- Vokietija mokosi iš Ukrainos – su „Shahedais“ kovos tokiu būdu
- Milijardierius Deripaska gąsdina rusus: reikės dirbti po 12 val., taip pat ir šeštadieniais
- Į karą su mirtinais Rusijos dronais pasitelkė naują ginklą
- Ukraina prabilo apie Kremliaus kraujo upes: sužeisti Rusijos kariai priversti susinaikinti
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija mokosi iš Ukrainos – su „Shahedais“ kovos tokiu būdu
18:35
Vokietijos gynybos pramonė ruošiasi smarkiai išaugusiai prieš dronus nukreiptų sistemų paklausai, kurią iš esmės lemia patirtis, įgyta Ukrainoje kovojant su Rusijos oro atakomis, rašo portalas „Defense Express“.
Gynybos milžinė „Rheinmetall“ planuoja iki 2027 m. padidinti ginkluotų oro gynybos sistemų, įskaitant „Skynex“ ir „Skyranger“ šeimas, gamybą iki 400 vienetų per metus, teigiama bendrovės pristatyme investuotojams.
Šios sistemos specialiai sukurtos kovai su tokiomis grėsmėmis kaip Irano sukurti atakos bepiločiai orlaiviai „Shahed“, kuriuos Rusijos pajėgos plačiai naudoja prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.
Nuo dešimčių iki šimtų
Po planuojamos plėtros „Rheinmetall“ tikisi pasiekti iki aštuonių oro gynybos sistemų per savaitę gamybos tempą.
Įmonė taip pat stengiasi stiprinti ir įvairinti savo tiekimo grandines, kad galėtų palaikyti tvarų gamybos augimą.
Palyginimui, „Rheinmetall“ anksčiau pranešė, kad nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio gamybos pajėgumai sieks apie 200 sistemų per metus, taigi planuojama plėtra iš esmės padvigubins gamybos apimtis.
Gamybos pajėgumai didinami keliose šalyse.
Tikimasi, kad gamyklose Šveicarijoje ir Italijoje bus pagaminama maždaug po 140 sistemų per metus, o Vokietijoje – apie 100 vienetų per metus.
Iš viso – apie 380 sistemų, t. y. šiek tiek mažiau nei iš pradžių planuota pagaminti 400 vienetų.
Naujos gamybos linijos jau įrenginėjamos: tikimasi, kad Šveicarijoje jos pradės veikti pirmąjį 2026 m. ketvirtį, o Italijoje ir Vokietijoje – vėliau šiais metais.
Sukurtas karui su dronais
Tiek „Skynex“, tiek „Skyranger“ sistemos skirtos kovoti su „mažų kaštų“ oro grėsmėmis, konkrečiai dronais ir sparnuotosiomis raketomis.
Jos naudoja greitojo šaudymo automatinius patrankos užtaisus ir pažangias taikinių nustatymo sistemas, kad galėtų atakuoti artėjančius taikinius nedideliu atstumu – tai ekonomiška alternatyva brangioms raketinėms oro gynybos sistemoms.
Ukraina jau naudoja šias sistemas kovoje.
Platformos „Skynex“ pademonstravo veiksmingumą ne tik prieš dronus, bet ir prieš sparnuotąsias raketas, o sistemos „Skyranger 35“, sumontuotos ant „Leopard 1“ važiuoklės, Ukrainos pajėgoms tiekiamos nuo 2025 m. pabaigos.
Didelė paklausa visoje Europoje
Šių sistemų paklausa sparčiai auga visoje Europoje, nes šalys iš naujo įvertina savo oro gynybos poreikius.
Vokietija ir Nyderlandai jau užsakė „Skyranger 30“, o Belgija svarsto galimybę įsigyti šią sistemą savo NASAMS oro gynybos daliniams apsaugoti.
Tikimasi, kad „Skynex“ sistemas įsigis ir Šveicarija.
Manoma, kad vien Bundesverui ilgainiui reikės 500-600 tokių sistemų.
Tačiau kaina tebėra ribojantis veiksnys. Keturių „Skynex“ arba „Skyranger“ sistemų baterija kainuoja apie 68,9 mln. JAV dolerių, todėl didelio masto pirkimas Europos vyriausybėms yra didelė investicija.
Apribojimai ir iššūkiai
Didelė dalis „Rheinmetall“ gamybos pajėgumų yra Šveicarijoje, kurioje taikomi eksporto apribojimai, galintys apriboti tiesioginį tiekimą į Ukrainą.
Tačiau šios gamyklos vis tiek gali vykdyti sutartis su kitomis šalimis, netiesiogiai remdamos platesnes Europos ginklavimosi pastangas.
Gamybos terminai taip pat tebėra svarbus veiksnys.
Anksčiau skaičiuota, kad vienos sistemos gamyba gali užtrukti beveik metus, todėl visas padidėjusių gamybos pajėgumų poveikis greičiausiai bus pastebimas tik 2027 m. viduryje ar pabaigoje, skelbia portalas „United4Media“.
Anksčiau „Rheinmetall“ vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Arminas Pappergeris pareiškė, kad šiuo metu pagrindinis veiksnys, ribojantis Ukrainai teikiamos karinės pagalbos mastą, yra finansavimo, o ne gamybinių pajėgumų trūkumas.
Syrskis pasisakė apie Rusijos puolimą: kodėl okupantai negali įgyvendinti savo planų
23:17
Rusijos okupacinės pajėgos niekada nenutraukė bandymų vykdyti puolimo veiksmus. Jie faktiškai persikėlė iš 2025-ųjų į 2026 metus.
Apie tai interviu ICTV papasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Anot jo, prieš Naujuosius metus oro sąlygos pablogėjo, tačiau buvo stebimas labai aukštas priešo puolamasis aktyvumas.
O.Syrskis priminė, kad 2025 metais Rusijos vadovybės planai buvo sužlugdyti. Tuomet rusai bandė užimti visą Donecko ir Luhansko sritis, didžiąją dalį Dnipropetrovsko bei Zaporižios sričių.
Be to, priešas siekė sukurti „buferines zonas“ Sumų ir Charkivo sričių teritorijose, taip pat pradėti veiksmus Chersono bei Mykolajivo srityse, pridūrė vyriausiasis vadas.
„Prisimenate, kiek buvo anonsų apie Kupjansko „paėmimą“. O kiek kartų „ėmė“ Pokrovską – 6–7 kartus, neatsimenu. Ir tai vyko nuo 2024 m. rugsėjo. Tada jie pirmą kartą anonsavo, kad rugsėjo 30 d. Pokrovskas bus „paimtas“. Tačiau iki šios dienos mūsų gynėjai laiko gynybą Pokrovsko kryptimi, laiko šiaurinius Pokrovsko ir Myrnohrado pakraščius. Kiekvieną dieną priešas atakuoja mūsų pozicijas, patiria nuostolių ir atsitraukia“, – pasakojo jis.
Kodėl rusai negali įgyvendinti savo planų
O.Syrskis taip pat pakomentavo, kodėl rusams nepavyksta įgyvendinti ambicingų planų kare Ukrainoje. Vyriausiojo vado teigimu, viena iš priežasčių yra ta, kad Rusija yra užpuolikė.
„Jie kariauja ne savo žemėje, kariauja skaičiumi, bet ne kokybe. Jie nuvertina priešininką, tai yra mus. Jų galimybių nepakanka toms užduotims, kurias jie kelia savo kariuomenei, įvykdyti“, – paaiškino jis.
Atskirai O.Syrskis pažymėjo Ukrainos kariuomenės ištvermę ir protingą planavimą. Savo vaidmenį suvaidino ir reformos Gynybos pajėgose – pavyzdžiui, perėjimas prie korpusų sistemos.
Svarbus faktorius buvo sumanus ginkluotės naudojimas bei Ukrainos padalinių darbas.
„Visa tai lemia, kad priešas patiria nuostolius, kurie viršija jo galimybes komplektuoti savo dalinius ir padalinius“, – reziumavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
„The Telegraph“: Ukraina gali tapti netikėta laimėtoja Trumpo kare su Iranu
22:10
Nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną pradžios vis dažniau girdimos prognozės, kad tai bloga žinia Ukrainai. Globalus naftos kainų šuolis reiškia didesnes pajamas Rusijai, o į Teheraną paleistos amerikiečių raketos – mažiau lėšų pagalbai Kyjivui.
Tačiau britų akademinis istorikas Peteris Caddickas-Adamsas savo straipsnyje leidiniui „The Telegraph“ rašo, kad Ukraina gali gauti naudos iš karo Persijos įlankoje. Jis pabrėžė, kad per karo su Rusija metus Ukraina tapo technologiškai ir kariniu požiūriu pažangi, sukaupusi neįkainojamą patirtį naudojant dronus, kuri dabar yra itin paklausi pasaulyje.
P.Caddickas-Adamsas pažymėjo, kad dronai tapo pagrindiniu ginklu Rusijos ir Ukrainos kare. Nors kadaise jie buvo laikomi tolima karo ateitimi, šiame konflikte jie pasirodė esantys itin efektyvūs.
Istorikas teigia, kad ukrainiečiai išmoko greitai adaptuoti įgytą patirtį į paruoštus sprendimus. Pasak jo, dėl to Ukraina geba kurti ginkluotę, kuri jau yra patikrinta intensyvių kovos veiksmų sąlygomis.
P.Caddickas-Adamsas mano, kad Ukraina yra pasirengusi dominuoti pasaulinėje rinkoje kaip bepiločių orlaivių srities supervalstybė, pagaminanti iki 10 mln. vienetų per metus, kai tuo metu Kinija per metus pagamina tik apie 3 mln. dronų. Jis pridūrė, kad jau dabar Persijos įlankos šalys kreipiasi į ukrainiečius pagalbos.
Istorikas pastebėjo, kad ukrainiečiai pasiekė sėkmės naudodami ne tik dronus, bet ir kitų rūšių ginkluotę. Jis priminė, kad anksčiau buvęs NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli yra sakęs, jog ukrainiečiai oro gynybos sistemą „Patriot“ valdo geriau nei patys amerikiečiai.
C.Cavoli pasakojo, kad Ukrainos pajėgos naudoja pavienius, tiksliai nutaikytus šūvius, kai tuo tarpu amerikiečiai šaudmenis naudoja neapgalvotai.
„Dabar mes mokomės iš jų“, – sakė generolas.
Be to, istorikas pažymėjo, kad Persijos įlankos šalys domisi ukrainietiškais dronais-perėmėjais, kurių kaina siekia apie 2500 dolerių. Jis pabrėžė, kad taip šios šalys galės žymiai pigiau numušinėti jas reguliariai puolančius iranietiškus dronus.
P.Caddickas-Adamsas priminė, kad anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimus su Saudo Arabija, Kataru ir JAE.
Istorikas pridūrė, kad ištisus dešimtmečius Persijos įlankos šalys investavo šimtus milijardų dolerių į įprastinę ginkluotę, perkamą tiek iš Rusijos, tiek iš Vakarų, tik tam, kad nukentėtų nuo pigių ginklų, galinčių kelti grėsmę naftos perdirbimo gamykloms, gėlinimo įrenginiams ar aviacijos bazėms, taip pat naikinti milijonus dolerių kainuojančius radiolokacinius kompleksus ar karo laivus.
„Pinigai nebėra lygūs galiai, nes Kyjivo technologijos parodė, kad dešimtys tūkstančių dolerių gali akimirksniu sunaikinti milijardus“, – rašo P.Caddickas-Adamsas.
Istorikas pabrėžė, kad Ukrainos raketų ir dronų strategija kasdien daro žalą Rusijai ir užtikrina, kad Kremliaus naftos eksportas išliktų žemo lygio. Pasak jo, dėl savo motyvacijos, inovatyvių įgūdžių ir aukšto profesionalumo, kurį galima pasamdyti, būtent ukrainiečiai gali laimėti daugiausiai iš dabartinio konflikto su Iranu.
Libanas paprašė Ukrainos ambasados perduoti įtariamą „Mossad“ agentą
21:10
Libanas kreipėsi į Ukrainos ambasadą Beirute, prašydamas perduoti ten pasislėpusį vyrą, įtariamą bendradarbiavimu su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“.
Apie tai naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango saugumo pareigūnas ir „Hezbollah“ šaltinis.
Libanas ir Izraelis oficialiai kariauja jau dešimtmečius. Libano saugumo tarnybos dėl įtarimų dirbant Izraeliui yra įkalinusios dešimtis asmenų, kurių daugelis buvo užverbuoti internetu po 2019 metais prasidėjusio šalies ekonominio žlugimo.
„Hezbollah“ šaltinis teigė, kad rugsėjį sulaikė Sirijos ir palestiniečių kilmės asmenį, kuris taip pat turi Ukrainos pilietybę. Jis buvo sulaikytas po to, kai pastatė motociklą kelyje, vedančiame į Beiruto oro uostą per pietinius miesto priemiesčius, kur Irano remiami kovotojai faktiškai atlieka saugumo funkcijas.
Motocikle „buvo sumontuotas sprogstamasis užtaisas, užmaskuotas kaip akumuliatorius“, sakė anonimiškumo prašęs šaltinis.
Islamistų grupuotė „Hezbollah“ vyrą laikė iki šį mėnesį prasidėjusio karo su Izraeliu.
Kovo 6 dieną Izraelio kariuomenė smogė pastatui pietiniame priemiestyje, esančiam šalia jo įkalinimo vietos. Tai leido jam pabėgti į Ukrainos ambasadą, pridūrė šaltinis.
Libano bendrojo saugumo agentūra pranešė, kad jai pavyko įkalinti penkis įtariamus grupės, dirbusios su šiuo vyru, narius ir perdavė juos teismui.
Bendrojo saugumo vadovas Hassanas Choukeiras AFP sakė, kad „Ukrainos ambasada Libane kovo 10 dieną susisiekė su mumis prašydama leisti jos piliečiui (...) kuris ten buvo ir pametė pasą, išvykti per Beiruto oro uostą“.
„Patikrinę jo pavardę ir nuotrauką sužinojome, kad jo ieško Libano teisingumo institucijos ir jam yra išduoti keli Libano saugumo agentūrų paieškos bei tyrimo pranešimai“, – pridūrė jis.
H.Choukeiras teigė, kad pareigūnai informavo ambasadą apie prievolę perduoti vyrą. Jis pridūrė, kad asmuo yra „ieškomas dėl priklausymo Izraelio „Mossad“ grupelei, planavusiai nužudymus ir sprogdinimus pietiniuose Beiruto priemiesčiuose“.
Ukrainos ambasada į AFP prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.
Nuo karo prieš „Hezbollah“ pradžios Izraelis beveik kasdien vykdo smūgius pietiniuose Beiruto priemiesčiuose.
Spalį šaltinis iš teismų AFP teigė, kad daugiau nei 30 žmonių buvo įkalinti įtariant juos teikus Izraeliui tikslią informaciją apie „Hezbollah“ objektus ir jos narių judėjimą per ankstesnį karą su Izraeliu 2023 ir 2024 metais.
Už darbą Izraeliui nuteistiems asmenims praeityje buvo skiriamos iki 25 metų laisvės atėmimo bausmės.
Iranas apkaltino Ukrainą aktyviu dalyvavimu kare Artimuosiuose Rytuose
20:49 Atnaujinta 21:42
Iranas pareiškė, kad Ukraina yra „aktyvi karinės agresijos dalyvė“ prieš šalį. Tokį pareiškimą laiške JT generaliniam sekretoriui išdėstė nuolatinis Islamo Respublikos atstovas JT Amiras Saeidas Iravani.
Kaip praneša „NBC News“, remdamasi Irano valstybine žiniasklaida, tokių išvadų priežastimi Teheranas nurodė Ukrainos prisipažinimą, esą ši siunčianti ekspertus į Artimuosius Rytus.
A.S.Iravani laiške teigiama, kad „Ukraina pagal tarptautinę teisę prisiima tarptautinę atsakomybę už padėjimą ar pagalbą vykdant tarptautiniu mastu neteisėtą veiką“.
„Tyčinis nusitaikymas į civilinę pramoninę infrastruktūrą, siekiant daryti ekonominį spaudimą ar vykdyti kolektyvinį baudimą, gali būti laikomas šiurkščiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu, įskaitant karo nusikaltimus“, – pareiškė Irano nuolatinis atstovas JT.
Kaip į Irano pareiškimą sureagavo Ukraina
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus socialiniame tinkle „X“ Irano atstovą pavadino melagiu.
„Kaip suprasti, ar Irano režimo atstovas meluoja? Jei jo lūpos juda – vadinasi, meluoja“, – pareiškė H.Tychyjus.
Kaip priminė Ukrainos URM atstovas, nuo 2022 metų Ukraina patyrė beveik 60 tūkstančių dronų, kuriuos Iranas perdavė Rusijai, smūgius. Tuo pat metu nė vienas Ukrainos dronas niekada nėra smogęs Iranui, pabrėžė ministerijos atstovas.
„Šio melagio jau seniai neturėtų būti, kaip ir jo režimo“, – akcentavo H.Tychyjus.
Vokietijoje sučiuptas ukrainietis, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai
17:30 Atnaujinta 18:07
Vokietijos prokurorai pirmadienį pranešė sučiupę Ukrainos pilietį, kuris įtariamas „rinkęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai“.
Prokuratūra pranešime nurodė, kad vyras, įvardytas kaip Vitalijus M., kaltinamas šnipinėjęs „Vokietijoje gyvenantį vyrą, kuris buvo dalyvavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinėse operacijose“.
„Manoma, kad ši šnipinėjimo operacija taip pat buvo skirta pasirengti tolesnėms žvalgybos operacijoms prieš šį taikiniu tapusį asmenį Vokietijoje“, – pridūrė prokuratūra.
Pasak prokurorų, Vitalijus M. penktadienį buvo sulaikytas vakariniame Hageno mieste ir šiuo metu yra laikomas suimtas.
Berlynas – vienas pagrindinių Kyjivo karinių rėmėjų – nuo 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, susiduria su gausybe įtariamų šnipinėjimo, sabotažo ir dezinformacijos sąmokslų, kuriuos, kaip įtariama, organizuoja Maskva.
Vokietijos valdžia yra įspėjusi, kad Rusija bando verbuoti „vienkartinius agentus“, ypač per socialinius tinklus, šnipinėjimui ir sabotažui vykdyti.
Pasak pareigūnų, šie agentai nėra formaliai apmokyti ir už nedideles sumas pinigų vykdo įvairius veiksmus – nuo padegimų iki turto sugadinimo ir dronų skrydžių virš svarbių objektų.
Praėjusią savaitę Vokietijos institucijos pranešė, kad buvo suimti vyras ir moteris, kaltinami Maskvos naudai šnipinėję Vokietijoje veikiantį dronų tiekėją.
Šį mėnesį prasidėjo trijų ukrainiečių teismo procesas – visi jie kaltinami dalyvavę operacijoje, per kurią bandyta išsiųsti sprogstančius siuntinius, kurie turėjo sprogti Vokietijoje arba Ukrainoje.
Gruodžio mėnesį teismas atvėrė bylą, kurioje armėnas, ukrainietis ir rusas kaltinami bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba, siekiant sekti buvusį Ukrainos kareivį dėl galimo pasikėsinimo į jo gyvybę.
Milijardierius Deripaska gąsdina rusus: reikės dirbti po 12 val., taip pat ir šeštadieniais
16:46 Atnaujinta 16:49
Siekiant išgelbėti ekonomiką nuo naujos pasaulinės krizės, milijardierius Olegas Deripaska pasiūlė rusams pereiti prie darbo grafiko nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro ir dirbti šeštadieniais:
„Išteklių turime nedaug. Tiksliau sakant, tik vieną, ir jis susijęs su mūsų nacionaline ypatybe: sunkiomis akimirkomis mes sugebame susitelkti ir dirbti daugiau. Ir kuo greičiau patys pereisime prie šio naujo grafiko – nuo aštuonių iki aštuonių, įskaitant šeštadienį, – tuo greičiau įveiksime šią transformaciją.“
Jo nuomone, toks požiūris paspartins ekonomikos prisitaikymą prie naujų sąlygų, nes nuo šių metų pasaulis tapo kitoks visoms kitoms šalims.
„Tai jau nebe ekonominė krizė dėl griežtos pinigų politikos, bankų palūkanų normų ir beprasmiško rublio stiprinimo, kurį vykdė Centrinio banko makroekonomistai. Ir ne tik pasekmė to, kad jėgos struktūros sunaikino teisines institucijas, ant kurių, kaip ant pamato, rėmėsi investicijos į Rusijos ekonomiką – tiek nacionalinės, tiek užsienio. Ši krizė yra gilesnė. Ji sukeliama sunkios transformacijos“, – rašė O.Deripaska.
Deripaska: jėgos struktūros griauna teisines institucijas
Milijardierius O.Deripaska savo „Telegram“ kanale rašė ir apie besikeičiantį pasaulį, kurio viena iš priežasčių jis įvardijo jėgos struktūrų vykdomą teisinių institucijų sutriuškinimą Rusijoje.
Pasak portalo „Agentstvo“, tai dalis diskusijos apie jėgos struktūrų vaidmenį, kuri pastaruoju metu išsirutuliojo provyriausybiniuose Rusijos leidiniuose.
O.Deripaska reguliariai skelbia pranešimus, kuriuose kritikuoja Rusijos finansų institucijas ir net kelis kartus yra kritikavęs karą. Pavyzdžiui, 2022 m. kovo mėn. jis rašė: „Mums reikia taikos, nes mes jau peržengėme tašką, iš kurio nėra kaip grįžti“.
Visgi O.Deripaska dalyvavo aprūpinant Rusijos karo pramonę, kaip teigiama 2023 m. paskelbtame „Projekt“ tyrime. O per susitikimą su Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos valdybos biuru O.Deripaska kartu su Suleimanu Kerimovu sutiko paaukoti lėšų į Rusijos biudžetą, kad karas tęstųsi, anksčiau rašė „Financial Times“.
Pasak „Financial Times“, Kremlius paprašė jo sušvelninti kritiką Rusijos invazijai.
Sausio mėnesį milijardierius ištrynė senas žinutes iš „Telegram“.
Deripaska: karas Irane – nieko gero Rusijai
Anksčiau O.Deripaska jau buvo pasiūlęs nepaprastąsias priemones ekonomikai paremti konflikto Artimuosiuose Rytuose metu. Jis ragino susilpninti rublio kursą iki 105 už JAV dolerį ir sumažinti pagrindinę palūkanų normą iki 6 proc. siekiant sušvelninti išorinio šoko poveikį.
Tuo metu verslininkas rašė, kad karas dėl Irano „neatneš Rusijai nieko gero“, nepaisant naftos, dujų ir trąšų kainų augimo. Jo vertinimu, brangūs energijos ištekliai lems ilgalaikį pasaulio ekonomikos sulėtėjimą, kuris neišvengiamai palies ir Rusiją.
O.Deripaska taip pat teigė, kad rublio kursas, pernai pasiekęs mažiau nei 80 už JAV dolerį, iš eksporto pramonės šakų atėmė konkurencingumą. Jis citavo skaičiavimus, kad Rusijos federalinio biudžeto nuostoliai dėl aukštų palūkanų normų ir stipraus rublio viršijo 16 trilijonų rublių.
„Renault“ kuria antžeminį karinį droną
15:58
Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ pirmadienį pranešė kurianti antžeminį droną kariniams ir civiliniams tikslams, Europai stengiantis padidinti ginklų gamybą Rusijos agresijos Ukrainoje fone.
Prancūzijos pramonės žurnalas „L'Usine Nouvelle“ pranešė, kad automobilių gamintoja bendradarbiauja su Belgijos grupe „John Cockerill“, kuriai priklauso pagrindinis Prancūzijos karinių transporto priemonių tiekėjas „Arquus“.
„Mūsų mokslinių tyrimų ir plėtros komandos testuoja ir tiria įvairias galimybes, pavyzdžiui, antžeminius robotus, kurie taip pat turi panaudojimo civilinėms reikmėms potencialą“, – nurodė „Renault“.
„Tai yra tiriamasis projektas“, – sakė bendrovė, nepatvirtindama partnerės pavadinimo.
Automobilių gamybos bendrovė teigė, kad šių metų pradžioje su ja susisiekė Gynybos ministerija.
„Mūsų mokslinių tyrimų ir plėtros komandos dirba prie įvairių projektų gynybos sektoriuje, tuo pačiu kiekvienu atveju ieškodamos ir civilinio pritaikymo galimybių“, – pridūrė „Renault“.
Pasak „L'Usine Nouvelle“, „Renault“ kuriamo antžeminio drono prototipas yra maždaug mažo automobilio dydžio ir tikimasi, kad jis bus pristatytas birželio mėnesį vyksiančioje tarptautinėje gynybos ir saugumo parodoje „Eurosatory“.
Specializuoto leidinio teigimu, dronas skirtas žvalgybai mūšio lauke ir primena mėnuleigį, kuriame įrengtos kelios pakabinamos kameros.
Sausio mėnesį „Renault“ pranešė bendradarbiaujanti su Prancūzijos gynybos grupe „Turgis Gaillard“, kad galėtų Prancūzijoje gaminti skraidančius dronus.
Skraidantys ir antžeminiai dronai pastaraisiais metais iš esmės pakeitė karo pobūdį. Praėjusią savaitę vienas iš aukščiausių NATO vadų Pierre'as Vandieras sakė, kad NATO šalys privalo reaguoti į tokius iššūkius, kaip Rusijos ir Irano vykdoma masinė dronų gamyba, kurių pajėgumai sparčiai auga.
Ukrainos ministerijos pareigūnė gyrė Putiną ir patarinėjo rusams, kur smogti
15:49
Kyjive pateiktas pranešimas apie įtarimus prieš Ukrainos kultūros ministerijos departamento vadovę, kuri teisino Rusijos karą prieš Ukrainą ir skleidė propagandą tarp kolegų, rašo naujienų portalas „RBK-Ukraina“.
Tyrimo duomenimis, įtariamoji, einanti vieno iš ministerijos departamentų vadovės pareigas, savo pokalbiuose apie neišprovokuotą Rusijos invaziją į Ukrainą kalbėjo ne kaip agresijos aktą, bet kaip teisėtus veiksmus. Moteris tikino, kad tai Ukraina išprovokavo karą ir provokavo smūgius prieš šalies energetikos objektus.
„Pareigūnė taip pat aptarinėjo, kur rusams būtų geriau smogti savo raketomis, ir ne viena“, – savo pranešime nurodė Kyjivo prokuratūra.
Pažymima, kad įtariamoji visa tai darė būdama Kyjive ir aiškiai matydama šaltakraujiškų Rusijos atakų padarinius.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nurodė, kad kibernetiniai ekspertai nustatė, jog pareigūne skleidė priešišką propagandą tarp kolegų ir pažįstamų.
Išskiriama, kad ji ne kartą pritariamai citavo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino viešas kalbas, pateisino Rusijos vykdomą Ukrainos kritinės infrastruktūros, įskaitant Kyjivo energetikos objektus, apšaudymą, skleidė melagienas apie Gynybos pajėgas, dalijosi dezinformacija apie operatyvinę padėtį fronte.
Ekspertizė patvirtino Rusijai palankios informacinės ir ardomosios veiklos faktus.
Per kratas teisėsaugos pareigūnai paėmė keturis mtoeriai priklausančius išmaniuosius telefonus, du nešiojamuosius kompiuterius, kietąjį diską ir kitus įrodymus.
Teisėsaugos pareigūnai taip pat rado moters sūnaus vardu rašytus laiškus V.Putinui ir nežinomiems adresatams, kuriuose jis prašė padėti išvykti iš Ukrainos, nes „nenori gyventi tarp nacių“ ir savo ateitį temato Rusijoje.
Moters veiksmai kvalifikuoti pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 436-2 straipsnio 3 dalį (Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimas, pripažinimas teisėta, neigimas, jos dalyvių šlovinimas).
Teismas jau išsiuntė prašymą skirti ikiteisminio tyrimo metu kardomąją priemonę – suėmimą. Jai gresia nuo penkerių iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu arba be jo.
Ką sako ministerija
Ukrainos kultūros ministerija reagavo į incidentą ir pareiškė, kad griežtai smerkia bet kokias paramos valstybei agresorei apraiškas ir veiksmus, kurie kenkia Ukrainos nacionaliniam saugumui.
Ministerija pabrėžė, kad tai buvo pavienis asmuo ir jo veiksmai neatspindi ministerijos pozicijos.
„Ministerija nuolat taiko vidaus patikros ir saugumo mechanizmus. Kartu, atsižvelgiant į teisinius apribojimus ir pagarbą privatumui, tokios priemonės negali apimti asmeninio bendravimo, nesusijusio su oficialia veikla“, – sakoma pareiškime.
Kultūros ministerija taip pat pažymėjo, kad šis atvejis jau tapo pagrindu priimti papildomus sprendimus institucijos valdymo struktūroje. Visų pirma, ji pradėjo aiškintis visas aplinkybes, sustiprino valstybės tarnybos standartų laikymosi kontrolę ir inicijavo papildomų rizikos stebėsenos priemonių įdiegimą.
Zelenskis paragino Rusiją sudaryti paliaubas per Velykas
15:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Rusiją susitarti dėl abipusio smūgių energetikos objektams nutraukimo.
Šiuo siūlymu siekiama sušvelninti pasaulinę naftos krizę, kurią sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, pranešė V.Zelenskis.
„Jei Rusija yra pasirengusi nutraukti smūgius Ukrainos energetikos objektams, mes neatsakysime smūgiais jų energetikos sektoriui“, – žurnalistams sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad yra pasirengęs bet kokio formato paliauboms, konkrečiai per Velykas, rašo naujienų portalas „New Voice“.
„Mes palaikome bet kokius karo nutraukimo formatus, jūs tai žinote, bet kai neprarandamas mūsų valstybės orumas ir nepriklausomybė, ir paliaubos, bet kokie formatai, kaip jau sakėme šiandien, ir pilni, ir energetiniai, ir mes esame pasirengę paliauboms Velykų šventėms“, – pirmadienį žurnalistams aiškino V.Zelenskis.
Į karą su mirtinais Rusijos dronais pasitelkė naują ginklą
14:30 Atnaujinta 14:35
Ukrainoje toliau formuojamos naujos grupės, siekiant sustiprinti oro gynybą, įtraukiant privatų sektorių. Jau yra pirmųjų rezultatų, susijusių su „Shahed“ tipo puolamųjų dronų numušimu. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas, kurį cituoja portalas „Unian“.
Privati oro gynyba
Ukrainos gynybos ministerijos vadovas papasakojo apie pirmuosius „privačios priešlėktuvinės gynybos“ priešų taikinių perėmimo rezultatus. Kalbama apie vyriausybės inicijuotą eksperimentinį projektą, skirtą privačiojo sektoriaus įtraukimui į priešlėktuvinės gynybos sistemą.
„Viena iš projekte dalyvaujančių įmonių jau parengė savo oro gynybos grupę. Šiandien Charkivo srityje jau numušta keletas priešo dronų, konkrečiai „Shahed“ ir „Zala“, – pažymėjo M.Fedorovas.
Be to, ministras pridūrė, kad tuo pačiu metu tęsiamas naujų oro gynybos grupių formavimas dar 13 įmonių, kurioms ministerija suteikė įgaliotojo ūkio subjekto statusą.
„Šiuo metu visos grupės yra skirtingose parengimo stadijose: kai kurios jau vykdo kovines užduotis, kitos mokosi, o likusios baigia parengimą ir artimiausiu metu sustiprins šalies priešlėktuvinę gynybą“, – pabrėžė M.Fedorovas.
Ministras: verslas gali plėtoti privačią oro gynybą
Jis paaiškino, kad privati oro gynyba integruota į bendrą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų valdymo sistemą ir jau joje veikia – saugo objektus ir dalyvauja „Shahed“ perėmime.
„Tai sisteminis sprendimas, leidžiantis greitai išplėsti oro gynybos galimybes be papildomos naštos fronto daliniams“, – pranešė ministras.
Pasak jo, sukurta sistema, kurioje valstybė, kariuomenė ir verslas veikia kaip viena visuma.
„Atveriame oro gynybos rinką, skatiname konkurenciją: verslas ir įmonės gali plėtoti privačią oro gynybą ir ginti savo infrastruktūrą. Privačios grupės gauna ginkluotę, veikia koordinuojamos Oro pajėgų ir tampa bendros oro erdvės gynybos architektūros dalimi“, – pažymėjo M.Fedorovas.
