Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po taiklaus Ukrainos smūgio – Rusijoje antra para liepsnoja naftos perdirbimo gamykla
14:29
Penktadienį, praėjus daugiau kaip parai po Ukrainos dronų atakų, Rusijos Tuapsės uoste prie Juodosios jūros ugniagesiai toliau gesina gaisrą, skelbia vietos valdžios institucijos.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“ gaisrą nesėkmingai bando užgesinti 177 kariškiai.
Ketvirtadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai surengė atakas prieš kelis svarbius Rusijos taikinius. Pranešta, kad vienas smūgis buvo nukreiptas į Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro krašte.
„Tuapsės naftos perdirbimo gamykloje perdirbama nafta, kurios deklaruojamas kiekis yra 12 mln. tonų per metus. Įmonė aktyviai dalyvauja aprūpinant Rusijos okupacinę kariuomenę. Buvo užfiksuotas pataikymas, po kurio objekte kilo gaisras“, – sakoma pranešime.
Šaltiniai ukrainiečių naujienų portalams teigė, kad už šią sėkmingą ataką atsakingas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras „Alfa“, kuris paleido bepiločius orlaivius, bendradarbiaudamas su kitais Saugumo ir gynybos pajėgų padaliniais.
Teigiama, kad šis naftos terminalas prie Juodosios jūros kartu su Tuapsės naftos perdirbimo gamykla yra vienas gamybinis kompleksas. Jame gaminamas benzinas, dyzelinis kuras, mazutas ir naftos žaliava chemijos pramonei, jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant vidaus rinką ir eksportą. Kompleksas priklauso bendrovei „Rosneft“.
Vienas šaltinis nurodė, kad smūgius buvo apgadinti giluminiai naftos stovai, vamzdynų infrastruktūra, taip pat jūrų terminalo ir Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos rezervuarų parko cisternos. Po smūgių užfiksuotas stiprus gaisras.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
09:06
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: Baltarusija prie sienos įrenginėja artilerijos pozicijas ir tiesia kelius
23:02
Rusija vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Žvalgybos duomenimis, Baltarusijos pasienio zonoje tiesiami keliai Ukrainos kryptimi ir įrengiamos artilerijos pozicijos. Manome, kad Rusija dar kartą bandys įtraukti Baltarusiją į savo karą“, – pabrėžė jis.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad nurodė atitinkamais kanalais įspėti faktinę Baltarusijos vadovybę apie Ukrainos pasirengimą ginti savo žemę ir nepriklausomybę.
„Pastarųjų įvykių Venesueloje pobūdis ir pasekmės turėtų sulaikyti Baltarusijos vadovybę nuo klaidų“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat informavo apie vyriausiojo kariuomenės vado Oleksandro Syrskio ataskaitą. Pasak jo, balandį išlaikomas aukštas okupantų naikinimo tempas, o rusams nepavyksta perimti fronto iniciatyvos, kas yra itin svarbu.
„Taip pat fiksuojame okupacinio kontingento bandymus pergrupuoti pajėgas – tikėtina, siekiant kompensuoti asmeninio sudėties deficitą. Atsižvelgiant į tai, tampa vis akivaizdžiau, kam Baltarusijos teritorijoje buvo padidintas ginkluotųjų pajėgų aktyvumas“, – rezumavo Ukrainos vadovas.
Kremlius rėžia: Europa vis labiau įsitraukia į karą Ukrainoje
19:36
Penktadienį Kremlius pareiškė, kad Europos šalys vis labiau įsitraukia į karą Ukrainoje dėl žemyne ir Jungtinėje Karalystėje vykdomos dronų gamybos, praneša „Reuters“.
Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija išreiškė susirūpinimą dėl Europos planų didinti dronų tiekimą Ukrainai. Maskva paviešino sąrašą gamyklų bei įmonių, kurios, jos teigimu, gamina dronus arba jų komponentus.
Priduriama, kad sąraše nurodyti objektai, esantys Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Izraelyje ir Turkijoje.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad šis sąrašas faktiškai yra potencialių Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašas.
„Kada smūgiai taps realybe, priklausys nuo to, kas vyks toliau. Miegokite ramiai, partneriai europiečiai!“ – rėžė jis.
„Reuters“ pastebi, kad paklaustas, ar Gynybos ministerijos publikacija ir D.Medvedevo komentarai reiškia, jog Rusija iš tikrųjų svarsto galimybę suduoti smūgius taikiniams Europoje, Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vienareikšmiško atsakymo nepateikė.
„Šios šalys vis aktyviau kišasi į konfliktą, į karą aplink Ukrainą. Išsami informacija pateikta Gynybos ministerijos pareiškime“, – teigė Kremliaus atstovas.
Rusijos Leningrado gubernatorius kviečia į rezervistus „fronto linijos regioną“ specialiai užduočiai
17:41
Ukrainai surengus virtinę išpuolių prieš pagrindinius rusų naftos eksporto uostus, Rusija penktadienį paskelbė stiprinanti oro gynybą aplink svarbiausius infrastruktūros objektus šalies šiaurės vakaruose.
Ukraina yra ne kartą smogusi Ust Lugos ir Primorsko uostams – dviem svarbiausiems naftos eksporto centrams Vakarų Rusijoje.
Kyjivas šiuos smūgius vadina sąžiningu atsaku į naktimis, o pastaruoju metu vis dažniau ir dienomis Maskvos rengiamus Ukrainos miestų bombardavimus.
Ukraina taip pat siekia sumažinti Rusijos pajamas iš energijos kainų šuolio, kurį pakurstė karas Artimuosiuose Rytuose.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė „nusprendęs dislokuoti papildomas mobiliąsias ugnies grupes prie pagrindinių srities įmonių, siekdamas apsaugoti jas nuo bepiločių orlaivių atakų“.
„Į šias mobiliąsias ugnies grupes turėtų būti įtraukti rezervistai“, – sakė jis vaizdo įraše.
Jis pridūrė, kad įstojimas būtų savanoriškas ir iš pradžių būtų sudaroma trejų metų sutartis.
Prezidentas Vladimiras Putinas pernai pasirašė įstatymą, pagal kurį rezervistams leidžiama saugoti naftos perdirbimo gamyklas, kurios taip pat dažnai tampa Ukrainos dronų taikiniu.
Šios atakos turėjo neigiamos įtakos Rusijos naftos eksportui, nors Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šią savaitę pranešė, kad Rusijos pajamos iš naftos eksporto kovo mėnesį padidėjo beveik dukart iki 19 mlrd. JAV dolerių (16 mlrd. eurų).
Neatleistinas dalykas, kurį JAV gali padaryti Europai: WP įvardijo naują pavojų
17:26
Laikraščio „The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas padėtį, kurioje šiuo metu atsidūrė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas apibūdo kaip beviltišką aklavietę.
Pasak jo, tai daro jį tik dar pavojingesnį, nes V.Putinas gali jaustis įvarytas į kampą dėl proveržio nebuvimo kare Ukrainoje, Viktoro Orbano režimo griūties Vengrijoje ir nesugebėjimo padėti Iranui, šiam kariaujant prieš Jungtines Valstijos ir Izraelį.
Jo vertinimu, padėtis, į kurią papuolė V.Putinas, ateityje gali dar labiau pablogėti. Rusijos ekonomika, nepaisant trumpam pakilusių naftos kainų, yra sunkioje padėtyje, Europos šalys stiprėja, NATO pajėgos dislokuotos nuo Arkties iki Juodosios jūros, o karas Ukrainoje užsitęsė beveik be jokių galimybių pasiekti lemiamą pergalę.
️„Jei tu esi Putinas ir jautiesi įvarytas į kampą, gali pradėti galvoti apie kitą karą – prieš Europą – net tada, kai toliau kariauji Ukrainoje“, – rašo žurnalistas, kurio skiltys ne kartą atsidūrė dėmesio centre svarstant Vašingtono taikos planą Ukrainai.
Pasak D.Ignatiuso, tokioje situacijoje V.Putinas gali pradėti spėlioti, ar jau atėjo laikas pulti – kol Europos šalys dar nėra visiškai apsiginklavusios, Ukraina nėra sukūrusi naujų ginklų, o į nuolatinius konfliktus su NATO įsiveliantis Donaldas Trampas nėra pasitraukęs iš posto.
S️avo straipsnyje autorius citavo „Carnegie“ analitinio centro vyresniojo bendradarbio ir buvusio JAV žvalgybos pareigūno Eugene'o Rumerio ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusija iš karo Ukrainoje gali išeiti mažiau saugi, labiau įsibaiminusi ir dar pavojingesnė Europai.
„Rusija, įsiveržusi į Ukrainą melaginga dingstimi, kad jai reikia apsaugoti savo vakarinį flangą, gali iš karo išeiti mažiau saugi, labiau pasipiktinusi ir dar labiau pavojinga Europai nei prieš karą. Jos grėsmės suvokimas metą ilgą šešėlį ant Europos“, – rašė E.Rumeris.
Jis ir jo kolegos iš „Carnegie“ analitinio centro šią savaitę duotuose interviu paaiškino, kodėl, nepaisant Irano karo sukelto chaoso, Vakarams tebėra svarbiausias saugumo iššūkis – karas Ukrainoje.
„Aš vadovaujuosi giliu įsitikinimu, kad Europa yra svarbiausias Rusijos teatras. Būtent ten bus sutelkta Putino energija“, – žurnalistui sakė E.Rumeris.
Pasak jo, kol V.Putinas gyvas, Ukraina bus „nebaigtas reikalas“.
Ukraina kelia grėsmę V.Putinui būtent todėl, kad nori būti Europos dalimi. Dėl to ji yra jo manymu, Europos ieties smaigalys.
„Kremliaus požiūriu, kaip ne kartą yra pareiškę aukšti Rusijos pareigūnai, Europa kariauja su Rusija“, – priminė E.Rumeris.
V.Putinui vykdant „hibridinę“ slapto sabotažo kampaniją prieš Ukrainos sąjungininkus, Europa gauna žinią.
Ką darys Trumpas?
️„Putinas mėgsta rizikuoti, kaip parodė jo invazija į Ukrainą. Kas bus, jei jis nuspręs, kad galimybių langas mesti iššūkį NATO ir įvesti naują tvarką užsidaro?“ – svarstė D.Ignatiusas.
„Ką darys Trumpas, jei Putinas užpuls kurią nors Europos šalį?“, – klausė jis.
️„Man tai pats baisiausias klausimas iš visų, – tęsia žurnalistas. -Trumpas tiek daug laiko praleidžia kritikuodamas NATO, kad europiečiai jau abejoja Amerikos saugumo garantijų patikimumu.“
️Rusija šią savaitę padidino spaudimą Europai po to, kai Rusijos gynybos ministerija paskelbė Europos įmonių, kurios, pasak ministerijos, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie Ukrainos bepiločių orlaivių gamybos, adresų sąrašą.
Tuo pačiu ministerija įspėjo apie nenuspėjamas pasekmes naudojant Europoje pagamintus dronus atakoms prieš Rusiją.
Vienas iš neatleistinų dalykų, kuriuos D. Trumpas galėtų padaryti užsienio politikoje, būtų palikti Amerikos NATO sąjungininkus Europoje tuo metu, kai jie susiduria su didėjančia ir akivaizdžia Maskvos grėsme, išskyrė E. Rumeris.
Pasak jo, „transatlantinės skyrybos, kol Europa nesukūrė savo konvencinės gynybos ir neišsprendė branduolinių grėsmių iš Rusijos atgrasymo problemos be JAV branduolinio skėčio virš jos, sukurtų galimybę Vladimirui Putinui įgyvendinti savo ambicijas“.
Rusija „per penkerius metus gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO“, – praėjusiais metais perspėjo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, sakydamas kalbą Londone esančiuose „Chatham House“ rūmuose.
„Neapgaudinėkime savęs, mes visi dabar esame rytiniame flange“, – tada pareiškė M.Rutte.
Praėjusių metų vasarį Danijos užsienio ir karinės žvalgybos tarnyba paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusija ruošiasi galimai konfrontacijai su Aljansu ir maždaug po penkerių metų nuo karo Ukrainoje sustabdymo galės kelti tiesioginę karinę grėsmę NATO šalims. Panašius pareiškimus padarė ir kitų Europos šalių žvalgybos tarnybos bei politikai.
„Trumpas yra taip užsiėmęs savo prieš NATO nukreiptų nuoskaudų sąrašu, kad atrodo kurčias tam, kas gali tapti didžiausia jo prezidentavimo krize. Jei vieną dieną istorikai paklaus: „Kas prarado Europą?“, ką atsakys Trumpo nuolankūs nacionalinio saugumo patarėjai?“, – klausimu straipsnį baigė D.Ignatiusas.
Griežta Europos reakcija į Šoigu grasinimus Baltijos šalims ir Suomijai
17:01
Europos Komisijos atstovė spaudai Anita Gipper sureagavo į Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu ketvirtadienį išsakytus grasinimus Baltijos valstybėms ir Suomijai. Juose buvęs gynybos ministras tikino, kad Rusija turi teisę į savigyną dėl Ukrainos dronų atakų, vykdomų būtent iš šių šalių.
Europos Sąjunga griežtai paneigė, kad Latvija, Lietuva, Estija ir Suomija yra įsitraukusios į Ukrainos smūgius prieš Rusiją.
„Visiškai aišku, kad tokie pareiškimai yra Rusijos dezinformacijos vadovėlio dalis, taip pat sudaro progas eskalacijai ir kenkia regioniniam saugumui. Tai nėra nieko naujo“, – rėžė Europos Komisijos atstovė spaudai.
A.Gipper pabrėžė, kad Baltijos valstybės ir Suomija jau paskelbė pareiškimus, kuriuose „aiškiai atmeta šį nepagrįstą kaltinimą“ jų atžvilgiu.
Ji pridūrė, kad „iš to, ką matėme, nėra jokių įrodymų“, patvirtinančių Rusijos kaltinimus šioms valstybėms.
Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas anksčiau šią savaitę aiškino, kad Suomija ir Baltijos šalys neva suteikia savo oro erdvę Ukrainos dronams, o tai, pasak jo, reiškia, kad šios NATO valstybės narės tiesiogiai dalyvauja atakose prieš Rusijos teritoriją ir infrastruktūrą.
N.Patruševas citavo duomenis, kad atstumas nuo Ukrainos šiaurinių sienų iki Leningrado srities viršija 1400 kilometrų. Jis įsitikinęs, kad ukrainiečių dronai negali įveikti tokio maršruto be NATO šalių, virš kurių teritorijos jie skrenda, sutikimo.
Pirmą kartą: privati gynyba perėmė 400 km/val. greičiu skriejantį Rusijos reaktyvinį droną
15:43
Penktadienį Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fiodorovas paskelbė, kad privatus oro gynybos padalinys sėkmingai perėmė Rusijos reaktyvinį droną „Shahed“. Nurodoma, kad taikinys skrido didesniu nei 400 km per valandą greičiu. Tai – pirmas kartas, kai taip greitai judantį taikinį perėmė privačios gynybos padalinys.
Ministras teigė, kad sėkmingas 400 km/val. greičiu skrendančio reaktyvinio drono perėmimas yra naujas techninio sudėtingumo lygis.
Pasak M.Fiodorovo, Rusija vis dažniau kovoje pasitelkia reaktyvinius dronus. Šie modeliai yra gerokai greitesni už ankstesnes versijas, todėl tradiciniams padaliniams juos daug sunkiau susekti ir perimti.
Privačios grupės skirtos veikti kaip papildomas apsaugos sluoksnis būtent ypatingos svarbos infrastruktūros objektams.
Šiuo metu projekte dalyvauja 19 skirtingų įmonių, kurios formuoja savo oro gynybos grupes. Šios grupės veikia ne savarankiškai, o yra visiškai integruotos į vieningą Ukrainos karinių oro pajėgų valdymo sistemą.
Pagrindinis tikslas – greitai padidinti gynybos pajėgumus, nesukeliant didesnio spaudimo reguliariosios kariuomenės daliniams.
Po šio sėkmingo pavyzdžio Gynybos ministerija planuoja išplėsti šią iniciatyvą. Daugiausia dėmesio ir toliau bus skiriama sunaikinamų taikinių skaičiaus didinimui ir reagavimo į oro grėsmes laiko mažinimui.
„Privati priešlėktuvinės gynybos grupė pirmą kartą numušė reaktyvinį lėktuvą „Shahed“, skridusį daugiau kaip 400 km/val. greičiu. Toliau plėtojame privačios oro gynybos projektą. Privati oro gynybos grupė Charkivo srityje aktyviai numušinėja „Shahed“, konkrečiai, užfiksuotas pirmasis reaktyvinio bepiločio lėktuvo numušimas“, – pareiškė ministras.
Ukraina pasirengusi susitikimui su Putinu: įvardijo sąlygas
15:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirengęs susitikimui su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir JAV lyderiui Donaldui Trumpui. Ukraina suinteresuota surengti Turkijoje lyderių lygio susitikimą, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Antalijos diplomatiniame forume.
„Esame pasirengę surengti lyderių susitikimą Turkijoje Zelenskio – Putino formatu, dalyvaujant Erdoganui ir Trumpui. Neseniai perdavėme šią žinią Turkijos partneriams. Turkija atlieka svarbų vaidmenį taikos pastangose“, – pažymėjo ministras.
Šalies diplomatijos vadovas nurodė, kad Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybinės grupės nuolat palaiko ryšį.
„Tikimės JAV derybų grupės vizito į Ukrainą aptarti tolesnių veiksmų“, – pridūrė A.Sibyha.
Kartu, pasak ministro, Ukraina palankiai vertina JAV pastangas siekti teisingos ir visapusiškos taikos.
„Sunkiausias mūsų dvišalio diplomatinio kelio su JAV laikotarpis baigėsi. Mums pavyko šį kelią nustatyti teisingai ir pragmatiškai, gerbiant vieniems kitų pozicijas. Ukraina iš tiesų turi kozirių“, – pabrėžė jis.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad dabar kaip niekada svarbu didinti spaudimą Rusijai ir ją susilpninti.
„Tai vienintelis būdas paspartinti taikos pastangas. Esame pasirengę paliauboms. Putinas turi suprasti, kad jis niekada nepasieks savo tikslų mūšio lauke“, – sako diplomatijos vadovas.
Po 18 metų pertraukos – į Ukrainą atvyko Švedijos karalius
14:50
Į Ukrainą su vizitu atvyko Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas vizitą Ukrainoje pradėjo kartu su manimi pagerbdamas mūsų žuvusių karių atminimą. Labai dėkingas už šią pagarbą“, – pažymėjo jis.
Prezidentas pabrėžė, kad „mums, Ukrainos gynėjams ir saugotojams, kovojusiems prieš Rusijos agresiją, labai svarbus kiekvieno iš jų atminimas“.
„Jie kovojo ne tik už mūsų šalį, bet ir už visos Europos gynybą, kad rusų beprotybė ir žudynės nesitęstų toliau“, – pridūrė V.Zelenskis.
Paskutinis oficialus valstybinis Švedijos karaliaus Karolio XVI Gustavo vizitas kartu su karaliene Silvija į Ukrainą įvyko 2008 m. rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.
Tąkart jis iškilmingai atidarė greitkelio, jungiančio Zmievkos kaimą su pagrindine regionine transporto magistrale, kurios ilgis 4 km, Marjansko-Beryslavas, atkarpą.
Atidarymo ceremonijos metu Švedijos karalius ir Chersono srities valstybinės administracijos pirmininkas Borysas Silenkovas perkirpo simbolinę juostelę. Kelias pradėtas eksploatuoti 2008 m. rugsėjo 15 d. Švedijos karaliaus vizito proga.
Karalius taip pat susitiko su Beryslavo rajono Zmievkos kaimo gyventojais – etniniais švedais. Svečias vietos ligoninei padovanojo diagnostinę įrangą.
Be to, Zmievkoje jis apsilankė stačiatikių ir švedų liuteronų bendruomenėms priklausančioje Švento Mykolo bažnyčioje, kur dalyvavo pamaldose, kurias vedė švedų pastorius.
Zmievkoje karalius ir karalienė padėjo gėlių prie paminklinės lentos represuotiems švedams ir vokiečiams, kuriuos 1937-1938 m. persekiojo sovietų valdžia.
Trumpas nustebino: pratęsė draudimą Rusijos laivams švartuotis JAV uostuose
14:32
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar vieniems metams pratęsė draudimą Rusijos laivams švartuotis JAV uostuose, rodo Federaliniame registre paskelbtas įrašas.
Draudimas buvo įvestas 2022 metais, valdant tuometiniam prezidentui Joe Bidenui, reaguojant į Rusijos veiksmus, kurie, Vašingtono teigimu, kėlė grėsmę JAV tarptautiniams santykiams.
„Rusijos Federacijos vyriausybės politika ir veiksmai dėl JAV tarptautinių santykių sutrikdymo ar grėsmės juos sutrikdyti ir toliau lemia nepaprastąją padėtį valstybėje“, – sakoma cituojamame D.Trumpo įsake.
„Todėl (...) dar vieniems metams pratęsiu nepaprastąją padėtį Rusijos Federacijos atžvilgiu ir nepaprastuosius įgaliojimus dėl su Rusija susijusių laivų inkaro nuleidimo ir judėjimo JAV uostuose reguliavimo“, – nurodoma jame.
Tai reiškia, kad su Rusija susijusiems laivams dar vienus metus bus draudžiama švartuotis JAV uostuose.
