Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Latvijos žvalgyba įvardijo Baltarusijos užduotį karo atveju
15:06
Latvijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MIDD) metiniame grėsmių vertinime ir 2025 metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad karo atveju Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų užduotis būtų pristabdyti priešininkus, kol bus dislokuotos pagrindinės Rusijos pajėgos.
Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų organizavimas ir mokymas pirmiausia orientuoti į gebėjimą užtikrinti savo šalies gynybą. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pačios savaime nelaikomos potencialia karine grėsme Latvijos ir NATO saugumui, tačiau Regioninės karinės grupuotės struktūrose jos yra glaudžiai susijusios su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir tarnauja Maskvos geopolitiniams bei kariniams strateginiams interesams, pažymi MIDD.
Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dydis 2025 metais išliko ankstesnio lygio – apie 50 tūkst. karių, iš kurių 20 tūkst. yra šauktiniai, o 30 tūkst. – profesionalūs kariai, įskaitant karininkus.
Baltarusijos pajėgos turi daug sovietinių šarvuočių ir artilerijos technikos, tačiau didžioji dalis inventoriaus yra ilgalaikio saugojimo sandėliuose ir, Latvijos žvalgybos vertinimu, greičiausiai prastos techninės būklės.
Pranešama, kad naujos ir modernizuotos kovinės technikos dalis yra palyginti nedidelė, o tai neleidžia pakankamai ir kokybiškai perginkluoti sausumos pajėgų.
Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgos, kurių branduolį sudaro trys brigados, yra palyginti geriau aprūpintos, sukomplektuotos ir apmokytos, teigia MIDD.
Pastaraisiais metais į Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymus buvo įtraukta keletas naujų elementų, perimtų iš Rusijos ir Ukrainos karinės patirties. Latvių žvalgyba teigia, kad šie patobulinimai taikomi tiek individualiam karių rengimui, tiek manevrinių ir ugnies paramos padalinių taktikai. Pranešama, kad vis didesnis dėmesys skiriamas įvairių dronų sistemų naudojimui ir gynybai nuo dronų atakų.
Atsižvelgiant į Baltarusijos ekonominę padėtį ir finansines galimybes, ginkluotųjų pajėgų potencialo augimas ir toliau priklausys nuo Kremliaus politinės valios ir pasirengimo tiekti modernią ginkluotę, prognozuoja latvių žvalgybos tarnyba. Iki šiol tai esą vyko sporadiškai ir palyginti nedideliu mastu.
Praėjusių metų pabaigoje autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų komplekso „Orešnik“ dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.
Latvijos karinės žvalgybos tarnybos vertinimu, tai greičiausiai yra Maskvos strateginės komunikacijos, skirtos Vakarams, dalis, o ne realus indėlis į Baltarusijos karinių pajėgumų plėtrą.
Kovą Rusija patyrė didžiausių nuostolių per visą karą: Zelenskis įvardijo skaičius
20:57
Rusijos nuostoliai 2026 m. kovo mėnesį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat karo su Ukraina pradžios ir viršijo 35 tūkstančius. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vien dėl mūsų dronų smūgių žuvo arba buvo sunkiai sužeisti 33 988 Rusijos kariai, o dar 1363 okupantai buvo likviduoti artilerijos ir kitų smūgių dėka. Tad per mėnesį Rusija patyrė daugiau nei 35 tūkstančius nuostolių, ir tai yra aiškiai patvirtinti duomenys“, – pabrėžė jis.
Pasak Ukrainos valstybės vadovo, rezultatyviausiai dronus naudojo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Specialiųjų operacijų centro „A“ padaliniai, „Madiaro paukščiai“, pasieniečių specialiosios paskirties būrys „Feniksas“, „Lazar's Group“ bei 95-oji atskiroji desanto ir šturmo brigada. V.Zelenskis akcentavo, kad Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgos faktiškai atėmė iš okupantų galimybę diktuoti sąlygas fronte.
Prezidentas taip pat informavo, kad reikšmingai išaugo sunaikintų Rusijos oro gynybos priemonių skaičius: vien per kovą buvo smogta 274 tokioms sistemoms. Be to, pasak jo, pasiekta juntamų rezultatų naikinant Rusijos sandėlius ir karinę logistiką.
V.Zelenskis pranešė, kad kartu su Ukrainos gynybos ministru Mychaila Fiodorovu suderino eilę užduočių artimiausioms savaitėms.
„Konkrečiai, rengiame sprendimus dėl Ukrainos pėstininkų stiprinimo, sutarčių sistemos kariuomenėje ir reagavimo į savavališką pasitraukimą iš dalinių – priemonės turi būti tokios, kurios realiai suveiktų“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad taip pat ruošiami sprendimai dėl Ukrainos ginklų gamintojų eksporto galimybių plėtimo ir bendros gamybos su partneriais.
Švedijos pakrančių apsauga įsiveržė į tanklaivį Baltijos jūroje
16:27
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad jos pareigūnai penktadienį išsilaipino Europos Sąjungos (ES) sankcionuotame laive, kuris po naftos išsiliejimo Baltijos jūroje įtariamas nusikaltimu aplinkai.
Tanklaivyje „Flora 1“ buvo išsilaipinta po to, kai ankstų ketvirtadienio rytą į rytus nuo Švedijos Gotlando salos buvo aptikta 12 kilometrų ilgio išsiliejusios naftos dėmė, teigiama Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.
Laivas buvo palydėtas į inkaravimo vietą netoli Istado Pietų Švedijoje.
„Aptikus laivą, buvo nustatyta, kad jis yra įtrauktas į ES sankcijų sąrašą, be to, buvo nustatyta keletas neaiškių su laivu susijusių klausimų, įskaitant jo vėliavos statusą“, – nurodė pakrančių apsaugos tarnyba.
Pranešime teigiama, kad laivo „vėliavos statusas nežinomas“ ir kad jis „iš kažkurio Suomijos įlankos uosto plaukė į nežinomą paskirties vietą“.
Pasak tarnybos, laivas gabena naftos produktų krovinį ir jame yra 24 įgulos nariai.
Maskva yra subūrusi vadinamąjį šešėlinį laivyną, kurio laivus naudoja siekdama apeiti Vakarų sankcijas. Tai dažnai būna senstantys, prastos būklės laivai, kurių savininkai yra neaiškūs ir kurie neturi tinkamo draudimo.
„Vyriausybė rimtai vertina šį incidentą, nors šį kartą jis nesusijęs su dideliu naftos išsiliejimu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas.
Pasak jo, Rusijos „šešėlinis laivynas“ kelia didelę grėsmę saugumui ir aplinkai.
„Didesnis išsiliejimas galėjo turėti pražūtingų pasekmių jūrų ekosistemoms ir Švedijos pakrantėms“, – pridūrė jis.
Buvo pradėtas preliminarus tyrimas dėl įtariamo nusikaltimo aplinkai, o laive vyksta patikrinimas.
Laivų sekimo svetainės „Marine Traffic“ duomenimis, laivas „Flora 1“ su Siera Leonės vėliava išplaukė iš Rusijos Primorsko naftos uosto ir plaukė į Santosą Brazilijoje.
Švedijos pakrančių apsaugos pareigūnai ir anksčiau išsilaipindavo įtarimų sukėlusiuose laivuose.
Kovo 12 dieną tarnybos pareigūnai teritoriniuose vandenyse išsilaipino laive „Sea Owl I“ ir pradėjo tyrimą dėl plaukiojimo su netikra vėliava. Keliomis dienomis anksčiau tarnybos pareigūnai toje pačioje teritorijoje sulaikė kitą krovininį laivą, kuris, kaip įtariama, plaukė su netikra vėliava.
Zelenskis: būtent mūsų pokalbio metu rusai vėl užpuolė Ukrainą
15:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją intensyvinant savo atakas prieš Ukrainą likus kelioms dienoms iki katalikiškųjų Velykų.
Kyjivas ir jo apylinkės penktadienį patyrė masinę Rusijos raketų ir dronų ataką, kiek anksčiau pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Per šią dieninę Maskvos ataką ukrainiečių lyderis telefonu kalbėjosi su popiežiumi Leonu XIV.
„Būtent mūsų pokalbio metu rusai vėl užpuolė Ukrainą“, – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
„Rusai tik suintensyvino savo smūgius ir tai, kas turėjo būti tyla danguje, pavertė Velykų eskalacija“, – pažymėjo ukrainiečių lyderis.
„Nė valandos ramybės mūsų žmonėms – štai koks yra Rusijos atsakas į mūsų pasiūlymą dėl Velykų paliaubų“, – sakė V. Zelenskis.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha anksčiau penktadienį pranešė, kad Rusija paleido beveik 500 dronų ir raketų.
„Teroristinė Rusija vidury dienos smogia sąmoningai – siekdama kuo daugiau civilių aukų ir kuo didesnės žalos“, – sakė jis.
„Štai kaip Maskva reaguoja į Ukrainos pasiūlymus dėl Velykų paliaubų – žiauriais išpuoliais“, – pridūrė ministras.
Ukrainiečių lyderis anksčiau buvo sakęs, kad Kyjivas yra pasirengęs paliauboms per Velykų šventes, tačiau Kremlius teigė, kad jokių pasiūlymų nėra gavęs.
Pirmadienį jis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokio pobūdžio ugnies nutraukimui – „visiškam ar susijusiam su energetika“.
„Be to, esame pasirengę nutraukti ugnį Velykų švenčių laikotarpiu (...). Esame pasirengę bet kokiems kompromisams, išskyrus tuos, kurie keltų grėsmę mūsų orumui ir suverenumui“, – pridūrė V. Zelenskis.
Stačiatikių Velykos Ukrainoje ir Rusijoje šiemet bus švenčiamos balandžio 12-ąją.
Kremlius yra sakęs, jog nematė „aiškiai suformuluotų“ Ukrainos pasiūlymų dėl Velykų paliaubų.
Rusija yra ne kartą atmetusi paliaubų Ukrainoje pasiūlymus, teigdama, kad vietoj to siekia galutinio taikos susitarimo.
Ukraina kaltina Rusiją sąmoningu karo vilkinimu siekiant užimti daugiau Ukrainos teritorijos ir teigia, kad Maskva nėra nuoširdžiai suinteresuota taika.
Dviejų kariaujančių šalių derybos, kuriose tarpininkauja Jungtinės Valstijos, dėl karo Artimuosiuose Rytuose yra įstrigusios.
Penktadienį kalbėdamasis su popiežiumi V. Zelenskis jam „ir visiems, šį sekmadienį švenčiantiems Velykas, palinkėjo palaimingų švenčių ir taikos“.
„Žinoma, mielai priimtume Jo Šventenybę Ukrainoje su apaštališkuoju vizitu“, – pridūrė jis.
Vatikanas pranešė, kad draugiško pokalbio metu Leonas XIV perdavė sveikinimus Velykų proga ir dar kartą patvirtino savo artumą Ukrainos žmonėms.
Taip pat buvo aptarta humanitarinė padėtis, pabrėžiant, kad būtina skubiai užtikrinti reikiamą pagalbą konfliktų nualintiems gyventojams.
Galiausiai buvo pakartotas lūkestis, kad tarptautinės bendruomenės pastangomis ir bendradarbiavimu kuo greičiau pavyktų nutraukti karo veiksmus ir pasiekti teisingą bei ilgalaikę taiką.
Kruvina diena: per masines Rusijos atakas žuvo 10 žmonių
15:38 Atnaujinta 19:32
Rusija į Ukrainą penktadienį dienos metu paleido per 500 dronų ir raketų ir per šias atakas žuvo mažiausiai dešimt žmonių, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Rusija nuo pat invazijos pradžios vykdo oro smūgius Ukrainoje, daugiausia naktimis. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ji suintensyvino dienos metu rengiamas atakas.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, Rusijos kariuomenė penktadienį paleido daugiau nei 500 dronų ir dešimtis raketų.
„Teroristinė Rusija vidury dienos smogia sąmoningai – siekdama kuo daugiau civilių aukų ir kuo didesnės žalos“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ukrainos gelbėjimo tarnybų paviešintose nuotraukose matyti apgadinti gyvenamieji namai; vienas daugiabutis namas yra apgriautas, o gatvė užversta griuvėsiais.
Per šias atakas sostinės Kyjivo srityje žuvo vienas žmogus, o aštuoni buvo sužeisti, pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.
„Deja, nukentėjo ir gyvūnai – dėl veterinarijos klinikai padarytos žalos žuvo apie 20 gyvūnų“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad kai kurie sostinės gyventojai slėpėsi metropolitene arba rūsiuose, tačiau daugelis žmonių sėdėjo kavinėse, nesijaudindami dėl bombardavimo ir nepaisydami kaukiančių oro pavojaus sirenų.
Kyjivo srityje „dronas smogė gyvenamajam namui Obuchive, o dar vienas smogė tarp vaikų darželio ir mokyklos Vyšnevėje, apgadindamas namus“, pranešė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje žuvo trys žmonės. Vienas žmogus žuvo šiaurės vakarinėje Žytomyro srityje, o dar penki – Charkivo, Donecko ir Chersono srityse, pranešė vietos pareigūnai.
Velykų paliaubos?
Dėl atakų keliose srityse teko imtis avarinio elektros tiekimo nutraukimo, pranešė energetikos operatorė „Ukrenergo“.
„Štai kaip Maskva reaguoja į Ukrainos pasiūlymus dėl Velykų paliaubų – žiauriais išpuoliais“, – pabrėžė A.Sybiha.
Kaimyninė Lenkija dėl rusų atakų prieš Ukrainą skubiai pasiuntė naikintuvus saugoti savo oro erdvės.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ) socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad buvo pradėtos visos būtinos procedūros Lenkijos oro erdvei apsaugoti, ir pridūrė, kad Lenkijos kariniai orlaiviai vykdė skrydžius netoli sienos su Ukraina, o antžeminės oro gynybos sistemos buvo pasirengusios bet kuriuo metu veikti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas yra pasirengęs paliauboms per Velykų šventes, tačiau Kremlius teigė, kad jokių pasiūlymų nėra gavęs.
Ukraina kaltina Rusiją sąmoningu karo vilkinimu siekiant užimti daugiau Ukrainos teritorijos ir teigia, kad Maskva nėra nuoširdžiai suinteresuota taika.
Rusija neigia, jog taikosi į civilius.
Dviejų kariaujančių šalių derybos, kuriose tarpininkauja Jungtinės Valstijos, dėl karo Artimuosiuose Rytuose yra įstrigusios.
Tuo metu V.Zelenskis pareiškė pakvietęs amerikiečių delegaciją į Kyjivą, kad būtų atnaujintos derybos su Maskva.
„Amerikiečių grupė gali atvykti pas mus, o po to vykti į Maskvą. Jei trišalis susitikimas neįmanomas, darykime taip“, – sakė V.Zelenskis penktadienį paskelbtuose komentaruose.
Zelenskis po smūgių Ukrainai apkaltino Rusiją Velykų eskalacija
14:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją intensyvinant savo atakas prieš Ukrainą likus kelioms dienoms iki Velykų.
Kyjivas ir jo apylinkės penktadienį patyrė masinę Rusijos raketų ir dronų ataką, kiek anksčiau pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Per šią dieninę Maskvos ataką ukrainiečių lyderis telefonu kalbėjosi su popiežiumi Leonu XIV.
„Būtent mūsų pokalbio metu rusai vėl užpuolė Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „rusai tik suintensyvino savo smūgius ir tai, kas turėjo būti tyla danguje, pavertė Velykų eskalacija“.
V. Zelenskis anksčiau buvo sakęs, kad Kyjivas yra pasirengęs paliauboms per Velykų šventes, tačiau Kremlius teigė, kad jokių pasiūlymų nėra gavęs.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha anksčiau penktadienį pranešė, kad Rusija paleido beveik 500 dronų ir raketų.
„Teroristinė Rusija vidury dienos smogia sąmoningai – siekdama kuo daugiau civilių aukų ir kuo didesnės žalos“, – sakė jis.
„Štai kaip Maskva reaguoja į Ukrainos pasiūlymus dėl Velykų paliaubų – žiauriais išpuoliais“, – pridūrė ministras.
Ukraina kaltina Rusiją sąmoningu karo vilkinimu siekiant užimti daugiau Ukrainos teritorijos ir teigia, kad Maskva nėra nuoširdžiai suinteresuota taika.
Dviejų kariaujančių šalių derybos, kuriose tarpininkauja Jungtinės Valstijos, dėl karo Artimuosiuose Rytuose yra įstrigusios.
50 mln. dolerių nuostolis: Kryme sudužo Rusijos naikintuvas Su-30
13:50
Kryme sudužo Rusijos naikintuvas Su-30. Incidentas įvyko apie 10 val. Kyjivo ir Lietuvos laiku per planinį mokomąjį skrydį. Apie tai skelbia Rusijos žiniasklaida su nuoroda į Rusijos gynybos ministeriją.
Teigiama, kad orlaivis skrydį atliko be amunicijos.
„Šiandien apie 11.00 val. ryto (Maskvos laiku) Krymo Respublikoje, vykdydamas planinį mokomąjį skrydį, sudužo lėktuvas „Su-30“. Orlaivis skrido be amunicijos“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Rusijos gynybos ministerija patikino, kad įgulai pavyko katapultuotis ir pilotams pavojus negresia. Kitos incidento detalės kol kas neatskleidžiamos.
Pažymėtina, kad apytikrė Rusijos daugiafunkcinio naikintuvo Su-30SM kaina (priklausomai nuo modifikacijų ir įrangos) yra apie 50 mln. JAV dolerių.
Rusija per masinę dieninę ataką paleido šimtus dronų ir raketų
13:45
Kyjivas ir jo apylinkės penktadienį patyrė masinę Rusijos raketų ir dronų ataką, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Rusijai ėmus dažniau rengti atakas dienos metu, Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas pranešė: „Kyjivo sritis ir vėl patiria masinę priešo raketų ir dronų ataką.“
Per šią ataką žuvo vienas žmogus, pridūrė jis.
Dėl atakos keliose srityse teko imtis avarinio elektros tiekimo nutraukimo, pranešė energetikos operatorė „Ukrenergo“.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad Rusija paleido beveik 500 dronų ir raketų.
„Teroristinė Rusija vidury dienos smogia sąmoningai – siekdama kuo daugiau civilių aukų ir kuo didesnės žalos“, – sakė jis.
„Štai kaip Maskva reaguoja į Ukrainos pasiūlymus dėl Velykų paliaubų – žiauriais išpuoliais“, – pridūrė ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas yra pasirengęs paliauboms per Velykų šventes, tačiau Kremlius teigė, kad jokių pasiūlymų nėra gavęs.
Ukraina kaltina Rusiją sąmoningu karo vilkinimu siekiant užimti daugiau Ukrainos teritorijos ir teigia, kad Maskva nėra nuoširdžiai suinteresuota taika.
Dviejų kariaujančių šalių derybos, kuriose tarpininkauja Jungtinės Valstijos, dėl karo Artimuosiuose Rytuose yra įstrigusios.
V. Zelenskis sakė pakvietęs amerikiečių delegaciją į Kyjivą, kad būtų atnaujintos derybos su Maskva.
„Amerikiečių grupė gali atvykti pas mus, o po to vykti į Maskvą. Jei trišalis susitikimas neįmanomas, darykime taip“, – sakė V. Zelenskis penktadienį paskelbtuose komentaruose.
Ukraina siūlo padėti atblokuoti Hormuzo sąsiaurį
13:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbtuose komentaruose teigė, kad jo šalis galėtų padėti atblokuoti Hormuzo sąsiaurį.
Iranas faktiškai blokuoja šį sąsiaurį, o tai sukrėtė pasaulio ekonomiką ir nulėmė didelį energijos kainų augimą.
Keršydamas už JAV ir Izraelio smūgius, sukėlusius karą Artimuosiuose Rytuose, Iranas užblokavo šį svarbų laivybos kelią, taip keldamas grėsmę degalų tiekimui ir trikdydamas pasaulio ekonomiką.
„Niekas mūsų specialiai neįtraukė į Hormuzo sąsiaurio klausimą. Per savo vizitus Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos šalių atstovams sakiau: Ukraina pasirengusi padėti viskuo, kas susiję su gynyba“, – sakė V. Zelenskis.
Ketvirtadienį jis kalbėjo nedidelei žurnalistų grupei, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus.
Ukrainiečių lyderis nenurodė, kaip Ukraina galėtų prisidėti, tačiau paminėjo Kyjivo patirtį atkuriant laivybą Juodojoje jūroje, kurią Rusija buvo užblokavusi savo invazijos į Ukrainą pradžioje.
Pasauliui sutelkus dėmesį į karą Artimuosiuose Rytuose, Ukraina baiminasi likti nuošalyje.
Kyjivas siekia pasinaudoti savo patirtimi atremiant Rusijos invaziją – Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušinėja Rusijos dronus, panašius į tuos, kuriuos Iranas naudoja išpuoliams prieš Persijos įlankos šalis.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis lankėsi keliose Artimųjų Rytų šalyse ir pasirašė gynybos susitarimus su Kataru bei Saudo Arabija.
„Tikiu, kad pakeitėme Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono požiūrį į Ukrainą daugeliui metų“, – teigė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis pakvietė JAV delegaciją į Kyjivą turėdamas vieną tikslą
13:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė JAV derybininkus į Kyjivą, kad būtų atnaujintos trišalės derybos su Rusija, teigiama penktadienį paskelbtuose komentaruose.
„Pakviečiau Amerikos derybininkų delegaciją į Kyjivą. Delegacija padarys viską, kas įmanoma dabartinėmis sąlygomis – per karą su Iranu – kad atvyktų į Kyjivą“, – ketvirtadienį žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus, sakė V. Zelenskis.
Jensas Stoltenbergas memuaruose pripažįsta išdavęs Baltijos valstybes: ką siūlė Rusijai?
13:09
Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas memuaruose rašo, kad buvo pasirengęs aptarinėti Europos saugumo tvarką didžiausią Rusijos grėsmę jaučiantiems sąjungininkams už jų nugarų, rašo leidinys „The Baltic Sentinel“.
Estijos žiniasklaidos korporacijai „The Postimees Group“ priklausančiame leidinyje skelbiamoje rudenį išleistos knygos „On My Watch: Leading NATO in a Time of War“ apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į skyrių pavadinimu „KARAS: 2021-ųjų rugpjūtis–2023-iųjų balandis“. Jame norvegas J. Stoltenbergas aprašo savo susitikimus su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu 2021 metų rudenį.
Buvęs NATO generalinis sekretorius pripažįsta, kad nors žinojo apie Baltijos valstybių ir Lenkijos nepritarimą, pasiūlė S. Lavrovui, kad NATO ir Rusijos taryba aptarinėtų Rusijos idėją sukurti buferinę zoną prie jos sienų ir atitraukti sąjungininkų pajėgas iš rytinio sparno, į pozicijas, buvusias iki 1997 metų.
„The Baltic Sentinel“ teigimu, JAV netrukus po to paskelbė, jog yra pasirengusios diskutuoti apie pajėgų perdislokavimą. Anot leidinio, šis žingsnis galėjo būti suderintas tarp generalinio sekretoriaus ir amerikiečių.
Tekste pažymima, kad tai buvo itin nemalonus epizodas Baltijos šalims ir kad sieną su Rusija turinčios Norvegijos siūlymas nebūtų paveikęs, nes ji į NATO įstojo anksčiau nei 1997-aisiais.
„The Baltic Sentinel“ kalbinti estų diplomatai patvirtino, kad J. Stoltenbergas bandė kelti minimą klausimą NATO rytinėms narėms už nugarų.
