Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Skandalinga: Vengrijoje sulaikytam Ukrainos banko darbuotojui prievarta suleista „tiesos serumo“
16:11
Vengrijos saugumo agentai vienam iš kovo pradžioje Budapešte sulaikytų Ukrainos banko „Oščadbank“ darbuotojų suleido priverstinę injekciją. Apie tai pranešė laikraštis „The Guardian“, remdamasis savo šaltiniais Kyjive.
„The Guardian“ pašnekovai teigė, kad injekcijoje, matyt, buvo vadinamojo relaksanto ir ji buvo suleista tam, kad ukrainiečiai per apklausą daugiau pasakotų. Vietoj to vaistas sukėlė hipertenzinę krizę ir sąmonės netekimą vyrui, kuris sirgo cukriniu diabetu. Galiausiai jam prireikė hospitalizacijos.
Psichotropinio vaisto pėdsakų buvo rasta atlikus kraujo tyrimus po jo grįžimo į Ukrainą.
Ukrainos šaltinis prievartinę injekciją apibūdino kaip „rusiško stiliaus metodą“, turėdamas omenyje vadinamuosius „tiesos serumus“ KGB tardymuose.
Kokia tai injekcija
„The Guardian“ pažymėjo, kad nematė testų rezultatų ir negalėjo patikrinti teiginių. Tačiau ukrainiečiams atstovavęs vengrų advokatas Lorantas Horvathas patvirtino, kad „vienam asmeniui, nepaisant jo prieštaravimų, buvo suleista nežinomo turinio injekcija“. Vengrijos policijos šaltinis sakė, kad jie „iš kolegų girdėjo apie injekciją“, tačiau nežinojo, kas konkrečiai joje buvo.
Vengrijos antiteroristinės policijos spaudos tarnyba nusiuntė klausimus Vengrijos mokesčių ir muitų agentūrai ir Ukrainos bankui „Oščadbank“. Vengrijos agentūra neatsakė, o „Oščadbank“ teigė negalintis komentuoti įtarimų, remdamasis medicininės informacijos konfidencialumu. Tačiau jis patvirtino, kad vienas iš sulaikytų ukrainiečių yra „asmuo su neįgalumu, [kuriam] reikia specialios dietos ir reguliarių vaistų“.
Pagalbą suteikė tik tada, kai prarado sąmonę
„Oščadbank“ pažymėjo, kad vyrui medicininė pagalba buvo suteikta tik tada, kai jis prarado sąmonę.
Pasak Laurento Horvatho, „Oščadbank“ pateikė baudžiamąjį skundą prieš Vengrijos valdžios institucijas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat baudžiamąjį ir civilinį ieškinį septynių savo darbuotojų vardu, siekdamas panaikinti sprendimą juos deportuoti ir uždrausti jiems atvykti į Šengeno erdvę. Bankas taip pat reikalauja grąžinti lėšas, kurios vis dar yra areštuotos Vengrijoje.
Kovo 6 d. naktį paaiškėjo, kad Vengrija nepagrįstai sulaikė du „Oščadbank“ inkasavimo tarnybos automobilius ir septynis Ukrainos piliečius – inkasavimo brigados darbuotojus, tranzitu per Budapeštą gabenusius materialines vertybes.
Milijonų ir aukso dar negrąžino
Automobiliuose buvo 40 mln. dolerių, 35 mln. eurų ir 9 kg aukso. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Vengrijos valdžios institucijos faktiškai paėmė ukrainiečius įkaitais ir pavogė pinigus.
Vėliau Vengrijos nacionalinė mokesčių ir muitų komisija paskelbė apie septynių inkasatorių sulaikymą neva dėl įtarimų „pinigų plovimu“.
Nacionalinė policija pradėjo baudžiamąją bylą dėl Ukrainos piliečių ir tarnybinio automobilio pagrobimo.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
09:23
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Der Spiegel“: karas Irane Putinui gali atnešti iki 250 mlrd. dolerių, jei užsitęs iki rugsėjo
00:11
Karas Artimuosiuose Rytuose Rusijos biudžetą gali papildyti iki 250 mlrd. dolerių, jei konfliktas užsitęs iki rugsėjo, rašo „Der Spiegel“.
Kyjivo ekonomikos mokyklos analitinis centras „KSE Institute“ išanalizavo, kiek Rusija galėtų uždirbti dėl kylančių energijos išteklių kainų.
Remiantis pirmuoju scenarijumi, karas Irane pasibaigtų iki balandžio vidurio. Tokiu atveju naftos kainos pasaulinėse rinkose kiltų maždaug iki 100 dolerių už barelį, taip pat brangtų dujos. Vietoj 2026-iesiems prognozuotų maždaug 99 mlrd. dolerių, Rusijos Federacija vien iš naftos eksporto gautų 169 mlrd. dolerių; dujų pardavimas atneštų dar 50 mlrd. dolerių. Taigi, Kremliui prieinamos pajamos iš žaliavų iš viso padidėtų 84 mlrd. dolerių.
Pagal antrąjį scenarijų, karas užsitęstų iki gegužės pabaigos.
„Naftos kainos laikinai šoktelėtų iki 140 dolerių, tačiau vėliau sparčiai kristų, nes gavyba regione ir laivyba Hormūzo sąsiauryje būtų atkurta palyginti greitai. Pagal šį scenarijų iki metų pabaigos Kremlius gautų maždaug 161,3 mlrd. dolerių daugiau, nei tikėtasi be karo su Iranu. Valstybės pajamos išaugtų 97 mlrd. dolerių“, – teigiama straipsnyje.
Remiantis dar vienu scenarijumi, karas tęstųsi iki rugsėjo pabaigos. Tokiu atveju naftos kainos galėtų pakilti iki 150–200 dolerių už barelį. Iki metų pabaigos naftos ir dujų pardavimai Rusijai atneštų apie 386,6 mlrd. dolerių. Kremliaus mokestinės pajamos iš prekybos žaliavomis pasiektų 212,5 mlrd. dolerių.
Palyginimui: karo metais Ukraina iš savo partnerių finansinės ir karinės pagalbos pavidalu vidutiniškai gaudavo apie 100 mlrd. dolerių, primena „Spiegel“.
„Reuters“: Kremlius ruošiasi malšinti maištus po taikos su Ukraina pasirašymo
21:48
Kremlius pradėjo „užveržinėti varžtus“ paskutiniams laisvės likučiams internete, baimindamasis, kad be represijų, pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos laukia ta pati visuomenės nepasitenkinimo banga, kuri paspartino SSRS subyrėjimą po gėdingo pasitraukimo iš Afganistano devintojo dešimtmečio pabaigoje. Apie tai, remdamasi ekspertais ir pašnekovais Rusijoje, rašo „Reuters“.
„Biurų darbuotojai kovoja su blokuojamu internetu. Paaugliai nuolat priversti keisti VPN. Taksi vairuotojai bando orientuotis Maskvoje be internetinės navigacijos“, – pažymi leidinys, primindamas apie daugumos populiarių socialinių tinklų blokavimą ir valandų valandas trunkančius mobiliojo interneto išjungimus Maskvoje bei kituose didžiuosiuose miestuose.
Kremlius šiuos apribojimus aiškina tuo, kad Vakarų interneto bendrovės nebendradarbiauja su Rusijos valdžia, taip pat teigia, kad interneto išjungimas neva trukdo Ukrainos bepiločiams orlaiviams atakuoti objektus Rusijos užnugaryje.
Tačiau visa tai lydi naujų įstatymų priėmimas, kurie įpareigoja mobiliojo ryšio operatorius atjungti bet kurį klientą FSB reikalavimu ir suteikia šiai tarnybai įgaliojimus kurti nuosavą tardymo izoliatorių tinklą visoje šalyje.
Kaip „Reuters“ pasakojo neįvardyti diplomatai, visa tai yra platesnių Kremliaus pastangų stiprinti gyventojų kontrolę nesėkmingo karo prieš Ukrainą fone dalis. Anot jų, tolesnis konflikto vilkinimas gali vis labiau silpninti visuomenės paramą valdžiai. Todėl karui pasibaigus Rusijos valdininkai nori būti pasirengę bet kokiam liaudies nepasitenkinimo protrūkiui. Vienas iš leidinio pašnekovų teigia, kad Maskva sutelkė pakankamai galių „didžiosioms represijoms“ internete pradėti.
„Rusijos lyderiai ir specialiosios tarnybos prisimena 1991 metus. Jie pamena, kas nutiko Rusijai ir kas nutiko jiems patiems, kai Maskva nutraukė didįjį karą Afganistane: šalis subyrėjo, saugumo tarnybos skilo – tai buvo katastrofa“, – sakė Andrejus Soldatovas, Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovas ir saugumo tarnybų ekspertas.
Jo nuomone, dabar Maskva ruošiasi tam, kad nei taikos sutarties pasirašymas, nei neapibrėžtas karo vilkinimas nesugriautų režimo.
Du su internetinėmis represijomis susipažinę „Reuters“ pašnekovai Rusijoje pranešė, kad Maskva išstudijavo Kinijos bei Irano patirtį ir dabar ją įgyvendina pas save.
„Politico“: Rusija iškėlė JAV sąlygą dėl Ukrainos mainais į žvalgybos duomenų Iranui nutraukimą
21:38
Maskva pasiūlė JAV susitarimą, pagal kurį Kremlius nustotų Iranui perdavinėti žvalgybinę informaciją, pavyzdžiui, tikslias JAV karinių objektų Artimuosiuose Rytuose koordinates, jei Vašingtonas nustos teikti Ukrainai žvalgybos duomenis apie Rusiją, praneša „Politico“.
Du su JAV ir Rusijos derybomis susipažinę asmenys leidiniui teigė, kad tokį pasiūlymą Rusijos pasiuntinis Kirilas Dmitrijevas pateikė D.Trumpo administracijos atstovams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui per praėjusią savaitę Majamyje vykusį jų susitikimą. Nors JAV šį pasiūlymą atmetė, pats jo faktas sukėlė didelį susirūpinimą tarp Europos diplomatų. Jie baiminasi, kad Maskva bando įkalti pleištą tarp Europos ir JAV kritiniu transatlantiniams santykiams momentu.
Leidinys pažymi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė pasipiktinimą dėl sąjungininkų atsisakymo siųsti karo laivus į Hormūzo sąsiaurį. Jis griežtai sukritikavo NATO sąjungininkus, pavadindamas juos „bailiais“ ir pareikšdamas: „Mes tai prisiminsime!“.
Vienas ES diplomatas Rusijos pasiūlymą pavadino „piktinančiu“.
„Siūlomas susitarimas tikriausiai sustiprins Europoje tvyrančius įtarimus, kad S.Witkoffo ir K.Dmitrijevo susitikimai neduoda konkrečios pažangos siekiant taikos susitarimo Ukrainoje, o priešingai – Maskva juos vertina kaip galimybę įtraukti Vašingtoną į dvišalį dviejų didžiųjų galių susitarimą, kuris palieka Europą nuošalyje“, – pažymi leidinys.
Kitas šaltinis atskleidė, kad Rusija pateikė JAV visą virtinę pasiūlymų dėl Irano, įskaitant praturtinto urano gabenimą iš Irano į Rusiją, tačiau visi jie buvo atmesti. Nepaisant to, nuo karo pradžios Rusija gerokai išplėtė karinį bendradarbiavimą su Teheranu. Pats D.Trumpas neseniai užsiminė apie šį ryšį teigdamas, kad V.Putinas gali padėti Iranui keršydamas už JAV paramą Ukrainai.
Leidinys pabrėžia, kad JAV toliau dalijasi žvalgybos duomenimis su Ukraina, nors kita parama buvo smarkiai apkarpyta. Tiesa, kai kurie Europos diplomatai bando mažinti Maskvos pasiūlymo Vašingtonui riziką – pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sausį pareiškė, kad „du trečdalius“ karinės žvalgybos informacijos Ukrainai dabar teikia būtent Prancūzija.
Visgi žvalgybos duomenų mainai išlieka paskutiniu svarbiu JAV paramos Ukrainai ramsčiu po to, kai D.Trumpo administracija pernai nutraukė didžiąją dalį finansinės ir karinės pagalbos Kyjivui. Šiuo metu Vašingtonas ginklus Ukrainai tiekia tik pagal NATO programą, kurioje už JAV ginkluotę moka patys sąjungininkai. Tačiau kritiškai svarbios oro gynybos amunicijos tiekimas pakibo ant plauko dėl aštrėjančio JAV ir Izraelio konflikto su Iranu.
Prieš Putiną atsisukęs prokremliškas tinklaraštininkas paguldytas į psichiatrijos ligoninę
20:13
Prezidentą Vladimirą Putiną netikėtai supeikęs prokremliškas tinklaraštininkas buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę Sankt Peterburge, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė ligoninės darbuotojai.
Tinklaraštininkas ir teisininkas Ilja Remesla ilgus metus viešai rėmė Kremlių, puolė ir šmeižė jo kritikus.
Tačiau antradienį 42-ejų vyras netikėtai nukreipė savo kampaniją prieš patį Rusijos prezidentą, pavadinęs V.Putiną karo nusikaltėliu ir apkaltinęs jį „tironija“ bei „korupcija“.
Praėjus ketveriems metams nuo karinės kampanijos Ukrainoje pradžios, šis jo pažertos kritikos protrūkis sukėlė sujudimą visame Rusijos politiniame spektre, juolab kad vieša opozicija šalyje per tuos metus buvo visiškai numalšinta.
Sankt Peterburgo 3-iosios psichiatrijos ligoninės darbuotojas naujienų agentūrai AFP penktadienį telefonu patvirtino, kad dieną anksčiau į šią įstaigą buvo paguldytas vyras, kurio vardas ir pavardė bei gimimo metai sutampa su I.Remeslos duomenimis.
Jam nebuvo leista atskleisti detalių apie jo būklę.
Platformos „Telegram“ kanalas „Baza“, turintis ryšių su Rusijos teisėsaugos institucijomis, bei karą remiantys tinklaraštininkai taip pat pranešė, kad I.Remesla buvo paguldytas į šią įstaigą.
Pasak žmogaus teisių aktyvistų, Sovietų Sąjungos laikais šioje psichiatrijos ligoninėje buvo laikomi prievarta hospitalizuoti disidentai. Buvę pacientai kaltino centrą jų teisių pažeidimu.
I.Remesla, kuris prieš atsisukdamas prieš V.Putiną buvo mažai žinomas plačiajai visuomenei, kelerius metus teikė skundus ir liudijo teisme prieš pagrindinį V.Putino kritiką šalyje Aleksejų Navalną, kuris prieš dvejus metus mirė Arkties kalėjime.
Šią savaitę paskelbtame manifeste prieš V.Putiną jis parašė: „Vladimiras Putinas nėra teisėtas prezidentas. Vladimiras Putinas privalo atsistatydinti ir būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip karo nusikaltėlis ir vagis.“
Dėl puolimo Ukrainoje jis parašė: „Karas vyksta vien tam, kad patenkintų Putino ego, o mes, paprasti piliečiai, iš to nieko negauname, tik prarandame.“
Per karą Ukrainoje viešų tiradų prieš V.Putiną Rusijoje nebuvo girdėta.
Pradėjęs Ukrainos puolimą, Kremlius sustiprino dešimtmečius tęsiamą susidorojimą su opozicija ir už bet kokią karo ar Kremliaus kritiką numatė ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Visi pagrindiniai šalies opozicijos lyderiai, aktyvistai ir nepriklausomi žurnalistai yra arba mirę, arba kalėjime, arba buvo priversti išvykti iš šalies.
Kremlius rengia įstatymą: kariai galės būti pasiųsti gelbėti užsienyje gyvenančius rusus
17:51
Maskva parengė įstatymo projektą, kuris leistų pasitelkti kariuomenę siekiant apsaugoti savo piliečius, kurių atžvilgiu kitose šalyse vyksta tyrimai.
Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis Rusijos parlamento svetainėje neseniai paskelbtais dokumentais.
Ši iniciatyva iš esmės suteikia žalią šviesą karinės jėgos panaudojimui prieš užsienio teismus ir tarptautinius tribunolus, kurių sprendimus Rusija atsisako pripažinti.
Kaip pažymi „Bloomberg“, asmeniškai prezidentas galės nuspręsti, kada taikyti šį įstatymą.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pabrėžia, kad deputatai šį klausimą svarstys kuo greičiau.
„Vakarų teisingumo sistema visiškai diskreditavo save“, – žurnalistai cituoja jo žodžius.
„Carnegie Eurasia Center“ politologė Jekaterina Šulman sako, kad šis žingsnis yra tiesioginis šantažas Hagos atžvilgiu.
Ji mano, kad Kremlius bando pasauliui nusiųsti labai paprastą ir agresyvų pranešimą: „Jei bandysite sulaikyti vieną iš mūsų žmonių, galime nusiųsti specialiąsias pajėgas.“
Ekspertė taip pat priduria, kad tokia retorika skirta įtikinti paprastus rusus, jog jie yra visiškai saugūs ir kad valstybė jais „tėviškai rūpinasi“.
Iš Slovjansko evakuojami vaikai
17:28
Pasirašytas įsakymas prievarta evakuoti vaikus iš tam tikrų Slovjansko rajonų, kurie yra labiausiai pažeidžiami priešo apšaudymų.
Tai paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas savo „Telegram“ kanale.
„Svarbiausia – gelbėti gyvybes. Ypač vaikų, kurie negali patys nuspręsti, ar išvykti, gyvybes ir sveikatą“, – pabrėžė jis.
Rusija žada pagalbą Kubai, bet naftos tiekimo nekomentuoja
16:44
Rusija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi padėti krizės ištiktai sąjungininkei Kubai, tačiau atsisakė komentuoti, ar išsiuntė į šią Karibų jūros salą jai taip reikalingos naftos.
Kuba patiria JAV degalų blokadą nuo tada, kai Vašingtonas sausio 3 dieną nušalino Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro – svarbų Havanos sąjungininką.
Blokada sukėlė sunkią ekonominę krizę, o labai prastą padėtį dėl elektros tiekimo dar labiau pablogino staigus naftos tiekimo sustabdymas.
Jūrų laivybos stebėtojų teigimu, tanklaivis, gabenantis rusišką dyzeliną, į Kubą turėtų atvykti „už kelių dienų“, pasinaudojęs apgaulingais manevrais.
Paklaustas, ar Rusija siunčia degalus į Kubą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė: „Mes nuolat palaikome ryšį su Kubos vadovybe, su mūsų draugais kubiečiais, ir iš tiesų aptariame galimus pagalbos teikimo variantus.“
Jis pridūrė: „Tai viskas, ką galiu pasakyti šia tema.“
Jūrų žvalgybos įmonė „Windward“ internete pranešė, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Sea Horse“ plaukia į Kubą, greičiausiai gabendamas apie 190 tūkst. barelių rusiško dyzelino.
„Jei arba kai tanklaivis atvyks, tai bus pirmasis patvirtintas perdirbtų (naftos) produktų krovinio atvykimas į salą nuo sausio pradžios“, – teigiama pranešime.
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pakoregavo savo sankcijas, kad suteiktų lengvatų jau jūroje esantiems Rusijos naftos tanklaiviams, tačiau nurodė, kad į Kubą ir Šiaurės Korėją gabenamoms siuntoms vis dar taikomi apribojimai.
Zelenskis atskleidė keturis klausimus, kurie bus aptarti derybose su JAV
16:33
Šį savaitgalį derybose Jungtinėse Valstijose Ukrainos ir JAV delegacijos aptars keturis klausimus.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė per internetinę spaudos konferenciją „WhatsApp“.
„Pagrindinė užduotis – aiškios detales tolesniems trišaliams susitikimams. Antroji – pasirengimas šiems susitikimams, užtikrinant, kad dokumentai būtų paruošti. Trečioji – PURL programa, pagal kurią perkame raketas „Patriot“ sistemoms“, – pažymėjo V.Zelenskis.
„Ketvirta, mes su jais kalbėsime apie santykius ir dronų sandorį [Ukrainos pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl dronų su JAV“, – sakė V.Zelenskis, primindamas, kad Ukraina pasiūlė dronų sandorį su JAV prieš metus.
Kupjanskas išvalytas nuo rusų: paskutinis okupantų būrys mieste – sunaikintas
15:46
Ukrainos kariai „išvalė“ paskutinį Rusijos postą Kupianske – ligoninių kompleksą.
Kaip skelbia „Naša Niva“, specialiųjų pajėgų būrys, kuris kelis mėnesius slėpėsi mokplekse, buvo sunaikintas.
Rusai paskelbė apie Kupjansko užėmimą 2025 m. lapkričio 20 d. – tai buvo išankstinis pranešimas, kaip dažnai daro jų generolai, norėdami gauti premiją ir apdovanojimą, primena leidinys.
Rusijos specialiųjų pajėgų šturmo vienetai buvo apsupti. Rusai įsitvirtino keliuose pastatuose. Didžiausia grupė užėmė Centrinės rajono ligoninės pagrindinį kompleksą.
Jie buvo aprūpinami šaudmenimis ir maistu naudojant dronus.
