2026-04-28 07:03 Atnaujinta 2026-04-29 00:09

Karas Ukrainoje. Putinas pirmą kartą sureagavo į smūgių seriją Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / AP/ „Scanpix“

Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„Spjūvis į veidą“: tarp Izraelio ir Ukrainos įsiplieskė naujas skandalas

09:26

„Reuters“/„Scanpix“/Gideonas Saaras, Andrijus Sybiha
„Reuters“/„Scanpix“/Gideonas Saaras, Andrijus Sybiha

Pirmadienį Kyjivas įspėjo Izraelį dėl gresiančios diplomatinės krizės, jei valdžios institucijos leis prisišvartuoti ir išsikrauti laivui, gabenančiam grūdus, kurie, kaip įtariama, buvo pavogti iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.

Savo ruožtu Ukraina iškvietė Izraelio ambasadorių, kuriam, kaip nurodoma, bus įteikta protesto nota ir paprašyta imtis atitinkamų veiksmų. Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie incidentai gali turėti neigiamos įtakos valstybių santykiams.

„Draugiški Ukrainos ir Izraelio santykiai gali būti naudingi abiem šalims, o neteisėta Rusijos prekyba vogtais ukrainietiškais grūdais neturėtų jiems kenkti.

Sunku suprasti, kodėl Izraelis tinkamai nesureagavo į teisėtą Ukrainos prašymą dėl ankstesnio laivo, kuriuo į Haifą buvo atgabentos vogtos prekės.

Dabar, kai į Haifą atplaukė dar vienas toks laivas, dar kartą įspėjame Izraelį nepriimti vogtų grūdų ir raginame nekenkti mūsų santykiams“, – rašė diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha.

Ministras kalba apie laivą „Panormitis“, kuris, kaip teigia laikraštis „Haaretz" balandžio 26 d. pakrautas greičiausiai vogtais ukrainietiškais grūdais atplaukė į Haifos įlanką ir laukė leidimo įplaukti į uostą.

„Marine traffic“ nuotr./Laivas „Panormitis“
„Marine traffic“ nuotr./Laivas „Panormitis“

Pasak pranešimų žiniasklaidoje, laivu gabenama daugiau kaip 6 tūkst. tonų kviečių ir 19 tūkst. tonų miežių.

Atšovė atgal

Izraelio užsienio reikalų ministras pirmadienio vakarą atsakė į A.Sybihos įrašą socialiniame tinkle „X“ ir paragino Kyjivą susilaikyti nuo „diplomatijos darymo“ per socialinius tinklus ar žiniasklaidą.

Gideonas Sa'aras primygtinai tvirtino, kad „įrodymų, pagrindžiančių kaltinimus, dar nepateikta“.

Ministras taip pat sakė, kad Kyjivas „prieš kreipdamasis į žiniasklaidą ir socialinius tinklus net nepateikė teisinės pagalbos prašymo“.

„Šis klausimas bus išnagrinėtas. Izraelis yra teisinė valstybė, kurioje laikomasi teisinės valstybės principų ir veikia nepriklausomos teisėsaugos institucijos. Visos Izraelio valdžios institucijos veiks pagal įstatymus“, – pabrėžė G.Sa'aras.

„Spjūvis į veidą“

Tai – ne pirmas toks atvejis. Kaip nurodė ministras A.Sybiha, Ukrainos užsienio reikalų ministerija balandžio 15 d. taip pat kreipėsi į Izraelio pusę dėl kito laivo, kuris taip pat gabeno grūdus į Haifą.

Tačiau tuo metu, kaip tikino Izraelis, reaguoti buvo per vėlu – Rusijos laivas jau buvo išplaukęs iš uosto, todėl jo sulaikyti buvo neįmanoma.

Pasak ukrainiečių tiriamosios žurnalistės Katerynos Jaresko iš projekto „SeaKrime“, kuri pirmoji paviešino šią istoriją, „Panormitis“ buvo pakrautas grūdais iš okupuotų Ukrainos teritorijų perkraunant juos iš kitų laivų ir išplaukė iš Kavkazo uosto Rusijos Krasnodaro krašte.

Pranešime teigiama, kad didelė dalis krovinio buvo perkrauta iš okupuoto Ukrainos Berdiansko miesto Azovo jūros pakrantėje.

Pranešama, kad Kyjivas seka laivą „Panormitis“, o pareigūnai teigė nenorintys „leisti, kad tai praeitų lyg niekur nieko“, teigiama „Euronews“ patvirtintuose JAV žiniasklaidos pranešimuose.

Ukrainos diplomatinis šaltinis naujienų portalui „Axios“ sakė, kad Izraelis „iš esmės atmetė“ Kyjivo reikalavimus dėl ankstesnio laivo, kuris Haifos uoste iškrovė vogtus kviečius.

Andrijus Sybiha / OZAN KOSE / AFP
Andrijus Sybiha / OZAN KOSE / AFP

„Atvirai kalbant, tai atrodo kaip spjūvis į veidą, turint omenyje strateginį Ukrainos geranoriškumą – nuo IRGC priskyrimo teroristams iki antisemitizmo kriminalizavimo“, – kalbėjo Ukrainos diplomatinis šaltinis.

Europa planuoja nubausti Izraelį

Europos Sąjunga svarsto galimybę pradėti taikyti sankcijas Izraelio fiziniams ir juridiniams asmenims, padėjusiems Rusijai neteisėtai prekiauti vogtais Ukrainos grūdais, rašo Izraelio laikraštis „Haaretz“.

Pasak ES užsienio reikalų atstovo Anouaro El Anoumi, Europos Sąjunga „atkreipė dėmesį į pranešimus, kad Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivui, gabenusiam vogtus ukrainietiškus grūdus, buvo leista išsikrauti Izraelio Haifos uoste, nepaisant ankstesnių Ukrainos kontaktų su Izraelio valdžios institucijomis šiuo klausimu“.

Jis pabrėžė, kad ES smerkia veiksmus, kuriais padedama finansuoti neteisėtus Rusijos karinius veiksmus ir apeiti Europos sankcijas.

„Esame pasirengę sustabdyti tokius veiksmus, prireikus įtraukdami į sąrašą asmenis ir subjektus trečiosiose šalyse“, – parbėžė A.El Anoumi.

Jis sakė, kad Europos Sąjunga taip pat paprašė Izraelio valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos šiuo klausimu

Izraelio žiniasklaida taip pat nurodė, kad 2026 m. Izraelyje jau buvo iškrautos keturios vogtų ukrainietiškų grūdų siuntos.

„Politico“: 5 priežastys, kodėl NATO dar nepasirengusi karui su Rusija

23:01

„Zumapress“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos Lenkijoje
„Zumapress“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos Lenkijoje

Nors NATO šalys-narės neprisijungė prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, šis konfliktas vis dėlto atskleidė Aljanso gynybos spragas, dėl kurių jis susidurtų su sunkumais, jeigu Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nuspręsti pulti vieną iš gynybos blokui priklausančių šalių, rašo „Politico“.

Prancūzijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojas generolas Dominique'as Tardifas pareiškė, kad karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose nėra atskiri reiškiniai.

„Iš abiejų galima daug ko pasimokyti galvojant apie ateities karus. Šios bendros pamokos turėtų padėti mums geriau suprasti, kaip nukreipti pajėgumų plėtrą,“ – paaiškino generolas.

Europos kariuomenės pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Maskva iki 2029 m. gali būti pajėgi užpulti kurią nors Aljanso narę, pabrėždami, kad skubiai reikia užtikrinti kovinę parengtį ir politinę sanglaudą visame Aljanse.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

FT: JAV reikalų patikėtinė Ukrainoje traukiasi iš pareigų dėl nesutarimų su Trumpu

22:22

Soc. tinklų nuotr./Julie Davis
Soc. tinklų nuotr./Julie Davis

Julie Davis, einanti JAV reikalų patikėtinės Ukrainoje pareigas, ketina palikti savo postą. Leidinio „Financial Times“ teigimu, pagrindinės pasitraukimo priežastys – nesutarimai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir silpnėjanti administracijos parama Ukrainai.

Remdamasis informuotais šaltiniais, leidinys praneša, kad J.Davis planuoja palikti Kyjivą artimiausiomis savaitėmis ir baigti savo diplomatinę karjerą, trukusią beveik 30 metų.

J.Davis reikalų patikėtinės pareigas ėjo nuo 2025 m. gegužės mėnesio. Apie savo sprendimą ji jau informavo Valstybės departamentą.

Teigiama, kad diplomatė nusivylė savo vaidmeniu ir eile administracijos sprendimų, įskaitant personalo paskyrimus, apie kuriuos ji sužinodavo tiesiog iš žiniasklaidos.

Verta paminėti, kad ankstesnė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink taip pat atsistatydino dėl panašių priežasčių.

Rusai platina melagieną apie Zelenskio kabinete „atrastą“ pavogtą žymų paveikslą

22:13

Volodymyras Zelenskis / AFP
Volodymyras Zelenskis / AFP

Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas, pristatomas kaip „BBC News“ reportažas, kuriame teigiama, esą iš Italijos muziejaus pavogtas Paulio Cézanne'o paveikslas „Natiurmortas su vyšniomis“ netrukus atsidūrė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kabinete.

Įrašo autoriai tikina, kad pats prezidentas buvo paskelbęs vaizdo įrašą su fone matomu kūriniu, tačiau vėliau jį skubiai ištrynė. Tačiau tai – melas.

„Kovo 22 dieną iš muziejaus Parmoje buvo pavogti trys Paulio Cézanne'o, Pierre-Auguste'o Renoiro ir Henri Matisse'o paveikslai, kurių vertė viršija 10 mln. dolerių. O kovo 24 dieną Ukrainos prezidento svetainėje paskelbtame Volodymyro Zelenskio vaizdo įraše buvo pastebėtas vienas iš dingusių Cézanne'o kūrinių – „Puodelis ir lėkštelė su vyšniomis“.

Teigiama, kad vaizdo įrašas skubiai pašalintas, tačiau, kaip sakoma, internetas viską prisimena. Ekspertai taip pat pažymi, jog tokios vagystės dažniausiai vykdomos pagal užsakymą, o pavogti paveikslai neretai slepiami šalyse, kuriose, anot jų, nėra teisės viršenybės“, – tvirtinama internete platinamoje žinutėje.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Putinas pirmą kartą sureagavo į smūgių seriją Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai

21:39

Socialinių tinklų nuotrauka/Tuapsė po Ukrainos smūgio
Socialinių tinklų nuotrauka/Tuapsė po Ukrainos smūgio

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „ignoruoja“ rimtas grėsmes, susijusias su Ukrainos atakomis prieš Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą.

Kaip praneša „RBC-Ukraine“, Kremliaus vadovas tai pareiškė susitikimo metu. Diktatorius skundėsi tiksliniais Ukrainos smūgiais objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, vadindamas juos „teroristiniais“. Pasak V.Putino, Ukraina griebiasi tokios taktikos, nes „kasdien praranda tam tikras teritorijas“.

Jis pridūrė, kad dronų smūgiai Rusijos teritorijoje tampa vis dažnesni.

„Štai naujausias pavyzdys – smūgiai energetikos objektams Tuapsėje, kurie potencialiai galėjo sukelti rimtų pasekmių aplinkai. Tiesa, gubernatorius ką tik pranešė, kad yra vietoje.

Na, bet kokiu atveju, jis ten buvo prieš kelias valandas. Atrodo, kad rimtų grėsmių nėra, o žmonės vietoje susitvarko su iškilusiais iššūkiais“, – teigė V.Putinas.

 

Pistorius paaiškino skambų Merzo pareiškimą apie galimus Ukrainos teritorinius praradimus

21:14

Borisas Pistorius / Wiktor Dabkowski / ZUMAPRESS.com
Borisas Pistorius / Wiktor Dabkowski / ZUMAPRESS.com

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigia, kad kanclerio Friedricho Merzo pasisakymai apie Ukrainos teritorijų praradimą ir narystę Europos Sąjungoje nėra niekuo ypatingi.

Remiantis „Laisvės radijo“ pranešimu, B.Pistorius pakomentavo Vokietijos vyriausybės vadovo žodžius, esą Ukraina ateityje gali būti priversta susitaikyti su tuo, kad dalis jos teritorijų liks nebekontroliuojama Kyjivo, siekiant taikos susitarimo su Rusija.

Ministro teigimu, net pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažįsta galimą dalies teritorijų praradimą.

„Net pats Ukrainos prezidentas pripažįsta vertinimą, kad Ukraina šio karo pabaigoje – jei jis, tikiuosi, greitai baigsis – gali būti priversta atsisakyti kai kurių teritorijų. Tad tai nėra koks nors ypatingas pranešimas“, – balandžio 28 d. atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo B.Pistorius.

Merzo pareiškimai dėl Ukrainos ateities

Kaip anksčiau pranešė agentūra UNIAN, Vokietijos kancleris F.Merzas neseniai užsiminė, kad dalis Ukrainos, sudarius taikos sutartį su Rusija, gali nebebūti ukrainietiška. Tokias nuolaidas jis tiesiogiai susiejo su Ukrainos perspektyvomis įstoti į Europos Sąjungą.

„Tam tikru momentu Ukraina pasirašys susitarimą dėl ugnies nutraukimo; tam tikru momentu, tikiuosi, bus sudaryta taikos sutartis su Rusija. Tuomet galbūt dalis Ukrainos teritorijos nustos būti ukrainietiška“, – sakė jis.

Pasak F.Merzo, jei prezidentas V.Zelenskis norėtų tai komunikuoti ukrainiečiams ir gauti jų daugumos pritarimą, turėtų būti surengtas referendumas.

„Jis kartu turėtų pasakyti žmonėms: „Aš atvėriau jums kelią į Europą“, – siūlė Vokietijos kancleris.

Tuo pačiu F.Merzas perspėjo ukrainiečius nepuoselėti nerealių vilčių dėl greito įstojimo į ES. Jo teigimu, Ukraina negali prisijungti prie bloko tol, kol tęsiasi karas.

 

Analitiką nustebino Hegsetho skambutis Estijai: šį kartą JAV net neatsiklausė

20:03

AP/Scanpix/Pete'as Hegsethas
AP/Scanpix/Pete'as Hegsethas

Šią savaitę paskelbta žinia, kurios buvo galima tikėtis ir kurios pasekmės ateinančiais metais turės įtakos tiek Estijos, tiek daugelio kitų šalių kariniams pajėgumams, savo komentare „Postimees“ sako saugumo ekspertas Erkki Koortas.

Gynybos analitikas savo komentare paaiškino, kodėl vėluoja šaudmenų tiekimas ir kokią įtaką tai gali turėti.

*****

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras telefonu kalbėjosi su savo JAV kolega, gynybos ministru Pete'u Hegsethu. Tačiau ne šis faktas buvo ta bauginanti naujiena.

Ilgai prognozuota ir išsipildžiusi rizika vis dėlto buvo pokalbio turinys, kurio metu P.Hegsethas pranešė, kad amerikiečiai atideda Estijai skirtų šaudmenų tiekimą.

Estija nėra vienintelė šalis, kuriai vėluoja šaudmenų tiekimas. Iš esmės šis tiekimo sutrikimas paliečia visą Europą, o priežastis, žinoma, yra kariniai veiksmai, pradėti prieš Iraną.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Prezidentas Kroatijoje: elektros gamyba be išteklių importo iš Rusijos leis apsaugoti elektros kainą

19:59

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos Prezidento Alaro Kariso bendra spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos Prezidento Alaro Kariso bendra spaudos konferencija

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turi skirti vis didesnį dėmesį kritinės infrastruktūros apsaugai ir gaminti elektrą tokiu būdu, kuriam nebūtų reikalingi rusiški energetikos ištekliai.

„Mes, aišku, didiname elektros gamybą siekdami ne tiktai paties apimties didėjimo ir tokiu būdu stengiamės uždaryti tą deficitą, kuris natūraliai susiklostė po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet mes siekiame elektrą gaminti tokiu būdu, kuris padarytų mus mažiau priklausomus nuo rusiškų energetikos išteklių importo ir ypatingai tų išgaunamų energijos išteklių importo“, – antradienį po Trijų jūrų iniciatyvos susitikimo Kroatijoje Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G.Nausėda.

„šitas aspektas yra nepaprastai svarbus, nes jis mums leis ateityje apsisaugoti nuo netikėtų arba staigių naftos rinkos svyravimų. Galbūt degalų rinkos mes tiesiogiai neapsaugosime, bet mes apsaugosime elektros energijos kainą ir tai yra nepaprastai svarbu mūsų verslo konkurencingumui“, – pridūrė jis.

G.Nausėda taip pat pažymėjo JAV atstovo viešus pagyrimus Lietuvai kaip valstybei, kuri per pastaruosius ketverius metus padvigubino savo elektros energijos gamybą, skirtingai nei kai kurios kitos regiono valstybės, kuriose elektros energijos gamyba netgi sumažėjo.

Kaip BNS skelbė anksčiau, Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, skirtame regiono saugumo, atsparumo ir ekonominės plėtros klausimams aptarti, šalies vadovas pabrėžė, jog per dešimtmetį ši iniciatyva tapo svarbia platforma, stiprinančia regiono junglumą energetikos, transporto ir skaitmenizacijos srityse, taip pat padedančia valstybėms efektyviau reaguoti į geopolitinius iššūkius.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad dabartinėje saugumo aplinkoje iniciatyvos dėmesys plečiasi į naujas sritis, tokias kaip karinis mobilumas, kritinės infrastruktūros apsauga ir kibernetinis saugumas, kurios yra būtinos, stiprinant regiono atsparumą.

Diskusijoje daug dėmesio skirta Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos atakos prieš civilinę infrastruktūrą, ypač energetikos sektorių, išlieka vienu pagrindinių iššūkių, todėl būtina toliau stiprinti paramą Ukrainai. Šalies vadovas akcentavo poreikį prisidėti prie šalies energetikos sektoriaus stiprinimo, atstatymo ir atsigavimo, taip pat aktyviau remti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, siekiant ilgalaikės taikos ir gerovės Europoje

Zelenskis: Rusija planuoja išplėstinę mobilizaciją ir naujus puolimus

19:45

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis
AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Nepaisant milžiniškų nuostolių fronte, Rusija rengiasi naujoms puolamosioms operacijoms ir pajėgų telkimui.

Apie tai, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu, praneša leidinys „RBC-Ukraine“.

Po susitikimo su Išorės žvalgybos tarnybos vadovu Olehu Ivaščenka, šalies vadovas pabrėžė, kad net patys rusai pripažįsta savo politinės vadovybės nesugebėjimą įgyvendinti užsibrėžtų užduočių.

„Ukrainos gynybos pajėgos užtikrina Rusijos armijos puolamojo potencialo naikinimą. Neatitaisomų okupantų nuostolių rodiklis jau siekia apie 60 proc. visų jų praradimų“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Prezidentas pridūrė, kad agresoriaus politinė vadovybė, nekreipdama dėmesio į drastiškus nuostolius, planuoja tolimesnius puolimus ir ruošiasi išplėstinei mobilizacijai Rusijos Federacijoje.

„Atitinkamai, Ukrainos užduotis – toliau didinti neatitaisomų okupanto nuostolių procentą, stiprinti dronų naudojimą priešakinėse linijose bei plėsti mūsų tolimojo nuotolio sankcijas Rusijos ginklų gamybai ir naftos pramonei“, – akcentavo prezidentas.

Vengrijos išrinktasis premjeras sako „inicijuojantis susitikimą“ su Volodymyru Zelenskiu birželį

19:27 Atnaujinta 21:03

AFP/ „Scanpix“/Peteris Magyaras
AFP/ „Scanpix“/Peteris Magyaras

Būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras antradienį pasiūlė surengti susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad būtų „atverstas naujas dvišalių santykių skyrius“ ir imtasi spręsti užsitęsusį ginčą dėl Ukrainos etninių vengrų teisių.

Prieš balandžio 12-ąją Vengrijoje vykusius rinkimus, kuriuose P.Magyaras nugalėjo ilgametį nacionalistų premjerą Viktorą Orbaną, dviejų kaimyninių šalių santykiai pasiekė žemiausią tašką.

V.Orbanas, kuris iki pralaimėjimo 16 metų valdė šalį, ne kartą pasinaudojo šios Vidurio Europos šalies veto teise, siekdamas sustabdyti Europos Sąjungos (ES) finansinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

„Inicijuoju susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio pradžioje, simboliškai Berehovėje, kur didžioji dalis gyventojų yra vengrai“, – parašė P.Magyaras socialiniame tinkle „Facebook“ po Budapešte surengto susitikimo su šio Ukrainos miesto meru.

„Šio susitikimo tikslas – padėti pagerinti vengrų padėtį Užkarpatėje ir sudaryti jiems sąlygas likti savo tėvynėje“, – pridūrė jis.

Ukrainos vakarinėje Užkarpatės srityje gyvena gausi etninių vengrų bendruomenė.

Santykiai pirma pašlijo 2017 metais, kai Kyjivas priėmė įstatymą, kuriuo ukrainiečių kalba buvo įtvirtinta kaip pagrindinė vidurinio ugdymo mokomoji kalba.

Vengrija pareiškė, kad šis įstatymas atėmė teises iš dešimčių tūkstančių etninių vengrų, kurie daugiausia gyvena Ukrainos vakarinėje Užkarpatės srityje, kuri iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos priklausė Vengrijos karalystei.

„Atėjo laikas Ukrainai panaikinti daugiau nei dešimtmetį galiojančius teisinius apribojimus, o Užkarpatės vengrams – atgauti visas savo kultūrines, kalbos, administracines ir aukštojo mokslo teises, kad jie galėtų vėl tapti lygiateisiais ir gerbiamais Ukrainos piliečiais“, – pažymėjo P.Magyaras.

„Jei sugebėsime išspręsti šias problemas, tikrai galėsime atversti naują Ukrainos ir Vengrijos dvišalių santykių skyrių“, – pridūrė jis.

Arogantiškas Izraelio atsakymas Zelenskiui: Ukraina nepateikė jokių įrodymų dėl Rusijos

18:44

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis
AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Izraelio diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Kyjivas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog Izraelis priima Rusijos galimai pavogtas Ukrainos grūdų siuntas.

„Ukrainos vyriausybė nepateikė prašymo dėl teisinės pagalbos (...) taip pat Ukrainos vyriausybė nepateikė įrodymų savo teiginiams“, – spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą sakė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.

Gideonas Saaras / dpa/picture-alliance
Gideonas Saaras / dpa/picture-alliance

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau antradienį pasmerkė Izraelį dėl to, kad šis galimai priima Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas.

Rusija yra okupavusi didelius Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotus.

Ukraina ne kartą kaltino Rusiją neteisėtu žemės ūkio produktų eksportu iš teritorijos, kurią Maskva užėmė nuo įsiveržimo 2022 metų vasarį.

„Dar vienas tokius grūdus gabenantis laivas atvyko į Izraelio uostą ir ruošiasi iškrauti krovinį“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime rašė V. Zelenskis.

Jis pridūrė: „Izraelio institucijos negali nežinoti, kokie laivai atvyksta į šalies uostus ir kokį krovinį jie gabena.“

V. Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas rengia sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su ukrainietiškų grūdų pirkimu, ir teigė, kad jo biuras ragins Europos Sąjungą (ES) nubausti tuos, kurie dalyvauja „šioje nusikalstamoje schemoje“.

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad iškvies Izraelio ambasadorių, protestuodamas dėl galimo Ukrainos grūdų pristatymo į Haifos uostą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad augantis diplomatinis ginčas tarp Izraelio ir Ukrainos yra abiejų šalių reikalas, kurį turi išspręsti jos pačios.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą