manydama, kad karas Artimuosiuose Rytuose sumažins jai tenkantį spaudimą.
Apie tai E. Macronas prakalbo Vašingtonui iš dalies sušvelninus sankcijas Maskvai, siekiant sumažinti naftos kainas.
„Šiandien Rusija galbūt tiki, kad karas Irane suteiks jai atokvėpį. Ji klysta“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Šios savaitės pradžioje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime „mes patvirtinome, kad kylančios naftos kainos jokiomis aplinkybėmis neturi priversti mūsų persvarstyti sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu“, pridūrė jis.
Dėl Ukrainos smūgio supykusi Rusija iškvietė Europos šalių ambasadorius
16:11
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ambasadorius dėl Ukrainos atakos Briansko mieste panaudojant prancūzų ir britų raketas „Storm Shadow“.
Rusijos ministerija nurodė, kad pasiuntinius iškvietė norėdama „pareikšti griežtą protestą dėl“ antradienį suduoto smūgio, per kurį, Maskvos teigimu, žuvo septyni žmonės, argumentuodama, kad tai „nebūtų buvę įmanoma be britų ir prancūzų specialistų įsitraukimo“.
Ukrainos kariuomenė pareiškė paleidusi raketų „Storm Shadow“ į Brianske esančią mikroelektronikos gamyklą, gaminančią detales Rusijos karinėms pajėgoms.
JK: Kyjivo sąjungininkai turėtų išlaikyti spaudimą Rusijai
16:10
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų toliau spausti Maskvą, Jungtinėms Valstijoms leidus laikinai sušvelninti ekonomines sankcijas Rusijai.
„Visi partneriai turėtų išlaikyti spaudimą Rusijai ir jos karo iždui. Mūsų parama Ukrainai mažina Rusijos galimybes kariauti visame pasaulyje tiek kariniu, tiek finansiniu atžvilgiu“, – sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.
„Geriausias būdas ir toliau trukdyti Rusijai remti priešiškus veikėjus – tęsti mūsų kolektyvinį spaudimą ir užbaigti karą Ukrainoje“, – pridūrė atstovas.
