- Peskovas: Putinas pasirengęs susitikti su Zelenskiu
- Putinas susierzino ir reikalauja pasiaiškinti: visą sistemą gali apimti panika
- Rusija susidūrė su problema: ar padės milijardai iš naftos?
- Papasakojo, kaip JAV bazę Saudo Arabijoje saugo Ukrainos technologijos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija susidūrė su problema: ar padės milijardai iš naftos?
14:20
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose Rusijos gautos pajamos iš naftos vargu ar padės prezidentui Vladimirui Putinui atgaivinti ant recesijos slenksčio atsidūrusią Rusijos ekonomiką, trečiadienį rašo „Bloomberg“.
Problema, su kuria susiduria Rusijos valdžia, yra ta, kad didžiulės biudžeto išlaidos atgaivina paklausą, bet ne pasiūlą, teigė agentūra. Taip yra todėl, kad ištekliai vis dažniau nukreipiami į karinę gamybą, kurios produktai sunaikinami mūšio lauke, rašo „Bloomberg“.
Jei Rusijos valdžia nuspręs panaudoti papildomas pajamas iš naftos papildomoms išlaidoms didinti, palyginti su jau suplanuotomis, tai padidins infliacinį spaudimą ir suteiks dar vieną priežastį išlaikyti aukštą Centrinio banko palūkanų normą.
Pirmąjį ketvirtį Rusijos BVP, manoma, sumažėjo, nes per pirmuosius du mėnesius gamybos apimtys sumažėjo beveik 2 proc., rašo „Bloomberg“. Tai gali būti pirmasis ketvirčio nuosmukis nuo 2023 m. pradžios. Tuo pat metu investicinis aktyvumas 2026 m. pirmąjį ketvirtį pirmą kartą nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio buvo neigiamas, teigiama straipsnyje.
Rusijos vyriausybė, sprendžiant iš atnaujintos ministrų kabineto makroekonominės prognozės, pesimistiškai vertina tolesnes aukštų naftos kainų perspektyvas. Pasak su dokumentu susipažinusių šaltinių, pareigūnai ketina išlaikyti vidutinę Rusijos naftos kainą 59 JAV dolerių už barelį. Jie taip pat tikisi gerokai stipresnio rublio, nei buvo numatyta anksčiau. Kartu tai reiškia mažesnes pajamas iš naftos nei numatyta biudžete, apibendrina agentūra.
Kokios problemos
Nors Rusijos centrinis bankas jau devynis mėnesius mažina pagrindinę palūkanų normą, o paskutiniame posėdyje ją sumažino iki 15 proc., realioji skolinimosi kaina išlieka arti istoriškai aukštų verčių.
Brangstanti nafta gali padėti eksportuotojams, kurie sudaro apie ketvirtadalį biudžeto pajamų, tačiau ji negali kompensuoti mažėjančios gamybos apimties ir sustojusių investicijų esant tokiai griežtai fiskalinei politikai, rašo „Bloomberg“.
„Nors didesnės naftos kainos, susijusios su konfliktu dėl Irano, 2026 m. gali atnešti papildomų 1-3 trln. rublių biudžeto pajamų, Rusijos ekonomika susiduria su didele rizika, kurios didelės naftos kainos nepadės išvengti“, – sakė „Freedom Finance Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova.
Susitikimai su Putinu
15min primena, kad praėjusį trečiadienį vykusiame susitikime su Vladimiru Putinu ekonomikos klausimais buvo aptartos Rusijos vyriausybės siūlomos priemonės biudžetui subalansuoti.
Rusijos ekonomikos rezervai „didžiąja dalimi išnaudoti, situacija tikrai tokia, o makroekonominė padėtis yra daug sudėtingesnė“, – penktadienį pareiškė Ekonominės plėtros ministerijos vadovas Maksimas Rešetnikovas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
Kaip neigiamus veiksnius jis įvardijo stiprų rublį, darbo jėgos trūkumą, aukštas palūkanų normas ir biudžeto suvaržymus. M.Rešetnikovas taip pat įspėjo, kad vyriausybės prognozė, jog metų pabaigoje ekonomikos augimas sieks 1,3 proc., gali būti sumažinta.
„Kaltas Putinas“: Zelenskis paaiškino, kodėl neįmanoma ieškoti kompromiso su diktatoriumi
00:14
Pasaulio lyderiai turi kalbėtis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kad būtų užbaigtas jo karas prieš Ukrainą. Tačiau kompromisas gali nesuveikti.
Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis turėjo omenyje tokius politikus kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.
Zelenskis pridūrė, kad jei pasaulis nori sustabdyti Putiną, turi jam aiškiai pasakyti, jog jis neteisus.
„Jei pradėsime kažkokį dialogą su Putinu, klausdami: „Klausykite, mums reikia rasti jums kažkokį kompromisą, gal būtumėte toks malonus?“ – nesu tikras, kad tai suveiks. Kaltas yra Putinas“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Keisti Rusijos įmonių sprendimai išduoda patiriamą skausmą
23:18
Dauguma Rusijos įmonių iš esmės sustabdė naujų darbuotojų įdarbinimą, rodo Rusijos centrinio banko ataskaitoje pateikiami duomenys. Sprendimai galios iki šių metų pabaigos, o tai lėmė susilpnėjusi šalies ekonomika.
Leidinys „Postimees“ apžvelgia, ką atskleidžia Rusijos įmonių priimami sprendimai.
„The Moscow Times“ rašo, kad Rusijos darbo rinka patiria plataus masto pokyčius, o žmonėms vis sunkiau rasti darbą.
Apie 64 proc. Rusijos centrinio banko apklaustų įmonių teigė, kad šiais metais neplanuoja didinti darbuotojų skaičiaus, motyvuodamos tokį sprendimą nedidele savo produkcijos paklausa.
JAV iždo sekretorius gina sprendimą pratęsti sankcijų Rusijos naftai išimtį
23:10
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį gynė neseniai priimtą Donaldo Trumpo administracijos sprendimą laikinai pratęsti sankcijų išimtį, leidžiančią parduoti jau jūroje esančią Rusijos naftą.
Praėjusį penktadienį paskelbta mėnesio trukmės išimtimi siekiama sumažinti smarkiai išaugusias energijos kainas. Tačiau sprendimas buvo priimtas praėjus vos dviem dienoms po to, kai S. Bessentas žurnalistams pareiškė, kad Vašingtonas išimties nepratęs.
Naujausias žingsnis leido įsigyti naftos ir naftos produktų, kurie buvo pakrauti į laivus iki penktadienio, iki gegužės 16-osios 0 val. 01 min. (7 val. 01 min. Lietuvos laiku).
Zelenskis pakomentavo gandus apie „Donnylendą“ Donbase
22:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į žiniasklaidos pranešimus, kad Ukrainos derybininkai esą siūlė neužimtą Donecko srities dalį pavadinti „Donnylendu“ JAV prezidento Donaldo Trumpo garbei.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, Zelenskis tai pareiškė internetiniame brifinge per „WhatsApp“.
„Mano derybose nebuvo vartojami jokie kiti pavadinimai, tik Donecko sritis, Luhansko sritis, mūsų Donbasas ir Ukrainos teritorija. Atitinkamai yra dokumentai, kuriuose visa tai aiškiai nurodyta“, – pabrėžė Zelenskis.
Tuo pat metu prezidentas teigė negalintis komentuoti kitokio pobūdžio dialogų tarp įvairių šalių.
„Manau, svarbiausia, kad Donecko ir Luhansko sritys liktų Ukrainos teritorija. Taip ir yra. Kad nebūtų jokio „Putinlendo“. Štai kas svarbiausia“, – pažymėjo Zelenskis.
Kaip pranešė „The New York Times“, Ukrainos pareigūnai esą siūlė neužimtą Donbaso dalį pavadinti „Donnielendu“ Donaldo Trumpo garbei. Teigiama, kad tai buvo aptarta derybose dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos.
Esą tokiu būdu buvo mėginama palenkti Trumpą į Ukrainos pusę, kad jis nespaustų Kyjivo perduoti šio „Donnylendo“ Rusijai.
Peskovas: Putinas pasirengęs susitikti su Zelenskiu
21:47
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tačiau jis pridūrė, kad toks susitikimas galėtų būti produktyvus tik tada, kai susitarimai jau būtų galutinai suderinti.
„Svarbiausia yra susitikimo tikslas. Koks jo tikslas? Putinas sakė, kad yra pasirengęs bet kada susitikti Maskvoje. Svarbiausia, kad susitikimas turėtų tikslą, o dar svarbiau – kad jis būtų rezultatyvus. O tai įmanoma tik galutinai įtvirtinant susitarimus“, – sakė Peskovas, cituojamas Rusijos žiniasklaidos.
Peskovas taip pat pareiškė, kad Maskva nemato Ukrainos „politinės valios spręsti konfliktą“.
Pasak jo, Rusija yra pasirengusi priimti amerikiečių derybininkus „kad ir rytoj“.
Latvijos URM: Rusija neturi pajėgumų pulti NATO ir Baltijos šalių
20:42
Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.
Užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad visi Rusijos kariniai pajėgumai yra visiškai nukreipti į Ukrainą, kur Maskva patiria didžiulius žmogiškųjų išteklių nuostolius. B. Bražė paminėjo, kad bendri Rusijos pajėgų nuostoliai vertinami apie 1,3 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o tai vis labiau riboja karinius pajėgumus ir ilgalaikėje perspektyvoje užkrauna papildomą naštą šalies socialinei ir ekonominei sistemai.
Zelenskis paaiškino, kaip konfliktas Irane trukdo deryboms dėl karo Ukrainoje
19:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad dėl karo Irane sutriko kai kurių svarbiausių ginklų tiekimas Ukrainai.
Derybos dėl karo Ukrainoje negali būti atidėtos
Derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos negali būti sustabdytos tol, kol baigsis konfliktas Irane. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis pažymėjo, kad karas Irane nukreipė dėmesį nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Jis pridūrė, jog būtų pavojinga manyti, kad pastangos užbaigti karą Ukrainoje negali būti atnaujintos tol, kol nebus išspręstas konfliktas Irane.
Tokių skaičių Rusijoje nebuvo nuo pat mobilizacijos: daug kam nelaiko nervai
18:36
Interneto išjungimas, „Telegram“ blokavimas ir sustiprėjusi kova su VPN išprovokavo rusų emigracijos nuotaikų bangą.
Užklausų apie persikėlimą iš Rusijos į kitas šalis skaičius paieškos sistemose „Yandex“ pasiekė maksimumą nuo 2022 m. rudens mobilizacijos, matyti iš statistikos „Yandex Wordstat“, kurią skelbia „Vedomosti“.
Palyginti su metų pradžia, užklausų persikraustymo iš Rusijos į kitą šalį tema padvigubėjo: sausį – 19,6 tūkst. užklausų, vasarį – 22,9 tūkst. užklausų, o kovą – 40 tūkst. užklausų. O palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, rusai informacijos apie galimybes persikelti ėmė ieškoti tris kartus dažniau: 2025 m. sausį-kovą tokių prašymų buvo atitinkamai 16,2 tūkstančio, 12,4 tūkstančio ir 12,9 tūkstančio.
„Sprendžiant iš naujausių duomenų, valdžia susiduria su tuo, kad įprasta draudimų logika nebėra automatiškai paverčiama visuomenės sutikimu“, – teigia politologas Ilja Graščenkovas. – Visuomenė pavargo ne tiek nuo paties griežtumo, kiek nuo jausmo, kad apribojimų daugėja ir neatsiranda jokio horizonto, kaip juos pagerinti. <...> Kalbame apie didėjantį konfliktą tarp draudžiančio valdymo modelio ir visuomenės poreikio gyventi normaliai, be apribojimų.“
Po besikartojančių interneto draudimų oficialūs valdžios institucijų reitingai parodė didžiausią kritimą nuo karo pradžios: „pritarimo“ Vladimiro Putino veiklai lygis pagal VCIOM apklausas prarado 8 punktus ir nukrito iki 67,2 proc., o „pasitikėjimo“ reitingas (jis skaičiuojamas pagal atvirą apklausą, kai V.Putino pavardė neminima) nukrito žemiau 30 proc., t. y. perpus mažiau nei 2015 m.
Daug kam nelaiko nervai
Prie valdžios kritikos prisijungė net lojalistai: „Z“ tinklaraštininkas Ilja Remesla, anksčiau smerkęs opozicionierius, šokiravo žiniasklaidos erdvę ragindamas suimti V.Putiną, o protesto „lydere“ netikėtai tapo buvusi realybės šou „Namai-2“ dalyvė Viktorija Bonia. Savo kreipimesi į V.Putiną, kurį peržiūrėjo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ji perspėjo, kad žmonių kantrybė gali pratrūkti kaip spyruoklė, o tarp visuomenės ir valdžios išaugo „siena“, skelbia „The Moscow Times“.
Keli verslininkai ir bankininkai neviešai kreipėsi į V.Putiną su prašymu sulėtinti interneto puolimą, kuris tapo „galvos skausmu“ įmonėms, ir taip kenčiančioms nuo didesnių mokesčių ir lėtėjančios ekonomikos, sakė „Reuters“ šaltiniai.
Kremliui artimi „Bloomberg“ pašnekovai teigė, kad dėl visuomenės nepasitenkinimo valdžia gali atsisakyti toliau riboti internetą ir net leisti „Telegram“ toliau veikti Rusijoje. Tačiau žinučių programos, kuri metų pradžioje Rusijoje turėjo apie 100 mln. naudotojų, blokavimo lygis nepasikeitė – jis siekia apie 90 proc.
Viskas gali dar labiau sugriežtėti
Valdžios institucijos greičiausiai neatsisakys bendro kontrolės kurso, tačiau stengsis, kad jis mažiau traumuotų kasdienį gyvenimą, sako I.Graščenkovas: „Jos ieškos pusiausvyros tarp saugumo ir dirgiklių, tarp represinės inercijos ir poreikio nepakenkti socialinei gerovei.“
Tačiau neatmetamas ir tolesnio griežtinimo scenarijus, tęsia ekspertas: „Jis taip pat įmanomas, ypač jei saugumo logika išliks prioritetinė, o reitingų kritimas bus interpretuojamas ne kaip signalas prisitaikyti, bet kaip priežastis dar stipriau disciplinuoti erdvę.“
Zelenskis pažangą dėl ES paskolos Ukrainai vadina teisingu signalu
17:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasveikino Europos Sąjungos sprendimą preliminariai uždegti žalią šviesą 90 mlrd. eurų paskolos Kyjivui atblokavimui, pavadindamas tai „teisingu signalu“.
Kartu jis dar kartą paragino Rusiją nutraukti invaziją.
„Atblokavimas yra teisingas signalas dabartinėmis aplinkybėmis. Rusija privalo nutraukti savo karą. O paskatos tam gali atsirasti tik tada, kai ir parama Ukrainai, ir spaudimas Rusijai bus pakankami“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.
Putinas susierzino ir reikalauja pasiaiškinti: visą sistemą gali apimti panika
17:28
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per susitikimą Kremliuje viešai sukritikavo savo vyriausiuosius patarėjus ekonomikos klausimais, pranešė Laisvės radijas.
„Tikiuosi išgirsti išsamius pranešimus apie tai, kodėl makroekonominiai rodikliai neatitinka ne tik ekspertų ir analitikų lūkesčių, bet ir realių vyriausybės bei centrinio banko prognozių“, – piktinosi V.Putinas.
Tarp tų, kurie pateko į jo rūstybę, yra Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, kuriai tenka lemiamas vaidmuo remiant Kremliaus ekonomiką. Ekspertai teigia, kad galimas E.Nabiullinos atsistatydinimas galėtų turėti toli siekiančių pasekmių Rusijos ekonomikai, skelbia portalas „Unian“.
Kas būtų, jei atleistų Centrinio banko vadovę
„Jos atsistatydinimas dabar ne tik parodytų silpnumą. Ji pakirstų vienintelį institucinį ramstį, kuris išlaikė rinkų pasitikėjimą ir teisingą infliacijos stabilizavimo kryptį“, – sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko.
Nicholasas Birmanas-Trickettas, buvęs JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto bendradarbis, pritaria šiam vertinimui.
„Jei ji bus atleista, visą verslo ekosistemą apims panika“, – pažymi jis.
Londono verslo mokyklos ekonomikos profesorius Richardas Portesas sako, kad E.Nabiullina yra „vienas iš nedaugelio stiprių Rusijos ekonomikos valdymo ir visos ekonomikos elementų“. Jo nuomone, V.Putinas neturi labiau kvalifikuoto asmens vadovauti Rusijos centriniam bankui, todėl bet koks pakeitimas tik pablogintų padėtį.
Taip valdo vidinę įtampą
Kartu ekspertai įspėja, kad V.Putino susitikimo su vyriausybe ir Rusijos reguliavimo institucija nereikėtų aiškinti pernelyg pažodžiui, ir teigia, kad visa tai yra kruopščiai surežisuota.
„Tai, kad šis spaudimas viešai nukreiptas į ekonominį bloką, nėra neįprasta – taip Kremlius valdo vidinę įtampą. Tai nebūtinai signalizuoja apie politikos kurso pasikeitimą ar pinigų politikos galių perskirstymą“, – priduria A.Prokopenko.
Pagrindiniai Rusijos ekonomikos skaičiai
Rusijos vyriausybės duomenimis, praėjusiais metais Rusijos BVP augimas gerokai sulėtėjo – nuo 4,9 proc. 2024 m. iki vos 1 proc. 2025 m.
Per pirmuosius du 2026 m. mėnesius ekonomika susitraukė 1,8 proc. Rusijos pareigūnai įspėjo, kad 2026 m. augimo prognozė, dabar siekianti 1,3 proc.
Taip pat pranešama, kad Rusijos federalinio biudžeto deficitas smarkiai išaugo iki 4,5 trilijono rublių (apie 60 mlrd. JAV dolerių), t. y. dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tai vyksta mažėjant pajamoms iš naftos eksporto.
Taiklios Ukrainos atakos
Kremliaus pajamos mažėja ir dėl nuolatinių Ukrainos pajėgų atakų. Primorsko ir Ust Lugos atakos Rusijos energijos eksportuotojams kainavo apie 970 mln. JAV dolerių negauto pelno. Žinoma, kad Primorskas ir Ust Luga sudaro daugiau kaip 40 proc. visų Rusijos naftos eksporto jūra pajėgumų.
Balandžio 20 d. naktį ukrainiečių bepiločiai atakavo jūrų naftos terminalą Tuapsėje. Socialinės žiniasklaidos duomenimis, įmonės teritorijoje buvo užfiksuota keliolika gaisro židinių.
20-asis sankcijų paketas, kurį neseniai patvirtino ES, gali būti papildomas smūgis Rusijos ekonomikai.
