Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas susierzinęs: atskleidė, kodėl jis iš tikrųjų paskambino Trumpui
09:26
Trečiadienį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tai buvo Rusijos vadovo bandymas pabrėžti „ypatingus santykius“ su Amerikos lyderiu, nors D.Trumpas yra „visiškai pasinėręs į krizę Artimuosiuose Rytuose“. Tokią išvadą padarė „Sky News“ korespondentas Maskvoje Ivoras Bennettas.
Žurnalistas abiejų lyderių pokalbį telefonu pavadino „Putino bandymu grįžti į Trumpo akiratį“ Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III ir karalienės Kamilos vizito Jungtinėse Valstijose fone.
„Visa kalba šią savaitę sukasi apie ypatingus Jungtinės Karalystės santykius su JAV, kas iš tikrųjų šiek tiek suerzino Vladimirą Putiną“, – įvertino I.Bennettas.
Anot korespondento, Kremliaus paskelbtas pranešimas apie šį pokalbį skamba kaip „meilės laiškas“. Jame V.Putinas išreiškė paramą D.Trumpui po praėjusią savaitę įvykdyto pasikėsinimo ir pagyrė jo sprendimą pratęsti paliaubas kare su Iranu.
Tuo pačiu Rusija stengiasi išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą: remti Irano sąjungininkus ir nesupykdyti D.Trumpo. Šis pokalbis įvyko neatsitiktinai, įvertino žurnalistas, nes Kremliaus šeimininkui „reikia pagalbos“, kai kalbama apie Ukrainą.
„Pagrindinis Maskvos diplomatinis rėmėjas Donaldas Trumpas nebėra suinteresuotas“, – pridūrė I.Benettas.
Bando užkalbėti Trumpą
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai vertina, kad V.Putinas pasinaudojo šiuo pokalbiu telefonu, kad patvirtintų, jog neketina atsisakyti savo pirminių tikslų kare prieš Ukrainą.
Jie atkreipė dėmesį, kad Rusijos vadovas pokalbio su D.Trumpu metu taip pat bandė plėtoti savo karo strategiją, melagingai apibūdindamas Ukrainos gynybą kaip žlungančią, o Rusijos pergalę – kaip neišvengiamą.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Ukrainos gynybos pajėgos iš esmės sulaikė Rusijos karių veržimąsi palei fronto liniją, todėl dabar Rusijos puolimas silpnėja.
V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas tvirtino, kad D.Trumpo ir V.Putino pokalbis truko pusantros valandos. Pasak jo, V.Putinas informavo Amerikos vadovą apie dabartinę Rusijos karo su Ukraina padėtį, teigdamas, kad Rusija esą turi strateginę iniciatyvą ir „stumia atgal“ Ukrainos pajėgas, ir kad Maskva savo karinių tikslų pasieks „bet kuriuo atveju“, tačiau pirmenybę teikia diplomatijai.
„Kremlius nuolat stengiasi vaizduoti Ukrainą kaip nesutaikomą derybų stalo šalį, kuri atsisako kapituliuoti prieš Putino reikalavimus, nors Rusija negali mainais pasiūlyti esminių nuolaidų“, – rašo analitikai ir primena, kad šią tezę V.Putinas pakartojo ir balandžio 29 d. JAV prezidentui.
Kremliaus vadovas dar kartą pareiškė, kad Rusijos kariuomenė fronte veikia gerai, kad pateisintų savo reikalavimą Ukrainai pasiduoti. Tačiau analitikai pabrėžia, kad V.Putino pareiškimo prielaida tebėra klaidinga.
Ukrainos pajėgos ir toliau stabdo Rusijos kariuomenės puolimą keliuose fronto ruožuose, įskaitant Donecko sritį, kuri Maskvai yra prioritetinė. Ukrainos gynėjai taip pat daro vis daugiau nuostolių Rusijai.
Nuo 2026 m. sausio Ukrainos pajėgos vykdo reikšmingas kontrpuolimo operacijas pietuose, kurios turi operatyvinių pasekmių visoje fronto linijoje.
Rusai vis labiau jaučia karo padarinius, nes Rusijos ekonomika ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, aukų skaičius tik didėja, o verbuoti kariškius darosi vis sunkiau, dėstoma ataskaitoje.
Analitikai mano, kad Kremlius siekia sumažinti kai kurias iš šių išlaidų, bandydamas įtikinti D.Trumpą ir Vakarus priversti Ukrainą kapituliuoti taip, kaip to negalėtų padaryti tolesnė plataus masto Rusijos invazija. O darydama tai Maskva, be abejo, nutyli savo karines ir ekonomines nesėkmes.
Putinas paskelbė apie Dagestano vadovo Sergejaus Melikovo atsistatydinimą
18:06
Dagestano vadovas Sergejus Melikovas baigia darbą respublikoje ir „pereina į kitą darbą“, pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia kanalas „Nastojaščeje vremia“. Apie kokias pareigas jis kalba, nepatikslinama.
Gandai apie S.Melikovo pasitraukimą pasirodė Dagestane kilus dideliems potvyniams, per kuriuos vietos gyventojai skundėsi valdžios institucijų neveiklumu. Dagestano žiniasklaida pranešė, kad S.Melikovas dar balandžio 10 d. pateikė atsistatydinimo pareiškimą.
Armėnija vaduojasi iš Rusijos įtakos – rengia du svarbius susitikimus
17:22
Armėnija ruošiasi dviem svarbiems viršūnių susitikimams ir tikisi, kad jie priartins šalį prie Europos, Jerevanui tęsiant atsargias pastangas politiškai išsivaduoti iš Rusijos įtakos.
Pastaraisiais metais Jerevano ir jo tradicinės sąjungininkės Maskvos santykiai tapo įtempti, iš dalies dėl to, kad Rusijos taikdariai neįsikišo per karinius konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Gegužės 4 dieną Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime turėtų dalyvauti dešimtys Europos lyderių, o kitą dieną vyks Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos viršūnių susitikimas.
Armėnijai šis pirmasis tokio pobūdžio ES viršūnių susitikimas yra skirtas pasakyti Briuseliui, kad „mes esame čia ir esame pasirengę“, sakė Pietų Kaukazo saugumo klausimų analitikė Olesia Vartanian.
Vadovaujant ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, Armėnija oficialiai vykdo strategiją, kurią jis vadina „diversifikacija“, kai priėjimo prie jūros neturinti šalis siekia ryšių tiek su Rusija, tiek su Vakarais.
„Iš tikrųjų tai procesas, kai Armėnija bando užmegzti santykius su Europos Sąjunga“, – sakė politologas Aleksandras Iskandarianas.
Tarp Europos ir Azijos esanti trijų milijonų gyventojų šalis 2017 metais pasirašė visapusiškos partnerystės susitarimą su ES, pagilindama bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.
Pernai šalis priėmė įstatymą, kuriuo oficialiai deklaravo ketinimą prašyti narystės ES.
Kovą Armėnijoje viešėjusi ES plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad „Armėnija ir ES dar niekada nebuvo tokios artimos“.
Maskvos erzinimas
Tačiau Jerevanas dar nežengė formalaus žingsnio ir nepateikė paraiškos.
Šiuo metu Armėnija yra Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė, nors 2024 metais įšaldė savo narystę pastarajame aljanse.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandį įspėjo Armėniją, kad ji negali būti abiejų blokų narė.
„Tai tiesiog neįmanoma pagal apibrėžimą“, – N. Pašinianui sakė V. Putinas.
Europai susitikimo surengimas Jerevane yra tikslingas pasirinkimas, „siekiant pasipriešinti Rusijos įtakos sferų naratyvui ir parodyti Vladimirui Putinui, kad šios šalys (...) jam nepriklauso“, naujienų agentūrai AFP teigė Jacques'o Delors'o instituto specialusis patarėjas Sebastienas Maillard'as.
Tuo tarpu ES vilkina plėtrą, nes jaučiamas nuovargis dėl bloko didėjimo, susijusio pirmiausia su Vakarų Balkanais, o prioritetas teikiamas Ukrainai, šiuo metu kovojančiai su Rusijos invazija.
Pasak A. Iskandariano, gali prireikti dešimtmečių, kol Armėnija taps nare.
Nuomonių apklausos rodo, kad dauguma armėnų pasisako už integraciją į ES, o parama Rusijai smarkiai sumažėjo.
Tačiau daugelis skeptiškai vertina tai, ar įstojimas į ES yra realus, ir nerimauja dėl tolesnio Maskvos erzinimo.
Sėdėjimas ant „dviejų kėdžių“
Armėnijos vyriausybė vis labiau tolsta nuo Maskvos, o šalies pareigūnai užsimena, kad Rusija bando kištis į vidaus politiką.
Tačiau analitikai teigia, kad Rusija neturi jokio motyvo atsitraukti nuo Armėnijos.
Sakartvelo vidaus politiką draskant Rusijos įtakos klausimui, o Azerbaidžanui mezgant glaudesnius ryšius su Europa ir Turkija, Armėnija išlieka artimiausia Maskvos sąjungininkė Kaukaze.
Jei Rusija nutrauktų ekonominius ryšius su Armėnija, „jie prarastų paskutinį įtakos regionui instrumentą“, sakė A. Iskandarianas.
Kol kas Armėnija bando sėdėti ant „dviejų kėdžių vienu metu“, teigė O. Vartanian.
Jerevano gatvėse daugelis realistiškai vertina Armėnijos vietą geopolitinėje kovoje.
„Visi žinome, kad Armėnija artimiausiu metu neįstos į ES – nei šiandien, nei rytoj, nei artimoje ateityje. Tačiau glaudesni ryšiai galėtų padėti mums tapti labiau nepriklausomiems nuo Rusijos“, – sakė 58 metų darbo neturinti buhalterė Manuš Gevondian.
„Kartu tai neturėtų vykti per staigiai arba paverčiant Rusiją priešu“, – pridūrė ji.
Zelenskis: Vance'as taip padeda rusams
16:56
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą už tai, kad šis gyrė Amerikos karinės pagalbos Ukrainai stabdymą, ir komentaruose amerikiečių televizijai „Newsmax“ teigė, kad tokia pozicija yra naudinga Rusijai bei silpnina JAV.
V. Zelenskio trečiadienio interviu ištraukas cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Šį mėnesį J. D. Vance'as pareiškė: „Tai vienas iš dalykų, kuriais labiausiai didžiuojuosi (...). Pasakėme Europai, kad jei norite pirkti ginklus, galite, bet JAV ginklų nebeperka ir nebesiunčia jų į Ukrainą.“
V. Zelenskis atmetė šiuos komentarus teigdamas, kad paramos Ukrainai mažinimas galiausiai stiprina Maskvos pozicijas.
„Jei J. D. Vance'as didžiuojasi tuo, kad mums nepadeda, vadinasi, jis padeda rusams, ir nesu tikras, ar tai stiprina JAV“, – sakė V. Zelenskis.
„Rusija yra priešas. Jie visada bus JAV priešai“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
„Bučos skerdikui“ padėta bomba: sprogdintojas sumaišė laiptines
16:29
Šią savaitę Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame uždarame kariniame miestelyje per sprogimą žuvo kariuomenės karininkas, o tai, atrodo, buvo bandymas pasikėsinti į aukštesnio rango vadą, vadinamą „Bučos skerdiku“.
Visgi kai kurie kanalai skelbia, kad pats „Bučos skerdikas“ nenukentėjo, nes sprogdintojas netyčia sumaišė laiptines.
Kaip viskas vyko
Trys su įvykiu susipažinę šaltiniai sakė, kad bomba antradienį apie 9 val. ryto detonavo gyvenamajame kvartale Kniazė-Volkonskojė-1, generolo majoro Azatbeko Omurbekovo, vadovavusio Rusijos kariams per Bučos okupaciją, name.
Du šaltiniai teigė, kad užpuolikas bombą įdėjo į pašto dėžutę tarp pirmojo ir antrojo aukštų bei įrengė kamerą. Tačiau užpuolikas pasirinko ne į tą laiptinę: per sprogimą žuvo jo pavaldinys, tačiau A.Omurbekovas nenukentėjo, teigė šaltiniai, kuriuos cituoja dienraštis „The Guardian“.
ES yra paskelbusi sankcijas A.Omurbekovui dėl jo vaidmens žudant civilius Ukrainos Bučos mieste, kur Rusijos kariai kaltinami nužudę daugiau kaip 400 civilių.
Name gyveno keli kariškiai
Rusijos valstybinis transliuotojas „Penktasis kanalas“ pranešė, kad pašto dėžutėje padėta bomba sprogo gyvenamojo namo, kuriame gyvena keli Rusijos kariškiai, laiptinėje.
Neįvardytas vietos gyventojas nepriklausomam „Telegram“ kanalui „Astra“ sakė, kad sprogimas įvyko pastate, kuriame gyvena A.Omurbekovas, tačiau sprogdintojas „supainiojo įėjimus“ ir įtaisą padėjo gretimoje laiptinėje.
„Kai įvyko sprogimas, žmonės iš pradžių manė, kad pastate sprogo vamzdžiai. Žuvo pareigūnas; teigiama, jis tik neseniai atsikraustė čia gyventi, liko jo žmona su trimis vaikais“, – pasakojo kaimynas.
Pasak kanalo VČK-OGPU, Rusijos valdžios institucijos nedelsdamos įslaptino incidentą ir įtariamą pasikėsinimą nužudyti.
Incidento nekomentuoja nei Rusija, nei Ukraina
Nei Rusija, nei Ukraina šio incidento nekomentavo. Nuo karo pradžios Ukrainos žvalgybos tarnybos yra nusitaikiusios į dešimtis aukšto rango Rusijos kariškių ir Rusijos paskirtų pareigūnų, kaltindamos juos dalyvavimu karo nusikaltimuose, pastebi „The Guardian“.
Anoniminis „Telegram“ kanalas VČK-OGPU, kuris, kaip pranešama, yra susijęs su Rusijos saugumo tarnybomis, antradienį vakare pareiškė, kad sprogimas buvo skirtas A.Omurbekovui, ir pridūrė, kad per jį žuvo pulkininkas leitenantas, įvardytas tik pavarde Kuzmenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Magyaras kelia naujus reikalavimus Ukrainai – kitaip nebus narystės ES
15:57
Būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras primygtinai reikalauja išplėsti vengrų mažumos Ukrainoje teises ir tai yra viena iš sąlygų, kad būtų pritarta derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžiai.
Apie tai ketvirtadienį, balandžio 30 d., pranešė agentūra „Bloomberg“.
Šaltinių teigimu, šis klausimas buvo aptartas per jo susitikimą Briuselyje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa. Su anonimiškumo sąlyga prisipažinę asmenys teigė, kad ES bando įtikinti P.Magyarą atsisakyti ankstesnės vyriausybės pozicijos, kuri blokavo derybų dėl Ukrainos narystės pradžią.
Atkartoja Orbano 11 reikalavimų sąrašą
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija kaip ant adatų: Permėje – nepaprastoji padėtis, evakuojami gyventojai
15:33 Atnaujinta 15:37
Rusijos Permės miestą antrą dieną iš eilės atakuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai. Virš miesto pakilo tiršti dūmai, mokyklos ir universitetai atšaukia pamokas, pradėta gyventojų evakuacija ir kyla pasipiktinimas, nes valdžia nepaaiškina situacijos.
„Priešas turi suprasti paprastą dalyką: jie nebeturi „saugaus užnugario“. Atokumas nebegarantuoja apsaugos – kiekvienas regionas, kuriame veikia įmonės, skirtos karui prieš Ukrainą, yra ranka pasiekiamas“, – pabrėžiama Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareiškime.
Jų teigimu, per išpuolį buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Permnefteorgsintez“ ir Permės linijinės gamybos ir dispečerinė stotis. Iš jos nafta tiekiama Rusijos civiliam sektoriui ir kariuomenei. Šis taikinys yra už 1 500 km nuo Ukrainos.
Joje gaminami įvairūs naftos produktai, įskaitant benziną ir dyzelinį kurą, aviacinį parafiną ir tepalines alyvas.
Nurodoma, kad dronai pataikė į AVT-4 – pagrindinį pirminio naftos perdirbimo įrenginį. Gaisras išplito iš vienos kolonos į kitą. Abiejų sunaikinimas praktiškai išvedė įrenginį iš rikiuotės.
Pasak Permės srities gubernatoriaus Dmitrijaus Machonino, ketvirtadienį bepiločiai lėktuvai atakavo „vieną iš pramoninių objektų“ mieste, tačiau jis nepatikslino, kurią įmonę turėjo omenyje.
„Darbininkai yra apsauginėse konstrukcijose. Nukentėjusiųjų ar didelių nuostolių nėra. Gyventojų gyvybei ir sveikatai pavojus negresia“, – tradiciškai informacija pasidalijo gubernatorius.
D.Machoninas taip pat pabrėžė, kad „cheminio pavojaus grėsmės nėra“.
Tuo pat metu Rusijos saugumo pajėgoms artimas televizijos kanalas „Baza“ pažymėjo, kad ketvirtadienio rytą Permės gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė apie didelį baltų dūmų kamuolį, kylantį iš gaisro pramoniniame objekte, kurį dieną anksčiau atakavo bepiločiai lėktuvai. Teigiama, kad dūmų pėdsakas jau nusidriekė daugiau kaip 120 kilometrų.
Kaip teigė liudininkai, naktį Permėje pavojaus signalas skambėjo dukart, pranešimas slėptis gyventojams buvo paskelbtas ir televizoriaus ekranuose.
Ryte mieste ir vėl skambėjo sirenos. Pasak vietos gyventojų apie 7 val. vietos laiku pietinėje miesto dalyje pasigirdo keli sprogimai. Mieste įvestas planas „Kilimas“ ir uždarytas oro uostas.
Kaip pažymima, taip pat buvo evakuoti Permės pramoniniame rajone esančios Naftos mokyklos mokiniai. Pamokos taip pat buvo atšauktos Permės valstybiniame universitete, o Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto studentai buvo priversti pereiti prie „nuotolinio formato“.
Cheminių medžiagų pavojus
Po pirmojo ukrainiečių smūgio, suduoto trečiadienį, dangų virš Permės apgaubė tiršti juodi dūmai, o vietiniai pranešė, kad miestą užklupo „naftos lietus“.
Rusai skundžiasi aitriu cheminių medžiagų kvapu. Pasak vietos gyventojų, dabar mieste yra du šaltiniai, kurie po sprogimų sukelia aštrų kvapą.
Vietos gyventojai prisipažino, kad per garsiakalbį skelbiami pranešimai sukėlė ypatingą jų susirūpinimą.
Vienas Kirovskio rajono gyventojas 59.RU korespondentui pasakojo: „Man liepė neiti į lauką, uždaryti visus langus, gerti tik virintą vandenį“.
Tačiau Permės krašto teritorinio saugumo ministerija paaiškino, kad vietinė „Cheminio pavojaus“ sistema buvo įjungta tik patikrinimo tikslais.
„Realios cheminio pavojaus grėsmės nėra, – patikino Aplinkos apsaugos ministerija. – Patikrinome perspėjimo sistemų funkcionalumą Permės įmonėse“.
Švedija konfiskavo laivą su vogtais ukrainietiškais grūdais
14:52
Švedija konfiskavo krovininį laivą „Caffa“, kuris gabeno vogtus ukrainietiškus grūdus.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, laivas buvo sulaikytas Baltijos jūroje netoli Treleborgo miesto. Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad laivo savininkas ir įgula gali būti susiję su grūdų gabenimu iš okupuoto Krymo. Dauguma įgulos narių yra Rusijos piliečiai, o balkerio techninė būklė įvertinta kaip nepatenkinama.
Laivo kapitonas, Rusijos pilietis, anksčiau buvo sulaikytas dėl to, kad naudojosi netikra vėliava, tačiau vėliau buvo paleistas.
Ukraina ragina sistemingai stiprinti tokius veiksmus prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“. Tai komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas.
Pareigūnas pabrėžė, kad šis sprendimas yra svarbus precedentas kovoje su neteisėtu išteklių eksportu iš okupuotų teritorijų.
Pasak V.Vlasiuko, anksčiau tokie laivai dažniausiai būdavo tik tikrinami arba laikinai sulaikomi. Dabar, jo nuomone, konfiskavimas iš tikrųjų keičia požiūrį į atsakomybę.
Jis pažymėjo, kad Rusija naudoja „šešėlinį laivyną“ Ukrainos grūdams ir kitiems ištekliams eksportuoti, bandydama juos legalizuoti pasitelkdama sudėtingas logistikos schemas ir tarptautines rinkas.
Pareigūno teigimu, Ukrainos pusė sistemingai dirba siekdama nustatyti laivus, maršrutus ir operatorius, dalyvaujančius neteisėtame gabenime. Taikomi tokie metodai kaip išjungtų atsakiklių sekimas ir krovinių perkrovimas atviroje jūroje.
Šie veiksmai leidžia perkelti problemą iš politinio lygmens į teisinę plotmę ir sudaro pagrindą taikyti sankcijas ir areštus.
V.Vlasiukas pabrėžė, kad Ukraina palankiai vertina Švedijos sprendimą ir ragina panašią praktiką taikyti ir kitose šalyse, įskaitant Europos Sąjungą, G-7 grupės valstybes ir kitas tarptautines jurisdikcijas.
Rusija atmetė tuaregų paliepimą trauktis iš Malio
14:00
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos liks Malyje, ir atmetė tuaregų sukilėlių raginimą pasitraukti.
Tai įvyko po to, kai separatistai ir džihadistai surengė didžiausius per 15 metų išpuolius prieš karinės chuntos valdymą.
„Rusija ten yra dėl institucijų paskelbto būtinumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Rusija ir toliau, įskaitant Malyje, kovos su ekstremizmu, terorizmu ir kitomis neigiamomis apraiškomis“, – tvirtino jis.
Kremlius pasisakė dėl Zelenskio pareiškimo ir Pergalės dienos
13:56
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą dar nenusprendė, kokiomis dienomis galios Pergalės dienos paliaubos, sprendimo dar nėra. Taip pat Kremlius sako, kad negirdėjo Volodymyro Zelenskio reakcijos į V.Putino pasiūlymą dėl paliaubų.
Tai pareiškė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pranešė agentūra TASS.
„Putinas nuspręs, iki kokios dienos prieš Pergalės dieną galios paliaubos, tačiau sprendimas dar nepriimtas“, – pareiškė D.Peskovas.
Jis taip pat pridūrė, kad Maskva kol kas tariamai negirdėjo Ukrainos reakcijos į išreikštą pasirengimą paskelbti paliaubas.
Anksčiau V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Rusijos prezidentas informavo Donaldą Trumpą, jog yra pasirengęs paskelbti laikinas paliaubas per vadinamosios Pergalės dienos minėjimą. Pasak J.Ušakovo, JAV prezidentas esą „aktyviai palaikė“ šią idėją.
Kodėl Rusija suskubo kalbėti apie paliaubas
Tuo tarpu Ukrainos kovos su dezinformacija centras paaiškino, kodėl Rusija pradėjo kalbėti apie paliaubas. Pasak jos vadovo Andrijaus Kovalenkos, V.Putinas siūlo paliaubas gegužės 9 d., nes nerimauja dėl savo parado ir negali užtikrinti saugumo net Maskvoje, skelbia „RBK Ukraina“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė savo atstovams susisiekti su JAV prezidento D.Trumpo komanda ir išsiaiškinti Rusijos pasiūlymo dėl paliaubų detales.
Per Rusijos smūgius Ukrainos miestams žuvo vienas žmogus, 23 sužeisti
13:24
Per Rusijos smūgius Ukrainos Dnipro ir Černihivo miestams ketvirtadienio rytą vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti.
Apie tai praneša portalas „Ukrajinska pravda“.
Tuo metu Odesoje per Rusijos smūgius praėjusią naktį sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki 20.
„Dėl Rusijos atakos Dnipro rajone vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas. Po smūgio užsidegė parduotuvė ir netoliese buvę automobiliai“, – pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Vietos „Telegram“ kanalai praneša, kad Rusijos pajėgos puola Dnipro miestą. Meras nurodė, kad dega autobusas.
Rusai taip pat paleido dronų į Černihivą.
„Miestas puolamas priešo. Vienas dronas pataikė į biurų pastatą mieste. Pirminiais duomenimis, sužeisti du žmonės. Informacija tikslinama“, – sakė Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis.
Rusija naktį į ketvirtadienį taip pat surengė masinę dronų ataką prieš Odesą, kur, vietos pareigūnų teigimu, smūgiai teko gyvenamiesiems rajonams įvairiose miesto vietose ir buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių, įskaitant 17 metų vaikiną.
Anksčiau skelbta apie 16 Odesoje sužeistų žmonių.
Portalo „The Kyiv Independent“ cituoto vietos karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako teigimu, du nukentėjusieji tebėra intensyviosios slaugos skyriuje, jų būklė sunki.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido balistinę raketą ir 206 dronus, kurių 172 buvo perimti.
