Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas sulaukė netikėto kvietimo iš Trumpo
09:05 Atnaujinta 09:14
Rusija gavo oficialų Jungtinių Valstijų kvietimą aukščiausiu lygiu dalyvauti G20 aukščiausiojo lygio susitikime, apie tai spaudos konferencijoje Jungtinių Tautų būstinėje pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Pankinas.
Pasak jo, galutinis sprendimas dėl Rusijos dalyvavimo bus priimtas vėliau.
„Yra kvietimas dalyvauti aukščiausiu lygiu, bet pamatysime arčiau datos, Dievas žino, kas bus iki tol“, – pažymėjo jis.
Gruodžio 14-15 d. Majamyje vyks JAV pirmininkaujamas G20 aukščiausiojo lygio susitikimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir Kinijos vadovui Xi Jinpingui dalyvauti G20 aukščiausiojo lygio susitikime.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie jų vizito galimybę, Baltųjų rūmų vadovas sakė: „Būčiau laimingas, jei jie to norėtų. Jie galėtų... kaip stebėtojai. Jie galėtų būti stebėtojais. Nesu tikras, ar jie nori būti stebėtojais. Bet jei jie norės, mes tikrai galime pasikalbėti“.
Anksčiau buvo pranešta, kad V.Putino dalyvavimas 2026 m. G20 aukščiausiojo lygio susitikime JAV priklauso nuo Rusijos ir Amerikos santykių dinamikos, taip JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Rusijai G20 susitikime atstovausianti Svetlana Lukaš.
Tačiau kovo mėnesį Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V.Putinas neplanuoja dalyvauti Majamyje vyksiančiame susitikime.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat pranešė apie Ukrainos dalyvavimą G20 aukščiausiojo lygio susitikime. Jis teigė, kad JAV kviečia ir Lenkiją.
Praėjusį lapkritį pasirodė informacija, kad D.Trumpas ketina būsimąjį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą paversti tik kviestiniu renginiu, nors tai yra tiesioginis reglamento pažeidimas.
Nyderlandų žvalgyba skelbia naują Putino planą dėl NATO
10:10
Rusija konkrečiai ruošiasi susidūrimui su NATO, o pasibaigus karui prieš Ukrainą jai prireiks vos metų, kad sukauptų pakankamai pajėgų regioniniam konfliktui prieš Aljansą, tokį vertinimą pateikė Nyderlandų karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba savo 2025 m. ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos puolimo tikslas bus ne karinis NATO pralaimėjimas, kaip ne kartą skelbta anksčiau, o „politinis skilimas per ribotus teritorinius įsigijimus“.
Žvalgybos agentūra neatmeta galimybės, kad Maskva šiam rezultatui pasiekti griebsis branduolinio šantažo.
Jau penktus metus vykstantį karą Ukrainoje Nyderlandų žvalgyba laiko „ilgalaikio Rusijos siekio iš esmės pakeisti Europos saugumo architektūrą ir tarptautinę teisinę tvarką dalimi“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ankstesni atgrasymo mechanizmai, įskaitant aiškų dvipolį pasaulio padalijimą, ginklų kontrolę ir ryšių kanalus, gerokai susilpnėjo. Pasak jų, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas technologiniam veiksniui: dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos ir biotechnologijų plėtrai.
Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusija jau dabar aktyviai naudoja šias priemones operacijose, siekdama daryti spaudimą kitoms šalims, kad pasėtų baimę, paveiktų sprendimų priėmimą ir sudarytų palankias sąlygas karo veiksmams pradėti.
„Dėl to kyla reali nenumatyto ir todėl sunkiai kontroliuojamo eskalavimo rizika. Nenuspėjamas dabartinės JAV saugumo politikos kursas taip pat gali turėti įtakos Rusijos sąnaudų ir naudos analizei“, – apibendrino Nyderlandų žvalgyba.
Europa jau pradėjo rengti planą, kaip panaudoti NATO karines struktūras savigynai, jei JAV pasitrauktų iš Aljanso, kuo ne kartą grasino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Daugiau nei 10 Europos šalių vadovai ir kariniai vadai, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išsakė pareiškimus, kad Rusija iki 2029 m. bus pasirengusi pulti Aljansą. Tačiau pastaruoju metu vertinimai pasikeitė.
Dabar atrodo vis labiau tikėtina, kad karinė operacija įvyks daug anksčiau – iki tol, kol Europa, kuri didina investicijas į gynybą, bus pasirengusi duoti atkirtį.
Kremlius jau dabar Europoje vykdo hibridinį karą, rengia dezinformacijos kampanijas ir verbuoja agentus diversijoms. Tuo pačiu jis aktyviai modernizuoja karines bazes ir geležinkelius netoli NATO rytinio flango šalių.
Vokietijos žvalgybos agentūros vadovas taip pat įspėjo apie Rusijos provokacijų Baltijos šalyse pavojų, pagrįstą Krymo scenarijumi.
Tokiam vertinimui pagrindo suteikia balandžio 14 d. Rusijos Dūmos pritarimas įstatymui, leidžiančiam Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui siųsti karius į kitas šalis ginti suimtų ar teismų persekiojamų Rusijos piliečių.
Rusijos įstatymų leidėjai priėmė panašius sprendimus prieš įsiverždami į Sakartvelą 2008 m., Krymą 2014 m. ir prieš pradėdami plataus masto invaziją į Ukraina 2022 m.
Neturi pajėgumų
Trečiadienį Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pareiškė, kad Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes.
Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.
Užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad visi Rusijos kariniai pajėgumai yra visiškai nukreipti į Ukrainą, kur Maskva patiria didžiulius žmogiškųjų išteklių nuostolius. B.Bražė paminėjo, kad bendri Rusijos pajėgų nuostoliai vertinami apie 1,3 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o tai vis labiau riboja karinius pajėgumus ir ilgalaikėje perspektyvoje užkrauna papildomą naštą šalies socialinei ir ekonominei sistemai.
Neplanuoto vizito į Kyjivą atvyko princas Harry
09:27
Jungtinės Karalystės princas Harry ketvirtadienio rytą atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Pasiekęs Ukrainos sostinę princas pareiškė, kad jam „malonu“ grįžti į Ukrainą.
Jo vizito tikslas – priminti viso pasaulio žmonėms, su kuo susiduria ukrainiečiai, ir paremti tuos, kurie atlieka „nepaprastą darbą neįtikėtinai sunkiomis aplinkybėmis“.
Princas Harry į Kyjivą atvyko traukiniu, kaip ir visi užsienio svečiai.
Britų karališkosios šeimos nario vizito detalės šiuo metu nežinomos.
2025 m. princas Harry Ukrainoje lankėsi du kartus: pavasarį – Lvive, kur aplankė reabilitacijos centrą „Superhumans“, o rudenį – Kyjive kartu su „Invictus Games“ fondu. Vizito Kyjive metu princas susitiko su veteranais ir valdžios atstovais, aplankė Maidaną ir paminklą žuvusiems.
Po vizito princas pasidalijo įspūdžiais apie memorialą žuvusiems kariams. Pasak jo, tai buvo „vienas liūdniausių dalykų“, kuriuos jam teko matyti, bet kartu ir vienas „gražiausių“.
Šiais metais princas Harry taip pat lankėsi Ukrainos sostinėje, kur kalbėjo tarptautiniame forume ir pavadino Ukrainą „pirmaujančia demokratija“.
Princas Harry visokeriopai remia Ukrainą: jis dalyvauja sužeistų Ukrainos karių reabilitacijoje ir yra paaukojęs apie 500 tūkst. dolerių sužeistiems vaikams padėti.
Rusija smogė Ukrainai: pražudė du žmones, aštuonis sužeidė
07:16 Atnaujinta 09:22
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos mieste Dnipre žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono pareigūnai.
„Du žmonės žuvo, aštuoni buvo sužeisti (...). Vieno asmens buvimo vieta vis dar nežinoma“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Nurodoma, kad tarp sužeistųjų yra du vaikai, devynerių ir 14 metų amžiaus.
Pasak O.Hanžos, per ataką smogta daugiabučiui, parduotuvei ir automobiliui.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 155 dronus, kurių 139 buvo perimti.
Tuo metu Rusijos pietvakariniame Samaros regione per Ukrainos smūgį žuvo vienas žmogus, ketvirtadienį „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas.
Nuolaužos nukrito ant vieno Samaros daugiabučio stogo ir į gatvę, sakė V.Fedoriščevas ir nurodė, kad taip pat buvo sužeistas vienas asmuo.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad perėmė 154 ukrainiečių dronus.
Nuo daugiau kaip ketverius metus trunkančio karo pradžios Maskva beveik kasnakt į Ukrainą paleidžia šimtus dronų. Kyjivas, reaguodamas į šiuos išpuolius, reguliariai vykdo smūgius Rusijos teritorijoje.
2022-ųjų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o milijonus žmonių privertė palikti savo namus. Tai tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kyjivo ir Maskvos derybos, kurioms tarpininkauja JAV, atsidūrė aklavietėje. Procesas sustojo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, kuris nukreipė Vašingtono dėmesį.
Ukraina prašo Turkijos suorganizuoti Zelenskio ir Putino susitikimą
06:50
Siekdamas atgaivinti įstrigusias taikos derybas, Kyjivas kreipėsi į Turkiją su prašymu surengti tiesioginį prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo „Reuters“.
„Mes paprašėme turkų, taip pat kreipėmės į kai kurias kitas sostines“, – žurnalistams sakė A.Sybiha.
Ministras pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi svarstyti bet kurią vietą susitikimui su V.Putinu, išskyrus Rusiją ar Baltarusiją: „Mes kreipėmės konkrečiai į turkus. Tačiau jei kita sostinė, be Maskvos ir Baltarusijos, suorganizuos tokį susitikimą, mes ten vyksime.“
Pasirengę bet kokiam formatui, bet su sąlygomis
Kiek anksčiau, penktadienį kalbėdamas Antalijos diplomatijos forume, A.Sybiha pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi dalyvauti bet kuriame derybų etape „nepriklausomai nuo formato“. Tai apima susitikimus, kuriuose dalyvautų V.Zelenskis, V.Putinas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas arba JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Užsienio reikalų ministras patikslino Ukrainos poziciją dėl taikos.
Kyjivas sutiktų su besąlygiškomis paliaubomis, tačiau atmeta bet kokį taikos susitarimą, kuris pažeistų šalies teritorinį vientisumą, įskaitant bet kokius reikalavimus pasitraukti iš Donbaso.
Šis diplomatinis žingsnis žengtas tuo metu, kai regione tvyro didžiulė įtampa, o JAV prezidentas D.Trumpas aktyviai įsitraukia į Artimųjų Rytų krizės sprendimą, tuo pat metu darydamas įtaką ir procesams Ukrainoje.
Naktinis Rusijos smūgis Dniprui: liepsnojo daugiabutis, sužeisti septyni žmonės, tarp jų – vaikai
06:45
Per naktinę Rusijos ataką Dnipre užsidegė daugiabučio butai ir buvo apgadinti gyvenamieji rajonai. Pareigūnų teigimu, sužeisti septyni žmonės, įskaitant vaikus.
Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža ketvirtadienio rytą pranešė, kad rusų smūgis kliudė daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir sukėlė gaisrus visame mieste. Liepsnos taip pat apėmė automobilius bei parduotuvę.
Pasak O.Hanžos, sužeistųjų skaičius naktį sparčiai augo: apie 2:40 val. nakties pranešta apie septynis nukentėjusius asmenis.
Sužeisti vaikai ir senyvo amžiaus moterys
Tarp sužeistųjų – dvi 9 ir 14 metų mergaitės, jos išvežtos į ligoninę. Medikai taip pat hospitalizavo tris suaugusiuosius, jų būklė vertinama kaip vidutinio sunkumo.
Anksčiau buvo skelbta, kad pagalbos prireikė dvejoms 62 ir 68 metų moterims, o 35 metų vyras gydomas ambulatoriškai.
„Kaltas Putinas“: Zelenskis paaiškino, kodėl neįmanoma ieškoti kompromiso su diktatoriumi
06:15
Pasaulio lyderiai turi kalbėtis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kad būtų užbaigtas jo karas prieš Ukrainą. Tačiau kompromisas gali nesuveikti.
Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis turėjo omenyje tokius politikus kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.
Zelenskis pridūrė, kad jei pasaulis nori sustabdyti Putiną, turi jam aiškiai pasakyti, jog jis neteisus.
„Jei pradėsime kažkokį dialogą su Putinu, klausdami: „Klausykite, mums reikia rasti jums kažkokį kompromisą, gal būtumėte toks malonus?“ – nesu tikras, kad tai suveiks. Kaltas yra Putinas“, – pabrėžė valstybės vadovas.
-
Papasakojo, kaip JAV bazę Saudo Arabijoje saugo Ukrainos technologijos
-
Trumpas: JAV ir Irano derybos gali įvykti per artimiausias tris dienas
-
Turi tik 5 dienas: JAV prabilo apie susiskaldymą tarp Irano diplomatų ir kariuomenės
-
Tokių skaičių Rusijoje nebuvo nuo pat mobilizacijos: daug kam nelaiko nervai
-
Zelenskis paaiškino, kaip konfliktas Irane trukdo deryboms dėl karo Ukrainoje
-
Putinas susierzino ir reikalauja pasiaiškinti: visą sistemą gali apimti panika
