Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Tai blogai, ir visi tai žino“: tarp Ukrainos ir Europos veriasi praraja
13:49
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakartotiniai bandymai pasiekti, kad Ukraina greitai įstotų į Europos Sąjungą, padidino įtampą tarp Ukrainos ir Europos sostinių, rašo leidinys „Financial Times“
ES lyderių atsisakymas pagreitinti Ukrainos stojimo procesą sukėlė nusivylimą Kyjive, o V.Zelenskio administracijos vis labiau euroskeptiška retorika kenkia pastangoms rasti kompromisą, pažymi laikraštis.
Pastarosiomis savaitėmis Prancūzija ir Vokietija pasiūlė laipsnišką procesą, kurio metu Ukraina gaus „simbolines“ lengvatas ir laipsnišką prieigą prie ES mechanizmų mainais už reformų etapų įgyvendinimą. Anot pareigūnų, tai reikš, kad iki visiškos narystės įgijimo liks mažiausiai dešimt metų.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą, V.Zelenskis paragino ES būti sąžiningą ir sakė, kad Ukrainai nereikia simbolinės narystės.
Pasak dviejų aukštų Ukrainos pareigūnų, šalies prezidentas nurodė savo diplomatams nesvarstyti ir net nepradėti jokių diskusijų su ES vyriausybėmis dėl tokių pasiūlymų, o kalbėti tik apie visateisę narystę ES.
Pasak dviejų su derybomis susipažinusių šaltinių, balandžio mėnesį Kipre vykusio neoficialaus viršūnių susitikimo metu keli ES lyderiai bandė nuraminti Ukrainos prezidento lūkesčius.
„Jam teko išgirsti keletą nemalonių tiesų. Tai nebus taip paprasta, kaip jis mano“, – sakė pareigūnas.
Tačiau, pasak šaltinių, V.Zelenskis yra pasiryžęs ginti savo maksimalistinę poziciją. Vienas iš jų pažymėjo, kad Kyjivas tiki, jog ES „laikui bėgant taps realistiškesnė“ ir priartės prie Ukrainos pozicijos.
Keletas ES diplomatų teigė, kad supranta spaudimą, kurį patiria V.Zelenskis po ketverių karo metų, ir supranta jo nusivylimą. Tačiau jie pabrėžia, kad procesas turi likti pagrįstas nuopelnais, ir atkreipia dėmesį, kad pasibaigus tiesioginei karinei ir finansinei paramai iš Jungtinių Valstijų bei atitolus taikos deryboms, ES dabar yra svarbiausias Ukrainos partneris.
„Mes esame vieninteliai jo draugai, todėl jam tikriausiai geriau laikytis tyliai“, – sakė nenurodytas pareigūnas.
ES diplomatai ir pareigūnai teigė, kad šalies reformų pastangos susilpnėjo, ypač tokiose kritinėse srityse kaip teisinė valstybė ir kovos su korupcija priemonės. Jie taip pat atkreipė dėmesį į praleistus terminus, per kuriuos turėjo būti įgyvendinti teisės aktai, leidžiantys Kyjivui gauti platesnę prieigą prie ES energetikos ir pramoninių prekių rinkų.
Kijevas taip pat priešinasi Briuselio prašymui padidinti verslo mokesčius.
„Jų vidaus reformos sustojo. Tai blogai, ir visi tai žino“, – sakė nenurodytas pašnekovas.
Vicepremjeras: daugumą derybų dėl narystės ES skyrių Ukraina gali užbaigti per metus–pusantrų
14:17
Ukraina gali užbaigti daugumą derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) skyrių per ateinančius metus ar pusantrų metų, sakė vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka.
Pasak jo, pasirašyti stojimo sutartį būtų galima jau 2027 metais.
Apie tai praneša portalas „Ukrainska Pravda“.
Penktadienį Aukščiausiojoje Radoje valandą vykusios klausimų ir atsakymų sesijos metu T. Kačka priminė, kad ES iš anksto pateikė Ukrainai derybinių skyrių atvėrimo gaires.
„Iš viso turime 145 ES reikalavimus. Dauguma jų susiję su Ukrainos teisės aktų suderinimu su ES standartais ir kasdiene institucijų veikla. Visi šie reikalavimai yra realūs. Per ateinančius 12–18 mėnesių dauguma derybinių skyrių gali būti užbaigti, o kitais metais galime pereiti prie ES stojimo sutarties pasirašymo“, – teigė vicepremjeras.
T.Kačka patikslino, kad kovą Ukraina gavo antrąjį sąlygų rinkinį, reikalingą sėkmingam techninių derybų užbaigimui visuose skyriuose. Šiuo metu techninis darbas su Europos Komisija vyksta visose šešiose grupėse.
T.Kačka pabrėžė, kad pasirašius stojimo sutartį, dokumentą turės ratifikuoti ES valstybių narių ir Ukrainos parlamentai, ir kad šis procesas užtruks kelerius metus.
Ukrainą balandį atakavo rekordiškai daug Rusijos dronų
12:27
Rusija balandį į Ukrainą paleido rekordiškai daug tolimojo nuotolio atakos dronų, rodo naujienų agentūros AFP atlikta ukrainiečių oro pajėgų paskelbtų duomenų analizė.
Remiantis Ukrainos oro pajėgų kasdienių ataskaitų suvestine, Rusija praėjusį mėnesį Ukrainą atakavo 6 583 tolimojo nuotolio dronais. Šis skaičius yra dviem procentais didesnis nei kovą.
Ši atakų banga kilo įstrigus JAV tarpininkaujamoms deryboms dėl konflikto nutraukimo. Maskva gerokai padidino dienomis paleidžiamų tolimojo nuotolio dronų skaičių, o Kyjivas tokią taktiką pasmerkė kaip bandymą daryti daugiau žalos civiliams.
Remiantis duomenimis, Ukrainai pavyko numušti 88 proc. visų atskriejusių dronų ir raketų.
Kyjivas savo gynybą nuo dronų vadina geriausia pasaulyje, ištobulinta per daugiau kaip ketverius metus trunkančias naktines Rusijos atakas iranietiško tipo orlaiviais.
Ukrainos dronų perėmėjai buvo naudojami Persijos įlankos regione numušant Irano dronus, paleistus per dabartinį karą Artimuosiuose Rytuose.
Anksčiau Rusija tolimojo nuotolio dronus į Ukrainą leisdavo beveik išimtinai naktimis, tačiau pastarosiomis savaitėmis dienos metu vykdomos atakos tapo dažnesnės. Analitikų teigimu, taip siekiama padaryti didesnę žalą.
„Naujoji Rusijos taktika, kai didelis naktinis smūgis derinamas su ne mažesniu dieniniu smūgiu, tikriausiai padidins žalą civiliams“, – balandį pareiškė Karo studijų institutas (ISW).
„Rusija gali siekti, kad dieninių smūgių serijos būtų labiau nukreiptos į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant viešąsias ir atviras erdves, ypač atšilus orams, kai daugiau ukrainiečių tikriausiai būna lauke“, – pridūrė JAV įsikūręs analitinis centras.
Prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa teigė, kad pasibaigus žiemai dieninės atakos yra naujas bandymas „terorizuoti civilius“.
Žiemą Rusija atakavo Ukrainos elektros ir šildymo tinklus, todėl milijonai žmonių likdavo be karšto vandens ar šildymo spaudžiant 20 laipsnių šalčiui.
„Čia taip pat yra ekonominis komponentas. Masinės atakos darbo dienos viduryje gerokai paralyžiuoja verslą“, – balandžio pradžioje interviu Ukrainos žiniasklaidai sakė P. Palisa.
Maskva neigia, kad taikosi į civilius, ir tvirtina, kad jos atakos yra nukreiptos į karinius ir su kariuomene susijusius energetikos objektus.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, žuvo dešimtys tūkstančių civilių, įskaitant šimtus žmonių, žuvusių per dronų ir raketų smūgius daugiabučiams visoje šalyje.
NYT: Ukrainos reakcija į Trumpo ir Putino pokalbį buvo visiškai kitokia nei anksčiau
12:02
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbis telefonu, nors anksčiau keldavo didelį susirūpinimą Kyjive, šįkart nesulaukė tokio atsako. Jei praėjusiais metais tokie skambučiai buvo vertinami kaip potenciali grėsmė Ukrainai, dabar į jį sureaguota gana abejingai, rašo laikraštis „The New York Times“ (NYT).
Po paskutinio pokalbio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė išsiaiškinti jo turinį, tačiau nepradėjo atskirų derybų su Vašingtonu ar konsultacijų su sąjungininkais. Anksčiau tokie veiksmai buvo įprasta praktika po Jungtinių Valstijų ir Rusijos kontaktų, kuriuose nedalyvavo Kyjivas.
Priežastis, dėl kurios buvo pakeistas požiūris, yra rezultatų stoka. Per daugiau nei metus įvyko mažiausiai vienuolika D.Trumpo ir V.Putino pokalbių, tačiau nė vienas iš jų nepaspartino karo pabaigos.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka atvirai pareiškė: „Mes jau nebekreipiame didelio dėmesio į tokius skambučius, nes jie neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.“
Visgi jis pridūrė, kad Ukraina ir toliau stengsis palaikyti konstruktyvius santykius su D.Trumpu.
NYT pažymi, jog Ukrainos nuomonės pasikeitimas atsispindi tai, kaip šalies gyventojai vertina D.Trumpo vaidmenį užbaigiant karą. Jei po rinkimų Jungtinėse Valstijose kai kurie ukrainiečiai dėjo viltis į greitą karo pabaigą su D.Trumpo pagalba, dabar dauguma nebetiki tokių kontaktų veiksmingumu.
Kyjive naujienos apie naujus lyderių pokalbius vis dažniau vertinamos kaip formalumas, neturintis įtakos padėčiai fronte.
Nepaisant to, Ukraina negali ignoruoti Jungtinių Valstijų kaip pagrindinio partnerio. Kyjivas palaiko darbo santykius su Vašingtonu ir remia atskiras diplomatines iniciatyvas, ypač trumpalaikes paliaubas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Ukraina vis labiau pasikliauja savo jėgomis – didina gynybos pramonės gamybą ir toliau vykdo smūgius prieš taikinius giliai Rusijos teritorijoje.
Praėjus vos kelioms valandoms po paskutinio D.Trumpo ir V.Putino pokalbio Ukrainos kariuomenė surengė išpuolį prieš naftos objektus Rusijos teritorijoje.
Dar vienas galingas smūgis Tuapsei: jūrų terminalas vėl paskendo liepsnose
09:55
Penktadienį Ukrainos pajėgos surengė dar vieną ataką prieš Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte, praneša leidinys „Kyiv Independent“.
Pranešama, kad tai jau ketvirtasis išpuolis prieš šį objektą per pastarąsias dvi savaites. Ukraina anksčiau patvirtino išpuolius prieš Tuapsę balandžio 16, 20 ir 28 dienomis. Po trečiojo išpuolio buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija trečiadienį pareiškė, kad pagaliau užgesino atakų bangos sukeltus gaisrus Tuapsėje. Tačiau vos po dienos naujas išpuolis vėl įžiebė gaisrą objekte.
Penktadienį paryčiais socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas ketvirtasis išpuolis prieš naftos perdirbimo gamyklą ir jūrų terminalą, o vietos gyventojai pranešė apie sprogimus šioje teritorijoje.
Vietos gyventojai Rusijos „Telegram“ kanalui „Shot“ pranešė, kad virš Tuapsės veikė oro gynybos pajėgos ir buvo numušta mažiausiai 10 dronų. Buvo pranešta apie sprogimus, o regioniniuose oro uostuose įvesti apribojimai.
Krasnodaro krašto operatyvinė būstinė vėliau pranešė, kad dronų ataka sukėlė gaisrą Tuapsės jūrų terminale.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad per naktį visoje šalyje buvo numušta iš viso 141 dronas.
Leidinys primena, kad Tuapsės naftos perdirbimo gamykla, įsikūrusi Juodosios jūros pakrantėje Krasnodaro krašte, per metus perdirba apie 12 milijonų tonų naftos. Per pastarąsias dvi savaites Ukraina vykdė nuolatinius smūgius prieš šį objektą.
Po pirmojo smūgio vietos gelbėjimo tarnyboms pavyko sustabdyti gaisrą ir net visiškai jį užgesinti jūriniame terminale, tačiau jis toliau degė prie talpyklų ir intensyvėjo po kitų smūgių.
Paskutinis smūgis naftos perdirbimo gamyklai buvo suduotas antradienį. Sekančia dieną Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad atviras gaisras buvo užgesintas.
Dėl pirmųjų trijų Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamyklai buvo sunaikinti 24 talpyklų rezervuarai ir dar keturi pažeisti, taip pat buvo smogta naftos perdirbimo įrenginiui.
Aplinkos padariniai – įskaitant ore sklandančius naftos šalutinius produktus ir naftos išsiliejimus miesto gatvėse – pavertė šią vietovę nesaugia lankytojams, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumenkino grėsmę.
Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai balandį pasiekė keturių mėnesių aukštumą – užregistruota mažiausiai 21 ataka prieš naftos perdirbimo gamyklas, naftotiekius ir jūroje esančius naftos objektus.
Dėl šių išpuolių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų vidutinis pajėgumas sumažėjo iki 4,69 mln. barelių per dieną – tai mažiausias lygis nuo 2009 m. gruodžio, pranešė „Bloomberg“.
Chersone per Rusijos drono ataką žuvo dviratininkas
09:38
Ukrainos Chersono mieste per Rusijos drono smūgį žuvo vyras, penktadienį pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Rusijos pajėgos Chersone maždaug prieš valandą nužudė žmogų. Jie dronu užpuolė nenustatytos tapatybės vyrą ant dviračio“, – sakoma įraše platformoje „Telegram“.
Srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad vyrui buvo 65 metai.
Tuo metu Odesoje Rusijos dronai praėjusią naktį smogė dviem daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams. Dėl to kilo gaisrai ir buvo sužeisti du žmonės, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Ukrainos oro pajėgos penktadienį „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 210 dronų, kurių 190 buvo perimti.
