- „Kelia rimtą grėsmę NATO“: Rusijos oro pajėgos tapo daug pavojingesnės nei prieš karą Ukrainoje
- Rusijos karo tyrinėtojas dekonstravo Kremliaus kariuomenės užkulisius: tam tikra prasme juokinga
- Putinas dingo iš viešumos, o reitingai ritasi žemyn – kas vyksta Kremliuje?
- Lietuva, Latvija ir Estija atsikirto Marijai Zacharovai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Kelia rimtą grėsmę NATO“: Rusijos oro pajėgos tapo daug pavojingesnės nei prieš karą Ukrainoje
20:03
Oro kovos specialistai mano, kad Rusijos oro pajėgos tapo gerokai pavojingesnės ir kelia didesnę grėsmę NATO nei prieš 2022 m. vasarį prasidėjusią plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusijos pilotai įgijo kovinės patirties ir išmoko šiuolaikinio karo pamokų, rašo „Business Insider“.
Pasak atsargos JAV kariuomenės generolo majoro Gordono Daviso, NATO turi iš naujo įvertinti savo požiūrį į Rusijos oro pajėgas.
„NATO negali būti ramus manydamas, kad Rusijos oro pajėgos išliko tokios, kokios buvo anksčiau, o ne tokios, kokios jos yra dabar“, – sakė jis.
Britų analitinio centro „Royal United Services Institute“ oro pajėgų ekspertas Justinas Bronkas teigė, kad daugelis politikų ir NATO stebėtojų nuvertina Rusijos oro pajėgas, nes jos nesugebėjo įgyti oro pranašumo karo pradžioje ir patyrė didelių nuostolių.
„Tačiau tai klaida. Daugeliu aspektų dabartinės Rusijos oro ir kosmoso pajėgos kelia daug rimtesnę potencialią grėsmę Vakarų oro pajėgoms nei 2022 metais“, – pabrėžė Bronkas.
Ekspertas pažymėjo, kad per karą Ukrainoje buvo numušta arba smarkiai apgadinta apie 130 Rusijos orlaivių. Vis dėlto, anot jo, šių nuostolių poveikis nėra toks didelis, kaip gali atrodyti.
Bronkas nurodė, kad Rusija neteko apie 40 Su-25SM(3) ir Su-34(M) lėktuvų, tačiau galimo konflikto su NATO atveju jie nėra itin vertingi. Be to, Maskva sugebėjo pagaminti daugiau „Sukhoi Su-35S“, „Sukhoi Su-34“ ir „Sukhoi Su-30SM“ orlaivių nei buvo prarasta kare, o kitų tipų tiekimas taip pat tęsiasi.
Bronkas taip pat pabrėžė, kad Rusijos pilotai tapo gerokai labiau patyrę. Anksčiau jų skrydžių valandų skaičius dažnai buvo mažesnis nei NATO pilotų, tačiau karas Ukrainoje suteikė jiems daug vertingos kovinės patirties.
Ekspertas pridūrė, kad Rusija modernizavo savo ginkluotę taip, jog ji dabar kelia rimtą grėsmę NATO. 2022 m. pradžioje Rusijai būtų buvę sunku plačiu mastu panaudoti efektyvią ugnies galią dėl riboto ginkluotės pasirinkimo, tačiau dabar situacija pasikeitė.
Karinės aviacijos ekspertas Timas Robinsonas iš „Royal Aeronautical Society“ teigė, kad rusai dabar veikia racionaliau, taiko geresnę taktiką ir naudoja naujus ginklus. Pavyzdžiui, jų „Sukhoi Su-35“ naikintuvai aprūpinami ilgesnio nuotolio R-37M raketomis, kurios, anot Bronko, gerokai padidino potencialią grėsmę NATO oro operacijoms.
Robinsonas taip pat priminė, kad Rusija išvystė tolimojo nuotolio smūgių galimybes – nuo raketų iki sklendžiančių bombų. Tai ne tik apsunkina oro gynybą, bet ir leidžia smogti iš santykinai saugių pozicijų.
Pasak Bronko, NATO taip pat išmoko daug pamokų iš karo – pavyzdžiui, iš Ukrainos patirties gavo daugiau tikslios informacijos apie Rusijos oro gynybos sistemas, jų stipriąsias ir silpnąsias puses nei iki 2022 metų. Jis pridūrė, kad NATO turi reikiamą ginkluotę joms neutralizuoti, tačiau jos kiekiai Europoje vis dar nepakankami.
Anksčiau analitikai iš „The War Zone“ pranešė, kad Izraelis dar 1990-ųjų pabaigoje bandė „MiG-29“ naikintuvus ruošdamasis galimam karui su Iranu. Teigiama, kad 1997 m. balandį Izraelis iš Lenkijos gavo tris tokius lėktuvus bandymams, kurie buvo vykdomi slapta.
413-ojo „Reid“ SBS pulko karys Ivanas Kiričevskis pažymėjo, kad bandymų metu Izraelio pilotai išsamiai tyrė orlaivį ir jo ginkluotę, sukaupė daug skrydžių valandų ir testavo jo galimybes kovose su Izraelio naikintuvais.
Rusijos karo tyrinėtojas dekonstravo Kremliaus kariuomenės užkulisius: tam tikra prasme juokinga
23:13
Analitikai turėtų ne prognozuoti Maskvos režimo pabaigą, o verčiau klausti, kaip Rusija vis dar sugeba tęsti karą, teigia sociologas Joris Van Bladelas, tyrinėjantis Rusijos karo kultūrą. Pasak jo, Vakarai susiduria su jėga, kurios mentalitetas ir stiprybės yra visai kitokie. Vienoje pusėje yra brangūs ginklai ir žmonių gyvybės, o kitoje – pigi masinė gamyba ir verbavimas, grindžiamas skurdu.
Interviu leidiniui „Postimees“ Rusijos karo tyrinėtojas paaiškino, ko mes nepastebime žvelgdami į Kremliaus kariuomenę.
– Ką žinome apie Ukrainos karo poveikį Rusijos karybos kultūrai?
– Yra vienas aspektas, kuris išlieka pastovus. Nuo 2008 m. Rusijos kariuomenės tyrinėtojai kalba apie reformas ir modernizavimą. Akivaizdu, kad ten tikrai yra tam tikrų reformų ir modernizavimo elementų. Tačiau dabartinis karas rodo, kad jie grįžo prie masinės armijos.
Karys, kuris „prisikėlė“ iš mirusiųjų: kokią šiurkščią klaidą padarė Ukrainos valdžia
22:06
Pirmąją dieną po beveik ketverių metų, praleistų Rusijos nelaisvėje, Nazaras Daleckis sugrįžo namo ir aplankė nedideles savo kaimo kapinaites Vakarų Ukrainoje. Jis stabtelėjo prie vieno iš kapų – ten buvo užrašytas jo vardas.
Vos prieš keletą savaičių Nazaras ir dešimtys kitų buvo išlaisvinti per apsikeitimą belaisviais su Rusija. Iš Ukrainos saugumo pareigūno vyras sužinojo, kad dėl DNR klaidos jo giminaičiai prieš trejus metus palaidojo juodą maišą su palaikais, kurie, jie tikėjo, priklauso jam. Pasak pareigūno, N.Daleckio „ant popieriaus“ jau nebebuvo.
46 metų Nazaras stovėjo palinkęs virš savo kapo, vieno iš kelių dešimčių atvirame lauke. Šešis paminklus puošė Ukrainos vėliavos, skirtos kare žuvusiems kariams atminti. Septintoji vėliava, žyminti jo kapą, jau buvo nuimta, nes jame atilsį rado dar nežinomo kareivio palaikai. Aplink riogsojo po kasinėjimų paliktos krūvos žemių.
Daugiau pinigų agresoriui: JAV pratęs pauzę sankcijoms rusiškai naftai
21:46
Donaldo Trumpo administracija Jungtinėse Valstijose greičiausiai pratęs pauzę sankcijoms rusiškai naftai, siekdama stabilizuoti pasaulines kainas, praneša „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Pažymima, kad ši pauzė leidžia kitoms šalims laisvai pirkti rusišką naftą nebijant JAV sankcijų.
Tuo tarpu Rusijos žaliavinės naftos eksportas iš pagrindinių vakarinių uostų balandžio pradžioje išaugo, palyginti su kovu, nepaisant pakrovimo trikdžių, kuriuos sukėlė Ukrainos dronų atakos, skelbia „Reuters“.
Pauzė sankcijoms rusiškai naftai
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, kovą JAV faktiškai sustabdė dalį sankcijų Rusijos naftai, įvesdamos laikinas išimtis. JAV iždo departamentas išdavė specialią licenciją, leidžiančią transportuoti ir parduoti rusišką naftą bei naftos produktus, jei jie buvo pakrauti į tanklaivius iki 2026 m. kovo 12 d.
Amerikiečiai pabrėžė, kad šis leidimas yra laikinas ir galioja iki 2026 m. balandžio 11 d. Tačiau tuo pat metu kovo pabaigoje JAV taip pat išplėtė tikslinį sankcijų švelninimą – panaikino apribojimus kai kuriems Rusijos laivams, o tai rodo dalinį režimo sušvelninimą energetikos sektoriuje.
Visa tai aiškinama siekiu suvaldyti pasaulinių naftos kainų augimą, kurį sukėlė karas Persijos įlankos regione.
Putinas dingo iš viešumos, o reitingai ritasi žemyn – kas vyksta Kremliuje?
17:22
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reitingas nukrito iki žemiausio lygio nuo tada, kai prieš daugiau nei ketverius metus jis pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Tuo pačiu metu jis žymiai sumažino savo dalyvavimą viešuose renginiuose ir beveik nebekelia į regionus. Ar šie du dalykai gali būti susiję?
Rusijos vadovo V.Putino reitingų nuosmukis sutampa su laikotarpiu, kai Rusijoje vyksta plačiai paplitę interneto sutrikimai, o valdžia bando užblokuoti populiarią žinučių programėlę „Telegram“.
Remiantis Kremliaus kontroliuojamo Visos Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro (VCIOM) atliktos apklausos rezultatais, 70,1 proc. respondentų teigiamai įvertino savo lyderio V.Putino, kaip Rusijos prezidento, veiklą.
Lietuva, Latvija ir Estija atsikirto Marijai Zacharovai
16:32
Maskvai pareiškus, kad Ukrainos smūgiams prieš Rusiją Baltijos šalys suteikė oro erdvę, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime atmeta tokius kaltinimus.
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, kategoriškai atmetame Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš mūsų šalis kaip visiškai nepagrįstą. Baltijos valstybės niekada neleido naudoti savo teritorijos ir oro erdvės dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje“, – teigiama URM penktadienį išplatintame pranešime.
Skelbiama, kad nors Baltijos valstybės oficialiai paneigė šiuos kaltinimus, aiškiai apie tai pranešdamos Rusijos diplomatinių misijų laikiniesiems reikalų patikėtiniams Taline, Rygoje ir Vilniuje, tačiau, nepaisydama oficialios reakcijos, Rusija toliau meluoja.
„Ukraina toliau ginasi nuo plataus masto Rusijos agresijos karo visiškai laikydamasi Jungtinių Tautų (JT) Chartijos 51 straipsnio“, – nurodo URM.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad, užuot tęsusi informacinę operaciją, Rusija privalo nutraukti agresijos karą prieš Ukrainą ir išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos.
Kaip skelbė BNS, pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Rusija įspėjo Baltijos šalis už jų neva suteiktą leidimą Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams prieš Rusiją.
Panašius komentarus išsakė ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Lietuvos kariuomenės vertinimu, Rusija, skleisdama dezinformaciją, siekia didinti emocinį krūvį ir gąsdinti Lietuvą tikinant, kad Rusija yra pasiruošusi numušinėti taikinius virš Baltijos valstybių oro erdvės ar smūgiuoti į šių šalių teritoriją.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija atsiprašė partnerių dėl incidentų, kai ukrainiečių dronai įskrido į Baltijos šalis, ir nurodė, kad orlaiviai greičiausiai nukrypo nuo kurso paveikti Rusijos elektroninio karo sistemų.
„Slapta mobilizacija“: Rusija okupuotame Mariupolyje „ruošia“ moksleivius karui
15:48
Rusija vykdo slaptą jaunimo mobilizaciją okupuotame pietų Ukrainos Mariupolio mieste, kur moksleiviai įtraukti į karinius mokymus, įspėjo tremtyje veikianti vietos valdžia, kurią cituoja naujienų portalas „TVP World“.
Mariupolio miesto taryba, kurios būstinė dėl okupacijos yra Kyjive, „Telegram“ programėlėje paskelbė nuotraukas, kuriose esą matyti, kaip mokiniai apmokomi naudotis ginklais.
„Užuot mokęsi, jie ruošiasi karui“, – sakoma žinutėje ir toliau teigiama, kad šis procesas prasideda mokyklose.
„Laikinai okupuotame mieste, prisidengiant vadinamuoju „patriotiniu ugdymu“, jaunuoliai įtraukiami į karinius mokymus“, – pabrėžė Mariupolio miesto taryba.
„Vaikai mokomi, kaip elgtis su ginklais, dalyvauja taktinėse pratybose, karinėse treniruotėse ir priesaikos, patvirtinančios ištikimybę Rusijos Federacijai, ceremonijose... Šiuo metu Rusija veiksmingai vykdo slaptą mokinių mobilizaciją“, – rėžė miesto administracija.
Pranešime teigiama, kad vietos universitetų studentai taip pat neseniai praėjo kovinius mokymus, o kai kuriems buvo pasiūlytos sutartys su Rusijos kariuomene.
„2026 m. pradžioje didžiųjų Rusijos universitetų rektoriams buvo iškeltas tikslas: ne mažiau kaip 2 proc. studentų turi pasirašyti sutartis su Gynybos ministerija“, – nurodė taryba.
Mariupolio miesto taryba taip pat rašė, kad moksleiviai šaukiami į vadinamąją „Jaunimo armiją“.
Pranešime teigiama, kad 2019-2025 m. į judėjimą Donecko srityje, dėl kurios nuo 2014 m. kovoja separatistai, buvo įtraukta apie 6 tūkst. vaikų nuo 6 iki 18 metų.
Užfiksuota atvejų, kai Jaunimo armijoje dalyvaujantys vaikai, sulaukę pilnametystės, įsilieja į Rusijos gretas Ukrainos fronte, anksčiau rašė valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Peskovas: Kremliaus nedomina paliaubos su Ukraina
15:40
Kremlius nenori laikinų paliaubų su Ukraina ir reikalauja susitarimų dėl ilgalaikės taikos, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas šalies šeimininko Vladimiro Putino paskelbtas Velykų paliaubas.
Anot atstovo spaudai, Kremlius paskelbė Velykų paliaubas dėl humanitarinių priežasčių: nes Velykos yra „šviesi šventė mūsų šaliai, taip pat ir Ukrainai“.
Tačiau tai nenuneigia Kremliaus noro siekti ilgalaikio susitarimo, pabrėžė jis.
„Mes nenorime paliaubų, mes norime taikos, tvirtos, tvarios taikos. Ir ši taika gali ateiti šiandien, jei prezidentas Zelenskis priims atitinkamą sprendimą“, – aiškino D.Peskovas.
V.Putino atstovas spaudai taip pat sakė, kad Kremlius matė V.Zelenskio pareiškimą, jog Kyjivas sutiko elgtis atitinkamai Rusijai, kai prasidės paliaubos.
Kovo mėnesį Volodymyras Zelenskis kelis kartus viešai išreiškė Ukrainos pasirengimą organizuoti Velykų paliaubas.
Dieną prieš tai žurnalistai D.Peskovo paklausė, ar Rusija vėl planuoja skelbti Velykų paliaubas, kaip tai padarė pernai. V.Putino atstovas spaudai, pareiškė, kad jo viršininkas tokių sprendimų nepriima.
Tačiau jau po kelių valandų V.Putinas paskelbė Velykų paliaubas „nuo balandžio 11 d. 16 val. iki balandžio 12 d. dienos pabaigos“.
Kaip ir pernai, su Ukraina nebuvo susitarta dėl paliaubų sąlygų ir parametrų, o tai greičiausiai reiškia, kad pasikartos praėjusių metų scenarijus, kai rusai masiškai jas pažeidinėjo.
Budanovas sako, kad artimiausiu metu gali būti pasiektas susitarimas su Putinu
15:00
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas, tapęs vyriausiuoju Ukrainos derybininku su Rusija, pareiškė, kad mato pažangą derybose dėl taikos su Kremliumi ir pažymėjo, jog karas gali būti užbaigtas artimiausiu metu.
„Bloomberg“ šaltiniai Maskvoje su tuo nesutinka.
Nors derybos dėl kruviniausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nutraukimo viešai davė mažai rezultatų, K.Budanovas mano, kad jos juda susitarimo link.
„Visi jie supranta, kad karas turi baigtis. Būtent todėl jie derasi“, – pažymėjo prezidento kanceliarijos vadovas interviu „Bloomberg“. Su K.Budanovu žurnalistai kalbėjosi balandžio 4 d., o pats straipsnis paskelbtas tik penktadienį.
„Manau, tai truks neilgai“, – patikslino jis.
K.Budanovas pripažino, kad abi pusės iki šiol laikėsi „maksimalistinių“ pozicijų derybose, kurioms tarpininkavo JAV, tačiau išreiškė įsitikinimą, kad ieškodamos kompromiso jos priartės viena prie kitos.
️Buvęs Ukrainos žvalgybos vadovas išreiškė nuomonę, kad dabar Rusija taip pat nori sustabdyti karą ir Maskva turi aiškų stimulą sudaryti susitarimą.
„Skirtingai nei mes, jie švaisto savo pinigus, – teigė K.Budanovas. – Tai milžiniškos sumos – jau trilijonai.“
️Vis dėlto jis atsisakė pasakyti, kaip atrodytų galimas kompromisas dėl teritorinio klausimo, kuris šiose derybose kelia daugiausiai iššūkių.
„Galutinis sprendimas dar nepriimtas, – nurodė jis. – Bet iš esmės dabar visi aiškiai supranta, kas yra leistina. Tai didžiulis pažangos žingsnis.“
Tačiau toks optimistinis derybų vertinimas nėra būdingas bent jau kai kuriems Rusijos pareigūnams, tęsė „Bloomberg“. Pasak dviejų šaltinių, artimų Kremliui, kurie pageidavo likti anonimais, nes derybos nėra viešos, pokalbiuose praktiškai nematyti realios pažangos, o diskusijos dėl saugumo garantijų Kyjivui didžiąja dalimi yra aklavietėje.
Konfliktui išspręsti reikės platesnio susitarimo, kuriame dalyvautų JAV ir Europa, mano „Bloomberg" šaltiniai. ️Vienintelis apčiuopiamas šių metų derybų rezultatas buvo tai, kad abi pusės išdėstė pozicijas, nepriimtinas kitai pusei, pridūrė pašnekovai.
Kaip Estija išgyvens blokadą ir ginsis nuo Rusijos: priėmė drąsią strategiją
13:25
Estija pradėjo strategiškai ruoštis galimam visiškos blokados scenarijui, karo ar krizės atveju, pagal kurį šalis gali būti atkirsta nuo išorės pagalbos iki 30 dienų. Šis naujas principas įrašytas į atnaujintą strateginį dokumentą dėl Estijos saugumo politikos pagrindų.
Paprastai tariant, tai reiškia, kad, jei karo atveju Estijai būtų visiškai atskirta ore, sausumoje ir jūroje, šalis turi būti pasiruošusi bent 30 dienų tvarkytis be jokių išorinių kanalų. Naujuoju šalies saugumo principu siekiama maksimalios autonomijos blokados atveju.
Be kita ko, Estija ruošiasi ne tik ginti savo sienas, bet ir planuoja suduoti atsakomąjį smūgį priešo taikiniams giliai jo šalies teritorijoje.
Ketvirtadienį paskelbtoje naujojoje Estijos gynybos strategijoje išdėstyti šalies pajėgumai oro, jūrų ir sausumos blokados atveju savarankiškai veikti bent mėnesį. Per šį laiką Estija siektų atkurti išorinius ryšius ir kliautųsi NATO parama, kad galėtų atnaujinti visas operacijas, rašo transliuotojas ERR.
Piliečiams – griežtesni reikalavimai
Šalies vyriausybė savo piliečiams kelia griežtesnius išgyvenimo reikalavimus. Tikimasi, kad kiekvienas estas turės būtiniausių reikmenų ir atsargų septynioms dienoms, kad galėtų išgyventi be valstybės pagalbos.
Pagrindiniai gyventojų prioritetai – užtikrinti nuolatinę prieigą prie energijos ir ryšių, palaikyti pakankamas maisto ir degalų atsargas, užtikrinti galimybę naudotis medicinos paslaugomis ir turėti veikiančią visuomenės informavimo priemonę informacijai skleisti.
Talinas keičia strategiją
Anksčiau numatytas Estijos teritorinės gynybos principas buvo gerokai sustiprintas – dabar Estijos kariuomenė planuoja aktyviai įsitraukti į karinius veiksmus. Siekiama užkirsti kelią didelio masto mūšiams Estijos teritorijoje, vykdant prevencinius smūgius priešo pajėgoms.
Pagal šią patobulintą strategiją Estijos kariuomenė turėtų suduoti gilius smūgius į priešo teritoriją, neutralizuodama priešininko pajėgas, kol jos dar nespėjo kirsti sienos. Šio aktyvios gynybos metodo tikslas – sumažinti civilių aukų skaičių anksčiau sustabdant priešo veržimąsi į priekį.
„Karinė gynyba grindžiama aktyvios gynybos principu, kuris apima aktyvias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią puolimui, jį apsunkinti arba sumažinti puolimo veiksmingumą, įskaitant gilius smūgius į priešo teritoriją. Teritorinė gynyba išlieka labai svarbi, tačiau pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kovos veiksmai nevyktų Estijos teritorijoje“, – nurodoma šalies gynybos dokumentuose.
Pažymima, kad, keičiantis gynybos prioritetams, Estija taip pat strategiškai pakoregavo savo karines išlaidas. Vyriausybė nusprendė atšaukti savo planą įsigyti naujų kovinių mašinų ir suplanuotą biudžetą apie 500 mln. eurų skirti oro gynybos pajėgumams, bepiločiams orlaiviams ir bepilotėms technologijoms stiprinti.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras paaiškino, kad šį pokytį lėmė besikeičianti padėtis gynybos rinkoje ir pamokos, išmoktos iš Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Kovo mėn. Danijos generalinio štabo vadovas Michaelas Wiggersas Hyldgaardas išreiškė susirūpinimą, kad Europos šalys dar nėra visiškai pasirengusios karo realijoms.
M.W.Hyldgaardas įspėjo, kad Rusija potencialiai gali pradėti puolimą NATO teritorijoje dar iki dešimtmečio pabaigos.
„Turime pakeisti savo požiūrį: nuo analizės pereiti prie veiksmų. Mūsų tai nebestebina, bet nesame tam pasirengę. Mums nereikia būti tobulai pasirengusiems, mums reikia būti geriau pasirengusiems nei mūsų priešininkas“, – pareiškė jis.
Balio saloje „išvaikytas“ rusų kaimas
13:05
Indonezijos Balio salos valdžia paskelbė apie individualių gyvenviečių, kuriose gyvena persikėlėliai iš posovietinių šalių, likvidavimą. Balio gubernatorius I Wayanas Kosteris interviu agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad saloje likviduotos rusų ir ukrainiečių gyvenvietės.
Jis teigė, kad vis daugiau žmonių iš Rusijos ir Ukrainos imasi vykti į salą investuoti ir pradėti verslą. Daugelis jų gyveno kompaktiškomis grupėmis Ubudo rajone. Šios vietos buvo vadinamos „rusų kaimu“ ir „ukrainiečių kaimu“.
Balio gubernatorius pabrėžė, kad tokia praktika prieštarauja vietos taisyklėms ir salos kultūros politikai. Todėl jis nurodė Džanjamaro rajono vadovui ir vietos policijai įvesti tvarką.
Plačiau skaitykite ČIA.
