Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas netikėtai pripažino Rusijos bėdas
15:38
Pagrindinių Rusijos ekonomikos makroekonominių rodiklių dinamika 2026 m. pradžioje tapo neigiama, pirmadienį per susitikimą ekonomikos klausimais pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
„Šių metų sausį Rusijos bendrasis vidaus produktas buvo 2,1 proc. mažesnis nei prieš metus. Pramonės gamyba sumažėjo 0,8 proc.“, – šalies vadovas citavo statistikos agentūros „Rosstat" duomenis.
„Tiesą sakant, nieko netikėto mums čia nėra“, – pažymėjo V.Putinas ir pridūrė, kad vyriausybė turi grąžinti šalį „į tvaraus ekonomikos augimo trajektoriją“, kartu neleisdama nei spartinti infliacijos, nei destabilizuoti darbo rinkos.
Kalbėdamas apie federalinį biudžetą, kuris, remiantis sausio-vasario mėn. rezultatais, turėjo 3,5 trilijono rublių deficitą ir susidūrė su bendrų pajamų sumažėjimu, Kremliaus šeimininkas pažymėjo, kad yra būtina „priimti subalansuotus sprendimus“ ir užtikrinti jo „ilgalaikį tvarumą“.
Sausio mėnesį užfiksuotas BVP sumažėjimas, apie kurį anksčiau pranešė „Rosstat“, buvo pirmasis Rusijoje nuo 2023 m.
Praėjusiais metais, remiantis oficialia statistika, šalies ekonomikos augimas sulėtėjo beveik penkis kartus – iki 1 proc. ir buvo perpus mažesnis, palyginti su pradinėmis vyriausybės prognozėmis.
Iš 28 pagrindinių pramonės šakų 21 baigė metus su deficitu: kasyba smuko 1,6 proc., metalurgai gamybą sumažino 2,1 proc., drabužių ir avalynės gamyklos – 3,5 proc.; pirmą kartą per 15 metų maisto produktų gamyba sumažėjo 0,5 proc., rašo „The Moscow Times“.
Šiems metams valdžios institucijos iš pradžių prognozavo didesnį kaip 2 proc. augimą, vėliau prognozę sumažino iki 1,3 proc., tačiau ir ji gali būti pernelyg optimistiška.
„Bloomberg“ naujienų tarnybos duomenimis, Ekonomikos plėtros ministerija svarsto galimybę augimo prognozes sumažinti iki 0,7 proc. ir taip pat rengiasi sekvestruoti biudžetą, kurio pajamos iš žaliavų metų pradžioje sumažėjo perpus. „Bloomberg“ šaltinių teigimu, 10 proc. mažinimas apims visas išlaidas, išskyrus karines ir saugomas išlaidas, kurios apima socialinius straipsnius.
Ekonomikos sulėtėjimas žada, kad biudžetas negaus pakankamai pajamų, nesusijusių su nafta ir dujomis, nepaisant mokesčių reformos, kuri apima PVM ir mokesčių smulkiajam verslui didinimą, perspėjo Ilja Sokolovas, Gaidaro instituto Biudžeto politikos laboratorijos vadovas.
Jo skaičiavimais, iždas gali gauti 500 mlrd. rublių PVM ir 100-200 mlrd. rublių pajamų mokesčio mažiau nei planuota. Atsižvelgiant į tai, kad biudžeto išlaidos tikriausiai viršys planą maždaug 1 trilijonu rublių, deficitas gali padidėti beveik iki 8 trilijonų rublių, o ne sumažėti, kaip planuota, apskaičiavo I.Sokolovas, kurį kalbino „Bloomberg“.
Buvęs Vokietijos žvalgybos pareigūnas: karas Irane akivaizdžiai naudingas Putinui
23:57
Konflikto aplink Iraną eskalacija stiprina Rusijos pozicijas, taip pat mažina tikrąsias taikos derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo galimybes, interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) viceprezidentas Arndtas Freytagas von Loringhovenas.
A.F.von Loringhovenas neatmeta galimybės, kad karas gali trukti dar ilgai, o tokių atvejų jau yra buvę.
„Dabartinė eskalacija Artimuosiuose Rytuose man kelia didelį nerimą. Pirmiausia, neaišku, kokių konkrečių karinių tikslų Jungtinės Valstijos ten iš tikrųjų siekia. Egzistuoja pavojus, kad JAV, Izraelis ir, galbūt, visi Artimieji bei Vidurinieji Rytai įklimps į ilgą karą. Panašią įvykių raidą jau matėme Irake, Afganistane ar Libijoje. Įsivaizdavimas, kad karinį tikslą galima pasiekti per kelias savaites, realybėje dažnai pasirodo esanti iliuzija“, – aiškino jis.
Buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos viceprezidentas pabrėžė, kad jei konfliktas Irane peraugs į ilgalaikį ar net pilietinį karą, tai turės reikšmingų geopolitinių pasekmių.
„Strateginis Jungtinių Valstijų dėmesys dar stipriau nusisuks nuo Ukrainos į Artimuosius Rytus“, – neatmeta A.F.von Loringhovenas.
Tikėtina, kad tokiu atveju „Patriot“ sistemos, šaudmenys ir kita įranga „bus intensyviau naudojami ten, o į Ukrainą jų pateks mažiau“.
„Ukrainai tai sukurtų labai sudėtingą situaciją. Taip pat didelį vaidmenį vaidina augančios naftos ir dujų kainos. Rusijai aukštos energijos išteklių kainos – tikra dovana karo biudžetui. Karas dėl Irano akivaizdžiai naudingas Putinui“, – pareiškė buvęs vokiečių žvalgybininkas.
A.F.von Loringhovenas skeptiškai vertina taikos derybų perspektyvas. Jis nemato Rusijos pasirengimo kompromisams.
„Nesu nusiteikęs optimistiškai, nes nematau jokių Rusijos pasirengimo tikriems kompromisams ar rimtoms deryboms ženklų. Jungtinės Valstijos, valdant Donaldui Trumpui, iš esmės priartėjo prie Rusijos pozicijų. Karas dėl Irano taip pat stiprina Rusijos pozicijas – dėl naftos kainų, karinės įrangos bei technikos tiekimo į Artimuosius Rytus ir politinio fokuso poslinkio ten. Tokiomis sąlygomis matau mažai sėkmingų derybų perspektyvų“, – pridūrė jis.
Zelenskis: Rusija gali rengti naują masinį smūgį, gauta žvalgybos informacija
21:52
Rusija dar pirmadienį gali suduoti masinį smūgį Ukrainai. Tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ir, prašau, šiandien atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus. Yra žvalgybos informacijos, kad rusai gali rengti masinį smūgį“, – pažymėjo jis.
Kartu V.Zelenskis pridūrė, kad oro gynybos pajėgoms jau buvo duoti atitinkami nurodymai.
„Atitinkami mūsų nurodymai oro gynybos pajėgoms jau duoti. Prašau, saugokite save ir Ukrainą“, – pabrėžė prezidentas.
Zelenskis sako tiesiai šviesiai, ko Rusija griebėsi Irane ir ką darys Baltarusijoje
18:38 Atnaujinta 18:45
Ukrainos karinė žvalgyba turi „nenuginčijamų“ įrodymų, kad Rusija ir toliau teikia žvalgybinę informaciją Iranui, pirmadienį po susitikimo su karinės žvalgybos vadovu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija naudoja savo signalų žvalgybos ir elektroninės žvalgybos pajėgumus, taip pat dalį duomenų, gautų bendradarbiaujant su partneriais Artimuosiuose Rytuose“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.
Kremlius praėjusią savaitę atmetė „Wall Street Journal“ pranešimą, kad Rusija dalijasi su Iranu palydovinėmis nuotraukomis ir patobulintomis bepiločių orlaivių technologijomis, kaip „melagingą naujieną“.
Cituodamas Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) vadovą Olehą Ivaščenką, V.Zelenskis taip pat įvertino Rusijos padėtį kare Ukrainoje.
Pasak jo, GUR reguliariai pateikia padėties fronte vertinimą ir vidinę Rusijos informaciją apie veiklą mūšio lauke.
„Rusijos vadovybė nuolat stengiasi perdėti Rusijos karių pasiekimus fronto linijoje ir vėliau tokius perdėtus duomenis iš Rusijos okupacinio kontingento štabo panaudoti derybų procese“, – sakė V.Zelenskis.
Ką Rusija planuoja Baltarusijoje
„Turime aiškios informacijos, kad Rusija planuoja toliau dislokuoti antžemines tolimojo nuotolio dronų valdymo stotis tiek laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, tiek keturias stotis Baltarusijoje. Mes atitinkamai reaguosime. Pavedžiau Olehui Ivaščenkai informuoti partnerius ir žiniasklaidos atstovus apie duomenis, kuriuos galime paviešinti“, – pridūrė V.Zelenskis.
JAV iždo departamentas paskaičiavo, kiek Rusija uždirbs iš sankcijų sušvelninimo
17:28
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad laikinai sušvelninus sankcijas Rusijai dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ji galėtų gauti ne daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių, t. y. sumą, atitinkančią jos vienos dienos biudžeto išlaidas.
Jis paaiškino, kad JAV šio žingsnio ėmėsi siekdamos sumažinti naftos kainas, padidindamos jos pasiūlą rinkoje.
S.Bessentas pažymėjo, kad Rusijos eksportas gerokai sumažėjo, tačiau jį išlaikė tiekimas Kinijai, kuri perka daugiau kaip 90 proc. naftos. Dabar kitos šalys taip pat jau gali pirkti Rusijos naftą, kuriai buvo taikomos sankcijos.
Liudininkas apie Varėnos rajone nukritusį ir sprogusį tikriausiai droną: „Baisiau negu baisu“
17:02
Varėnos rajone, prie Lavyso kaimo, naktį į pirmadienį naktį sprogo ir nukrito nenustatytas objektas. Kariuomenė teigia, kad tai tikriausiai buvo dronas. Liudininkas 15min papasakojo, ką girdėjo ir matė.
Galingas sprogimas
Užfiksuotame vaizdo įraše girdėti skrendančio objekto garsas, naktiniame danguje jo kameros nefiksuoja. Po keliolikos sekundžių nuaidi sprogimas, horizonte nušvinta ugnies liepsnos ir pasipila degančios objekto nuolaužos. Kol kas neaišku, koks objektas galėjo nukristi Varėnos rajone.
Mįslingo objekto kritimą ir sprogimą užfiksavo Vytauto Lebednyko vaizdo kameros. Jis savo įspūdžiais pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. „Šią naktį įvyko baisus dalykas, visus miegojusius prižadino 3.05 val. karinio drono garsas. Ir po 15 sekundžių didelis sprogimas, kad net langai sudrebėjo. Ryte paaiškėjo, kad dronas sprogo Lavyso ežere. Vaizdas ant ledo baisus“, – rašo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina vis dar nesuteikė ekspertams leidimo apžiūrėti naftotiekį „Družba“
16:58
Kovo 18 d. į Ukrainą atvykę Europos ekspertai, turintys apžiūrėti Rusijos sugadintą naftotiekį „Družba“, vis dar yra Kyjive ir negavo leidimo apžiūrėti objektą.
Leidinys „Evropejska pravda“ citavo savo šaltinius, kurie teigė, kad ES ekspertų grupė vis dar yra Ukrainos sostinėje. Ji pasirengusi bet kuriuo metu vykti į naftotiekio „Družba“ sugadinimo vietą, kad įvertintų žalos mastą ir remonto darbų kainą.
Tačiau Ukraina dar nedavė Europos ekspertams leidimo tai daryti.
Savo ruožtu vienas iš nacionalinio transliuotojo „Suspilne“ pašnekovų išreiškė nuomonę, kad grupei vargu ar artimiausiu metu bus leista apsilankyti įvykio vietoje. Pasak jo, tai buvo prasminga prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame buvo galimybė atblokuoti 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai – dabar Vengrijos pozicija šiuo klausimu yra aiški ir nepajudinama.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Rusija sustabdė naftos eksportą per du uostus Baltijos jūroje
15:04 Atnaujinta 15:11
Po dronų atakos prieš Rusijos Primorsko ir Ust Lugos uostus Baltijos jūroje buvo laikinai sustabdytas naftos žaliavos ir naftos produktų perkrovimas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem informuotais šaltiniais.
Pažymima, kad toks veiksmas tik didina pasaulinį naftos trūkumą, kurį sukėlė Irano uždarytas Hormūzo sąsiauris.
Dėl praeitą naktį Primorsko uoste įvykdytos Ukrainos dronų atakos kilo gaisras. Kol kas nežinoma, ar nukentėjo Ust Lugos uostas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad buvo suduotas smūgis naftos terminalui „Transneft – Port of Primorsk“. Preliminariais duomenimis, buvo apgadinta ir rezervuarų aikštelė, ir naftos krovos infrastruktūra.
Generalinis štabas atkreipė dėmesį, kad per Primorsko uostą kasmet perplukdoma apie 60 mln. tonų naftos. Už parduotą naftą gautas pajamas Rusija naudoja karui prieš Ukrainą tęsti ir Rusijos okupacinei kariuomenei aprūpinti.
Pasak šaltinių Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU), smūgį Primorskui surengė SBU specialiųjų operacijų centro „Alfa“ bepiločiai orlaiviai kartu su kitais gynybos pajėgų padaliniais.
Šaltinio teigimu, po išpuolio naftos terminalo teritorijoje kilo gaisras. Degė cisternos su nafta ir naftos produktais. Vietos valdžios institucijos patvirtino išpuolį ir gaisrą.
„Kiekvienas parduotas Rusijos naftos barelis – tai pinigai, kurie skiriami karui prieš Ukrainą. Todėl SBU toliau sistemingai dirba, kad sumažintų šias pajamas. Tokios specialios operacijos bus tęsiamos tol, kol Rusija nutrauks agresiją prieš mūsų šalį“, – pabrėžė informuotas šaltinis.
Palydovinėse nuotraukose, kuriomis pasidalijo Laisvės radijas, matyti du gaisro židiniai ir tiršti dūmai. Tikėtina, kad dėl smūgio buvo apgadinti mažiausiai keturi konteineriai su naftos produktais.
Rusijos Primorsko uostas gali eksportuoti daugiau kaip 1 mln. barelių naftos žaliavos per dieną. Tai pagrindinis Rusijos etaloninės „Urals“ naftos ir aukštos kokybės dyzelinių degalų krovos punktas. Tuo pat metu Ust-Luga per dieną perdirba apie 700 tūkst. barelių naftos.
Laikraščio šaltinių duomenimis, 2025 m. Ust Luga eksportavo 32,9 mln. tonų naftos produktų, o Primorskas – 16,8 mln. tonų.
FT: Lukašenka gali netikėtai sulaukti kvietimo į Baltuosius rūmus
14:49
Vašingtonas svarsto galimybę pakviesti autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose arba jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje, taip siekiant užmegzti santykius su autoritarine, Rusijos orbitoje besisukančia šalimi, rašo laikraštis „Financial Times“.
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Cole'as interviu „Financial Times“ patvirtino, kad diskusijos dėl kvietimo A.Lukašenkai susitikti su D.Trumpu vyksta jau kelis mėnesius. Jis taip pat pabrėžė, kad galutinio sprendimo dar nėra.
Anot specialiojo pasiuntinio, dar reikia daug nuveikti, kol tas tikslas bus pasiektas.
„Bet manau, kad mes jį pasieksime“, – pridūrė J.Cole'as.
Ketvirtadienį Baltarusijos autoritaras surengė derybas su į Minską atvykusia amerikiečių delegacija, vadovaujama JAV specialiojo pasiuntinio J.Cole'o.
„Žinau, kas yra Lukašenka, – sakė jis. – Bet mes palaikome labai gerus santykius.“
Plačiau skaitykite ČIA.
ES susirūpino dėl Rusijai nutekintos informacijos
14:24
Europos Komisija (EK) pirmadienį teigė esanti itin susirūpinusi dėl informacijos, kad Vengrija nutekino Rusijai jautrius duomenis iš Europos Sąjungos (ES) susitikimų.
„Pasitikėjimu grįsti santykiai tarp valstybių narių bei tarp jų ir institucijų yra esminiai ES veiklai, todėl tikimės, kad Vengrijos vyriausybė pateiks paaiškinimus“, – sakė atstovė spaudai Anitta Hipper.
Orbanas skubiai griebėsi priemonių: ko prišnekėjo Maskvai
14:15 Atnaujinta 14:27
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį griežtai atmetė „The Washington Post“ pranešimus, kad jo užsienio reikalų ministras perdavė slaptą informaciją apie Europos Sąjungos (ES) derybas Rusijai.
V.Orbanas įsakė ištirti savo užsienio reikalų ministro pokalbių pasiklausymą, paaiškėjus, kad Peteris Szijjarto nutekindavo konfidencialią informaciją Rusijai.
„Mes sprendžiame du rimtus klausimus: turime įrodymų, kad buvo klausomasi Vengrijos užsienio reikalų ministro pokalbių, taip pat turime duomenų, kas gali už to slypėti. Tai turi būti nedelsiant ištirta“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė V.Orbanas, praneša „Reuters“.
Vyriausybės atstovas spaudai neatsakė į prašymą pakomentuoti, ar P.Szijjarto informuodavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą apie diskusijų ES susitikimuose turinį, kaip teigiama.
Ką sako ministras
„Vyriausybės nario pasiklausymas yra rimtas išpuolis prieš Vengriją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė V.Orbanas ir pridūrė, kad paprašė teisingumo ministro pradėti tyrimą.
„The Washington Post“ straipsnyje nebuvo teigiama, kad P.Szijjarto pokalbių buvo klausomasi.
P.Szijjarto savo „Facebook“ paskyroje kaltinimus pavadino „beprasmiškomis sąmokslo teorijomis“.
Jis apkaltino „vieną ar kelias užsienio žvalgybos agentūras“ vykdant „sekimą, aktyviai bendradarbiaujant su vienu Vengrijos žurnalistu“, kurio pavardės nenurodė.
Ministras taip pat apkaltino Ukrainą prisidėjus prie šių veiksmų.
Be to, straipsnyje teigiama, kad Rusijos tarnybos galėjo svarstyti galimybę daryti įtaką balandžio 12 dieną vyksiančių Vengrijos parlamento rinkimų kampanijai.
Nepriklausomų nuomonių apklausų duomenimis, V.Orbano, palaikančio tiek JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tiek Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, pozicijos prieš rinkimus yra silpnos.
Kaip elgiasi Vengrija
Pirmadienį Vengrijos konservatyvi naujienų agentūra „Mandiner“ paskelbė atskirą reportažą ir garso įrašą, kuriame nepriklausomas tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Szabolcsas Panyi kalbasi su šaltiniu ir sako, kad davė du telefono numerius, kuriais P.Szijjarto skambino „ES šalies valstybinei institucijai“.
Pastaraisiais metais P.Szijjarto nuolat lankėsi Maskvoje, nors likusi ES dalis laikėsi atokiau nuo Kremliaus po Rusijos plataus masto agresijos Ukrainoje.
Vengrija ir toliau blokuoja ES 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir naujausią, 20-ąjį, sankcijų Rusijai etapą.
Donaldas Tuskas: seniai įtarėme
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas savaitgalį pareiškė, kad Varšuva jau seniai įtarė, jog Vengrija informuoja Maskvą apie Europos Sąjungos (ES) susitikimus.
Taip jis pareiškė JAV dienraščiui „The Washington Post“ šeštadienį, remiantis neįvardytu Europos saugumo pareigūnu, paskelbus, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto per ES susitikimų pertraukas tiesiogiai skambindavo į Maskvą ir realiuoju laiku dalijosi informacija apie vidaus diskusijas bei galimus sprendimus su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu.
Anot šaltinio, tai reiškia, kad „kiekviename ES susitikime daugelį metų iš esmės už stalo sėdėjo Maskva“.
„Žinia, kad (Vengrijos premjero Viktoro) Orbano žmonės iki smulkmenų informuoja Maskvą apie ES Tarybos susitikimus, neturėtų nieko stebinti“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį parašė D.Tuskas.
„Jau seniai turėjome tokių įtarimų. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš kalbu tik tada, kai tai griežtai būtina, ir pasakau tik tiek, kiek reikia“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip pat paskelbė įrašą „X“, tiesiogiai kreipdamasis į P.Szijjarto: „Tai daug ką paaiškintų, Peteri.“
-
471 diena po žeme: Ukrainos seržantas papasakojo apie groteskišką savo kovą ginant kelią į Bachmutą
-
Staigus lūžis fronte: tarp rusų kilo chaosas, o Ukraina pasiekė didžiausią proveržį per 2 metus
-
„The Economist“: „Medaus mėnesio laikotarpis“ Ukrainos ir ES santykiuose baigėsi
-
Volodymyras Zelenskis: Rusija stiprina atakas fronte
-
„Politico“: Trumpas grasina nubausti Europą Ukrainos sąskaita
