Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Magyaras kelia naujus reikalavimus Ukrainai – kitaip nebus narystės ES
15:57
Būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras primygtinai reikalauja išplėsti vengrų mažumos Ukrainoje teises ir tai yra viena iš sąlygų, kad būtų pritarta derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžiai.
Apie tai ketvirtadienį, balandžio 30 d., pranešė agentūra „Bloomberg“.
Šaltinių teigimu, šis klausimas buvo aptartas per jo susitikimą Briuselyje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa. Su anonimiškumo sąlyga prisipažinę asmenys teigė, kad ES bando įtikinti P.Magyarą atsisakyti ankstesnės vyriausybės pozicijos, kuri blokavo derybų dėl Ukrainos narystės pradžią.
Atkartoja Orbano 11 reikalavimų sąrašą
Plačiau skaitykite ČIA.
Po didelių nuostolių Ukrainoje – naujas Rusijos sprendimas stiprinti Mi-8 sraigtasparnius
22:14
Rusija kuria naują modulinę šarvuotės sistemą savo kariniam sraigtasparniui Mi-8 ir per artimiausius dvejus metus planuoja ją įdiegti daugiau nei 50 orlaivių. Kaip rašo „Defence Blog“, šis sprendimas laikomas tiesioginiu atsaku į nuostolius kare Ukrainoje – Mi-8 išlieka vienas dažniausiai naudojamų, bet kartu ir dažniausiai numušamų sraigtasparnių Rusijos pajėgose.
Remiantis „Oryx“ duomenimis, Rusija nuo 2022 m. plataus masto invazijos pradžios neteko 49 transportinių Mi-8 ir 6 elektroninės kovos Mi-8MTPR-1 sraigtasparnių. Tai tik patvirtinti, vizualiai užfiksuoti nuostoliai – tikrasis skaičius, apimantis visas Mi-8 versijas, beveik neabejotinai yra didesnis.
Platformai, kuri trumpuoju laikotarpiu sunkiai pakeičiama ir yra esminė Rusijos sraigtasparnių operacijoms, tokio masto nuostoliai daro spaudimą skubiai didinti išgyvenamumą.
Ukraina patvirtino naftos perdirbimo gamyklos ir dviejų Rusijos sraigtasparnių sunaikinimą
21:49
Ukrainos gynėjai sėkmingai sudavė dar vienus skausmingus smūgius Rusijos okupantams. Buvo pataikyta į naftos perdirbimo gamyklą Orske ir sraigtasparnius Voronežo srityje. Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo „Telegram“ kanale, balandžio 29 dieną ir naktį į balandžio 30-ąją Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė svarbiems priešo objektams.
„Buvo pažeista naftos perdirbimo gamykla Orsknefteorgsintez (Orskas, Orenburgo sritis). Užfiksuotas pataikymas ir kilęs gaisras gamyklos teritorijoje. Objektas naudojamas Rusijos okupacinės kariuomenės aprūpinimui“, – pažymėjo Generalinis štabas.
Ši gamykla gamina daugiau nei 30 rūšių naftos produktų, įskaitant benziną, dyzelinį kurą ir aviacinį žibalą. Jos projektinis perdirbimo pajėgumas siekia 6,6 mln. tonų naftos per metus, o produkcija naudojama Rusijos kariuomenės aprūpinimui.
Be to, netoli Babkų kaimo Voronežo sritis buvo pataikyta į priešo sraigtasparnius Mi-28 ir Mi-17.
Smūgiai laikinai okupuotose teritorijose
Pasak Generalinio štabo, Ukrainos pajėgos sunaikino priešlėktuvinę raketų sistemą „Tor-M2“ netoli Oleksandrivkos.
Taip pat buvo smogta priešo artilerijos brigados vadavietei laikinai okupuotame mieste Lysyčanske.
Be to, buvo pataikyta į šaudmenų sandėlį Kremenovkos rajone (laikinai okupuota Donecko sritis) ir priešo katerių bazę Juodojoje jūroje.
Tuo pat metu padarytos žalos mastas dar tikslinamas.
Smūgiai Rusijai
Kaip anksčiau pranešta, Ukrainos specialiosios tarnybos smogė vienos didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų infrastruktūrai – „Lukoil-Permnaftoorgsintez“, esančiai daugiau nei už 1500 km.
Šiuo metu Ukrainos tolimojo nuotolio ginklai gali efektyviai naikinti priešo karinį potencialą maždaug 1750 km atstumu.
Kremlius to nesitikėjo: bandė nutildyti rusus, bet tik įpūtė ugnies į Rusijos politiką
20:35
Kremliaus šeimininkuis Vladimirui Putinui ir jo saugumo tarnyboms pavyko nuslopinti nepritarimą visuomenėje, nors Rusija ir įsiveržė į kaimyninę šalį, pasiuntė mirti šimtus tūkstančių karių bei drastiškai pakėlė mokesčius, kad už visa tai sumokėtų. Dabar jie ėmė blokuoti populiarias programėles ir internetą. Staiga daugelis rusų nusprendė prabilti.
Paprasti piliečiai, politikai ir net realybės šou žvaigždės sukritikavo šiuos apribojimus. Prabildami, jie įpūtė gyvybės Rusijos politinei sistemai, kurioje nebeliko tikros opozicijos, bet dar yra mažas tarpelis kitokiam požiūriui.
Įprastai apolitiški „Instagram“ nuomonės formuotojai trimituoja už skaitmenines teises. Politikai iš „sisteminės opozicijos“ – Potiomkino frakcijų, kurioms Kremlius leidžia parlamente prieštarauti valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“, bet kurios vis tiek beveik visada balsuoja kartu su ja, – papriekaištavo vyriausybei, kad ši apribojo plačiausiai šalyje naudojamą platformą „Telegram“.
Duda: Putinas prarado gebėjimą blaiviai mąstyti, ir tai gali sukelti lemtingų pasekmių
19:32
Buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įvertino Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino asmenines savybes ir pareiškė, kad dėl ilgo buvimo valdžioje jis prarado gebėjimą blaiviai vertinti informaciją. Apie tai jis kalbėjo interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui.
Jam buvo užduotas klausimas, kaip ir kada baigsis Putino valdymas.
„Pirmiausia turiu pasakyti štai ką: kai esi prezidentas, gauni visiškai unikalią informaciją. Turi didžiulę galią. Lenkijoje gal ne tokią kaip Rusija ar Jungtinės Valstijos, bet vis tiek labai didelę. Tūkstančiai žmonių vykdo tavo nurodymus. Todėl demokratinėse šalyse paprastai nustatyta, kad prezidentas gali eiti pareigas ne ilgiau kaip dvi kadencijas“, – pažymėjo Duda.
Jo nuomone, ilgalaikis buvimas valdžioje „labai neigiamai veikia mąstymą“.
Jis priminė, kad po dviejų kadencijų pats paliko postą, paspaudęs ranką naujajam prezidentui, visiškai patenkintas ir be jokio apgailestavimo. Pasak jo, dviejų kadencijų pakanka pilnai įgyvendinti prezidento funkcijas.
Duda taip pat pabrėžė, kad prezidentas turi prieigą prie unikalios, bet kartu ir pavojingai ribotos informacijos.
„Prezidentas turi išskirtinių žinių. Tenka priimti labai sudėtingus sprendimus, tačiau, kaip kai kurie sako, prezidentūra yra tarsi paauksuotas narvas. Esi apsuptas apsaugos, prezidentūros aplinkos... Gali atsidurti situacijoje, kai tavo informacijos šaltiniai apsiriboja tam tikrais žmonėmis, ir tikrasis klausimas yra – kiek tu juos kontroliuoji, o kiek jie kontroliuoja tave? Čia slypi didelis pavojus: prezidentas gali būti nepakankamai informuotas ir gyventi informaciniame burbule, kurį jam sukuria specialiosios tarnybos“, – sakė jis.
Pasak Dudos, svarbu suvokti, kad prezidentui teikiama analizė gali būti klaidinga ar manipuliuota.
„Manau, kad jei žmogus taip ilgai užima tokias pareigas, jis praranda budrumą ir gebėjimą blaiviai bei aiškiai vertinti gaunamą informaciją. Tada nutinka blogi dalykai. Priimami klaidingi sprendimai, kurių pasaulis dažnai nesupranta ir kurie gali turėti lemtingų pasekmių. Mano nuomone, būtent taip nutiko priimant sprendimą įsiveržti į Ukrainą“, – pabrėžė politikas.
Kada baigsis Putino valdžia?
Duda teigė nežinantis, kada Putinas pasitrauks iš valdžios ir kaip baigsis jo valdymas.
Kalbėdamas apie galimą Rusijos žlugimą, jis priminė, kad Putinui didžiausia tragedija yra Sovietų Sąjungos žlugimas, o ne pasauliniai karai ar Holokaustas.
„Atminkime, kad ta Sovietų Sąjunga, valdoma Stalino, nužudė milijonus savo piliečių“, – pridūrė jis.
„Bučos skerdikui“ padėta bomba: sprogdintojai supainiojo laiptines – tyrėjai juos jau rado
18:29
Šią savaitę Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame uždarame kariniame miestelyje per sprogimą žuvo kariuomenės karininkas, o tai, atrodo, buvo bandymas pasikėsinti į aukštesnio rango vadą, vadinamą „Bučos skerdiku“. Savaitei nepasibaigus jau buvo sulaikyti įtariamieji.
Ketvirtadienį du žmonės buvo suimti po to, kai Chabarovsko įguloje buvo susprogdintas karininkas. Dar vienas kaltinamasis pabėgo iš Rusijos, skelbia nepriklausomas kanalas „Astra“.
Chabarovske į ikiteisminio sulaikymo centrą išsiųsti du asmenys, dalyvavę „sprogdinant ir sukeliant kitų asmenų mirtį, taip pat destabilizuojant valdžios institucijas Kniazės-Volkonskojės kaime“. Tai pranešė krašto teismų spaudos tarnyba.
Dar vienam kaltinamajam kardomoji priemonė buvo parinkta už akių dėl to, kad jis pabėgo iš Rusijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas paskelbė apie Dagestano vadovo Sergejaus Melikovo atsistatydinimą
18:06
Dagestano vadovas Sergejus Melikovas baigia darbą respublikoje ir „pereina į kitą darbą“, pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia kanalas „Nastojaščeje vremia“. Apie kokias pareigas jis kalba, nepatikslinama.
Gandai apie S.Melikovo pasitraukimą pasirodė Dagestane kilus dideliems potvyniams, per kuriuos vietos gyventojai skundėsi valdžios institucijų neveiklumu. Dagestano žiniasklaida pranešė, kad S.Melikovas dar balandžio 10 d. pateikė atsistatydinimo pareiškimą.
Armėnija vaduojasi iš Rusijos įtakos – rengia du svarbius susitikimus
17:22
Armėnija ruošiasi dviem svarbiems viršūnių susitikimams ir tikisi, kad jie priartins šalį prie Europos, Jerevanui tęsiant atsargias pastangas politiškai išsivaduoti iš Rusijos įtakos.
Pastaraisiais metais Jerevano ir jo tradicinės sąjungininkės Maskvos santykiai tapo įtempti, iš dalies dėl to, kad Rusijos taikdariai neįsikišo per karinius konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Gegužės 4 dieną Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime turėtų dalyvauti dešimtys Europos lyderių, o kitą dieną vyks Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos viršūnių susitikimas.
Armėnijai šis pirmasis tokio pobūdžio ES viršūnių susitikimas yra skirtas pasakyti Briuseliui, kad „mes esame čia ir esame pasirengę“, sakė Pietų Kaukazo saugumo klausimų analitikė Olesia Vartanian.
Vadovaujant ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, Armėnija oficialiai vykdo strategiją, kurią jis vadina „diversifikacija“, kai priėjimo prie jūros neturinti šalis siekia ryšių tiek su Rusija, tiek su Vakarais.
„Iš tikrųjų tai procesas, kai Armėnija bando užmegzti santykius su Europos Sąjunga“, – sakė politologas Aleksandras Iskandarianas.
Tarp Europos ir Azijos esanti trijų milijonų gyventojų šalis 2017 metais pasirašė visapusiškos partnerystės susitarimą su ES, pagilindama bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.
Pernai šalis priėmė įstatymą, kuriuo oficialiai deklaravo ketinimą prašyti narystės ES.
Kovą Armėnijoje viešėjusi ES plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad „Armėnija ir ES dar niekada nebuvo tokios artimos“.
Maskvos erzinimas
Tačiau Jerevanas dar nežengė formalaus žingsnio ir nepateikė paraiškos.
Šiuo metu Armėnija yra Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė, nors 2024 metais įšaldė savo narystę pastarajame aljanse.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandį įspėjo Armėniją, kad ji negali būti abiejų blokų narė.
„Tai tiesiog neįmanoma pagal apibrėžimą“, – N. Pašinianui sakė V. Putinas.
Europai susitikimo surengimas Jerevane yra tikslingas pasirinkimas, „siekiant pasipriešinti Rusijos įtakos sferų naratyvui ir parodyti Vladimirui Putinui, kad šios šalys (...) jam nepriklauso“, naujienų agentūrai AFP teigė Jacques'o Delors'o instituto specialusis patarėjas Sebastienas Maillard'as.
Tuo tarpu ES vilkina plėtrą, nes jaučiamas nuovargis dėl bloko didėjimo, susijusio pirmiausia su Vakarų Balkanais, o prioritetas teikiamas Ukrainai, šiuo metu kovojančiai su Rusijos invazija.
Pasak A. Iskandariano, gali prireikti dešimtmečių, kol Armėnija taps nare.
Nuomonių apklausos rodo, kad dauguma armėnų pasisako už integraciją į ES, o parama Rusijai smarkiai sumažėjo.
Tačiau daugelis skeptiškai vertina tai, ar įstojimas į ES yra realus, ir nerimauja dėl tolesnio Maskvos erzinimo.
Sėdėjimas ant „dviejų kėdžių“
Armėnijos vyriausybė vis labiau tolsta nuo Maskvos, o šalies pareigūnai užsimena, kad Rusija bando kištis į vidaus politiką.
Tačiau analitikai teigia, kad Rusija neturi jokio motyvo atsitraukti nuo Armėnijos.
Sakartvelo vidaus politiką draskant Rusijos įtakos klausimui, o Azerbaidžanui mezgant glaudesnius ryšius su Europa ir Turkija, Armėnija išlieka artimiausia Maskvos sąjungininkė Kaukaze.
Jei Rusija nutrauktų ekonominius ryšius su Armėnija, „jie prarastų paskutinį įtakos regionui instrumentą“, sakė A. Iskandarianas.
Kol kas Armėnija bando sėdėti ant „dviejų kėdžių vienu metu“, teigė O. Vartanian.
Jerevano gatvėse daugelis realistiškai vertina Armėnijos vietą geopolitinėje kovoje.
„Visi žinome, kad Armėnija artimiausiu metu neįstos į ES – nei šiandien, nei rytoj, nei artimoje ateityje. Tačiau glaudesni ryšiai galėtų padėti mums tapti labiau nepriklausomiems nuo Rusijos“, – sakė 58 metų darbo neturinti buhalterė Manuš Gevondian.
„Kartu tai neturėtų vykti per staigiai arba paverčiant Rusiją priešu“, – pridūrė ji.
Zelenskis: Vance'as taip padeda rusams
16:56
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą už tai, kad šis gyrė Amerikos karinės pagalbos Ukrainai stabdymą, ir komentaruose amerikiečių televizijai „Newsmax“ teigė, kad tokia pozicija yra naudinga Rusijai bei silpnina JAV.
V. Zelenskio trečiadienio interviu ištraukas cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Šį mėnesį J. D. Vance'as pareiškė: „Tai vienas iš dalykų, kuriais labiausiai didžiuojuosi (...). Pasakėme Europai, kad jei norite pirkti ginklus, galite, bet JAV ginklų nebeperka ir nebesiunčia jų į Ukrainą.“
V. Zelenskis atmetė šiuos komentarus teigdamas, kad paramos Ukrainai mažinimas galiausiai stiprina Maskvos pozicijas.
„Jei J. D. Vance'as didžiuojasi tuo, kad mums nepadeda, vadinasi, jis padeda rusams, ir nesu tikras, ar tai stiprina JAV“, – sakė V. Zelenskis.
„Rusija yra priešas. Jie visada bus JAV priešai“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
„Bučos skerdikui“ padėta bomba: sprogdintojas sumaišė laiptines
16:29
Šią savaitę Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame uždarame kariniame miestelyje per sprogimą žuvo kariuomenės karininkas, o tai, atrodo, buvo bandymas pasikėsinti į aukštesnio rango vadą, vadinamą „Bučos skerdiku“.
Visgi kai kurie kanalai skelbia, kad pats „Bučos skerdikas“ nenukentėjo, nes sprogdintojas netyčia sumaišė laiptines.
Kaip viskas vyko
Trys su įvykiu susipažinę šaltiniai sakė, kad bomba antradienį apie 9 val. ryto detonavo gyvenamajame kvartale Kniazė-Volkonskojė-1, generolo majoro Azatbeko Omurbekovo, vadovavusio Rusijos kariams per Bučos okupaciją, name.
Du šaltiniai teigė, kad užpuolikas bombą įdėjo į pašto dėžutę tarp pirmojo ir antrojo aukštų bei įrengė kamerą. Tačiau užpuolikas pasirinko ne į tą laiptinę: per sprogimą žuvo jo pavaldinys, tačiau A.Omurbekovas nenukentėjo, teigė šaltiniai, kuriuos cituoja dienraštis „The Guardian“.
ES yra paskelbusi sankcijas A.Omurbekovui dėl jo vaidmens žudant civilius Ukrainos Bučos mieste, kur Rusijos kariai kaltinami nužudę daugiau kaip 400 civilių.
Name gyveno keli kariškiai
Rusijos valstybinis transliuotojas „Penktasis kanalas“ pranešė, kad pašto dėžutėje padėta bomba sprogo gyvenamojo namo, kuriame gyvena keli Rusijos kariškiai, laiptinėje.
Neįvardytas vietos gyventojas nepriklausomam „Telegram“ kanalui „Astra“ sakė, kad sprogimas įvyko pastate, kuriame gyvena A.Omurbekovas, tačiau sprogdintojas „supainiojo įėjimus“ ir įtaisą padėjo gretimoje laiptinėje.
„Kai įvyko sprogimas, žmonės iš pradžių manė, kad pastate sprogo vamzdžiai. Žuvo pareigūnas; teigiama, jis tik neseniai atsikraustė čia gyventi, liko jo žmona su trimis vaikais“, – pasakojo kaimynas.
Pasak kanalo VČK-OGPU, Rusijos valdžios institucijos nedelsdamos įslaptino incidentą ir įtariamą pasikėsinimą nužudyti.
Incidento nekomentuoja nei Rusija, nei Ukraina
Nei Rusija, nei Ukraina šio incidento nekomentavo. Nuo karo pradžios Ukrainos žvalgybos tarnybos yra nusitaikiusios į dešimtis aukšto rango Rusijos kariškių ir Rusijos paskirtų pareigūnų, kaltindamos juos dalyvavimu karo nusikaltimuose, pastebi „The Guardian“.
Anoniminis „Telegram“ kanalas VČK-OGPU, kuris, kaip pranešama, yra susijęs su Rusijos saugumo tarnybomis, antradienį vakare pareiškė, kad sprogimas buvo skirtas A.Omurbekovui, ir pridūrė, kad per jį žuvo pulkininkas leitenantas, įvardytas tik pavarde Kuzmenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija kaip ant adatų: Permėje – nepaprastoji padėtis, evakuojami gyventojai
15:33 Atnaujinta 15:37
Rusijos Permės miestą antrą dieną iš eilės atakuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai. Virš miesto pakilo tiršti dūmai, mokyklos ir universitetai atšaukia pamokas, pradėta gyventojų evakuacija ir kyla pasipiktinimas, nes valdžia nepaaiškina situacijos.
„Priešas turi suprasti paprastą dalyką: jie nebeturi „saugaus užnugario“. Atokumas nebegarantuoja apsaugos – kiekvienas regionas, kuriame veikia įmonės, skirtos karui prieš Ukrainą, yra ranka pasiekiamas“, – pabrėžiama Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareiškime.
Jų teigimu, per išpuolį buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Permnefteorgsintez“ ir Permės linijinės gamybos ir dispečerinė stotis. Iš jos nafta tiekiama Rusijos civiliam sektoriui ir kariuomenei. Šis taikinys yra už 1 500 km nuo Ukrainos.
Joje gaminami įvairūs naftos produktai, įskaitant benziną ir dyzelinį kurą, aviacinį parafiną ir tepalines alyvas.
Nurodoma, kad dronai pataikė į AVT-4 – pagrindinį pirminio naftos perdirbimo įrenginį. Gaisras išplito iš vienos kolonos į kitą. Abiejų sunaikinimas praktiškai išvedė įrenginį iš rikiuotės.
Pasak Permės srities gubernatoriaus Dmitrijaus Machonino, ketvirtadienį bepiločiai lėktuvai atakavo „vieną iš pramoninių objektų“ mieste, tačiau jis nepatikslino, kurią įmonę turėjo omenyje.
„Darbininkai yra apsauginėse konstrukcijose. Nukentėjusiųjų ar didelių nuostolių nėra. Gyventojų gyvybei ir sveikatai pavojus negresia“, – tradiciškai informacija pasidalijo gubernatorius.
D.Machoninas taip pat pabrėžė, kad „cheminio pavojaus grėsmės nėra“.
Tuo pat metu Rusijos saugumo pajėgoms artimas televizijos kanalas „Baza“ pažymėjo, kad ketvirtadienio rytą Permės gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė apie didelį baltų dūmų kamuolį, kylantį iš gaisro pramoniniame objekte, kurį dieną anksčiau atakavo bepiločiai lėktuvai. Teigiama, kad dūmų pėdsakas jau nusidriekė daugiau kaip 120 kilometrų.
Kaip teigė liudininkai, naktį Permėje pavojaus signalas skambėjo dukart, pranešimas slėptis gyventojams buvo paskelbtas ir televizoriaus ekranuose.
Ryte mieste ir vėl skambėjo sirenos. Pasak vietos gyventojų apie 7 val. vietos laiku pietinėje miesto dalyje pasigirdo keli sprogimai. Mieste įvestas planas „Kilimas“ ir uždarytas oro uostas.
Kaip pažymima, taip pat buvo evakuoti Permės pramoniniame rajone esančios Naftos mokyklos mokiniai. Pamokos taip pat buvo atšauktos Permės valstybiniame universitete, o Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto studentai buvo priversti pereiti prie „nuotolinio formato“.
Cheminių medžiagų pavojus
Po pirmojo ukrainiečių smūgio, suduoto trečiadienį, dangų virš Permės apgaubė tiršti juodi dūmai, o vietiniai pranešė, kad miestą užklupo „naftos lietus“.
Rusai skundžiasi aitriu cheminių medžiagų kvapu. Pasak vietos gyventojų, dabar mieste yra du šaltiniai, kurie po sprogimų sukelia aštrų kvapą.
Vietos gyventojai prisipažino, kad per garsiakalbį skelbiami pranešimai sukėlė ypatingą jų susirūpinimą.
Vienas Kirovskio rajono gyventojas 59.RU korespondentui pasakojo: „Man liepė neiti į lauką, uždaryti visus langus, gerti tik virintą vandenį“.
Tačiau Permės krašto teritorinio saugumo ministerija paaiškino, kad vietinė „Cheminio pavojaus“ sistema buvo įjungta tik patikrinimo tikslais.
„Realios cheminio pavojaus grėsmės nėra, – patikino Aplinkos apsaugos ministerija. – Patikrinome perspėjimo sistemų funkcionalumą Permės įmonėse“.
