Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Ukraina privertė Rusiją pamiršti taktiką, kuria ši kariavo šimtmečius
21:47
Rusijos armija beveik visiškai atsisakė vadinamųjų „mėsos šturmų“ taktikos, kai vadovybė į atakas mesdavo dideles pėstininkų bangas, bandydama išvarginti Ukrainos gynybą skaitiniu pranašumu. Dabar okupantai vis dažniau naudoja mažas diversines-šturmo grupes iš dviejų–keturių karių, kurie bando nepastebimai prasmukti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas. Apie tai rašo „The Telegraph“.
Kaip pažymi leidinys, pirmaisiais plataus masto invazijos į Ukrainą metais Rusijos armija bandė judėti į priekį pasikliaudama masinėmis gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos atakomis. Ši taktika Kremliui kainavo milžiniškus nuostolius: skaičiuojama, kad nuo invazijos pradžios Rusijos armija prarado apie 1,3 mln. karių, iš kurių maždaug 325 tūkstančiai yra žuvę.
Visgi technologijų plėtra iš esmės pakeitė mūšio lauką. Bepiločiai orlaiviai nuolat patruliuoja fronto linijoje ir greitai aptinka dideles pajėgų sankaupas, o radioelektroninės kovos sistemos apsunkina atakų koordinavimą. Straipsnyje teigiama, kad dėl šių priežasčių tradicinės žmonių bangos tapo mažiau efektyvios.
Britų analitinio centro „Chatham House“ programos „Rusija ir Eurazija“ analitikas Keiras Gilesas paaiškino, kad naujoji Rusijos taktika yra reakcija į vadinamąjį skaidrų mūšio lauką, kuriame bet kokie judėjimai greitai pastebimi šiuolaikinėmis technologijomis.
Vietoj didelių Rusijos kareivių grupių, kurios juda per atvirą vietovę kaip kulkų kempinės, dabartinė taktika numato lėtą, slaptą skverbimąsi per spragas Ukrainos pozicijose fronto linijoje, sakė jis.
Amerikos Karo studijų instituto duomenimis, balandžio pabaigoje Rusijos atakas daugiausia vykdė būrio dydžio ar net mažesnės grupės. Tuo pat metu „Critical Threats Project“ analitikai pranešė, kad tokias nedideles rusų grupes Ukrainos pajėgos dažnai aptinka ir sunaikina, tačiau visiškai sustabdyti jų judėjimą būna sudėtinga.
Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vyresnysis analitikas Antonas Zemlianyjus papasakojo, kad naujosios taktikos pagrindą sudaro nedidelės pėstininkų grupės, veikiančios poromis arba mažomis komandomis. Koordinavimas vykdomas per šturmo grupių vadus, kurie palaiko ryšį su kuopos ar bataliono vadovybe.
Pasak jo, Rusijos vadavietės aktyviai naudoja dronus tokių grupių veiksmams koreguoti ir informacijai apie Ukrainos pajėgų judėjimą perduoti.
„Šios nedidelės grupės stengiasi vengti tiesioginio mūšio, vietoj to jos apeina Ukrainos įtvirtinimus, prasiskverbdamos giliau į gynybos linijas“, – pažymėjo A.Zemlianyjus.
„The Telegraph“ publikacijoje nurodoma, kad įsiskverbusios tarp Ukrainos pozicijų, šios grupės įsitvirtina apleistuose pastatuose, želdiniuose ar sviedinių duobėse ir laukia pastiprinimo. Tokių veiksmų tikslas – ne momentinis šturmas, o grėsmės Ukrainos pozicijoms kūrimas iš netikėtų krypčių.
Visgi net ir naujas požiūris negarantuoja rusams sėkmės. A.Zemlianyjaus teigimu, tokių grupių išgyvenamumas išlieka mažas.
„Net jei kai kuriems kovotojams pavyksta prasmukti, juos paprastai aptinka ir sunaikina bepiločiai orlaiviai arba likviduoja Ukrainos padaliniai. Pralaužti gynybos tokiomis grupėmis neįmanoma. Įmanomas tik lėtas, šliaužiantis puolimas, lemiantis labai ribotus teritorinius laimėjimus didelių nuostolių kvadratiniam kilometrui kaina“, – pabrėžė ekspertas.
Kodėl Witkoffas ir Kushneris nevyksta į Kyjivą: žiniasklaida išsiaiškino tikrąją priežastį
23:01
Balandį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris neva pirmą kartą planavo apsilankyti Kyjive, tačiau vizitas vis atidėliojamas. Taip yra todėl, kad Vašingtone netikima taikos derybų pažangos galimybe, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Leidinys pažymi, kad anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai išreiškė nusivylimą tuo, jog D.Trumpo atstovai daug kartų lankėsi Maskvoje, bet nė karto neatvyko į Kyjivą.
Pasak neįvardyto leidinio pašnekovo, vizitas Kyjive turėjo ne tik pademonstruoti gerą valią, bet ir tapti impulsu atnaujinti dialogą dėl taikos, kuris faktiškai atsidūrė aklavietėje dėl karo Irane.
Dviejų šaltinių teigimu, pagal pradinį planą S.Witkoffas ir J.Kushneris turėjo vykti į Kyjivą, susitikti su V.Zelenskiu, o tada keliauti į Maskvą deryboms su V.Putinu. Tačiau dabar abu pasiuntiniai yra tiek įsitraukę į diplomatinį procesą su Iranu, kad karas Ukrainoje tiesiog iškrito iš jų darbotvarkės.
Be to, kaip praneša žurnalistų šaltiniai, S.Witkoffui yra „sunku“ keliauti traukiniu, o galimybės patekti į Kyjivą lėktuvu šiuo metu nėra.
Tačiau visa tai nėra pagrindinės problemos. Svarbiausia vizito atidėjimo priežastis – rizika, kad jis tiesiog ryškiai apnuogins aklavietę, kurioje atsidūrė derybos.
„Rusai tvirtina, kad nori gauti visą Donbasą; mūsų pozicija: rasti orų sprendimą. Todėl kol kas neaišku, kodėl (Trumpo pasiuntiniai) turėtų vykti šitokį kelią, kad vėl išgirstų tą patį“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas.
Neįvardytas JAV pareigūnas „Kyiv Independent“ teigė, kad vizitas neva vis dar svarstomas, tačiau jis iki šiol yra „nepatvirtintas“.
BBC išsiaiškino, kurių regionų gyventojus Kremlius negailestingiausiai aukoja Ukrainoje
21:01
Baškirija ir Tatarstanas užima pirmąsias vietas tarp visų Rusijos subjektų pagal patvirtintų žuvusiųjų skaičių, skelbia BBC redakcija rusų kalba.
Iš viso žurnalistams pavyko nustatyti 216 205 Ukrainoje žuvusių rusų okupantų pavardes.
Leidinys pažymi, kad patvirtinti nuostoliai vien tik iš šių dviejų regionų – Baškirijos ir Tatarstano – jau viršija visus Sovietų Sąjungos nuostolius per dešimtmetį trukusį karą Afganistane.
Pastebėtina, kad per dvi savaites Baškirija peržengė 9500 Ukrainoje žuvusių karių ribą, o Tatarstane žinoma apie 8000 žuvusiųjų. Bendri patvirtinti šių dviejų regionų nuostoliai siekia 18 116 asmenų.
Žurnalistų teigimu, Baškirija ir Tatarstanas pirmauja tarp visų Rusijos Federacijos subjektų dėl aktyvios vietos savanorių ir visuomeninių organizacijų veiklos renkant šiuos duomenis.
Visgi, vertinant pagal vyrų populiacijos tankį kiekviename regione, pagal nuostolius pirmauja Tuva, Buriatija ir Altajus. Ten šie rodikliai yra 20–30 kartų aukštesni nei tarp Maskvos gyventojų.
Tuo pačiu leidinys daro prielaidą, kad tikrieji Rusijos nuostoliai viršija duomenis, kuriuos žurnalistams pavyko surinkti iš viešų šaltinių. Karo ekspertų nuomone, Rusijos kapinių, karinių memorialų ir nekrologų analizė gali apimti tik nuo 45 proc. iki 65 proc. realaus žuvusiųjų skaičiaus. Todėl, skaičiuojama, kad tikrasis žuvusių rusų skaičius gali svyruoti nuo 332 600 iki 480 500 žmonių.
Verta paminėti, kad nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios patvirtinta 7143 Rusijos karininkų mirtis, tarp jų – 494 papulkininkiai, 164 pulkininkai ir 15 generolų.
Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas 2026 m. gegužės 1 d. ataskaitoje nurodo, kad Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia 1 331 710 karių. Patikslinama, kad į šį skaičių įtraukti ir sužeisti rusų kariai.
Ukrainos oro smūgis Donecko srityje pražudė 15 elitinių Rusijos desantininkų
20:47
Ukrainos gynybos pajėgoms sudavus oro smūgį Donecko srities Hryšynės kaimo centre, žuvo grupė Rusijos karių.
Apie tai penktadienį praneša portalas „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos gynybos pajėgos paskelbė neseniai įvykdžiusios tikslų oro smūgį į Rusijos karių susitelkimo vietą Hryšynės centre.
Pirminiais duomenimis, žuvo mažiausiai 15 Rusijos karių. Tai buvo Rusijos 76-osios gvardijos oro šturmo divizijos, elitinio dalinio, žinomo kaip Pskovo desantininkai, kariai.
„Priešas toliau spaudžia Hryšynę, bandydamas pralaužti gynybą ir įsitvirtinti gyvenvietėje. Priešas kaip priedangą naudoja gyvenamuosius ir biurų pastatus. Reaguodami į tai, (Ukrainos) Oro šturmo pajėgų 7-ojo greitojo reagavimo korpuso atsakomybės zonoje esantys daliniai vykdo žvalgybą ir smūgiuoja į Rusijos karių susitelkimo vietas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė korpusas.
Ukraina imasi kariuomenės reformos: leis laipsnišką demobilizaciją ir didins atlyginimus
18:45 Atnaujinta 19:52
Ukraina pradeda kariuomenės reformas, kurios leis laipsnišką demobilizaciją ir gerokai padidins atlyginimus fronte kovojantiems pėstininkams, penktadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos kariuomenė susiduria su dideliu karių trūkumu – mažai žmonių nori tarnauti savanoriškai. Mobilizacija yra nepopuliari, o agresyviomis vadinamos šaukimo priemonės karo metu sukėlė nepasitenkinimo.
Kyjivo karinė vadovybė ieško naujų idėjų, kaip padaryti tarnybą patrauklesnę – dabar svarstoma galimybė nutraukti nepopuliarias neterminuotas sutartis.
„Jau nuo šių metų tampa įmanomas laipsniškas anksčiau mobilizuotų asmenų atleidimas iš tarnybos, remiantis aiškiais laiko kriterijais“, – socialiniuose tinkluose paskelbė V.Zelenskis.
Prezidentas nenurodė, po kiek laiko kariams bus leista demobilizuotis, ir nepateikė daugiau detalių apie tarnybos trukmės pokyčius, kurie dar nėra galutinai patvirtinti.
Jis teigė, kad fronte esančių pėstininkų atlyginimai bus padidinti nuo 250 tūkst. iki 400 tūkst. grivinų (4,86–7,77 tūkst. eurų) per mėnesį.
Ukrainos kariuomenės interneto svetainės duomenimis, šiuo metu pėstininkai gali gauti iki 170 tūkst. grivinų (3,3 tūkst. eurų) per mėnesį, jei jie 30 dienų dislokuojami fronte arba už priešo linijų.
Minimalus mėnesinis atlyginimas nekoviniam personalui padidėtų nuo 20 tūkst. grivinų (389 eurų) iki 30 tūkst. grivinų (583 eurų).
Detalės bus galutinai suderintos šį mėnesį, o reformas planuojama pradėti įgyvendinti birželį, sakė V.Zelenskis.
Kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją, karinių prievolių centrai buvo perpildyti savanorių, norinčių ginti šalį.
Dabar beveik visi naujokai yra šauktiniai, kurie neužsirašė savo noru, o kariuomenę taip pat vargina masiniai pasišalinimo iš dalinio atvejai, praneša Ukrainos žiniasklaida.
Rusija sieks rekordo: GUR atskleidė jos planus užsienyje
17:49
2026 metais Rusija į savo armiją planuoja pritraukti rekordinį skaičių užsieniečių – 18 500 asmenų. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR), cituodama Koordinacinio štabo elgesiui su karo belaisviais sekretorių brigados generolą Dmytro Usovą, kalbėjusį diskusijoje „Užsienio kovotojai Rusijos armijoje: kaip sustabdyti pasaulinę verbavimo schemą“.
D.Usovas pažymėjo, kad Rusijos okupacinės kariuomenės gretose kariauja daugiau nei 10 000 samdinių iš Vidurinės Azijos, apie 1800 – iš Pietų Azijos, per 1700 – iš Afrikos ir, įvairiais vertinimais, daugiau nei 1000 asmenų iš Lotynų Amerikos. Taip pat pajėgas papildė apie 14 000 karių iš Šiaurės Korėjos (KLRD).
Pasak jo, šiemet Rusija užsibrėžė užverbuoti rekordinį skaičių – 18 500 užsieniečių. Jis pridūrė, kad agresorei tai yra gyvybiškai svarbus resursas, bandant kompensuoti masinius savų gyventojų nuostolius kare prieš Ukrainą.
Generolas pabrėžė, kad užsienio piliečių verbavimas į Rusijos okupacinę armiją visame pasaulyje stiprina transnacionalinius prekybos žmonėmis tinklus, todėl tai tampa rimtu iššūkiu globaliam saugumui.
D.Usovas akcentavo, kad užsieniečiai įtraukiami neteisėtai – pasitelkiant prievartą ir apgaulę tiek pačios Rusijos teritorijoje, tiek įvairiose pasaulio šalyse, o atsakomybė už tai tenka Kremliui.
Pateiktais duomenimis, Rusijos armijos pusėje kovojančių užsienio samdinių nuostoliai „mėsos šturmuose“ siekia mažiausiai 5149 asmenis.
„Kai kuriems pasisekė labiau – jie pateko į Ukrainos nelaisvę. Šiuo metu Koordinacinis štabas rūpinasi samdiniais iš 48 šalių. Daugiausia belaisvių yra iš Tadžikistano, Uzbekistano ir Baltarusijos“, – reziumavo D.Usovas.
Vicepremjeras: daugumą derybų dėl narystės ES skyrių Ukraina gali užbaigti per metus–pusantrų
14:17
Ukraina gali užbaigti daugumą derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) skyrių per ateinančius metus ar pusantrų metų, sakė vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka.
Pasak jo, pasirašyti stojimo sutartį būtų galima jau 2027 metais.
Apie tai praneša portalas „Ukrainska Pravda“.
Penktadienį Aukščiausiojoje Radoje valandą vykusios klausimų ir atsakymų sesijos metu T. Kačka priminė, kad ES iš anksto pateikė Ukrainai derybinių skyrių atvėrimo gaires.
„Iš viso turime 145 ES reikalavimus. Dauguma jų susiję su Ukrainos teisės aktų suderinimu su ES standartais ir kasdiene institucijų veikla. Visi šie reikalavimai yra realūs. Per ateinančius 12–18 mėnesių dauguma derybinių skyrių gali būti užbaigti, o kitais metais galime pereiti prie ES stojimo sutarties pasirašymo“, – teigė vicepremjeras.
T.Kačka patikslino, kad kovą Ukraina gavo antrąjį sąlygų rinkinį, reikalingą sėkmingam techninių derybų užbaigimui visuose skyriuose. Šiuo metu techninis darbas su Europos Komisija vyksta visose šešiose grupėse.
T.Kačka pabrėžė, kad pasirašius stojimo sutartį, dokumentą turės ratifikuoti ES valstybių narių ir Ukrainos parlamentai, ir kad šis procesas užtruks kelerius metus.
„Tai blogai, ir visi tai žino“: tarp Ukrainos ir Europos veriasi praraja
13:49
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakartotiniai bandymai pasiekti, kad Ukraina greitai įstotų į Europos Sąjungą, padidino įtampą tarp Ukrainos ir Europos sostinių, rašo leidinys „Financial Times“
ES lyderių atsisakymas pagreitinti Ukrainos stojimo procesą sukėlė nusivylimą Kyjive, o V.Zelenskio administracijos vis labiau euroskeptiška retorika kenkia pastangoms rasti kompromisą, pažymi laikraštis.
Pastarosiomis savaitėmis Prancūzija ir Vokietija pasiūlė laipsnišką procesą, kurio metu Ukraina gaus „simbolines“ lengvatas ir laipsnišką prieigą prie ES mechanizmų mainais už reformų etapų įgyvendinimą. Anot pareigūnų, tai reikš, kad iki visiškos narystės įgijimo liks mažiausiai dešimt metų.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą, V.Zelenskis paragino ES būti sąžiningą ir sakė, kad Ukrainai nereikia simbolinės narystės.
Pasak dviejų aukštų Ukrainos pareigūnų, šalies prezidentas nurodė savo diplomatams nesvarstyti ir net nepradėti jokių diskusijų su ES vyriausybėmis dėl tokių pasiūlymų, o kalbėti tik apie visateisę narystę ES.
Pasak dviejų su derybomis susipažinusių šaltinių, balandžio mėnesį Kipre vykusio neoficialaus viršūnių susitikimo metu keli ES lyderiai bandė nuraminti Ukrainos prezidento lūkesčius.
„Jam teko išgirsti keletą nemalonių tiesų. Tai nebus taip paprasta, kaip jis mano“, – sakė pareigūnas.
Tačiau, pasak šaltinių, V.Zelenskis yra pasiryžęs ginti savo maksimalistinę poziciją. Vienas iš jų pažymėjo, kad Kyjivas tiki, jog ES „laikui bėgant taps realistiškesnė“ ir priartės prie Ukrainos pozicijos.
Keletas ES diplomatų teigė, kad supranta spaudimą, kurį patiria V.Zelenskis po ketverių karo metų, ir supranta jo nusivylimą. Tačiau jie pabrėžia, kad procesas turi likti pagrįstas nuopelnais, ir atkreipia dėmesį, kad pasibaigus tiesioginei karinei ir finansinei paramai iš Jungtinių Valstijų bei atitolus taikos deryboms, ES dabar yra svarbiausias Ukrainos partneris.
„Mes esame vieninteliai jo draugai, todėl jam tikriausiai geriau laikytis tyliai“, – sakė nenurodytas pareigūnas.
ES diplomatai ir pareigūnai teigė, kad šalies reformų pastangos susilpnėjo, ypač tokiose kritinėse srityse kaip teisinė valstybė ir kovos su korupcija priemonės. Jie taip pat atkreipė dėmesį į praleistus terminus, per kuriuos turėjo būti įgyvendinti teisės aktai, leidžiantys Kyjivui gauti platesnę prieigą prie ES energetikos ir pramoninių prekių rinkų.
Kijevas taip pat priešinasi Briuselio prašymui padidinti verslo mokesčius.
„Jų vidaus reformos sustojo. Tai blogai, ir visi tai žino“, – sakė nenurodytas pašnekovas.
Ukrainą balandį atakavo rekordiškai daug Rusijos dronų
12:27
Rusija balandį į Ukrainą paleido rekordiškai daug tolimojo nuotolio atakos dronų, rodo naujienų agentūros AFP atlikta ukrainiečių oro pajėgų paskelbtų duomenų analizė.
Remiantis Ukrainos oro pajėgų kasdienių ataskaitų suvestine, Rusija praėjusį mėnesį Ukrainą atakavo 6 583 tolimojo nuotolio dronais. Šis skaičius yra dviem procentais didesnis nei kovą.
Ši atakų banga kilo įstrigus JAV tarpininkaujamoms deryboms dėl konflikto nutraukimo. Maskva gerokai padidino dienomis paleidžiamų tolimojo nuotolio dronų skaičių, o Kyjivas tokią taktiką pasmerkė kaip bandymą daryti daugiau žalos civiliams.
Remiantis duomenimis, Ukrainai pavyko numušti 88 proc. visų atskriejusių dronų ir raketų.
Kyjivas savo gynybą nuo dronų vadina geriausia pasaulyje, ištobulinta per daugiau kaip ketverius metus trunkančias naktines Rusijos atakas iranietiško tipo orlaiviais.
Ukrainos dronų perėmėjai buvo naudojami Persijos įlankos regione numušant Irano dronus, paleistus per dabartinį karą Artimuosiuose Rytuose.
Anksčiau Rusija tolimojo nuotolio dronus į Ukrainą leisdavo beveik išimtinai naktimis, tačiau pastarosiomis savaitėmis dienos metu vykdomos atakos tapo dažnesnės. Analitikų teigimu, taip siekiama padaryti didesnę žalą.
„Naujoji Rusijos taktika, kai didelis naktinis smūgis derinamas su ne mažesniu dieniniu smūgiu, tikriausiai padidins žalą civiliams“, – balandį pareiškė Karo studijų institutas (ISW).
„Rusija gali siekti, kad dieninių smūgių serijos būtų labiau nukreiptos į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant viešąsias ir atviras erdves, ypač atšilus orams, kai daugiau ukrainiečių tikriausiai būna lauke“, – pridūrė JAV įsikūręs analitinis centras.
Prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa teigė, kad pasibaigus žiemai dieninės atakos yra naujas bandymas „terorizuoti civilius“.
Žiemą Rusija atakavo Ukrainos elektros ir šildymo tinklus, todėl milijonai žmonių likdavo be karšto vandens ar šildymo spaudžiant 20 laipsnių šalčiui.
„Čia taip pat yra ekonominis komponentas. Masinės atakos darbo dienos viduryje gerokai paralyžiuoja verslą“, – balandžio pradžioje interviu Ukrainos žiniasklaidai sakė P. Palisa.
Maskva neigia, kad taikosi į civilius, ir tvirtina, kad jos atakos yra nukreiptos į karinius ir su kariuomene susijusius energetikos objektus.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, žuvo dešimtys tūkstančių civilių, įskaitant šimtus žmonių, žuvusių per dronų ir raketų smūgius daugiabučiams visoje šalyje.
NYT: Ukrainos reakcija į Trumpo ir Putino pokalbį buvo visiškai kitokia nei anksčiau
12:02
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbis telefonu, nors anksčiau keldavo didelį susirūpinimą Kyjive, šįkart nesulaukė tokio atsako. Jei praėjusiais metais tokie skambučiai buvo vertinami kaip potenciali grėsmė Ukrainai, dabar į jį sureaguota gana abejingai, rašo laikraštis „The New York Times“ (NYT).
Po paskutinio pokalbio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė išsiaiškinti jo turinį, tačiau nepradėjo atskirų derybų su Vašingtonu ar konsultacijų su sąjungininkais. Anksčiau tokie veiksmai buvo įprasta praktika po Jungtinių Valstijų ir Rusijos kontaktų, kuriuose nedalyvavo Kyjivas.
Priežastis, dėl kurios buvo pakeistas požiūris, yra rezultatų stoka. Per daugiau nei metus įvyko mažiausiai vienuolika D.Trumpo ir V.Putino pokalbių, tačiau nė vienas iš jų nepaspartino karo pabaigos.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka atvirai pareiškė: „Mes jau nebekreipiame didelio dėmesio į tokius skambučius, nes jie neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.“
Visgi jis pridūrė, kad Ukraina ir toliau stengsis palaikyti konstruktyvius santykius su D.Trumpu.
NYT pažymi, jog Ukrainos nuomonės pasikeitimas atsispindi tai, kaip šalies gyventojai vertina D.Trumpo vaidmenį užbaigiant karą. Jei po rinkimų Jungtinėse Valstijose kai kurie ukrainiečiai dėjo viltis į greitą karo pabaigą su D.Trumpo pagalba, dabar dauguma nebetiki tokių kontaktų veiksmingumu.
Kyjive naujienos apie naujus lyderių pokalbius vis dažniau vertinamos kaip formalumas, neturintis įtakos padėčiai fronte.
Nepaisant to, Ukraina negali ignoruoti Jungtinių Valstijų kaip pagrindinio partnerio. Kyjivas palaiko darbo santykius su Vašingtonu ir remia atskiras diplomatines iniciatyvas, ypač trumpalaikes paliaubas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Ukraina vis labiau pasikliauja savo jėgomis – didina gynybos pramonės gamybą ir toliau vykdo smūgius prieš taikinius giliai Rusijos teritorijoje.
Praėjus vos kelioms valandoms po paskutinio D.Trumpo ir V.Putino pokalbio Ukrainos kariuomenė surengė išpuolį prieš naftos objektus Rusijos teritorijoje.
Dar vienas galingas smūgis Tuapsei: jūrų terminalas vėl paskendo liepsnose
09:55
Penktadienį Ukrainos pajėgos surengė dar vieną ataką prieš Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte, praneša leidinys „Kyiv Independent“.
Pranešama, kad tai jau ketvirtasis išpuolis prieš šį objektą per pastarąsias dvi savaites. Ukraina anksčiau patvirtino išpuolius prieš Tuapsę balandžio 16, 20 ir 28 dienomis. Po trečiojo išpuolio buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija trečiadienį pareiškė, kad pagaliau užgesino atakų bangos sukeltus gaisrus Tuapsėje. Tačiau vos po dienos naujas išpuolis vėl įžiebė gaisrą objekte.
Penktadienį paryčiais socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas ketvirtasis išpuolis prieš naftos perdirbimo gamyklą ir jūrų terminalą, o vietos gyventojai pranešė apie sprogimus šioje teritorijoje.
Vietos gyventojai Rusijos „Telegram“ kanalui „Shot“ pranešė, kad virš Tuapsės veikė oro gynybos pajėgos ir buvo numušta mažiausiai 10 dronų. Buvo pranešta apie sprogimus, o regioniniuose oro uostuose įvesti apribojimai.
Krasnodaro krašto operatyvinė būstinė vėliau pranešė, kad dronų ataka sukėlė gaisrą Tuapsės jūrų terminale.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad per naktį visoje šalyje buvo numušta iš viso 141 dronas.
Leidinys primena, kad Tuapsės naftos perdirbimo gamykla, įsikūrusi Juodosios jūros pakrantėje Krasnodaro krašte, per metus perdirba apie 12 milijonų tonų naftos. Per pastarąsias dvi savaites Ukraina vykdė nuolatinius smūgius prieš šį objektą.
Po pirmojo smūgio vietos gelbėjimo tarnyboms pavyko sustabdyti gaisrą ir net visiškai jį užgesinti jūriniame terminale, tačiau jis toliau degė prie talpyklų ir intensyvėjo po kitų smūgių.
Paskutinis smūgis naftos perdirbimo gamyklai buvo suduotas antradienį. Sekančia dieną Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad atviras gaisras buvo užgesintas.
Dėl pirmųjų trijų Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamyklai buvo sunaikinti 24 talpyklų rezervuarai ir dar keturi pažeisti, taip pat buvo smogta naftos perdirbimo įrenginiui.
Aplinkos padariniai – įskaitant ore sklandančius naftos šalutinius produktus ir naftos išsiliejimus miesto gatvėse – pavertė šią vietovę nesaugia lankytojams, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumenkino grėsmę.
Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai balandį pasiekė keturių mėnesių aukštumą – užregistruota mažiausiai 21 ataka prieš naftos perdirbimo gamyklas, naftotiekius ir jūroje esančius naftos objektus.
Dėl šių išpuolių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų vidutinis pajėgumas sumažėjo iki 4,69 mln. barelių per dieną – tai mažiausias lygis nuo 2009 m. gruodžio, pranešė „Bloomberg“.
